ab131fdd-710b-49ef-bd35-8da33688cde5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-1258-426/2012                                   Proceso Nr. 3-61-3-02354-2011-1                       Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 3 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui V.

M., jo atstovui Laimonui Jakui, atsakovės atstovui Vincui Zaliauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovei KraÅ¡to apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                       n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas V. M. kreipėsi į teismÄ su skundu ir patikslintais skundais, kuriuose praÅ¡o: panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministrės 2010-06-30 įsakymo Nr. P-857 „Dėl vyr. ltn. V. M. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ (toliau – ir 2010-06-30 įsakymas) 2, 3, 4 ir 5 p.;

2) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ profesinę karo tarnybÄ ;

3) priteisti pareiÅ¡kėjui už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuotinÄ nuo 2010-09-07, tarnybinį atlyginimÄ (vidutinis 1 dienos atlyginimas – 160,71 Lt), butpinigius (per mėn. 300 Lt) ir maistpinigius (1 dienos suma – 14,80 Lt) (t. 1, b. l. 1–10, 181-191; t. 3, 22–33). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad skundžiamu 2010-06-30 įsakymu buvo nutraukta su pareiÅ¡kėju sudaryta profesinė karo tarnybos sutartis ir jis iÅ¡leistas iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ nuo 2010-06-29.

KraÅ¡to apsaugo ministerijos (toliau – ir KAM, Ministerija) 2010-04-14 įsakymu       Nr. P-394, prieÅ¡ atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos, jis buvo perkeltas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ . Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamu į pareigas karių kandidatÅ«roms siÅ«lyti (toliau – ir Patariamoji komisija) 2010-06-01posėdžio protokolu Nr. RK-4 konstatavo, kad nėra pareiÅ¡kėjo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, todėl jį siÅ«loma atleisti į atsargÄ .

Pažymi, kad Patariamosios komisijos protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 – karininkų vertinimo lentelėje – buvo daug netikslumų ir neteisingų duomenų, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimÄ dėl karininko skyrimo į kitas pareigas. PareiÅ¡kėjas bandė spręsti atleidimo į tarnybos klausimÄ kreipdamasis į įvairias KAM institucijas, tačiau jo praÅ¡ymai nebuvo iÅ¡ esmės nagrinėjami. Be to, Patariamoji komisija siÅ«lė pratęsinėti sutartis su kariais, kuriems sukako atleidimo į atsargÄ amžius, nors tuo pačiu metu gerai žinojo, kad nemažai karininkų, kuriems nesukako atleidimo į atsargÄ amžius, yra perkelti į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ ir laukia sprendimo.

KAM, nutraukdama galiojančias profesinės karo tarnybos sutartis, pažeidė pareiÅ¡kėjo lygiateisiÅ¡kumo teisę užsitarnauti valstybinę kario pensijÄ . Nesant jokio teisinio pagrindo nutraukti galiojančias profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) sutartis, pareiÅ¡kėjams neleidžiama iÅ¡tarnauti 20 metų ir įgyti teisę gauti valstybinę kario pensijÄ . PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nenumato kariams teisės į valstybinę pensijÄ , jei galiojanti tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių.

PKT sutartys pareiÅ¡kėjams buvo nutrauktos vadovaujantis KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTÄ®) 38 str. 2 d. 2 p. – sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų. Nurodo, kad laisvų pareiÅ¡kėjo kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų kraÅ¡to apsaugos sistemoje (toliau – ir KAS) buvo ir tai patvirtina pateikiami įrodymai, todėl jam turėjo bÅ«ti teikiami pasiÅ«lymai užimti vienas ar kitas pareigas.

Tačiau pareiÅ¡kėjui jokios pareigos nebuvo siÅ«lomos, o į profesinę karo tarnybÄ buvo priimti Lietuvos karo akademijÄ baigę kariÅ«nai. Be to, pareiÅ¡kėjo atleidimas atgaline data lėmė tai, kad jam buvo apribota teisė tęsti tarnybÄ užimant vienÄ iÅ¡ pareigybių, į kurias buvo priimti minėti Lietuvos karo akademijos absolventai, nes:

1) pareiÅ¡kėjas turėjo pirmumo teisę bÅ«ti paskirtas į Å¡ias pareigas, nes turėjo vyr. leitenanto, t. y. aukÅ¡tesnį, laipsnį, didesnį staÅ¾Ä , motyvacijos vertinimÄ ;

2) PKT sutarties 4 p. atsakovė buvo įsipareigojusi pareiÅ¡kėjÄ skirti į pareigas;

3) atsakovė neturėjo pareigos skirti į pareigas Lietuvos karo akademijos absolventų;

4) de facto pareiÅ¡kėjas 2010-06-30 dienÄ buvo laikinojo profesinės karo tarnybos rezervo karys;

5) atsakovė sÄ moningai atbuline data įformino pareiÅ¡kėjo atleidimÄ , kadangi jo nenorėjo paskirti į laisvas vyr. ltn. pareigas, į kurias paskyrė minėtus absolventus.Nurodo, kad Karo prievolės administravimo tarnyba prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir KPAT), kaip ir Lietuvos kariuomenė yra KAS dalis ir joje tarnauja profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) kariai, kuriems yra keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems PKT kariams visoje KAS. Todėl atsakovė, neskirdama pareiÅ¡kėjo į buvusias visoje KAS laisvas pareigas, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus.

Skundžiamo Ministerijos įsakymo priėmimu buvo pažeistos KASOKTÄ® 41 ir 42 str. nuostatos, nustatančios galimybę tęsti tarnybos santykius. Taip pat pažeistos KAM 2005-04-22 įsakymu Nr. V-488 patvirtinto „Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos apraÅ¡o” (toliu – ir ApraÅ¡as) 13 ir 14. Remiantis ApraÅ¡o 13 p., jeigu siÅ«lomas rotuoti arba perkelti į kitas pareigas karys neatitinka pareigybės reikalavimų pagal karinės specialybės kodÄ ar reikalavimų, nustatytų pareiginiuose nuostatuose, MPV LK PAS ar KAM PPPD nurodo trÅ«kumus ir pateikia komisijoms siÅ«lymus dėl kario mokymo ar perkvalifikavimo arba skyrimo į kitas pareigas, o 14 p. 1 pap. nustatyta, kad KAM MPV LK PAS ir KAM PPPD pateikia pareigybių, į kurias siÅ«loma rotuoti arba perkelti, sÄ raÅ¡Ä ir kandidatų į kiekvienÄ pareigybę sÄ raÅ¡us.

KP AT virÅ¡ininkas neinformavo PSSD (Personalo ir profesinės saugos departamento (toliau – ir PSSD) ir Gynybos Å¡tabo J1 dėl pareiÅ¡kėjams nesamų laisvų pareigybių KPAT ir tuo pažeidė pareiÅ¡kėjų skyrimo į pareigas tvarkÄ . Be to, pagal KASOKTÄ® 33 str. 2 d., karius į pareigas kitose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose skiria kraÅ¡to apsaugos ministras arba ministro nustatyta tvarka jo įgaliotas pareigÅ«nas, todėl atsakovės teiginiai, jog pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti skiriamas tik į KPAT yra nepagrįsti.

Pažymi, kad jo perkėlimas į PKT rezervÄ atitiko KASOKTÄ® 42 str. 2 d. 1 p., todėl esant laisvoms pareigybėms ir remiantis PKT rezervo nuostatų 12 p., pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ra turėjo bÅ«ti pateikta Patariamai komisijai svarstyti, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl Patariamosios komisijos protokolinis patvirtinimas, kad buvę KPAT karininkai, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjas, neturėjo „iÅ¡silavinimo ir kvalifikacijos” tam, kad bÅ«tų paskirtas į kitas pareigas kraÅ¡to apsaugos sistemoje, yra nepagrįstas.

Be to, su kariais, atitinkančiais KASOKTÄ® 45 str. 4 d. nuostatas, PKT sutartys nebuvo nutrauktos ir taip apribota pareiÅ¡kėjo galimybė tęsti tarnybÄ .Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo aukÅ¡tesnį karinį laipsnį negu į tarnybÄ priimti Lietuvos karo akademijos absolventai, todėl jo tarnybos patirtis ir kvalifikacija turėjo bÅ«ti vertinti aukščiau. Tačiau tai, ar pareiÅ¡kėjas galėjo užimti vienÄ iÅ¡ karo akademijos absolventų užimtų pareigybių, net nebuvo svarstoma. Be to, pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ra nebuvo svarstoma skiriant karius ir į kitas pareigas.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jisai pagal nustatytus vertinimo kriterijus turėjo aukÅ¡tesnę kvalifikacijÄ už karius M.

B., D. B., Ž. V., V. R., D. G., A. V., V. B., kuriems buvo suteikta galimybė tęsti tarnybÄ . KAM nepagrįstai teigia, kad Patariamoji komisija    2010-06-01 RK - 4 protokolu atliko pareiÅ¡kėjo kandidatÅ«ros vertinimÄ , nes: 1) 2010-04-09 jau buvo nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjui nėra pareigų;

2) RK–4 pareiÅ¡kėjas nebuvo siÅ«lytas į pareigas, o buvo vėl konstatuota, kad jam nėra pareigų ir nuspręsta iÅ¡leisti į atsargÄ dar nesibaigus laikinojo rezervo 2 mėn. terminui;

3) nebuvo nesuteiktas papildomas 1 balas lentelėje, o tai turėjo bÅ«ti padaryta, kadangi pareiÅ¡kėjas vykdė tiek vadovaujančias tiek nevadovaujančias pareigas. Pažymi, kad su 5 balais jis galėjo bÅ«ti paskirtas į konkrečias pareigas. Dėl to, kad buvo netinkamai suskaičiuotas balas, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai buvo įtrauktas į 37 karininkų sÄ raÅ¡Ä RK-4 protokole, kuriems nebuvo pasiÅ«lyta pareigų.Atsakovė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas turėjo neabejotinÄ kvalifikacinė pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus karius, kurie buvo paskirti į laisvas pareigas KPAT ir KAS.

PrieÅ¡ingai, byloje nėra jokių duomenų, kad kariai, paskirti į pareigas turėjo tokiÄ pačiÄ arba geresnę kvalifikacijÄ . Atsakovė nevykdė jokios realios atrankos, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pažeistas KAM 2010-02-03 įsakymas Nr. V-104. PareiÅ¡kėjo teigimu, pateiktas KAM priedas Nr. 2 ne tik, kad neturi jokių autentiÅ¡kumo ir tikrumo požymių (tvirtinimo žymų, nėra datos), tačiau turi klastojimo požymių, nes:

1) nesutampa kandidatų skaičius su protokolais, 2) Priede Nr. 2 yra paryÅ¡kinti vardai tų karininkų, kurie buvo paskirti į pareigas (o taip negalėjo bÅ«ti, nes PriedÄ Nr. 2 sudarę asmenys negalėjo žinoti, kÄ atrinks komisija savo protokoluose). Kad tokio priedo nebuvo liudija ir A. K. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad buvo vadovaujamasi tik vienu dokumentu – Kandidatų, atrenkamų į naujos struktÅ«ros KPAT prie KAM, sÄ raÅ¡u. Be to, A. K. patvirtino, kad leidimo dirbi su slapta informacija neturėjimas nebuvo priežastis neatrinkti karininko į pareigas.

KAM atstovas administracinėje byloje Nr. Iv-1263-629/2012 patvirtino, kad kiti KPAT karininkai, kaip ir pareiÅ¡kėjas neturėję leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, buvo skiriami į pareigas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis de fakto turėjo KAM pasitikėjimÄ , todėl nebuvo kliūčių gauti leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija.Atsakovė Ministerija teismui pateiktuose atsiliepimuose (t. 2, b. l. 1–6; t. 3, b. l. 73–78) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kėju sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta vadovaujantis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p., kurios nuostatos KraÅ¡to apsaugos ministrui suteikia teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir karį atleisti iÅ¡ tarnybos, kai sumažinamas karių skaičius arba pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija, neatsižvelgiant į aplinkybę ar yra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.

Aptartoje 38 str. 2 d. 2 p. nuostatoje ,,<...(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų“ yra įtvirtintas savarankiÅ¡kas kario atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad KPAT realiai pertvarkyta ir sumažintas karių (karininkų, puskarininkių, seržantų) skaičius kaip ir buvo numatyta teisės aktuose. Å ias aplinkybes pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-03 nutartyje (adm. b. Nr. A62 -1458/2011).Panaikinus KPAT tarnavusio pareiÅ¡kėjo (ir kitų karių) pareigybę, KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394 jis buvo perkeltas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ .

KASOKTÄ® 2 str. 23 d. numato, kad laikinasis profesinės karo tarnybos personalo                 rezervas-profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kuriÄ perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai. Sprendimo pareiÅ¡kėjas neskundė ir tokiu bÅ«du laikė, kad jo teisės nepažeistos. PareiÅ¡kėjo paskyrimas į kitas pareigas buvo svarstomas 2010-06-01 Patariamosios komisijos, kuri, turėdama visÄ informacijÄ apie laisvas karių pareigybes visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad pareigų, į kurias pareiÅ¡kėjai galėtų bÅ«ti perkelti (paskirti) nėra.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad atsakovė nepatikrino, ar visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje yra jo karinį laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių laisvų pareigybių, nepagrįstas. IÅ¡ Patariamosios komisijos protokolo Nr. RK-4 akivaizdžiai matyti, kad pareiÅ¡kėjo ir visų kitų kraÅ¡to apsaugos sistemos karių paskyrimas į kitas laisvas jų laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančias pareigas visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje buvo svarstomas ir ieÅ¡koma jiems atitinkamų pareigų. Pavyzdžiui, iÅ¡ minėto protokolo matyti, kad ne tik KPAT personalo rezerve (kur buvo ir pareiÅ¡kėjai) esančių karių, bet ir kitose KAS dalinių personalo rezerve esančių karių (protokolo 2.1 p., 2.2 p., 2.4 p., 2.7 p., 2.8 p., 2.10–2.12 p. ir kt.) kandidatÅ«ros buvo svarstomos.Taigi, atsakovė, atleisdama pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos, atsižvelgė į visas KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p. iÅ¡dėstytas aplinkybes, t. y. ir Å¡ioje normoje nurodytÄ aplinkybę „(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų“.

KritiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinami pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatÅ«roms siÅ«lyti komisijos objektyvumo ir jos protokolo Nr. RK-4. IÅ¡ protokolo matyti, kad lentelėje yra sudėliotas tam tikras karių eiliÅ¡kumas balais, tačiau tai turi bÅ«ti suprantama, kaip bendro pobÅ«džio karių vertinimas. Nepaisant to, kurioje pozicijoje karys yra nurodytas, esant jo kvalifikacijÄ atitinkančioms pareigoms (pvz. karo mediko, ryÅ¡ininko ir kt.), jis gali bÅ«ti į jas paskirtas, o tas karys, kuris yra aukÅ¡tesnėje lentelės pozicijoje gali bÅ«ti nepaskirtas į jas dėl to, kad nėra jo kvalifikacijÄ ir laipsnį atitinkančių pareigų.

Pagal KASOKTÄ® 42 str., ministrui ar jo įgaliotam asmeniui suteikta teisė paskirti ar perkelti karį į kitas pareigas neatsižvelgiant į komisijos siÅ«lymus, netgi be komisijos svarstymo, nes taip nustato įstatymas. Nagrinėjamu atveju nebuvo karių rotacija. Taigi minėtos komisijos protokolas ir komisijos siÅ«lymai negali bÅ«ti sureikÅ¡minti. Su pareiÅ¡kėju sudarytoje profesinės karo tarnybos sutarties 1 ir 5 p. nustatyta, kad karys (pareiÅ¡kėjas) įsipareigoja nustatytÄ laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTÄ®, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, o KASOKTÄ® nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali bÅ«ti nutraukta nepasibaigus sutartyje nustatytam laikotarpiui.

ApraÅ¡o 13 ir 14 p. nuostatos nagrinėjamo ginčo atveju netaikomos, nes Å¡ie punktai gali bÅ«ti taikomi tada, kai karininkai rotuojami arba kariai perkeliami į jau numatytas ir siÅ«lomas konkrečias pareigas. Taip pat pažymėjo, kad pagal patvirtintas kraÅ¡to apsaugos sistemos gaires, vykdant bendrÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos reformÄ ir Kariuomenės transformacijÄ , prisiimtas įsipareigojimas optimizuoti karininkų, puskarininkių, seržantų ir eilinių pareigybių skaičių siekiant sudaryti sÄ lygas daugiau priimti į kariuomenę profesinės karo tarnybos eilinių karių.

Tokiu bÅ«du keičiasi personalo administravimo politika ribojanti paskyrimÄ Ä¯ tam tikros kategorijos pareigas jau tarnaujančių karių. PareiÅ¡kėjas priklauso karininkų kategorijai ir suprantama, kad negali bÅ«ti skiriamas į eilinio kario laipsnio pareigybę. Pagal KASOKTÄ® 41 str. pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti paskirtas į jų laipsnį atitinkančias pareigas ir tik atskirais atvejai į vienu laipsniu aukÅ¡tesnes arba žemesnes pareigas, bet visais atvejais bÅ«tina sÄ lyga yra kvalifikacija.KASOKTÄ® 45 str. 6 d. nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina karinių specialistų pareigas pagal kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu patvirtintÄ karinių specialybių sÄ raÅ¡Ä , gali bÅ«ti iÅ¡leidžiami į atsargÄ sukakę 55 metus.

Tai reiÅ¡kia, kad profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius numatytas KASOKTÄ® 45 str. 4 d., tačiau atitinkantys Å¡io įstatymo 45 str. 6 d. numatytas sÄ lygas, pagrįstai ir teisėtai gali tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Nurodo, kad atsakovės pozicijos teisingumÄ patvirtina ir teismų sprendimai analogiÅ¡kose bylose (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai adm. b. Nr. 1-795-473/2011, 1-796-281/2011, 1-3152-244/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas panaÅ¡iose bylose dėl karininkų atleidimo iÅ¡ KPAT iÅ¡aiÅ¡kino, kad vadovybė neturi prievolės kariui siÅ«lyti (ieÅ¡koti) kitų pareigų arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę, kadangi KASOKTÄ® tokios pareigos (privalomos procedÅ«ros) nenustato.

KAM įsakymo Nr. V-1161, kuriuo buvo panaikinta pareiÅ¡kėjo pareigybė, įgyvendinimo priemonės buvo numatytos KAM 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“. Vadovaujantis Å¡iuo įsakymu buvo sudaryta KPAT darbo organizavimo pakeitimo komisija (toliau – ir Pakeitimo komisija), kuriai, vadovaujantis Å¡iuo įsakymu ir ApraÅ¡u, buvo pavesta atlikti atrankÄ Ä¯ pareigas KPAT pagal naujÄ pareigybių sÄ raÅ¡Ä , sudaryti sÄ raÅ¡us asmenų, kurie nebuvo atrinkti į pareigas KPAT pagal personalo grupes (tarp jų – jaunesniųjų karininkų ir majorų grupę) ir perduoti sÄ raÅ¡us atitinkamoms atrankos į pareigas komisijoms (ApraÅ¡o 1. 1 p.).

IÅ¡ byloje pateiktų Pakeitimo komisijos protokolų, suvestinių, Kandidatų, atrenkamų į naujos struktÅ«ros KPAT prie KAM, sÄ raÅ¡o, sÄ vado ir kitų įrodymų matyti, kad ministro įsakymas Nr. V-104 buvo įgyvendintas nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas, nagrinėdamas analogiÅ¡kas bylas, konstatavo, kad Å¡iame įsakyme numatytos procedÅ«ros buvo atliktos tinkamai. PareiÅ¡kėjo nurodyti kariai (M. B., D. B., Ž. V., V. R., M. G., A. V., S. B.) turėjo kapitono laipsnius ir buvo paskirti į kapitono laipsnių pareigybes, kurios buvo patvirtintos kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1161, o pareigybių kariams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį (kaip ir pareiÅ¡kėjo turimas), neliko.

Be to, nei vienas karininkas, turintis vyr. leitenanto laipsnį, nebuvo atrinktas į naujas KPAT pareigas.Pareiškėjas neturėjo jokio karinio išsilavinimo, buvo baigęs tik būrio vadų kursus, tarnybinė veikla įvertinta gerai, atestato balų skaičius - 30, tarnybos patirtis - tik viename krašto apsaugos sistemos padalinyje - KPAT, todėl jis neatitiko kriterijų, numatytų KAM įsakymo Nr. V-104 5.2.2–5.2.7 punktuose. Pareiškėjo turimas aukštesnis anglų kalbos lygis ir turimas išsilavinimas (du aukštieji mokslai) negali patvirtinti jo pranašumo prieš kitus kandidatus (t. y. ir prieš aukščiau išvardintus kapitono laipsnį turinčius karininkus), nes vien anglų kalba ir civilinis išsilavinimas negali išreikšti (apibūdinti) karininko patirties, motyvacijos, kvalifikacijos ir savybių efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas.

Taip pat pažymi, kad kraÅ¡to apsaugos ministro patvirtintos visos karininkų pareigybės su nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu turėti leidimÄ dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma konfidencialiai arba slaptai, o apeliantas tokio leidimo neturėjo. Tokie leidimai buvo iÅ¡duoti visiems pareiÅ¡kėjo nurodytiems Lietuvos karo akademijos absolventams. Atsakovės teigimu, taip pat negalima lyginti su pareiÅ¡kėju susijusių aplinkybių (kuris buvo atleidžiamas iÅ¡ tarnybos vadovaujantis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p. pagrindu dėl jo tarnybos struktÅ«ros pakeitimo, karių skaičiaus sumažinimo, pareigybės panaikinimo) ir su Lietuvos karo akademijos absolventais susijusių aplinkybių, kai jiems baigus studijas, Lietuvos Respublikos Prezidento 2010-06-21 dekretu Nr. K-399 nuo 2010-06-30 suteikiami pirmieji karininko - leitenanto laipsniai ir jie teisės aktų nustatyta tvarka skiriami į pareigas.

Vadovaujantis KASOKTÄ® 20 str. 4 d. kariÅ«nai (absolventai) kviečiami į profesinę karo tarnybÄ , atsižvelgiant į jų studijų akademijoje rezultatus ir kraÅ¡to apsaugo sistemos bei karo tarnybos poreikius. Taigi aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo ir Lietuvos karo akademijos absolventų skyrimo į pareigas yra skirtingos, todėl aplinkybių vertinimas ir teisės aktų taikymas turi bÅ«ti skirtingas ir diskriminavimo Å¡iuo atveju įžvelgti negalima. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenė teismui pateiktame atsiliepime (t. 2, b. l. 90–95) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o savo pozicijÄ pagrindė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės pateiktuose atsiliepimuose.

             Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti, atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Skundas atmestinas.Nustatyta, kad V. M. buvo profesinės karo tarnybos karys, tarnavo Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos Kauno karo prievolės centro teritorinio Varėnos skyriaus vedėjo pareigose, turėjo vyresniojo leitenanto karinį laipsnį (t. 1, b. l. 111–112,    114–115, 160).

Pagal PKT sutarties 1 p. pareiÅ¡kėjas buvo priimtas į profesinę karo tarnybÄ , o sutarties 6 p. nurodoma, kad KASOKTÄ® nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali bÅ«ti nutraukta nepasibaigus 1 p. nustatytam laikotarpiui.KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394, vadovaujantis KASOKTÄ® 42 str. 1 d., 42 str. 2 d. 1 p., pareiÅ¡kėjas nuo 2010-04-15 buvo perkeltas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ (t. 1, b. l. 64–65). Patariamosios komisijos 2010-06-01 protokolinio sprendimo Nr. RK-4 2.24.5 p. konstatuota, kad kraÅ¡to apsaugos sistemoje nėra V.

M. iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių laisvų pareigų, todėl pareiÅ¡kėjÄ siÅ«loma iÅ¡leisti į atsargÄ (t. 1, b. l. 16–19).V. M. 2010-06-15 pateikė Generalinei inspekcijai skundÄ , kuriame nurodė, kad Patariamosios komisijos 2010-06-01 protokolinio sprendimo dalis, kurioje siÅ«loma pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡leisti į atsargÄ , yra priimta neobjektyviai įvertinus jo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ (t. 1, b. l. 69). Dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2010-07-09 suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada (t. 1, b. l. 108–111).

Å ioje iÅ¡vadoje konstatuota, kad Patariamoji komisija, atlikdama pareiÅ¡kėjo vertinimÄ , teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Generalinės inspekcijos 2010-07-09 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus ir jo metu padarytas iÅ¡vadas (t. 1, b. l. 70).KraÅ¡to apsaugos ministras 2010-06-30 įsakymu Nr. P-857 „Dėl vyr. ltn. V. M. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ, vadovaudamasis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p., 45 str. 1 d., 59 str. 1 d., KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104, Darbo kodekso 175 str. bei Patariamosios komisijos iÅ¡vada, kad Lietuvos kariuomenėje ir kitose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, nutraukė pareiÅ¡kėjo PKT sutartį ir iÅ¡leido jį į atsargÄ Â Â Â 2010-06-29, nukeliant atleidimo iÅ¡ tarnybos dienÄ Ä¯ kitÄ dienÄ po paskutinės kasmetinių atostogų dienos (t. 1, b. l. 71).Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministrės 2010-06-30 įsakymo 2–5 p., grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ profesinę karo tarnybÄ ir priteisti jam už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ tarnybinį atlyginimÄ , butpinigius ir maistpinigius, pagrįstumo ir teisėtumo.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.Taigi, sprendžiant V.

M. reikalavimų pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamo KraÅ¡to apsaugos ministrės 2010-06-30 įsakymo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje KraÅ¡to apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų“.Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant Å¡ios teisės normos nuostatas konstatuota, kad joje yra įtvirtintos dvi savarankiÅ¡kos jos taikymo sÄ lygos:

1) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija;

2) nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų. Dėl antrosios sÄ lygos taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal KASOKTÄ® 21 str. 2 d. kario statusÄ nustato Å¡is ir kiti kariuomenės veiklÄ bei karo tarnybÄ reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. IÅ¡skyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. KASOKTÄ® 42 str. 1 d. įtvirtinta, jog į kitas pareigas, kitÄ dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ profesinės karo tarnybos karys gali bÅ«ti perkeliamas kraÅ¡to apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu.

Taigi, KASOKTÄ® numato kitokiÄ karių paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į jas tvarkÄ negu darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai. Darytina iÅ¡vada, kad vadovybė neturi prievolės kariui siÅ«lyti (ieÅ¡koti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę, kadangi Karo tarnybos įstatymas tokios pareigos (privalomos procedÅ«ros) nenustato. Tačiau pagal KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p. reikalavimÄ , atsakovas privalo perkelti karį į laisvas kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančias pareigas.

Esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę, jis privalo atrinkti tinkamiausiÄ karį pagal savo nustatytus vertinimo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A261-2681/2011, Nr. A261-2711/2011 ir kt.).             Byloje esantys įrodymai liudija, kad pareiÅ¡kėjo pareigybė buvo panaikinta vykdant KraÅ¡to apsaugos ministro 2009-12-10 įsakymÄ Nr. V-1161, kuriuo nuo 2010-04-15 buvo patvirtina nauja Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos institucijos struktÅ«ra ir pareigybių sÄ raÅ¡as, vietoje buvusių 260 pareigybių, nustatant 88 naujas pareigybes (t.1, b. l. 11–15, 85–92; t. 2, b. l. 24–28).             Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad KPAT sistemoje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų mažinimas, kaip ir teritorinių skyrių mažinimas, buvo realus, todėl atsakovė turėjo teisę spręsti pareiÅ¡kėjo V.

M. atleidimo iÅ¡ tarnybos klausimÄ KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę atsakovė privalo atrinkti tinkamiausiÄ karį pagal nustatytus vertinimo kriterijus.              KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 patvirtintame Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos personalo atrankos reformuojant tarnybÄ procedÅ«rų apraÅ¡e (toliau – ir Atrankos apraÅ¡as) buvo nustatyti vertinimo kriterijai, pagal kuriuos, esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę, yra atrenkami tinkamiausi kariai (t. 2, b. l. 33–36).

ApraÅ¡o 5 p. buvo nustatyti atrankos principai, pagal kuriuos, esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę, yra atrenkami tinkamiausi kariai. Jei yra tik vienas kandidatas, atitinkantis pareigybės apraÅ¡yme (nuostatuose) nurodytus specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus, jis atrenkamas į pareigas (5.1.punktas). Jei yra keletas kandidatų, atitinkančius kvalifikacinius reikalavimus, į pareigas atrenkama pagal prioriteto tvarka iÅ¡vardytus kriterijus (Atrankos apraÅ¡o 5.2.1. – 5.2.8.). Pažymėtina tai, kad pagal Atrankos apraÅ¡o 5.2.1 p., prioritetiniu atrankos kriterijumi pripažįstamas kario patirties, motyvacijos ir kitų savybių įvertinimas, galėjimas efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas.             Pakeitimo komisija 2010-03-25 sprendimu Nr. 17KL-6 Kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatÅ«roms siÅ«lyti Patariamajai komisijai pateikė sÄ raÅ¡Ä karininkų, kurie buvo atrinkti į aukÅ¡tesnio lygmens pareigas, taip pat sÄ raÅ¡Ä karininkų, neatrinktų į naujÄ KPAT struktÅ«rÄ , tarp kurių nurodytas ir pareiÅ¡kėjas V.

M. (t. 1, b. l. 134–135). Patariamoji komisija 2010-04-09 posėdyje (Protokolas Nr. RK-3), iÅ¡nagrinėjusi karininkų kvalifikacijÄ , iÅ¡silavinimÄ , tarnybos eigÄ ir apsvarsčiusi jų skyrimÄ Ä¯ naujas pareigas konstatavo, kad 49 karininkams (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjui), nėra jų iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų (t. 1, b. l. 61–65).               Byloje esantys įrodymai liudija, kad kandidatų, pareiÅ¡kėjas, kaip ir kiti kandidatai į naujai sukurtos KPAT struktÅ«ros pareigybes, buvo vertinamas pagal: iÅ¡silavinimÄ , pirmumo teisę pagal Darbo kodekso 135 str. 1 dalį, baigtus karjeros kursus, turimÄ karinę specialybę, likusį tarnauti laikÄ , iki sukaks kariniam laipsniui KASOKTÄ® nustatyti terminai, teisę gauti valstybinę pensijÄ , PKT sutarties galiojimo terminÄ , tarnybinės veiklos ir potencialo įvertinimÄ per paskutinius dvejus metus, PKT atestato balus, patirtį tarptautinėse operacijose, anglų ar kitos oficialios NATO kalbos mokėjimÄ , tarnybos patirtį kituose KAS padaliniuose (t. 2, b. l. 37–51).             IÅ¡ V.

M. skundo motyvų ir jame išdėstytų argumentų matyti, kad skundo reikalavimų pagrįstumas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad karių atranka į laisvas vietas buvo vykdoma pažeidžiant Atrankos aprašo nuostatas, nes į laisvas pareigybes buvo priimti žemesnės kvalifikacijos, negu pareiškėjo turėta, kariai – M. B., D. B., Ž. V., V. R., D. G., A. V., V. B.. Teismo vertinimu, minėti pareiškėjo skundo motyvai yra nepagrįsti.              KASOKTĮ 41 str. 2 d. nustatyta, kad kariai skiriami į jų laipsnį atitinkančias pareigas.

Atskirais kraÅ¡to apsaugos ministro nustatytais atvejais ir sÄ lygomis karys gali bÅ«ti paskirtas eiti vienu laipsniu aukÅ¡tesnes kario pareigas. Kai atitinkamo laipsnio laisvų pareigų nėra, kraÅ¡to apsaugos ministras gali karį iki vienerių metų paskirti į vienu laipsniu žemesnes pareigas.             Kaip minėta, V. M. buvo suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis, kai tuo tarpu visi jo nurodyti asmenys (M. B., D. B., Ž. V., V. R., D. G., A. V., V. B.) turėjo aukÅ¡tesnį, t. y. kapitono, laipsnį ir buvo paskirti į tÄ laipsnį atitinkančias pareigybes, patvirtintas KAM įsakymu Nr. V-1161 (t.2, b. l. 52–78).

IÅ¡ KASOKTÄ® 41 str. 2 d. nuostatų analizės, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti paskirtas į kapitono laipsnį atitinkančias pareigas laikinai ir tik tuo atveju, jeigu į Å¡ias pareigas nepretenduotų asmenys, turintys reikiamÄ (kapitono) laipsnį. Tačiau, kaip minėta, į laisvas kapitono laipsnį atitinkančias pareigybes pretendavo tokį laipsnį turintys pareiÅ¡kėjo nurodyti asmenys.              Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jo turimas civilinis iÅ¡silavinimas ir aukÅ¡tesnis anglų kalbos žinojimo lygis sÄ lygojo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus pretendentus yra subjektyvaus pobÅ«džio, nes nepaneigia nurodytų pretendentų pranaÅ¡umo atsižvelgus į tarnybinės patirties kriterijų, kuris, kaip minėta pagal ApraÅ¡o 5.2.1 p., yra prioritetinis.

Dėl nurodytų aplinkybių nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas vertinimas atsakovės pateiktų argumentų, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija.             Vadovaujantis KASOKTÄ® 20 str. 4 d., kariÅ«nai kviečiami į profesinę karo tarnybÄ atsižvelgiant į jų studijų rezultatus ir kraÅ¡to apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Taigi, priimat Lietuvos karo akademijos absolventus į karo tarnybÄ , Atrankos apraÅ¡o nuostatos netaikomos.

Teismo vertinimu, absolventų, baigusių Lietuvos karo akademijÄ , ir pareiÅ¡kėjo skyrimo į tarnybÄ aplinkybės, o taip pat ir teisiniai pagrindai yra skirtingi, todėl Å¡ių aplinkybių vertinimas negalimas, vadovaujantis tų pačių teisės aktų nuostatomis.              KASOKTÄ® 42 str. 1 d. nustatyta, kad į kitas pareigas, kitÄ dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ profesinės karo tarnybos karys gali bÅ«ti perkeliamas kraÅ¡to apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu.

Vykdant rotacijÄ , karys perkeliamas į kitas pareigas kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka.              Kaip minėta, V. M. PKT sutartis buvo nutraukta ir jis į atsargÄ atleistas vadovaujantis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu, t. y. dėl karių skaičiaus sumažinimo ir nesant laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų. Nagrinėjamu atveju, KAM 2005-04-22 įsakymu Nr. V-488 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos apraÅ¡o nuostatos, netaikytinos, o pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti motyvai dėl minėto įsakymo pažeidimo yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėjant analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus (2011-05-09 nutartis adm. b. Nr. A261-2711/2011 ir kt.).             Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, Karo tarnybos įstatymas, nustatantis karių tarnybos ar atleidimo sÄ lygas, nesieja sutarčių nutraukimo ir kario atleidimo su teise gauti kario pensijÄ , todėl sprendžiant ginÄÄ nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos ir tos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog dalis karių, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius, nebuvo atleisti iÅ¡ tarnybos (2011-09-15 nutartis adm. b.

Nr. A492-3525/2011).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. įtvirtintos nuostatos reiÅ¡kia, jog ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Taigi, esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimÄ (2011-04-19 nutartis adm. b. Nr. A143-46/2011). Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jis buvo atleistas „atgaline data“, daro iÅ¡vadÄ , jog nurodytas pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio ir iÅ¡ esmės nepaneigia skundžiamo KAM 2010-06-30 įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ V.

M. iÅ¡ tarnybos, iÅ¡ esmės buvo laikomasi įstatymo numatytų procedÅ«rų ir tvarkos. IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad skundžiamas KAM 2010-06-30 įsakymas pagal VieÅ¡ojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.Kiti pareiÅ¡kėjo skunde formuluojami reikalavimai, kuriais praÅ¡oma grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ užimamas pareigas, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir kitas su tarnybÄ susijusias iÅ¡mokas, yra iÅ¡vestinis reikalavimo panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministrės 2010-06-30 įsakymÄ atžvilgiu.

Teismui konstatavus, kad skundžiamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestini ir iÅ¡vestiniai skundo reikalavimai.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai atmesti, netenkintinas ir praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja nusprendė: PareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                              RÅ«ta Miliuvienė