2016-05-18 Nr. AB-11094-3-63-3-02134-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-324-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02134-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo V. B. priteisti 115,56 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant 36,30 EUR lygiomis dalimis.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu prašymą patenkino visiškai: priteisė iš V. B. 115,56 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras; priteisė iš V. B. 14 Eur atstovavimo išlaidų UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras.

Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinant sprendimo dalį, kurioje UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos, bei priimant sprendimą priteisti pareiškėjui visas šio patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartyje konstatavo, kad paduotas apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio reikalavimų – nepateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, todėl nustatė terminą jo trūkumams pašalinti iki 2016 m. sausio 22 d. (įskaitytinai).

Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nėra teisinio pagrindo mokėti žyminio mokesčio pagal teismo nurodytą ABTĮ 39 straipsnio 2 dalį. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus, apeliacinį skundą su priedais grąžinti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui.

Teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas nepateiktas, vertino, jog pareiškėjas apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl apeliacinis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

III. Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį.

Nurodo, jog atsižvelgiant į Konstitucijos 121 straipsnį, Rinkliavų įstatymo 3, 12 straipsnius, vietinę rinkliavą administruoti yra pavesta savivaldybių taryboms. Pagal Vietos savivaldos įstatymą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas yra viena iš įstatymais savivaldybėms priskirtų funkcijų. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reguliavimas įtvirtintas Atliekų tvarkymo įstatymo septintajame skirsnyje. Pažymi, kad Rietavo, Plungės, Telšių, ir Mažeikių rajono savivaldybės pagal Atliekų tvarkymo įstatymą įsteigė juridinį asmenį UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą, kurio pagrindinė funkcija – įdiegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje. Savivaldybės, būdamos šios įmonės steigėjos ir atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymą savo rajone, gali pavesti tarpsavivaldybinei įmonei vykdyti savo funkcijas. Šiuo metu visos savivaldybių tarybos yra priėmusios sprendimus dėl kai kurių užduočių ir funkcijų perdavimo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui.

Kadangi vietinė rinkliava skiriasi nuo valstybinės rinkliavos ir ją nustatyti bei įgyvendinti yra pavesta savivaldybei, todėl savivaldybė ar jos įkurta įmonė pagal Mokesčių administravimo įstatymą tiesiogiai nėra nurodoma kaip mokesčių administratorius. Tačiau sistemiškai aiškinant ir taikant Mokesčių administravimo įstatymą, Atliekų tvarkymo įstatymą, Rinkliavų įstatymą, laikytina, kad savivaldybės taryba perdavusi pareiškėjui administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, pareiškėjas laikytinas vietinę rinkliavą administruojančiu subjektu konkrečios savivaldybės teritorijoje.

Atkreipia dėmesį, kad Telšių regiono savivaldybės pareiškėjui yra suteikusios teisę administruoti vietinės rinkliavos surinkimą pagal savivaldybių patvirtintus nuostatus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad savivaldybės įsteigtos įmonės (šiuo atveju pareiškėjas) vykdo joms priskirtas vietinės rinkliavos administravimo funkcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartis Nr. A-556-334/2014).

Pažymi, kad pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimtą nutartį, aiškinant ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas padarė išvadą, kad galimybė kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, atleidžiant pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, suteikta tik pareigūnui arba mokesčio administratoriui. Teismas siaurinamai aiškina įstatymo normą, kuri teismų praktikoje nuosekliai aiškinama plečiamai, taip pat nukrypo nuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo bei kitų Lietuvos Respublikos administracinių teismų formuojamos praktikos dėl vietinės rinkliavos išieškojimo žyminiu mokesčių neapmokestinamų prašymų (skundų).

Pareiškėjas teikė apeliacinius skundus dėl dalies sprendimo panaikinimo, kuriuo priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos ir apeliaciniai skundai buvo priimti ir išsiųsti nagrinėti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kas patvirtina, jog tam pačiam bylą nagrinėjusiam teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio teisinių pagrindų.

Mano, kad nėra teisinio pagrindo mokėti žyminio mokesčio pagal teismo nurodytą ABTĮ 39 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą nutarta laikyti nepaduotu, kadangi nepašalintas teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytas trūkumas – nesumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 37 str. 1 d.), teisėtumas bei pagrįstumas.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnyje nustatyta, jog apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis per keturiolika dienų nuo pirmosios instancijos teisimo sprendimo paskelbimo gali būti paduoti arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami.

Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris dienas, kai išreikalaujama administracinė byla. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas (ABTĮ 134 str. 1, 2,4 d.).

Iš nurodytų teisės normų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą (jei apeliacinis skundas paduodamas per šį teismą), įvertina, ar jis atitinka ABTĮ 130 straipsnyje apeliaciniam skundui (jo formai ir turiniui) keliamus reikalavimus, ir, nustatęs, jog apeliacinis skundas jų neatitinka, nustato terminą trūkumams pašalinti.

Vienas iš apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 3 dalimi – kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Pastebėtina, jog, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str.). Administracinėse bylose už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 14 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 39 str. 2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje numatyti skundai (prašymai), kurie žyminiu mokesčiu neapmokestinami. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų), taip pat šio įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų subjektų pareiškimai, kai prašoma ištirti norminio administracinio ar kito bendro pobūdžio akto teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi, kuria buvo nustatytas pareiškėjo apeliacinio skundo trūkumas – nepateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis, sprendė, kad pareiškėjas nepatenka į subjektų, numatytų ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ratą, kurių skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Vertindama pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį, kuria konstatuota, jog nustatyti apeliacinio skundo trūkumai nepašalinti ir nutarta apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, t. y. kuri iš esmės yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties pasekmė, teisėjų kolegija privalo pasisakyti ir dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties nustatyti terminą trūkumams pašalinti pagrįstumo.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis išvardina tam tikrus neapmokestinimo žyminiu mokesčiu atvejus, o to paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. T1-168) UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. pareiškėjas iš esmės vykdo Plungės rajono savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, todėl UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 40 str. 2 d.). Tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2016 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-301-822/2016, 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-318-575/2016, 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-303-556/2016).

Kadangi pareiškėjo prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, atitinkamai ir apeliacinis skundas, kuriuo skundžiamas teismo sprendimas dėl tokio prašymo, taip pat neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu neištaisius teismo nutartyje nurodytų trūkumų ir grąžino jį pareiškėjui, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama.

Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 1 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo priimti nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Išsiųsti atsakovui apeliacinio skundo nuorašą ir nustatyti atsakovui terminą pateikti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą – keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan