2019-03-20 Nr. AB-7482-3-62-3-02905-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. eAS-176-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02905-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Saurida“ (toliau – ir pareiškėjas, įmonė) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 64-7-186 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskirta bauda; 2) prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo skirti baudą Nr. 64-7-186 vykdymą.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog atsakovui vykdant ginčijamą Nutarimą, pareiškėjas patirs ženklių nuostolių ne tik dėl neteisėtai paskirtos baudos sumokėjimo, bet ir dėl išorinės reklamos išardymo, kuris sutrikdytų įmonės veiklą, o įmonės finansinė būklė taptų kritine ir ji turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus. Šie veiksmai įmonei padarytų neatitaisomą žalą, kadangi turėtų būti pradėtos juridinio asmens bankroto procedūros. Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys įrodo, kad yra reali ir didelė grėsmė, jog netaikius reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Atsakovas pateikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas byloje pateikė klaidinančius faktus, kurie naudojami kaip gynybinė pozicija. Prašė netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 14 d. nutartimi prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas pažymėjo, jog šioje byloje kilo ginčas dėl Nutarimo, kuriuo atsakovas už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies pažeidimą pareiškėjui skyrė 1700 Eur baudą ir nurodė išardyti dvipusę specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę. Pareiškėjas prašė panaikinti Nutarimą kaip nepagrįstą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (stabdyti Nutarimo vykdymą). Teismas pažymėjo, kad asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turi pareigą pateikti įrodymus, jog neatidėliotinas baudos sumokėjimas ir reklamos panaikinimas gali nepataisomai paveikti asmens interesus, taip pat, kad gali kilti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, o prašymą grindė teiginiais apie galimus neigiamus finansinius padarinius nukreiptus į ateitį, ir prielaidomis. Teismas vertinimo, jog pareiškėjo nurodyti motyvai bei pateikti įrodymai nesudarė pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl jo prašymas nebuvo tenkintas.

III. Pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo vykdymą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino prašymo taikyti užtikrinimo priemones motyvus, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Pareiškėjas pažymi, kad įmonė yra restruktūrizuojama ir, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jai gali būti padaryta ženkli ir galimai neatitaisoma ir / ar sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjas teismui nurodė aplinkybes, kodėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. įmonės finansinė būklė pablogėtų ir būtų sunku vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Taigi, nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones egzistavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Be to, kaip ne kartą savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Pažymėtina ir tai, kad teismas kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia tuo, jog, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus sutrikdyta įmonės veikla, o vykdant ginčijamą nutarimą, įmonės gali tiesiog nebelikti, t. y. ji bankrutuos. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, LVAT 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.).

Pareiškėjas, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad, nesiėmus jo nurodomos užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, todėl toks pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkintas. Pareiškėjo hipotetinio pobūdžio argumentai, kad bus sutrikdyta įmonės veikla ir įmonė gali bankrutuoti, šiuo atveju nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kartu pastebėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. LVAT praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė