2020-10-14 Nr. AB-19024-3-62-3-01429-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1506-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01429-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 5 995,88 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad po autoįvykio, vykusio 2016 m. rugsėjo 26 d., Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariate dėl galimos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45694-16, kuris 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu buvo nutrauktas. Vėliau dėl minėto autoįvykio pradėtas administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas bei šios bylos nagrinėjimas teisme. Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariatas pareiškėjai 2016 m. gruodžio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 70P-80638218-16 (toliau – ir Protokolas), kuriame konstatavo, jog pareiškėja vairavo automobilį ir sukdama į kairę (ne sankryžoje), neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ją lenkiančiam lengvajam motociklui, dėl ko motociklo vairuotojas atsitrenkė į sukančio automobilio priekinę kairės pusės dalį. Įvykio metu nežymiai susižalojo lengvojo motociklo vairuotojas, apgadintos abi transporto priemonės. Protokolo surašymo dieną buvo priimtas nutarimas ir pareiškėja pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 170 Eur pinigine bauda (toliau – ir Nutarimas).

3. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Nutarimu, su skundu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, kurie 2018 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje panaikino ginčijamą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas pažymėjo, jog dėl objektyvių duomenų trūkumo ekspertai negali pateikti kategoriškos išvados, kieno iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Teismas pažymėjo, kad administracinių nusižengimų procese galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kurį paneigti turi pareigą institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka institucijai. Institucijai neįvykdžius įstatymo leidėjo nustatytos imperatyvios pareigos tiriant autoįvykį surinkti pakankamai įrodymų, administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą, konstatuodamas, kad institucija, surašiusi Protokolą, neįvykdė pareigos, nesurinko pakankamai įrodymų, galinčių pagrįsti pareiškėjos neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp kilusių pasekmių ir neteisėtų veiksmų.

4. Pareiškėja nurodė teismų procesinius sprendimus, kuriuose išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad institucija, surašiusi Protokolą, nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesurinko būtiniausių įrodymų, galinčių pagrįsti / paneigti, kad pareiškėja padarė / nepadarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjos nuomone, institucija administracinės bylos tyrimą vykdė atmestinai, visapusiškai bei objektyviai nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, nerinko ir visiškai netyrė papildomų įrodymų, siekiant pašalinti pareiškėjos reiškiamą abejonę dėl esminių eismo įvykio aplinkybių. Dėl tokių aplaidžių policijos pareigūnų veiksmų pareiškėja nepagrįstai ir neteisėtai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja pažymėjo, kad, ginčydama priimtą Nutarimą, ji naudojosi advokato paslaugomis, kreipėsi į ekspertą, todėl iš viso patyrė 5 995,88 Eur išlaidų, kurias prašė priteisti. Pareiškėjos vertinimu, neturtinę žalą lėmė jos patirti išgyvenimai ir nepatogumai, pusantrų metų ją kankino nerimas, jautėsi nekalta, pergyveno, nukentėjo jos reputacija, pablogėjo sveikata.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities VPK, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia patyrusi turtinę ir neturtinę žalą. Policijos pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos nurodė pareiškėja, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Alytaus apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukė, neįrodžius, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Taigi aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta, o procesiniai sprendimai panaikinti, nepatvirtina policijos pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje, iškeltoje pareiškėjos atžvilgiu, buvo įrodinėjamas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių buvimas, t. y. buvo sprendžiama dėl jos veiksmų, tad pareiškėjos nurodomi faktai, susiję su policijos pareigūnų veiksmais, kurie nebuvo įrodinėjimo dalykas byloje, negali būti tapatinami su prejudiciniais faktais šioje byloje.

7. Atsakovo nuomone, tiek surašydami Protokolą, tiek priimdami Nutarimą ir patraukdami pareiškėją administracinėn atsakomybėn, Alytaus AVPK pareigūnai veikė teisėtai ir savo kompetencijos ribose. Sprendžiant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei kitas faktines aplinkybes. Šiuo atveju skunde nurodomas turėtų bylinėjimosi išlaidų dydis jų neatitinka. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad išlaidos ekspertui neturėtų būti atlygintos, kadangi šis ekspertas procese dalyvavo pareiškėjos iniciatyva. Pareiškėja savo paaiškinimus dėl neturtinės žalos iš esmės grindė tik savo subjektyvia nuomone ir visiškai nepagrindė bei neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVPK, 5 995,88 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. liepos 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), todėl bendrosios kompetencijos teismuose pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas vadovaujantis ANK XXXVI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus.

10. Teismas akcentavo, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog po autoįvykio, įvykusio 2016 m. rugsėjo 26 d., Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariate dėl galimos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45694-16, kuris 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu buvo nutrauktas. Dėl šio autoįvykio pradėtas administracinio nusižengimo bylos tyrimas bei šios bylos nagrinėjimas teisme. Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariatas, gavęs ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16 medžiagą, pareiškėjai 2016 m. gruodžio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 70P-80638218-16. Protokolo surašymo dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir pareiškėja pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 170 Eur bauda. Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarimu Nutarimas buvo panaikintas. Teismas konstatavo, kad dėl objektyvių duomenų trūkumo ekspertai negali pateikti kategoriškos išvados, kieno iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Teismas padarė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio vairuotojai D. V. pradėjus posūkio manevrą į kairę paskui ją ta pačia kryptimi važiavęs nukentėjusiojo T. R. vairuojamas motociklas jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir D. V. vairuojamą automobilį lenkė, todėl nėra pagrindo teigti, kad D. V., sukdama į kairę, nepraleido lenkimo manevrą jau atliekančio motociklo ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101, 106 punktų reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą, nurodydamas, jog apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareigūnas bylą išnagrinėjo formaliai, pažeisdamas ATPK 286 straipsnio 3 dalies (kas atitinka ANK 618 str. 2 d.) reikalavimus, kadangi Nutarime nėra nurodyta jokių motyvų, įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neginčijamai pripažinti pareiškėjos kaltę.

11. Teismas akcentavo, kad tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, dar nereiškia, jog institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų reikalavimų. Tačiau šiuo atveju teismas vertino, kad teismų priimtų procesinių sprendimų analizė, juose nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimo pagrindas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.

12. Teismas darė išvadą, kad bendrosios kompetencijos teismų sprendimais iš esmės buvo nustatyti neteisėti Alytaus AVPK pareigūnų veiksmai, pradedant ir vėliau vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu, renkant pirminius įrodymus, kurių pagrindu buvo galima pašalinti byloje esančius prieštaravimus tarp pareiškėjos ir motociklą vairavusio T. R. Pareigūnas, surašęs Protokolą bei priėmęs Nutarimą, tiksliai nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jam teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydamas veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl tokie veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą. Dėl įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, neveikiant taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėja patyrė turtinę žalą.

13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 256, 259 ir 286 straipsniuose (kas atitinka ANK 569, 608, 618 str.) įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, t. y. nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai – pareiškėjos kaltų veiksmų), buvo surašytas Protokolas ir priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėja nubausta pinigine bauda. Taigi šiais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta turtinė žala.

14. Dėl turtinės žalos, kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes, jei nebūtų surašytas Protokolas ir priimtas Nutarimas, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose, parengti skundus tiek apylinkės teismui, tiek apygardos teismui ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir jos patirtų 5 995,88 Eur nuostolių.

15. Teismas pažymėjo ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjos patirta žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą siejo su 5 995,88 Eur dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis pradėjus jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną. PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas Nr. 1931 (2017 m. sausio 23 d. ir 2017 m. kovo 23 d.), Nr. 4 (2018 m. kovo 5 d.), Nr. 190-1931 (2018 m. gegužės 17 d.), pinigų priėmimo kvitai LAT Nr. 805101 (2017 m. vasario 14 d.), LAT Nr. 805113 (2017 m. gegužės 16 d.), 2018 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymas, 2018 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 36 patvirtino, kad pareiškėja turėjo 5 395,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš jų – 475 Eur išlaidos apeliacinėje instancijoje (už konsultacijas, dokumentų surašymą, atstovavimą), ruošiantis nagrinėti ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Taip pat pareiškėja 600 Eur sumokėjo už ekspertizės atlikimą (2017 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 31). Teismas vertino, kad šios jos turėtos teisinės išlaidos (turtiniai praradimai), patirtos dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, atitinka Rekomendacijose numatytus dydžius (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), yra pagrįstos ir įrodytos.

16. Teismas akcentavo, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja, prašydama priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, į teismą kreipėsi 2018 m. liepos 13 d., o administracinė byla teisme iškelta 2018 m. liepos 24 d. nutartimi. Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2018 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Įvertinęs tai, kad pareiškėjai buvo surašytas Protokolas ir priimtas Nutarimas už nusižengimą, kurio ji nepadarė, teismas konstatavo, kad pagrįsti pareiškėjos argumentai, jog dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų ji patyrė stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, o tai yra pagrindas priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjai padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 400 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus AVPK (toliau – ir apeliantas), apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant pareiškėjai priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimų dydžius ir nepriteisiant metinių palūkanų. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. Priešingai nei konstatavo teismas, šiuo atveju buvo pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu, t. y. surašyti jai Protokolą, nes pakako pirminių duomenų iš surinktų įrodymų visumos – ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, leidusių pagrįstai teigti, jog pareiškėjos veiksmai galėjo atitikti ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Byla buvo nutraukta tik dėl kitokio byloje surinktų įrodymų vertinimo, o ne dėl nepagrįstai ar akivaizdžiai neteisingai pradėtos administracinio teisės pažeidimo teisenos. Atsakovas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo. Tuo tarpu kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią tik tiek, kiek minėtoje byloje nustatyti faktai sudarė įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str.). Nagrinėjamu atveju įvykio faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai lėmė pareigūno įsitikinimą, kad pareiškėja yra galbūt kalta dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareigūnas, surašydamas Protokolą, tinkamai vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais, t. y. elgėsi sąžiningai, neviršijo savo kompetencijos, todėl Protokolo surašymas negalėjo būti pripažintas neteisėtu Alytaus AVPK pareigūno veiksmu CK 6.271 straipsnio prasme.

18.2. Teismas pagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis, tačiau netinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimais. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punktu, neįvertino, kad procesinių dokumentų rengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose administracinio teisės pažeidimo byloje nereikalavo ypatingų pareiškėjos atstovo intelektinių pastangų ar didelių organizacinės veiklos, darbo ir laiko sąnaudų, kadangi byloje nebuvo sprendžiami nauji ar itin sudėtingi teisiniai klausimai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad kai kuriose sąskaitose faktūrose nurodytos teisinės paslaugos turėtų apimti tam tikrus veiksmus, kurie įvardijami kaip savarankiški (pasirengimas teismo posėdžiams, susipažinimas su medžiagomis, pozicijų aptarimai ir pan.). Teismas pareiškėjai priteisė iš esmės visą jos prašytą turtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgdamas į tai, kada ir kokios teisinės paslaugos buvo teiktos ir koks maksimalus dydis pagal Rekomendacijas galėjo būti priteistas.

18.3. Atsakovo vertinimu, į teisinių paslaugų teikimo laiką neturėjo būti įtrauktas pareiškėjos atstovo kelionių laikas į teismo posėdį ir atgal (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-575-575/2018). Atsakovas vadovaujasi Rekomendacijų 3 punktu ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas į teismo posėdį nevyko teismo iniciatyva, buvo pasirinktas pačios pareiškėjos, taip pat nebuvo jokių duomenų, kad byla būtų ypač sudėtinga ar būtų buvęs kitas išskirtinis atvejis, kad būtų reikalingas reikiamos specializacijos advokato dalyvavimas, dėl ko advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtų buvęs būtinas.

18.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo priteisti išlaidų už tas paslaugas, kurių sąsajumas ar būtinumas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui kelia abejonių: 2017 m. sausio 31 d. žemėlapio, kelių schemų paieška, schemos fiksavimas ir 2017 m. kovo 20 d. susitikimas su teismo ekspertu bei konsultacijos su juo. Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dvi ekspertizės, o eismo įvykio schemą fiksavo policijos pareigūnai. Priteista suma taip pat neturėjo apimti 2017 m. vasario 15 d. advokato išvykos į autoįvykio vietą ir jos apžiūrėjimo, 2017 m. balandžio 26 d. klausimų paruošimo bei 2017 m. gegužės 15/16 d. klausimų tikslinimo išlaidų, nes šios išlaidos patirtos dėl pareiškėjos atstovo pasirinktų gynybos veiksmų. Kadangi turi būti įvertinta, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, neturėtų būti priteistos ir išlaidos, kurias pareiškėja patyrė kreipdamasi dėl papildomos ekspertizės, nes tai buvo jos pačios pasirinktos perteklinės išlaidos. Galiausiai, gali būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl pareiškėjai neturėtų būti atlygintos išlaidos, patirtos 2016 m. gruodžio 27 d. advokatui rengiant skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros nutarimo panaikinimo.

18.5. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog pareiškėja patyrė neturtinę žalą, priteisė nepagrįsto dydžio žalos atlyginimą, kadangi pareiškėja nepatyrė tokio masto pasekmių, kurias atitiktų 400 Eur dydžio neturtinė žala, nes procesas netruko pernelyg ilgai, teisena pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pradėta nepagrįstai ar akivaizdžiai neteisingai ir buvo lemta pačios pareiškėjos veiksmų, t. y. eismo įvykio.

19. Pareiškėja D. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė Protokolo surašymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimo. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo kvestionuojama, ar pareigūnas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą surašyti Protokolą. Protokolas yra tik vienas iš įrodymų, galinčių pagrįsti administracinio nusižengimo faktą. Būtent kitų įrodymų, kurių nerinko atsakovas, nors tokia pareiga numatyta, lėmė teismų išvadas, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę. Pareiškėja nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo sprendžiamas policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose yra konstatuotos faktinės aplinkybės, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, galinčių pagrįsti pareiškėjos kaltę, byla išnagrinėta formaliai. Bendrosios kompetencijos teismai pripažino, kad, surašius Protokolą, po 9 min. buvo priimtas Nutarimas, visiškai netiriant, nepašalinant eismo įvykyje dalyvavusių asmenų pateiktų parodymų prieštaravimų.

21. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo rezoliucinė dalis, kurioje prašoma sumažinti priteistą žalos atlyginimą, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas iš esmės sutinka, kad teismas nustatė visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tačiau nesutinka su žalos dydžiu. Pareiškėja akcentuoja, kad dėl atsakovo atstovų pareigų netinkamo atlikimo byla teisme buvo nagrinėjama 1,5 metų, byla nagrinėta 9 posėdžiuose, kuriuose buvo apklausiami liudytojai, ekspertai, byloje dalyvaujantys asmenys. Bylos nagrinėjimo laikas, posėdžių skaičius neleidžia sutikti su atsakovo atstovo pozicija, kad bylos nagrinėjimas nereikalavo didelių pareiškėjos atstovo laiko sąnaudų. Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo Rekomendacijose įtvirtintus paslaugų koeficientus, o ne valandinius maksimalius įkainius, todėl mano, kad argumentas, jog valandinis teisinių paslaugų įkainis neatitinka Rekomendacijose nustatytų koeficientų, nepagrįstas.

22. Dėl vykimo į teismo posėdžius pareiškėja pažymi, kad pasirinkti atstovą – tai kiekvieno asmens teisė. Vykimo išlaidos gali būti pripažintos būtinomis pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Byloje reikšmingai trūko objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti arba paneigti pareiškėjai suformuotą kaltinimą, todėl pareiškėja teikė į bylą papildomus rašytinius įrodymus, be kita ko, eismo įvykio schemą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis apeliaciniame skunde nurodytų bylų visiškai neatitinka nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) arba nurodoma praktika yra iš esmės pasikeitusi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies ir jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVPK, priteistas 5 995,88 Eur turtinės, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 5 proc. metinės palūkanos, teisėtumas ir pagrįstumas.

24. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš Alytaus AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant jai nuobaudą, atlyginimo.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ginčo klausimu – turtinės žalos, patirtos administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo – teismų praktiką 2020 m. gegužės 7 d. sprendime Nr. eA-3145-575/2020 nurodė, jog administraciniuose teismuose nagrinėjant skundus, kuriais buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą, kildinamą iš išlaidų teisinėms paslaugoms teisminiuose ginčuose dėl pritaikytos administracinės atsakomybės, lemiamą reikšmę turėjo procesinės normos, reglamentavusios ginčų dėl administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimą teismuose. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą reguliavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuriame nebuvo įtvirtinta nuostatų, kuriomis vadovaujantis galėjo būti atlyginamos administracinio teisės pažeidimo bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

27. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad nebuvo specialaus įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų advokatui administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimą. Nei Administracinių teisės pažeidimų kodekse, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme tokia galimybė nebuvo numatyta. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymo nebuvimas negali atimti teisės reikalauti žalos, atsiradusios dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, todėl tokių išlaidų atlyginimas CK 6.271 straipsnyje nustatyta tvarka teismų praktikoje buvo laikomas pagrįstu ir atitinkančiu Konstitucijos nuostatas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2176/2011).

28. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog administracinių teismų praktika, pagal kurią administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir (tais atvejais, kada tai teismo sprendimuose ir eksplicitiškai nebuvo nurodyta) pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą. Tačiau 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, buvo įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo. Todėl nebesant teisės spragos, ankstesnėse bylose suformuluoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu, neturi privalomos galios.

29. Pareiškėja nagrinėjamoje prašo atlyginti žalą, patirtą nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teismuose, kur galutiniu baigiamuoju aktu – Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi – paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną neįrodžius, kad D. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK buvo netekęs galios ir galiojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK). Pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos patirtos 2017 m. bei 2018 m. (b. l. I t., b. l. 16–24). ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas.

30. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismų praktikoje pagal šį straipsnį tais atvejais, kai išteisintas kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

31. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad atsakant į klausimą, ar asmeniui privalo būti suteikiamas toks išlaidų atlyginimas, turi būti atsižvelgiama į nacionalinę teisę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Masson ir Van Zon prieš Nyderlandus (pareiškimų Nr. 15346/89, 15379/89) 49 par.; 2010 m. kovo 30 d. sprendimas Shimidzu ir Berllaque prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 648/06)). Iš naujausios teismo praktikos panašioje byloje galima matyti, kad bylose dėl administracinės atsakomybės taikymo šalies patirtų išlaidų kompensavimas gali būti ribojamas siekiant viešojo intereso ir laikantis proporcingumo principo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 73579/17 14620/18) 66, 69 par.).

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą sprendime yra išnagrinėtas ginčas dėl to, kad administraciniai teismai nepriteisė pareiškėjams žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį. Prašomą priteisti žalą pareiškėjai prilygino patirtoms bylinėjimosi išlaidoms administracinio teisės pažeidimo byloje. Šiame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą pažeidimą. Motyvuojant šią išvadą, be kita ko, pažymėta, kad ABTĮ nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK (ir kitų teisės aktų) nustatyta tvarka; CPK įtvirtina principą, kad išlaidas privalo atlyginti pralaimėjusi šalis (žr., ten pat, 71 par.); nagrinėdami pareiškėjų prašymus dėl administracinio teisės pažeidimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo administraciniai teismai nenurodė, jog pareiškėjai galėjo teikti savo prašymus administracinio teisės pažeidimo bylose, kurios buvo išnagrinėtos bendrosios kompetencijos teismuose, ir dėl to pareiškėjai galbūt nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos (žr., ten pat, 72 par.). Pažymėtina, kad iš minėtos Masson ir Van Zon prieš Nyderlandus bylos ir kitose bylose suformuotos jurisprudencijos galima daryti išvadą, jog Konvencija negarantuoja teisės gauti teismo procese patirtų išlaidų atlyginimą, jeigu to nenumato nacionalinė teisė, todėl, net jeigu pagal ANK jos nepriteistinos, iš Konvencijos kylantys reikalavimai yra tenkinami, kada dėl atsiradusio teisinio reguliavimo bylinėjimosi išlaidų klausimas gali būti sprendžiamas tame pačiame procese, remiantis ANK įtvirtintomis taisyklėmis, bet asmuo šia tvarka nepasinaudoja.

33. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo priteisti žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

34. Sprendžiant, ar taikant CK įtvirtintą deliktinės atsakomybės institutą turi būti atlyginamos išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje, sistemiškai atsižvelgtina į deliktinės atsakomybės sąlygas teismo procese patirtų išlaidų kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ATPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001).

35. Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

36. Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš CPK 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Taigi, konstatuotina, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

37. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo prašymą sieja su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėja, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas netenkintinas, kadangi išlaidos administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų (žalos) atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos D. V. skundas yra nepagrįstas, jį tenkinęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą teismo sprendimą, priima naują sprendimą pareiškėjos D. V. skundą atmesti.

39. Įvertinus priimamo sprendimo motyvus, dėl kitų apelianto argumentų (nenustatyto neteisėtumo fakto, netinkamai taikytų Rekomendacijų nuostatų, nepagrįsto neturtinės žalos dydžio parinkimo) atskirai nebepasisakoma.

40. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos D. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė