2025-06-25 Nr. BB-3241-1-01-1-08644-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2218/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08644-2023-2

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. Š. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 3 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 3 d. nutartį dėl L. Š. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, nesant byloje pakankamai duomenų apie galimai jo padarytą nusikalstamą veiką. Pagal kitą nuosprendžio dalį teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti teismui priimtinam laikotarpiui ir neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 2000 Eur.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad L. Š. dėl seksualinio prievartavimo turėjo būti išteisintas, nesant byloje pakankamai neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje. Teismai netinkamai vertino įrodymus. Dėl seksualinio prievartavimo padarymo L. Š. kaltu neprisipažino. Teismų išvados paremtos tik nukentėjusiosios parodymais. Teismai nustatytas faktines aplinkybes vertino neobjektyviai ir šališkai, tai akivaizdžiai pažeidė L. Š. teises į teisingą teismą. Teismas nukentėjusiosios parodymus turėjo vertinti kaip nepagrįstus ir neparemtus kitais tiesioginiais įrodymais. Anot kasatorių, teismas konstatavo, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusios išangės ertmėje sužalojimų nėra, tačiau tai nepaneigia seksualinio prievartavimo fakto. Tai prieštaravimas, kuris turėjo būti vertinamas nuteistojo naudai. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes teismui buvo teiktas prašymas dėl psichofiziologinio tyrimo poligrafu atlikimo L. Š., tačiau prašymas buvo atmestas. Nukentėjusiajai iš L. Š. priteistas 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimas turi būti mažinamas, nes L. Š. nukentėjusiosios atžvilgiu seksualinės prievartos neatliko.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis L. Š. ir jo gynėjas skundą teikia išimtinai dėl BK 150 straipsnio 4 dalies taikymo L. Š. atžvilgiu, tačiau teisės taikymo problemos neformuluoja, o tik savaip interpretuodami byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodo, kad L. Š. seksualinio prievartavimo veiksmų neatliko, o nukentėjusiosios parodymai neteisingi, jais teismai neturėjo vadovautis. Tačiau, nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Anot kasatorių, byloje be pagrindo nebuvo skirtas psichofiziologinis tyrimas poligrafu. Pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).‏‏‎

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo L. Š. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl L. Š. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, dėl bausmės, dėl BK 75 straipsnio taikymo negalimumo, dėl neturtinės žalos dydžio ir kt.).

Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai buvo šališki, tačiau teisinių argumentų nenurodyta.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. Š. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas