2022-01-05 Nr. AB-829-3-61-3-03278-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2022-01-05 Nr. AB-829-3-61-3-03278-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 2S-2436 „Dėl 2021-08-31 skundo“ ir įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl liudytojų melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 07-6-00010-19.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-20-442/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03278-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 2S-2436 „Dėl 2021-08-31 skundo“ ir įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl liudytojų melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 07-6-00010-19.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1–2 dalimis bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 63 straipsnio 1 dalimi bei 64 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, nes pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai yra susiję su prokuratūros veiksmais, atliekamais baudžiamajame procese. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
II. Pareiškėjas A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti institucijai, kuri tinkama tai atlikti.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi dėl to, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendime Nr. 2S-2436 buvo nurodyta tokia jo apskundimo tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. A. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 2S-2436, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su prokuratūros veiksmais baudžiamajame procese, o administraciniai teismai netiria prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundas yra susijęs su prokuratūros veiksmais baudžiamajame procese, t. y. atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo nurodytų asmenų tariamai melagingai duotų parodymų. Šios aplinkybės atskirajame skunde neginčija ir pareiškėjas. Pažymėtina, jog reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą priskirtinas ne viešojo administravimo, o ikiteisminio tyrimo sričiai, su tuo susijusius proceso veiksmus reglamentuoja BPK normos, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-485-815/2021; kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Šios išvados bei susiklosčiusio teisinio santykio turinio nekeičia aplinkybė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendime Nr. 2S-2436 buvo nurodyta netinkama jo apskundimo tvarka.
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimo perduoti jo skundą nagrinėti institucijai, kuri tinkama tai atlikti, pažymėtina, jog ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostata dėl bylos perdavimo pagal rūšinį teismingumą, nustačius, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, taikoma tik tiems atvejams, kai skundas administraciniame teisme jau buvo priimtas nagrinėti (tokiu atveju byla persiunčiama bendrosios kompetencijos teismui). Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo stadijoje minėta ABTĮ nuostata netaikytina. Skundo padavimas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles yra pagrindas atsisakyti priimti skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti priimti skundą, skundas grąžinamas pareiškėjui, išskyrus atvejus, kai skundas buvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, neturėjo pareigos perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, kad prokuroro baudžiamajame procese atliekami veiksmai yra skundžiami BPK nustatyta tvarka ir šią tvarką nurodė.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šios nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė