ab13f267-41f3-4fa3-99d0-66366ca596b4 · Alytaus apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. M1-449-543/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37807-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.14.10.2.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.10.1; 2.10.8; 2.10.9; 2.10.11 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 14 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Irmutė Kliučinskienė, sekretoriaujant I. K., dalyvaujant Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei L. E., asmeniui, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, K.

G., jo gynėjui advokatui V. K., ekspertei L. A., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), turinčiam (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, teistam:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 65 straipsnį, 66 straipsnį, paskirta 26 MGL (979,16 Eur) dydžio bauda, bausmę atlikęs;

2. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 66 straipsnį, paskirta 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ . Teismas n u s t a t ė : K. G. 2021 m. spalio 22 d. apie 19 val. 39 min. (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve visuotinai pavojingu bÅ«du, tyčia apipylęs degiu skysčiu savo transporto priemones – motociklÄ â€žKawasaki ZRX 1200“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), automobilius „Mercedes-Benz C180“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „Mercedes-Benz C180“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir panaudojęs ugnies Å¡altinį – degtukus, Å¡ias transporto priemones padegė, dėl ko įvyko gaisras, kurio metu apdegė gretimai esančių garažų durys, tokiu bÅ«du sugadino svetimÄ , tai yra V.

P. priklausantį turtÄ â€“ garažo Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kurių vertė 100 Eur; J. R. priklausantį turtÄ â€“ garažo Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kurių vertė 200 Eur; A. Å . priklausantį turtÄ â€“ garažo Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kurių vertė 500 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. P. bendrÄ 100 Eur turtinę žalÄ , nukentėjusiajam J. R. bendrÄ 200 Eur turtinę žalÄ , A. Å . bendrÄ 500 Eur turtinę žalÄ . Teisminio bylos nagrinėjimo metu K. G. savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir paaiÅ¡kino, jog tuo laikotarpiu jam buvo sunku su emocijomis, buvo daug nerimo, kurį laikÄ jautė baimę, aplinka jį neigiamai veikė, galvojo apie savižudybę.

Vedinas Å¡ių negatyvių emocijų, sudegino savo turtÄ . 2021 metų galimai spalio mėnesį, vakare jis pasiėmė benzino iÅ¡ savo automobilio, juo apipylė automobilį ir motociklÄ , kuriuos pats ir padegė. Buvo minčių susideginti, bet kai prasidėjo gaisras, iÅ¡sigando ir ketinimo nusižudyti atsisakė. Automobilis ir motociklas buvo laikomi prie Alytuje nuomojamo garažo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o gatvės tiksliai nepamena. Jo nuomojamo garažo kaimynai buvo Å ., o kito neprisimena. Prasidėjus gaisrui, jis pagalvojo iÅ¡kviesti ugniagesius, bet jo telefonas buvo iÅ¡sikrovęs. Tada jis sugalvojo eiti į namus ir iÅ¡kviesti pagalbÄ , tačiau pakeliui sutiko važiuojančias gaisrines. 2022 m. balandžio 14 d. jis buvo patalpintas į ligoninės stacionarinį skyrių, nes sužalojo save.

Gyvena kartu su tėvais, kurie juo rÅ«pinasi, padeda prižiÅ«rėti jo sveikatÄ . Dėl gaisro padarytas žalas atlygino jo tėvas. Å iuo metu jis lankosi pas gydytojus, kasdien geria raminamuosius vaistus, kuriuos jam iÅ¡rašė gydytojai. Medikamentinis gydymas paskirtas iki 2022 m. liepos 11 d., o po to jis eis pas (duomenys neskelbtini). Gydymas jam padeda, nes pagerėjo jo psichikos sveikatos bÅ«klė, nejaučia baimės ir nerimo. Nukentėjusysis J. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog A. G. yra jo draugas, kuriam jis leido naudotis savo garažu, nes pats jo nenaudoja.

Jis nežino kilusio gaisro aplinkybių, nežino, kaip ten viskas įvyko. Gaisro metu apdegė tik jo garažo durys, kurias pakeitė A. G. Jam padaryta turtinė žala yra visiÅ¡kai atlyginta, todėl jis neturi pretenzijų. Jo santykiai su A. G. sÅ«numi K. G. buvo geri, tarp jų nebuvo jokių problemų. Nukentėjusysis A. Å . teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog įvykio dienÄ Ä¯ telefonÄ gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad garaže suveikė signalizacija. Jis sėdo į automobilį ir iÅ¡skubėjo į savo garaÅ¾Ä .

Bevažiuodamas iÅ¡ toli matė, kad verčiasi dÅ«mai. Atvažiavęs prie pat, pamatė kilusį gaisrÄ . Jis pažvelgė į K. G. garažo duris, nes tame garaže stovėjo automobiliai. ŽiÅ«rėjo, ar iÅ¡ garažo nesiveržia dÅ«mai, nes tuo momentu pagalvojo, kad K. G. galėjo bÅ«ti viduje ir galbÅ«t jam reikalinga pagalba. Nepasimetęs, staigiai paskambino į policijÄ , pasakė adresÄ ir iÅ¡kvietė gaisrininkus, kuriuos pasitiko automobiliu. Jis įspėjo ugniagesius, kad galimai garažo viduje gali bÅ«ti žmogus, tačiau garaže jie nieko nerado.

Gaisro metu sudegė jo garažo stogelis, vaizdo stebėjimo kamera, signalizacijos sistema. TÄ dienÄ , dar prieÅ¡ gaisrÄ jis buvo savo garaže ir tuo metu matė K. G., kuris leido kurÄ Ä¯ bakÄ ir pasakė, kad reikia užsipilti kuro į motociklÄ . Nuo jų pokalbio iki gaisro kilimo praėjo apie dvi valandos. Dėl Å¡io gaisro jam buvo padaryta 500 Eur žala, kuri yra visiÅ¡kai atlyginta. IÅ¡ anksčiau jis nepažinojo K. G. Matydavo, kad kartais jis bÅ«davo nusiminęs, todėl jį užkalbindavo, siÅ«lė savo pagalbÄ , kad Å¡is gali ateiti papasakoti, galbÅ«t jam reikia iÅ¡sikalbėti.

K. G. sakė, kad jam viskas gerai, tačiau jis (nukentėjusysis) pastebėdavo, kad K. G. yra liÅ«dnas, matydavosi, kad jam kažkas negerai. Ä®vykio dienÄ jam užkliuvo, kad K. G. pylė kurÄ iÅ¡ automobilio į bakÄ , o nevažiavo nusipirkti jo į degalinę. Liudytojas A. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog įvykio dienÄ jam paskambino garažo kaimynas, kuris pasakė, kad sudegė jo sÅ«nus. Atvažiavęs prie garažo, jis nerado savo sÅ«naus K. G., degė tik transporto priemonės, įvykio vietoje buvo vienas liudytojas, policijos pareigÅ«nai ir gaisrininkai.

Savaitę laiko prieš šį įvykį jo sūnus gyveno garaže. Bandė jam paskambinti, tačiau jis neatsiliepė. Jis bandė pakalbinti sūnų, sužinoti apie jo problemas, bet nesužinojo, nes šis nekalba apie problemas, jas laiko savyje. Iki šio įvykio jo sūnus nevartojo vaistų. Po gaisro sūnus buvo keliose ligoninėse. Sūnus gyvena kartu su juo, todėl žino, kad šis lankosi pas gydytojus ir vartoja vaistus. Kai sūnus gauna dokumentus, susijusius su šiuo įvykiu, jis pasikeičia.

Jo sūnus yra uždaro būdo, problemas laiko savyje. Jie stengiasi jam pagelbėti. Nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuosavybės teise jai priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jai padovanojo tėvai. Minėtu garažu naudojasi jos brolis M. K., kadangi ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo metu, galimai 2021 metų spalio mėnesį jai paskambino brolis ir pasakė, kad buvo kažkoks gaisras ir apdegė jos garažo durys bei dar tai, kad atvykę gaisrininkai jas išpjovė norėdami pažiūrėti, ar nėra gaisro židinio garažo viduje.

Kiek vėliau iÅ¡ aplinkinių garažų savininkų sužinojo, kad jos garažas apdegė nuo automobilių, stovėjusių prie A. G. nuomojamo garažo. A. G. jai pažadėjo sutvarkyti jos garažo duris ir po kelių savaičių tai ir padarė. Jeigu jis bÅ«tų nesutvarkęs, tai garažo durų remontas bÅ«tų kainavęs apie 100 Eur. Kadangi jos garažo durys yra sutvarkytos, todėl pretenzijų ji niekam neturi ir nerašė pareiÅ¡kimo. Civilinio ieÅ¡kinio ji nereikÅ¡. Prie apklausos protokolo prideda nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kopijÄ (1 t., b. l. 91 – 94).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. S. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kurio pagrindu buvo pradėtas Å¡ios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog atliekant aplinkybių patikslinimÄ medžiagoje Nr. M-1-01-57290-21, buvo gautas PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos praneÅ¡imas apie tai, kad 2021 m. spalio 22 d. kilęs gaisras yra dėl tyčinės žmogaus veikos (1 t., b. l. 1 – 6).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2021 m. spalio 22 d. 19 val. 43 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) dega ardomi automobiliai „Mercedes Benz“ ir nenustatytos markės automobilis, kurių valstybinio numerio ženklai ir identifikaciniai numeriai nenustatyti, o pagal pirminius duomenis, šie automobiliai priklauso K. G. Degantys automobiliai stovėjo garažo masyve ir degdami apgadino šalia automobilių esančių trijų garažų duris, kurie priklauso skirtingiems savininkams, iš kurių buvo nustatytas tik vienas – A.

Š. Įvykio metu buvo filmuota nešiojamais vaizdo registratoriais Nr. B0F1EC609C5E ir Nr. 28EDE0E9DDBC (1 t., b. l. 7 – 9). Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2021 m. spalio 22 d. nuo 20 val. 45 min. iki 21 val. 50 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), bei joje stovintys sudegę automobiliai ir motociklas. Apžiūros metu fiksuota, jog nuo įvažiavimo kairėje pusėje, prie trečio garažo durų stovi sudegęs automobilis „Mercedes Benz“, be valstybinio numerio ženklų su varikliu ir ratais, šalia jo priekinės dalies stovi kitas sudegęs automobilis be valstybinio numerio ženklų ir priekinės dalies ir be ratų.

Å io automobilio kėbulo apatinė dalis yra atremta į du ratus. Apdegusio automobilio kairėje pusėje yra atremtos ketvirtojo garažo apdegusios durys. Ant apdegusio automobilio bagažinės dangčio yra apdegusio rÄ sto dalis, kuri buvo paimta. Tarp automobilių priekinės ir galinės dalies matyti apdegę rÄ stai ir degėsiai. Prie apdegusio automobilio „Mercedes Benz“ kairės pusės yra ant grunto apdegusios ketvirtojo garažo durys. Tarp automobilių, kairėje pusėje yra sudegęs motociklas be valstybinio numerio ženklų.

Trečio ir penkto garažo durys yra apdegusios. Penkto garažo dešinės pusės durų vyriai atidalinti. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 21 – 33). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2021 m. spalio 22 d. įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve, kuriame degė automobiliai, buvo nustatyta, kad degė automobiliai „Mercedes Benz“ ir nenustatytos markės automobilis, kurių valstybinio numerio ženklai ir identifikaciniai numeriai nenustatyti.

Šalia šių automobilių buvo rastas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šalia minėtų automobilių taip pat buvo ir apdegęs motociklas, kurio valstybinio numerio ženklas ir identifikacinis numeris nenustatyti. Visos nurodytos transporto priemonės priklauso K. G., su kuriuo nepavyko susisiekti. Įvykio vietoje buvo atvykęs ir K. G. tėvas A. G., kuris patvirtino, kad nurodytos transporto priemonės priklauso K. G., kurio buvimo vieta tuo metu nebuvo žinoma. Įvykio vietoje buvęs A. D. nurodė matęs K.

G. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, einantį link nurodytų garažų ir rankoje neÅ¡usį maiÅ¡elį (1 t., b. l. 37 – 38). PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto, atliekančio tarnybos virÅ¡ininko funkcijas, vidaus tarnybos majoro V. G. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl 2021 m. spalio 22 d. kilusio gaisro garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, lengvųjų automobilių ir motociklo, esančių (duomenys neskelbtini), patikrinimas. 2021 m. spalio 22 d. informacijos apie gaisrÄ patikrinimo metu nustatyta, jog lengvieji automobiliai „Mercedes-Benz“, iÅ¡ kurių vienas buvo iÅ¡ardytas, ir motociklas „Kawasaki“ priklauso K.

G. Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. Å ., o trečiÄ garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojo A. G. Gaisro metu sudegė lengvasis automobilis „Mercedes-Benz“, lengvojo automobilio „Mercedes-Benz“ kėbulas, motociklas „Kawasaki“ bei apdegė garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vartai. ApžiÅ«rint gaisravietę, nustatyta, jog gaisravietė yra įvažiavus į garažų bendrijos teritorijÄ , pirmame įvažiavime į garažų eilę, kairėje pusėje.

Lengvieji automobiliai stovėjo nuo garažo eilės, 2 metrų atstumu, vienoje eilėje. Tarpe tarp garažų ir lengvųjų automobilių gulėjo ant Å¡ono motociklas ir garažo vartai. Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartai apkalti skarda, apdegę, medinė dalis, kuri matosi pro atlenktÄ skardÄ yra apdegusi. Garažo Nr. (duomenys neskelbtini) viduje matėsi baldai ir kiti įvairÅ«s daiktai, garažo vidus ugnies nepaliestas. Ant žemės gulintys garažo vartai buvo apdegę. Ant Å¡ono gulintis motociklas buvo sudegęs, likę tik metalinės apdegusios dalys.

Automobiliai „Mercedes-Benz“ stovėjo priekiu į vakarus vienoje eilėje, vienas paskui kitÄ , tarp jų buvo apie 1 metro tarpas. Pirmas automobilis, kuris stovėjo eilėje, matėsi, kad buvo iÅ¡ardytas, jo rėmas buvo smarkiai apdegęs, ant galinio dangčio matėsi apdegusios medienos liekanos. Apdegusio medžio liekanų buvo matyti ir ant žemės tarp automobilių. Antras automobilis gaisro metu buvo sudegęs. Tarpe tarp automobilių ir motociklo buvo matyti apdegę metaliniai vamzdeliai. Siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti gaisro kilimo priežastis, buvo iÅ¡keltos kelios versijos.

Gaisro židinio zona buvo tarpe tarp automobilių. ApžiÅ«rint gaisravietę, gaisro kilimo priežasties dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (rÅ«kymo) požymių nepastebėta, nerasta nuorÅ«kų apžiÅ«rint gaisravietę ir prie jos. Todėl Å¡i versija mažai tikėtina, bet neatmestina. Tyčinė žmogaus veikla (padegimas), kadangi, įvertinus meteorologines sÄ lygas – drėgnas (lietus) ir tai, kad gaisro židinio zona yra kieme, todėl manytina, kad gaisras yra sukeltas panaudojant atvirÄ ugnies Å¡altinį tyčia, todėl Å¡i versija tikėtina ir neatmestina.

Apibendrinus iškeltų versijų rezultatus ir įvertinus visas gaisro aplinkybes, labiausiai tikėtina tyčinė žmogaus veika. Į gaisravietę buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Dalyvaujant garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui A. Š. ir garažo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkui A. G., buvo surašytas aktas dėl kilusio gaisro. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos ir fotolentelės (1 t., b. l. 42, 43 – 44). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto V.

G. suraÅ¡ytame akte dėl kilusio gaisro Nr. 129 (765) nurodyta, jog 2021 m. spalio 22 d. kilusio gaisro garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje priežastis labiausia tikėtina yra atviras ugnies Å¡altinis. Apie šį gaisrÄ buvo praneÅ¡ta 2021 m. spalio 22 d. 19 val. 39 min., pirmosios prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyko 19 val. 48 min., gaisras lokalizuotas 19 val. 52 min., gaisras užgesintas 20 val. 11 min. (1 t., b. l. 45 – 49). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, jog garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V.

P.; garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. R.; garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. Å . (1 t., b. l. 94, 104, 105, 106). Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, iÅ¡ardė ar sugadino strateginę arba svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad K. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, t. y., jis kaltinime nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve, turėdamas tikslÄ sunaikinti motociklÄ ir automobilius visuotinai pavojingu bÅ«du, apipildamas degiu skysčiu savo transporto priemones, panaudojo ugnies Å¡altinį – degtukus ir Å¡ias transporto priemones padegė, dėl ko įvyko gaisras, kurio metu apdegė ir gretimai esančių garažų durys, tokiu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ â€“ V.

P., J. R., A. Å . priklausančias garažo duris, tuo padarydamas jiems turtinę žalÄ . Tokie K. G. veiksmai visiÅ¡kai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius. Baigiamųjų kalbų metu K. G. gynėjas prašė iÅ¡teisinti kaltinamÄ jį, motyvuodamas savo praÅ¡ymÄ tuo, jog K. G. veiksmuose galėtų bÅ«ti tik baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 188 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Visgi neatsargaus turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant didelei turtinei žalai, todėl nenustačius tyčios sunaikinti svetimÄ turtÄ , K.

G. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Teismas nesutinka su gynėjo praÅ¡oma veikos kvalifikacija ir Å¡iuos motyvus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas pažymi, kad atliekant įrodymų vertinimÄ , nėra galimybės įvertinti K. G. veiksmų motyvų, kadangi dėl turimo psichinio sutrikimo negalėjo tiksliai paaiÅ¡kinti savo veiksmų paskatų. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo motyvo nenustatymas nėra kliÅ«tis sprendžiant dėl asmens tyčios turinio. Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, bÅ«dÄ , sužalojimų pobÅ«dį, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-7-54-628/2020, 2K-141-303/2020).

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus duomenis, atliktų veiksmų pobÅ«dį, pasiruoÅ¡imÄ Å¡iems veiksmams bei K. G. naudotas priemones, tai, kad tarp garažų vartų ir jo uždegtų transporto priemonių, ant Å¡ono gulinčio motociklo, kurie stovėjo priekiu į garažų duris, vienoje eilėje, vienas paskui kitÄ , tarp jų buvo apie 1 metro tarpas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad K.

G. veiksmuose yra visi baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Pakaltinamumas – tai fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai yra vienas iÅ¡ bÅ«tinų nusikalstamos veikos subjekto – fizinio asmens, požymių. BK 17 straipsnis nustato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. NepakaltinamumÄ apibÅ«dina du kriterijai – medicininis ir juridinis.

Medicininio kriterijaus iÅ¡raiÅ¡ka yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiÅ¡kia tokį asmens psichikos sutrikimÄ , kuris atima jam sugebėjimÄ suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimÄ juos valdyti (valinis požymis). Nustačius Å¡iuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra bÅ«tinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindÄ pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019, 2K-5-976/2021).

Nepakaltinamumo negalima preziumuoti, jį reikia nustatyti kiekvienu atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, be kita ko, remiantis specialiosiomis žiniomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2021). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-149/2022 nurodyta, jog K. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu K.

G. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. K. G. nėra konstatuojamos būklės, dėl kurios jis būtų galėjęs nevisiškai suprasti nusikalstamos veikos pobūdį ar valdyti savo veiksmus, kaip nurodyta BK 18 straipsnyje. K. G. šiuo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. K. G. šiuo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis gali dalyvauti procese. K. G. gali suteikti faktines įvykio aplinkybes. K. G. šiuo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, jis gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme.

K. G. rekomenduojama taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (2 t., b. l. 37 – 40). Teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė L. A. visiÅ¡kai patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadÄ ir rekomendacijas dėl K. G. gydymo sÄ lygų. Teismo psichiatrė ekspertė paaiÅ¡kino, jog Å¡io įvykio metu K. G. buvo konstatuojamas (duomenys neskelbtini).

Veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų, o Å¡iuo metu psichikos sutrikimų jam nekonstatuojama, nes jis gali suprasti savo veiksmų esmę, tačiau kadangi veikos padarymo metu buvo nustatytas psichikos sutrikimas, todėl rekomenduoja taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę ir stebėti jį ambulatoriÅ¡kai. 2022 m. balandžio 14 d. įvykis, kai K. G. persipjovė venas, neturi esminės reikÅ¡mės jų iÅ¡vadai, tačiau tuo metu pasikartojo (duomenys neskelbtini). Ambulatorinio gydymo metu gydytojas sprendžia, ar reikalinga psichologo, gydytojo psichiatro kompleksinė pagalba.

Gydytojai neapsiriboja vien tik stebėjimu. Toks gydymas apima platų spektrÄ . K. G. bÅ«sena įvykio metu yra aiÅ¡kiai apraÅ¡yta medicininėje dokumentacijoje. Tas apraÅ¡as yra itin artimas juridiÅ¡kai reikÅ¡mingam laikotarpiui. Å ių aplinkybių pagrindu K. G. rekomenduojama paskirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ psichikos sveikatos centre pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismo vertinimu, abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumu nėra jokio pagrindo, nes ji yra iÅ¡sami ir motyvuota, teismo psichiatrė ekspertė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teisme patvirtino ir jÄ palaikė.

K. G. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, vadovaujantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pripažįstama, jog jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«damas nepakaltinamas ir dėl to jis negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Visgi, įvertinus padarytos veikos pobÅ«dį ir jos pavojingumÄ , padarinius, taip pat K. G. galimÄ socialinį pavojingumÄ , tai, kad dėl nustatyto psichikos sutrikimo jo elgesys gali bÅ«ti neprognozuojamas, taip pat reikÅ¡minga aplinkybė, jog prieÅ¡ Å¡ios bylos nagrinėjimÄ teisme sužalojo save, o savo elgesiui nėra pakankamai kritiÅ¡kas, nurodė, kad nevartojant medikamentų, jam kyla suicidinės mintys, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog dėl psichikos sutrikimo K.

G. reikia stebėti ir gydyti ambulatoriÅ¡kai, todėl jam turi bÅ«ti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Pažymėtina, jog teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1, 2 dalys).

Å ios bylos ikiteisminio tyrimo metu K. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 14 – 16). Minėta K. G. paskirta kardomoji priemonė panaikinama įsiteisėjus Å¡iai nutarčiai (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinamas daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – apdegusio rÄ sto dalis, kuri saugoma Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 1 t., b. l. 34 – 35, 36).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 – 404 straipsniais, n u t a r i a : Pripažinti, jog K. G. baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarė bÅ«damas nepakaltinamas. Taikyti K. G. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti K. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – apdegusio rÄ sto dalį, saugomÄ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2021 m. gruodžio 3 d. kvitÄ B, serija AVPK Nr. 005301. IÅ¡aiÅ¡kinti, jog Å¡iÄ nutartį vykdanti sveikatos priežiÅ«ros įstaiga privalo pateikti teismui iÅ¡vadÄ dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo.

IÅ¡vada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Å¡iÄ nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ . Teisėja Irmutė Kliučinskienė