Legislator Case Law & Legislation
ab19675c-c993-409b-a6d5-cc5b59a49cfb AI generated

ab19675c-c993-409b-a6d5-cc5b59a49cfb · Kauno apygardos teismas

Case Number ab19675c-c993-409b-a6d5-cc5b59a49cfb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-313-375/2010 pagal ieÅ¡kovo VSDFV Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui V. Å .,

Legislator headnote

AI generated

ab19675c-c993-409b-a6d5-cc5b59a49cfb · Kauno apygardos teismas: Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-313-375/2010 pagal ieÅ¡kovo VSDFV Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui V. Å .,

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1360-230/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.1, 121.14, 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės,

kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei Neringai Kananavičiūtei,

atsakovui V. Š., jo atstovei adv. Daivai Vaškelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine

tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d.

sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-313-375/2010 pagal ieškovo VSDFV Kauno skyriaus ieškinį atsakovui V. Š.,

trečiajam asmeniui K. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ieškovas VSDFV Kauno skyrius ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 1719,62 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2007 m.

gegužės 29 d. kilus ginčui dėl atliekamų darbų UAB „Evelkas“ teritorijoje darbo metu buvo sužalotas UAB „Statida“ statybos darbų vadovas K. K., dėl ko jis buvo nedarbingas nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. birželio 8 d. Darbe įvykęs nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu.

Ieškovas K. K. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėjo 1719,62 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe

paÅ¡alpÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad K. K. sužalojo atsakovas V. Å .. VSDFV Kauno skyrius dėl V. Å . kaltės iÅ¡mokėjo K. K. paÅ¡alpÄ , todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡reikalauti sumokėtas sumas iÅ¡ kalto asmens.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: priteisė iÅ¡ atsakovo V. Å . 1719,62 Lt VSDFV Kauno skyriui, 25,79 Lt žyminio mokesčio ir 10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas nurodė, kad 2007 m. gegužės 29 d. K. K. padaryti sužalojimai kilusio ginčo metu dėl UAB „Evelkas“ priklausančioje teritorijoje atliekamų statybos darbų yra nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimÄ atsakovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje. Tyrimo eigoje nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ BK 294 str. 2 d. (savivaldžiavimas, panaudojant psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiam) į BK

140 straipsnį, kuris priskiriamas prie privataus kaltinimo bylų, tyrimas nutrauktas, nes ikiteisminis tyrimas dėl prie privataus kaltinimo bylų neatliekamas. BylÄ nagrinėjant civiline tvarka, kaltės nebuvimÄ privalėjo įrodyti atsakovas, nes kaltė yra preziumuojama, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teismas atmetė atsakovo argumentus, grindžiamus prokuratÅ«ros nutarimo teiginiais, jog „nenustatyta, kad V. Å . savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartÄ . Ä®vertinus aplinkybes neatmetama ir įtariamojo nurodyta versija, kad V. Å . gynėsi nuo K. K.“. Teismas nurodė, kad Å¡io nutarimo nuostatos negali bÅ«ti vertinamos, kaip įrodančios atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų nebuvimÄ . Teismas nustatė, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo pats atsakovas, todėl bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas, atidus ir protingas žmogus, atsakovas turėjo elgtis kitaip ir bÅ«tų iÅ¡vengęs žalos.

K. K. ir darbininkai buvo UAB „Evelkas“ samdyti žmonės, todėl kilus ginčui dėl teritorijos, kurioje atliekami statybos darbai, atsakovas privalėjo aiÅ¡kintis ne su užsakymÄ vykdančiais žmonėmis, o su UAB „Evelkas“. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra pateikta jokių

įrodymų, patvirtinančių atsakovo argumentus, kad jis privalėjo gintis nuo K. K. neteisėtų veiksmų, t.y. kad jis K. K. sužalojo

iÅ¡kilus savigynos ar bÅ«tinosios ginties reikalingumui. Teismo nuomone, pjautinė žaizda K. K. plaÅ¡takoje, padaryta aÅ¡triu pjaunančiu įrankiu, taip pat patvirtina, kad paties atsakovo inicijuoto konflikto metu atsakovas elgėsi ne kaip apdairus, rÅ«pestingas, atidus ir protingas žmogus. Todėl atsakovas pažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atsargiai ir yra kaltas dėl žalos atsiradimo.

Atsakovas V. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas. Teismas netinkamai

ištyrė arba visai netyrė bylos duomenų, patvirtinančių paties sužalotojo  K. K. kaltę dėl įvykusio konflikto tarp jo ir atsakovo, kuris

tęsė darbus nekreipdamas į atsakovo perspėjimus, o pakartotinai perspėjus ir pirmas panaudojo fizinę jėgÄ . Todėl nepagrįsti teismo teiginiai, kad atsakovas buvo nerÅ«pestingas ir neatidus, nesugebėdamas iÅ¡vengti žalÄ sukėlusio konflikto, nes bÅ«tent K. K. susidariusiÄ situacijÄ privalėjo spręsti civilizuotu bÅ«du, o ne sukelti konfliktÄ . Ikiteisminis tyrimas atsakovo

atžvilgiu nutrauktas, padarius iÅ¡vadÄ , kad tyrimo metu nebuvo nustatytas V. Å . savavaldžiavimas, panaudojant fizinę prievartÄ , ir nurodyta,

jog įvertinus aplinkybes, neatmetama galimybė, kad V. Š. gynėsi nuo K. K.. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.248 straipsnį, kadangi atsakovo kaltė nebuvo nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jos neįrodė ir ieškovas. Atsakovo kaltė dėl kito asmens užpuolimo nenustatyta, jis pats buvo

priverstas gintis. Žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jei nebūtų K. K. neteisėtų veiksmų. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.269

straipsnio 1 dalies, numatančios teisėtai besiginančio asmens dėl bÅ«tinosios ginties ar savigynos atleidimÄ nuo atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d.

sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovas nurodo, kad apelianto argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti, nes jis nenurodė, kokių konkrečiai įrodymų teismas neįvertino ir į kokius jo  argumentus nebuvo atsakyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įrodinėjimo dalykai baudžiamosiose ir civilinėse bylose skiriasi, todėl kaltės ir neteisėtumo sampratos baudžiamojoje ir civilinėje teisėje nėra tapačios. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodančiu atsakovo kaltės ar neteisėtų veiksmų nebuvimÄ civilinės teisės požiÅ«riu. Kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, yra preziumuojama, ir ieÅ¡kovas Å¡ios sÄ lygos neprivalo įrodinėti. Kaltės nebuvimÄ privalo įrodyti atsakovas. Teismas teisingai konstatavo, kad paties atsakovo inicijuoto konflikto metu atsakovas elgėsi ne kaip apdairus, rÅ«pestingas, atidus ir protingas žmogus. Atsakovas, žinodamas, kad K. K. ir kiti darbuotojai darbus vykdo pagal UAB „Evelkas“ užsakymÄ , savo pretenzijas reiÅ¡kė netinkamam asmeniui, dėl nuosavybės iÅ¡kilusių problemų nesprendė su asmenimis, su kuriais turėjo spręsti, t.y. elgėsi neapdairiai ir neprotingai ir pats sukėlė bereikalingÄ konfliktinę situacijÄ . Atsakovas neginčija K. K. sužalojimo fakto, tačiau teigia, kad jam civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, nes žala padaryta dėl bÅ«tinosios ginties. Bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jei žalÄ padaręs asmuo neįrodo civilinę atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, iÅ¡ kurių viena - bÅ«tinoji gintis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis privalėjo gintis nuo K. K. neteisėtų veiksmų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo nustatyta jokios realios grėsmės atsakovo sveikatai, gyvybei ar turtui. Atsakovo veiksmai buvo neadekvatÅ«s, neproporcingi, žala padaryta ne bÅ«tinosios ginties, o nesuvaldytų emocijų ir pykčio pasekmėje.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ .

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pažeidė CPK

185 ir 263 straipsnių reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas sprendime pagrindė byloje pateiktų įrodymų analize. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė kitokias, nei norėtų atsakovas, iÅ¡vadas nereiÅ¡kia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas nenurodo, kokie konkretÅ«s įrodymai buvo įvertinti netinkamai. Atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog konfliktÄ inicijavo pats

K. K. ir bÅ«tent jis pirmas panaudojo jėgÄ . Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad konfliktas kilo todėl, kad atsakovas ėmė reikÅ¡ti pretenzijas statybos darbus atliekantiems darbuotojams dėl darbų atlikimo neva ginčytinoje ir darbų užsakovui nepriklausančioje teritorijoje. IÅ¡ nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (b.l. 7-10) matyti, kad bÅ«tent atsakovas pirmas pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas pagal užsakovo UAB „Evelkas“ užsakymÄ statybos darbus atliekantiems darbuotojams, ir jas reiÅ¡kė ne vienÄ kartÄ . IÅ¡ Å¡iame nutarime fiksuotų liudytojų K. K., V. V.,

S.Gudavičiaus parodymų taip pat matyti, kad statybos darbų vadovas K. K. dėjo pastangas aiškintis, ar buvo pagrįstos atsakovo V. Š. pretenzijos. To neneigė ir pats atsakovas V. Š.. Todėl ir po aiškinimosi V. Š. atkakliai

toliau reikÅ¡tos pretenzijos darbuotojams, kurie tik vykdė statybos darbus užsakovo nurodymu ir pastarojo teritorijoje, paneigia atsakovo tvirtinimÄ , kad

bÅ«tent K. K. pirmas sukėlė konfliktÄ , o duomenų, kad K. K. pirmas bÅ«tų užpuolęs atsakovÄ V. Å .,

byloje, iÅ¡skyrus paties atsakovo paaiÅ¡kinimus, nėra. Tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek ir nurodytas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nepatvirtina, kad konflikto metu buvo padarytas teritorinis pažeidimas, be to, tai galėtų bÅ«ti nustatyta tik iÅ¡sprendus ginÄÄ teismine tvarka. Darbai buvo vykdomi užsakovo nurodymu ir jo nurodytoje vietoje, todėl darbus vykdę asmenys, atsakovui reikalaujant, neturėjo pagrindo nutraukti darbus. Ginčas dėl teritorinių pretenzijų turėjo bÅ«ti sprendžiamas ne tarp darbus vykdžiusių asmenų ir atsakovo, bet tarp atsakovo ir darbus užsakiusios bendrovės. Tai, kad nebuvo nustatytas atsakovo V. Å . savavaldžiavimas, kaip

nusikalstama veika, nereiškia, kad nėra jo kaltės dėl padarytos žalos – K. K. sužalojimo civilinės atsakomybės požiūriu. Nurodytos aplinkybės

pilnai pagrindžia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent atsakovo elgesys neatitiko protingo, apdairaus, rÅ«pestingo ir atidaus asmens elgesio standartų, ir jis pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atsargiai, juo labiau, kad konflikto pasėkoje dėl jo veiksmų buvo sužalotas žmogus, o atsakovas sužalojimo fakto neginčija.  Â

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas privalėjęs įrodyti jo kaltę dėl atsiradusios žalos. Kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, yra preziumuojama, kÄ numato CK 6.248 straipsnio 1 dalis. Prezumpcija netaikytina tik įstatymo numatytais atvejais. Atsakovo nuomone, Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikytas CK 6.269 straipsnis, kuriame numatyta, kad asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, neatsako už užpuolikui padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.269 straipsnio 1 dalis). Atsakovas niekaip neįrodė bÅ«tinosios ginties ar savigynos aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Å ias aplinkybes atsakovas tvirtina tik savo paaiÅ¡kinimais, tačiau kitai konflikto Å¡aliai tvirtinant prieÅ¡ingai, atsakovas nepateikė jokių jo paaiÅ¡kinimus patvirtinančių įrodymų. Ir atvirkščiai, kiti konflikto dalyviai, o bÅ«tent liudytojas V.

V. parodė, kad atsakovas pirmasis užpuolė K. K. ir

bandė jam smogti ranka į veidÄ , tačiau pastarasis smÅ«gio iÅ¡vengė, o V. Å . pakartotinai puolant buvo sužalotas. Â

Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai jas teisiÅ¡kai kvalifikavo. Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinis skundas kaip nepagrįstas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.    Â

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ atmesti. Â

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė:                                                                        Â

       Nijolia Indreikienė   Â

 Kolegijos

teisėjai:                                                                                     Â

Galina Blaževič

                                                                                                 Â

                  Virginija Gudynienė