2019-06-12 Nr. AB-12639-3-63-3-00044-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4371-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00044-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1793-22357 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017. Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2017 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-1793-18939 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas jį apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu skundą dėl Klaipėdos skyriaus sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir VGTPT Klaipėdos skyriaus sprendimus.

3. Pareiškėjas toliau nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. skundžiamu sprendimu buvo nutarta atsisakyti jam teikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017. Skundžiamas sprendimas motyvuojamas aplinkybe, kad pareiškėjo skundai administracinio nusižengimo byloje yra išnagrinėti ir pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti bei atstovavimas administracinio nusižengimo byloje yra neperspektyvus.

4. Pareiškėjas akcentavo, jog jam nepagrįstai buvo nesuteikta kvalifikuota teisinė pagalba ir jis teismams skundus turėjo teikti neturėdamas advokato pagalbos. Klaipėdos skyrius nuo pat jo įkūrimo jam nesuteikė realios antrinės teisinės pagalbos civiliniuose, administraciniuose ir baudžiamuosiuose procesuose. Pažymėjo, jog Klaipėdos skyrius, nagrinėdamas jo prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą, nuolatos ieško priežasčių juos atmesti, dėl ko pareiškėjas patyrė didelę materialinę bei moralinę žalą.

5. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad Klaipėdos skyrius skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

7. Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-1793, ir, įvertinęs, kad administracinio nusižengimo byla Nr. II-223-963/2017 išnagrinėta įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi, padarė išvadą, jog nėra pagrindo teikti antrinę teisinę pagalbą jau išnagrinėtoje byloje, kurioje teismo sprendimai jau įsiteisėję

.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad tarp proceso šalių kilo ginčas dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1793-22357, kuriuo buvo nutarta neteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog:

10.1. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 2017 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-1793-18939, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymo, kadangi jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

10.2. 2017 m. spalio 16 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu jį patenkino bei panaikino Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimą.

10.3. Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą ir priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui neskirti antrinės teisinės pagalbos. Teisiniais skundžiamo sprendimo pagrindais nurodomi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai. Faktiniu atsisakymo skirti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017 pagrindu nurodyta aplinkybė, jog byla, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, yra išspręsta įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi.

10.4. Administracinio nusižengimo byla Nr. II-223-963/2017 buvo nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir joje pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Administracinio nusižengimo byloje buvo konstatuota, kad M. I. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VIKKTANN-98233267-17 buvo nubausta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2017 m. vasario 25 d. važinėjo po Klaipėdos miestą ir rajoną lengvuoju automobiliu taksi, kurį vairavo J. S., ir atsisakė sumokėti už pavėžėjimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimu, pateikė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pakeitė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VIKKTANN-98233267-17, priteisė pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą.

10.5.Pareiškėjas 2018 m. sausio 4 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį bei priimti naują sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-361/2018 nutarė pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, taigi ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 9 d.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ir tarp šalių ginčas buvo išspręstas galutinai, todėl jis nebegali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Taigi, teismas atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis yra įsiteisėjusi bei įgijusi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, konstatavo, kad Klaipėdos skyrius, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-963/2017, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti bei atstovavimas byloje yra neperspektyvus, ir teisėtai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje byloje.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą byloje galėjo būti šališkas, kadangi jį priėmė tas pats teisėjas, kurio sprendimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, pareiškėjo inicijuotoje byloje dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kito sprendimo.

12.3. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, byloje konstatuotos netinkamos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teiktomis pavežėjo paslaugomis ir keleivėmis.

12.4. Teismo sprendime nėra motyvų, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus. Teismas sprendimą grindė prielaidomis.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo, jog palaiko savo poziciją išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą teiktą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimas.

15. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą.administracinio nusižengimo byloje.

16. Atsakovas atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui remdamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, kuriais nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu reikalavimai yra nepagrįsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Šią aplinkybę atsakovas savo sprendime argumentavo ir pirmosios instancijos teismas ją pripažino pagrįsta, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas buvo šališkas, neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams.

18. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, jog teisėjų ir teismų nepriklausomumas bei nešališkumas kaip vienas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo principų įtvirtintas šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, įstatyme įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

20. Apeliantas nušalinimo bylą nagrinėjusiam teisėjui nereiškė. Objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad egzistavo kitos aplinkybės, keliančios abejones teisėjo nešališkumu, byloje nėra. Aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

21. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Tokios pozicijos laikomasi LVAT praktikoje (žr. 2011 m. kovo 31 d. sprendimą adm. byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-1390/2010), todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais dėl iš esmės absoliučios, neribojamos teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir teisminę gynybą

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose pagal Įstatymo 9 straipsnį administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-1268/2010). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus, kad būtų išvengta nepagrįstų teisminių ginčų, kurie kelia abejones dėl asmens prašyme nurodyto ginčo atstovavimo būtinumo bei teisių bei interesų pažeidimo realumo, kurių teismo sprendimu ginti nėra perspektyvu. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atlieka ne tik jau teikdama antrinę teisinę pagalbą, bet privalo preliminariai įvertinti galimo reikalavimo pagrįstumą bei atstovavimo perspektyvumą ir prieš priimdama sprendimą teikti teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju vertinant ginčo pagrįstumą bei jo perspektyvumą būtina vertinti ar skundžiamas sprendimas įtakos asmens teises ar interesus bei sukels asmeniui realias teisines pasekmes.

23. Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad atsakovas šios pozicijos laikėsi, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino tiek pareiškėjo prašyme teikti teisinę pagalbą išdėstytas faktines aplinkybes, tiek jo suformuluotą pageidavimą, tiek teismų sprendimus, susijusius su ginčo esme. Atsakovo įvertintų ir pirmosios instancijos teismo patikrintų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad atstovavimas pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje nėra perspektyvus ir nesukels pareiškėjui jo pageidaujamų teisinių pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad minėta administracinio nusižengimo byla, kurioje pareiškėjas buvo pripažinta nukentėjusiu, yra išnagrinėta ir sprendimai jau įsiteisėję. Administracinių nusižengimų bylose bylos atnaujinimas galimas tik Administracinių nusižengimų kodekso 658 straipsnyje nurodytais pagrindais. Tokių pagrindų pareiškėjas nei viename procesiniame dokumente nenurodė, o, jo nuomone, neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės byloje negali būti pagrindu prašyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

24. Nors pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrinta teisė turėti advokatą ir šioje byloje, tačiau jis šioje byloje neprašė suteikti antrinės teisinės pagalbos, nepateikė sutarties su advokatu, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Todėl šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

25. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką analogiškose ir panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė