ab1cc340-e4b9-43b1-9cec-137d136ba95c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. N2-4046-122/2011.Proceso numeris 2-06-3-02304-2011-4.Procesinio sprendimo kategorija 77.2.;77.3.;    77.4.3.; 113.1.;114.11.;116.4.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d.Klaipėda                        Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui S. Ž., ieškovo atstovui – advokatui Vaidotui Rutavičiui, atsakovei K.

K., atsakovės atstovui – advokatui Gediminui Žliobai, institucijos, ginančios vaikų interesus, atstovei Viktorijai Jurkuvienei, uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei K. K., institucijai, ginančiai vaikų interesus, - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir atsakovės K. K. patikslintÄ prieÅ¡inį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui S. Ž., institucijai, ginančiai vaikų interesus, - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku, dalyvavimo jį auklėjant tvarkos bei nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo, n u s t a t ė:

                        ieÅ¡kovas 2011-02-25 kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas teismo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi K. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : ieÅ¡kovas be paÅ¡alinių asmenų bendraus ir pasiims sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios, ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos kiekvienÄ mėnesio antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val.; taip pat kas antrÄ mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., parvežant sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; atsakovė privalo praneÅ¡ti ieÅ¡kovui, kur numatyto bendravimo metu jų sÅ«nus randasi; vaiko tėvo atostogų laikotarpiu pasiimti sÅ«nų dviems savaitėms, grÄ Å¾inant jį pasibaigus terminui iki 19 val. motinai; vaiko su tėvu atostogų metu, sÅ«naus motina gali bendrauti su vaiku kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val. ir vienÄ savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimant sÅ«nų iÅ¡ vaiko tėvo gyvenamosios, vaiko ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos, parvežant jį į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; vaiko tėvas turi teisę nekliudomai lankyti sÅ«nų jo ugdymo, gydymo ar kitoje įstaigoje, domėtis jo reikalais, reikÅ¡ti praÅ¡ymus minėtoms įstaigoms, dalyvauti tėvų susirinkimuose ir kituose renginiuose; vaiko motina, pasiimant tėvui sÅ«nų, privalo praneÅ¡ti apie jo problemas, sveikatos bÅ«klę ir kitus svarbius reikalus; vaikui esant su tėvu ir atsiradus sudėtingesnėms vaiko problemoms, vaiko tėvas taip pat privalo nedelsiant informuoti motinÄ ;

Å¡ios nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai vaikas atostogauja pas tėvÄ ; vaiko motinai iÅ¡vykstant be sÅ«naus ilgesniam negu 2 paros, vaikas turi bÅ«ti paliktas tėvo priežiÅ«rai. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu, 2011-03-14 pateikė prieÅ¡inį ieÅ¡kinį bei 2011-09-20 - patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama: nustatyti nepilnamečio sÅ«naus K.

Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina; nustatyti, kad vaiko tėvas su sÅ«numi bendrauja taip: pereinamuoju laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2012-08-02, t.y. iki vaikui sueis trys su puse metų, ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendrauja dalyvaujant ieÅ¡kovei (motinai) kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., o savaitgaliais, t.y kiekvienÄ sekmadienį nuo 9.30 val. iki 12 val.; sukakus sÅ«nui K. 3,5 metų, t.y. nuo 2012-08-02 vaiko tėvas kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val. gali pasiimti vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo, o kitas savaitgalis yra skiriamas motinai; tėvo atostogų metu vaikas bÅ«na su tėvu iki dviejų savaičių (14 dienų) nuolatinai arba dalimis; ieÅ¡kovas įsipareigoja kasdienÄ užtikrinti sÅ«naus K. pietų miegÄ , bÅ«tinÄ vaiko organizmui, laikotarpyje nuo 12.30 val. iki 15 val.;ieÅ¡kovas įsipareigoja apie vaiko paėmimus iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos praneÅ¡ti iÅ¡ anksto, t.y. ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas vaiko motinai; priteisti nuo bylos iÅ¡nagrinėjimo dienos iÅ¡ ieÅ¡kovo sÅ«naus K. iÅ¡laikymui kas mėnesį po 600 Lt iki jo pilnametystės, paskiriant atsakovę vaiko lėšų tvarkytoja bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė, o su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko tik iÅ¡ dalies.

PaaiÅ¡kino, jog neprieÅ¡tarauja, kad sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų su motina. Tačiau nesutinka su jo iÅ¡laikymo dydžiu. Mano, kad tokio amžiaus vaiko iÅ¡laikymui pakaktų 300 Lt sumos, kuriÄ pastoviai teikė, o vaikui pradėjus lankyti darželį – skyrė po 400 Lt. IlgÄ laikÄ buvo bedarbiu ir gyveno iÅ¡ darbdavio iÅ¡mokėtos kompensacijos bei santaupų. Dabartiniu metu susirado darbÄ ir pradės dirbti, bet pasiÅ«lytas darbo užmokestis nėra didelis. Tuo tarpu vaiko motina užaukÅ¡tino patirtas iÅ¡laidas vaiko iÅ¡laikymui, nurodydama, kad kas mėnesį iÅ¡leidžia 1700 Lt, nors tokių lėšų neturėjo.

Paskaičiavo, kad vaikui yra skyręs nemažai pinigų, pirko įvairių daiktų, rÅ«pinosi jo papildomu ugdymu ir laisvalaikio pramogomis, todėl vien iÅ¡ tėvo reikalauti 600 Lt sumos yra neteisinga, nes vaiko iÅ¡laikymu turi rÅ«pintis abu tėvai. Yra įsitikinęs, kad logiÅ¡kiausiai dėl bendravimo su vaiku buvo galima taikiai sutarti su atsakove, bet ji nepanoro, todėl buvo priverstas kreiptis į teismÄ . Su vaiku norėtų nevaržomai kuo dažniau matytis, o vasaros atostogų metu, galėtų lankytis jo tėvų namuose, sÅ«nui leidžiant pas senelius svečiuotis be atsakovės. PaaiÅ¡kino, jog po jų santykių nutraukimo, bet kokius klausimus, susijusius su nepilnamečiu sÅ«numi, atsakovė vengia spręsti tarpusavio susitarimu.

Vaiko motina savo nuožiÅ«ra leidžia bendrauti su sÅ«numi tik jai ar kitiems Å¡eimos nariams dalyvaujant. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė varžo jo ir sÅ«naus bendravimÄ . Mano, jog tam, kad nenutrÅ«ktų sÅ«naus – tėvo ryÅ¡iai, yra tikslinga nustatyti jo nurodytÄ bendravimo tvarkÄ . PraÅ¡o visiÅ¡kai ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies sutiko, pripažįsta, kad vaikas su tėvu ir seneliais turi bendrauti. Tačiau, jos nuomone, ieÅ¡kovo nurodyta bendravimo su vaiku tvarka negali bÅ«ti nustatyta, kadangi sÅ«nus dar yra labai mažas, prastai kalba, t. y. vieno tėvo ir sÅ«naus bendravimas trukdys vaiko įprastiniam procesui – tėvui nesupratus vaiko kalbos, jis bus neramus, gali verkti ir net, esant tokiam psichologiniam stresui, susirgti.

Be to, kadangi vaikas tik pradėjo lankyti ugdymo įstaigÄ , jam daug prie ko reikia priprasti, reikia mokintis naujų elgesio taisyklių ir anksti eiti miegoti, todėl ji abejoja ar nebus vaikui padaryta didelė žala, t.y. vaikas bus paimtas iÅ¡ jam žinomos aplinkos ir jį suprantančių žmonių. IeÅ¡kovas pastoviai diktuoja savo sÄ lygas bei pas sÅ«nų ateina kada panorėjęs. Pastebėjo, kad dažniausiai ieÅ¡kovas tik sėdi ir stebi kaip vaikas žaidžia, bet pats su juo neužsiima. SÅ«nus yra silpnos sveikatos, jam reikalingas tam tikras režimas, maistas, vitaminai.

Atsakovė neprieÅ¡tarauja sÅ«naus bendravimui su seneliais ar kitais giminaičiais nuo 3,5 metų amžiaus, todėl praÅ¡o teismo skirti pereinamÄ jį laikotarpį. Vaiko tėvas po faktinio 2010 metų kovo mėnesio iÅ¡siskyrimo, sÅ«nui iÅ¡laikyti skyrė po 300 Lt, vėliau porÄ mėnesių - 400 Lt, o dabar vėl 300 Lt. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus teiginius, praÅ¡o tenkinti jos patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ tėvo su sÅ«numi bendravimo tvarkÄ , nes tai labiausiai atitiktų vaiko interesus.

Be to, vaiko tėvas yra pareiÅ¡kęs, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui skirs savo nuožiÅ«ra tiek lėšų, kiek panorės, o kadangi nėra įsitikinusi, kad ieÅ¡kovas gera valia ir toliau skirs vaikui lėšas, teismo praÅ¡o kas mėnesį iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti stabiliai po 600 Lt, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, sÅ«naus K. iÅ¡laikymui nuo 2011 metų gruodžio 5 d. iki jo pilnametystės, nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, nes, esant ginčams su ieÅ¡kovu dėl bendravimo su vaiku, gali kilti problemos ir dėl vaiko pastovios buvimo vietos.

Mano, kad sÅ«nus turi turėti aiÅ¡kiai nustatytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , už kuriÄ bÅ«tų atsakingas vienas iÅ¡ tėvų. Taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.           Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė pažymėjo, kad abiejų tėvų normalus bendravimas bei teisingas pareigų vykdymas savo sÅ«naus atžvilgiu bÅ«tų geriausias sprendimo bÅ«das. Å iuo atveju veikia abiejų ambicijos. Apie vaiko tėvų nesutarimus tapo žinoma nuo 2010 metų gegužės mėnesio, kai tėvas kreipėsi dėl bendravimo su sÅ«numi.

Tuo tikslu buvo kalbėta su vaiko motina, kurios pagrindinis argumentas yra tas, kad vaikas yra per mažas bendrauti su tėvu. Yra įsitikinusi, kad tėvai visus su vaiku susijusius klausimus, atsižvelgus į vaiko poreikius, privalo spręsti geruoju. Å iuo atveju tėtis dėl nesurastos bendros kalbos su sÅ«naus motina, nėra įsijungęs į pareigų vykdymÄ , bet norėtų jų turėti. Pastebėjo, jog tėtis domisi vaiku ir nori ne tik padėti jį iÅ¡laikyti, bet ir dalyvauti jo auklėjime. Mano, jeigu berniukas nenorės, tai joks teismo sprendimas neprivers vaiko su tėvu ar giminėmis bendrauti.

Tačiau tėčiui reikėtų sudaryti sÄ lygas pradėti su vaiku bendrauti vieniems, t.y. nors keletÄ valandų iÅ¡eiti pasivaikščioti, leisti vaikÄ paimti iÅ¡ darželio ir jį parvesti pas mamÄ ir pan. Tėvų uždavinys yra nenuteikinėti vaiko vienų prieÅ¡ kitus, o stengtis vaikÄ auklėti tinkamai bei neįsukti į savų ambicijų ir ginčų ratÄ . Pripažįsta, kad reikia atkreipti dėmesį į mamos iÅ¡sakytas pastabas, nes vaikas yra užsispyręs, žingeidus, sunkiai kalba ir yra savotiÅ¡kas, bet nesutinka, kad tėvas berniukÄ iÅ¡ karto ilgesniam laikui paimtų iÅ¡ žinomos mamos aplinkos.

Sutinka, kad Å¡alių vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis. Teigė, kad per porÄ mėnesių tėtis turėtų įgusti susipažinti su vaiko žodynu bei perprasti jo pagrindinius poreikius. Pritaria ieÅ¡kovo nuomonei, jog sÅ«nui jo namuose yra suteiktos atitinkamos sÄ lygos bendrauti, pramogauti ir likti nakvynei, bet reikėtų palaukti iki vaikui sueis nors trys metukai amžiaus. Kadangi vaikas nuolat gyvena su motina, tėvo, kuris retai susitiks su juo, santykiai gali iÅ¡dilti ir visiÅ¡kai atÅ¡alti, todėl tikslinga suteikti ieÅ¡kovui galimybę kuo dažniau su sÅ«numi matytis.

Berniukas turi bÅ«ti ugdomas pagal savo amžių ir augti savo vaikiÅ¡kame pasaulyje, todėl nevertėtų jam ant pečių uždėti suaugusių žmonių problemas. Reikia duoti vienas kitam daugiau atsakomybės ir tėvui su sÅ«numi pabÅ«ti vieniems be mamos. Mano, kad Å¡alių vaikas yra pakankamai sÄ moningas, bet neiÅ¡vystyta kalba, todėl neaiÅ¡ku, ar galėtų iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę dėl tėvo, todėl tik ateitis parodys, kiek atsakovas sieks susitikti su sÅ«numi ir kokius abu iÅ¡laikys santykius.

Nurodė, jog visi ginčai dėl vaikų turėtų bÅ«ti sprendžiami atsižvelgiant iÅ¡imtinai į vaiko interesus.            Pažymėtina, kad Å¡eimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsauga sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38, 39 straipsniai). Å eimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir iÅ¡sprendimas reiÅ¡kia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymÄ .

Tokių ginčų iÅ¡sprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų iÅ¡saugojimu ir puoselėjimu.           IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies.            IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių, jų atstovų atsiliepimų bei paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad Å¡alys nuo 2007 metų žiemos vedė bendrÄ Å¡eimos Å«kį ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus Karolis. Bendru notaro patvirtintu tėvų praÅ¡ymu pripažinti tėvystę, (duomenys neskelbtini) buvo padarytas gimimo įraÅ¡as (I tomas b.l.6).

K. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas pagrindžia, kad vaiko motina yra K. K., gimusi (duomenys neskelbtini) ir tėvu – S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini). Gimus vaikui, faktinėje šeimoje atsirado nesutarimai, todėl 2010-03-08 šalys ėmė gyventi skyrium. Nepilnametis šalių sūnus K., jo tėvams ėmus gyventi atskirai, liko gyventi su savo motina, nors vaiko gyvenamoji vieta teismo nebuvo nustatyta (II tomas b.l.31-45). Ieškovas 2010-05-25 su prašymu padėti bendrauti su sūnumi K. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento vaiko teisių apsaugos skyrių (b.l.7).

Å i tarnyba nustatė, jog vaiko motina netrukdo tėvui bendrauti su sÅ«numi. Tačiau iÅ¡siaiÅ¡kino, kad vaiko nedidelis amžius (1 metai ir 4 mėnesiai), kur pagal vaiko poreikius yra labai svarbi motinos nuolatinė priežiÅ«ra, nulemia galimus vaiko su tėvu bendravimo trukdžius, nes tektų iÅ¡derinti vaiko darbotvarkę: laiku nebÅ«tų vaikas maitinamas, guldomas du kartus per dienÄ miegoti, nepasiteisintų bendravimo bÅ«dai ir dėl to bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kiamos neigiamos emocinės reakcijos. Skyrius pasiÅ«lė tėvams bendravimo su vaiku klausimus spręsti tarpusavio susitarimu, nes tokių funkcijų skyrius nebevykdo (I tomas b.l.8).Atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyvena tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas S. Ž. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat nuosavybės teise turi du keleivinius automobilius ir nekilnojamojo turto – žemės sklypÄ su nebaigtu statytis namu (II tomas b.l.31-45). Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvykdęs teismo pavedimÄ , patikrino ieÅ¡kovo tėvų gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kurioje dažnai gyvena ir ieÅ¡kovas. Nustatyta, kad ieÅ¡kovo tėvai gyvena nuosavoje sodyboje dviejų aukÅ¡tų gyvenamojo namo pirmame aukÅ¡te.

Kita dalis įrenginėjama, todėl ieÅ¡kovas yra įsikÅ«ręs pagalbinio Å«kinio pastato dalyje, kurioje įrengtas kambarys su bendra visrtuve, vonios kambariu ir tualetu. BÅ«stas jaukus ir Å¡iltas, yra reikalingi visi namų apyvokos daiktai, todėl teigtina, kad ieÅ¡kovui su vaiku yra tinkamos sÄ lygos svečiuotis pas senelius (II tomas b.l.25).IeÅ¡kovas rengiasi dirbti UAB „Akvatechnika“ vadybininku ir yra sutaręs 1000,00 Lt uždarbį. Atsakovė dirba akcinėje bendrovėje „Makveža“, kurioje vidutiniÅ¡kai gauna apie 838,00 Lt uždarbį per mėnesį (II tomas b. l. 28).

Duomenų, kad ieÅ¡kovas turi žalingų įpročių, dėl kurių nebÅ«tų galima leisti su juo sÅ«nui bendrauti, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).   Dėl vaiko gyvenamosios vietos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies normos numato, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, svarbiausia yra nepilnamečio vaiko interesai. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, jog sÅ«nus Karolis gyventų su mama, bet nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta teismine tvarka.

Tačiau darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi prioritetinėmis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, todėl iÅ¡skirtinai atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti nuolatinę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡ioje byloje spręstinas ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas.Nustatyta, kad atsakovė, nors ir neturėdama nuosavybės teise nekilnojamojo turto, stengiasi visais įmanomais bÅ«dais gerinti savo ir sÅ«naus gyvenimo sÄ lygas, rÅ«pinasi jo auklėjimu, gerove ir saugumu.

Nustatyta, kad ji gali ir nori skirti visÄ savo laikÄ sÅ«naus priežiÅ«rai, auklėjimui ir ugdymui. Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad atsakovas, pripažinęs savo sÅ«numi K., bet pastoviai nebuvęs su juo, dabartiniu metu neturėtų reikiamų įgÅ«džių ir negalėtų pastoviai pakankamai pasirÅ«pinti nepilnamečiu ar tinkamai jį auklėti, nors turi nekilnojamojo turto, darbÄ ir gaus darbo užmokestį. Tačiau nenustatyta, kad ir kuklesnes gyvenimo sÄ lygas turintis ieÅ¡kovas, mažiau mylėtų savo kÅ«dikį, ar bÅ«tų amoralus, neprincipingas, prastai besirÅ«pinantis savo mažamečiu vaiku (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Tokiu bÅ«du, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pirmiausiai atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, kad nepilnamečiui bÅ«tų sudarytos pastovios sÄ lygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad užaugtų humaniÅ¡ku bei doru visuomenės nariu, yra tikslinga nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo motina (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234).             Dėl bendravimo su sÅ«numi tvarkos             Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami Å¡ias pareigas turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sÄ lygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).Konstatuotina, jog teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnis).

Å iuo atveju nepilnamečio K. Ž. bendravimo su tėvais tvarka nustatytina, iÅ¡skirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius, atmetant abiejų Å¡alių reikalavimus.             IÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, jog bendravimo tvarkÄ bÅ«tina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į Å¡eimos ryÅ¡ius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis).

Ginčo Å¡alys dėl asmeninių nesutarimų neužtikrino savo sÅ«nui teisės bÅ«ti globojamam abiejų tėvų bendru sutarimu. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad K. Ž. yra mažametis, prastai kalba, todėl negali tiksliai žodžiais iÅ¡reikÅ¡ti savo poreikių, ieÅ¡kovo reikalavimas leisti jam nedelsiant sÅ«nų pasiimti jo nurodyta tvarka, netenkintinas.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nenustačius teismui pereinamojo laikotarpio - priprasti sÅ«nui prie tėvo, pažeistų vaiko teises į jo amžiui tinkamas bendravimo, ugdymo, sveikatos ir saugias gyvenimo sÄ lygas.            Tuo tarpu, iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė labiau rÅ«pinasi savo sÅ«naus gerove, nes po faktinių santykių su ieÅ¡kovu nutraukimo mažametis berniukas liko gyventi su motina. Akivaizdu, kad per partnerių gyvenimÄ atskirai, atsakovė, kaip vaiko mama, geriau žino sÅ«naus poreikius ir kasdien juos tenkina.

Todėl nustatytinas ieÅ¡kovui trijų mėnesių pereinamasis su vaiku bendravimo terminas, kad jis, siekdamas ilgesnio (be motinos tarpininkavimo) bendravimo su sÅ«numi, galėtų palaipsniui prisipratinti vaikÄ , iÅ¡einant vieniems pasivaikščioti, apsipirkti, paimti jį iÅ¡ darželio ir pan., perprasti vaiko dienotvarkę, iÅ¡mokti jo kalbÄ ir derinti su vaiko motina jo poreikių patenkinimÄ .IÅ¡nagrinėjus iÅ¡samiai, objektyviai ir visapusiÅ¡kai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintini iÅ¡ dalies: nuo 2012 metų kovo 8 dienos nustatytina ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarka, suteikiant ieÅ¡kovui teisę pirmÄ ir trečiÄ kiekvieno mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 9.00 val. paimti sÅ«nų iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inti vaikÄ iki 19.00 val. sekmadienį; pasiimti sÅ«nų vasarÄ dviems savaitėms ieÅ¡kovo atostogų metu, nevaržomai vykti su vaiku į kitÄ miestÄ ; lankytis ieÅ¡kovo tėvų namuose, sÅ«nui leidžiant pas senelius svečiuotis be atsakovės, bendrauti su sÅ«numi visomis ryÅ¡io priemonėmis; pasiimti vaikÄ per vienÄ iÅ¡ didžiųjų metų Å¡venčių (Kalėdas, Velykas) pasirinktinai, lankytis sÅ«naus ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimo ir mokymosi procesu, o atsakovė privalo ieÅ¡kovui teikti informacijÄ apie vaikÄ â€“ apie sÅ«naus sveikatÄ , lavinimÄ , gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis).

Nustačius tokiÄ vaiko ir tėvo bendravimo tvarkÄ , tuo pačiu bÅ«tų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su savo giminaičiais iÅ¡ tėvo pusės bei stiprinti giminystės ryÅ¡ius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172, 3.176 straipsniai.         Dėl nepilnamečio iÅ¡laikymo  Bylos medžiaga pagrindžia, kad Å¡alių turtinė padėtis panaÅ¡i, todėl, ieÅ¡kovui prisidedant prie sÅ«naus iÅ¡laikymo tik savo nuožiÅ«ra, vienai ieÅ¡kovei kas mėnesį numatyti Å¡eimos biudžeto iÅ¡laidas ir iÅ¡laikyti vaikÄ taptų sudėtinga.

Pažymėtina, jog atsakovas, esantis veiksnus ir atsakingas savo esamų ir bÅ«simų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų stabiliai pasirÅ«pinti visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems tinkamai atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sÄ lygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniÅ¡kais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti bei aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr. I-1234 3, 21 straipsniai).

Taigi, materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA).

Toks kriterijus gali bÅ«ti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų iÅ¡laikymo. Objektyviai įvertinus nepilnamečio Å¡alių vaiko poreikius ir abiejų Å¡alių galimybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straispnis), teismo įsitikinimu, Å¡iuo laikmečiu mažamečiui vaikui 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iÅ¡laikymo dydis yra laikomas realiu ir pagrįstu bei yra pakankamas, kad bÅ«tų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.196 straipsniai).

        BylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kino dalyje dėl skirtinų lėšų vaiko iÅ¡laikymui - 600 Lt dydžio nesutiko ir nurodė, jog galėtų skirti kas mėnesį sÅ«nui tik 400,00 Lt. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies pripažinimÄ , taip pat atsižvelgdamas į byloje pateiktas pažymas apie jos turimas pajamas ir raÅ¡ytinius įrodymus dėl vaiko iÅ¡laikymui skiriamų lėšų, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ir atsakovės sÅ«naus K., ugdymui ir vystymuisi tėvai pagal savo turtinę padėtį galėtų skirti ne mažiau kaip po 400,00 Lt per mėnesį.

Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymoAtsižvelgiant į tai, kad vienodai yra atmesti šalių reikalavimai, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos vienai iš kitos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

         Bylinėjimosi iÅ¡laidos žyminis mokestis dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo (400 Lt x 12 mėn.= 4800 Lt – 3 procentai žym.mok.= 144,00 Lt) priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo (vaiko tėvo) pagal bendrÄ iÅ¡mokų už vienerius metus sumÄ , o atsakovė (vaiko motina) įstatymu nuo Å¡io mokesčio yra atleista (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).                    Konstatuotina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis).

Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.         Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).         Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 268, 270 straipsniais,                           n u s p r e n d ž i a: ieškinį ir priešieškinį iš dalies tenkinti:           nustatyti nepilnamečio K.

Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo motina K. K.;           priteisti iÅ¡ S. Ž., a.k (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), kas mėnesį nuo 2012 m. gruodžio 5 d. po 400 Lt, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, sÅ«naus K. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui iki jo pilnametystės, paskiriant uzufrukto teise Å¡ias lėšas tvarkyti K. K.;           nustatyti ieÅ¡kovo S. Ž., gyvenančio (duomenys neskelbtini), bendravimo su sÅ«numi K.

Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :skirti trijų mėnesių bendravimo su vaiku pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu (vaiko tėvas S. Ž., suderinęs su vaiko motina K. K.) turi teisę lankytis vaiko ugdymo, sveikatos apsaugos įstaigose, atsižvelgus į vaiko poreikius ir interesus, - nekliudomai bendrauti K. K. ir S. Ž. sutartose vietose ir terminais;nuo 2012 metų kovo 8 dienos suteikti vaiko tėvui teisę, atsižvelgus į vaiko poreikius ir sveikatos bÅ«klę, pirmÄ ir trečiÄ kiekvieno mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 9.00 val. paimti sÅ«nų K.

Ž. iÅ¡ K. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inti vaikÄ iki 19.00 val. sekmadienį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; pasiimti sÅ«nų K. Ž. vasarÄ dviems savaitėms vaiko tėvo S. Ž. atostogų metu, nevaržomai vykti su vaiku į kitÄ miestÄ , lankytis S. Ž. tėvų namuose, sÅ«nui leidžiant pas senelius svečiuotis be motinos K. K.; bendrauti su sÅ«numi visomis ryÅ¡io priemonėmis; suderinus su sÅ«naus motina K. K. iÅ¡ anksto, bet ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites, pasiimti pasirinktinai nepilnametį K.

Ž. per vienÄ iÅ¡ didžiųjų metų Å¡venčių (Kalėdas, Velykas); lankytis sÅ«naus Karolio ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimosi ir mokymosi procesu; vaiko motina K. K. privalo ieÅ¡kovui S. Ž. teikti informacijÄ apie sÅ«nų K. Ž. - apie jo sveikatÄ , lavinimÄ , gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus.Kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. Ž. 144,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . Žyminį mokestį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į.k. 188659752, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Swedbank, AB, nurodant įmokos kodÄ 5660 ir pateikti įrodymus (mokėjimo kvitÄ ) prie Å¡ios civilinės bylos.SprendimÄ per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å¡iame Apylinkės teisme.

Teisėja                                                                               Elena Pauliukienė