ab12e7ff-2476-4db5-8566-6ffdb8e6de3d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-5195-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-05946-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.19; 3.17.1; 3.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus JanuÅ¡kos ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui A. D., atsakovo atstovui T. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundÄ atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos(toliau - PriežiÅ«ros tarnyba, pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ Nr. KS-72 ir įpareigoti VTEK atlikti tyrimÄ iÅ¡ naujo. Skunde nurodė, kad PriežiÅ«ros tarnybos praneÅ¡ime VTEK buvo praÅ¡oma įvertinti PriežiÅ«ros tarnybos buvusios darbuotojos J. Ž. veiksmų atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Ä®statymas) nuostatoms.

VTEK, iÅ¡nagrinėjusi šį praneÅ¡imÄ , nusprendė pripažinti, kad J. Ž., 2015 m. liepos 31 d. nustojusi eiti LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Licencijų ir leidimų skyriaus vedėjos pareigas, 2015 m. rugpjūčio 28 d. atvykdama į PriežiÅ«ros tarnybÄ atsiimti UAB „Tete-a-tete“ kazino (toliau - Bendrovė) skirtų loÅ¡imo įrenginių specialiųjų tapatumo ženklų, nepažeidė Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo asmeniui nustojus eiti pareigas valstybinėje tarnyboje vienus metus atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo.

VTEK rėmėsi Civilinio kodekso 2.133 ir 2.137 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis atstovavimÄ , ir padarė iÅ¡vadÄ , kad J. Ž. atstovavimo veiksmų neatliko. Sprendime atsakovas nurodė, kad J. Ž. jai pavestais atlikti veiksmais nesiekė sukurti, pakeisti arba panaikinti Bendrovės civilinių teisių ir pareigų. IÅ¡ esmės Bendrovės atstovė buvo įpareigota atlikti techninius veiksmus, t. y. atsiimti PriežiÅ«ros tarnybos nustatyta tvarka iÅ¡duodamus loÅ¡imo įrenginių specialius tapatumo ženklus.

   PareiÅ¡kėjas su tokia VTEK ginčijamo sprendimo argumentacija nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos azartinių loÅ¡imų įstatymo (toliau - ALÄ®) 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kiekvienas loÅ¡imo įrenginys, turintis sertifikatÄ , privalo bÅ«ti paženklinamas specialiu ženklu PriežiÅ«ros tarnybos nustatyta tvarka. Remiantis ALÄ® 16 straipsnio 7 dalimi bendrovė gali keisti arba pradėti naudoti naujus loÅ¡imų įrenginius tik įvykdžiusi Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus ir gavusi PriežiÅ«ros tarnybos leidimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lošimų įrenginių ženklinimo specialiu tapatumo ženklu tvarkos aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. DI-30 „Dėl Lošimų įrenginių ženklinimo specialiu tapatumo ženklu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), 2 punktu kiekvienas lošimo įrenginys ir lošimo stalas, kuriuos Priežiūros tarnyba leido eksploatuoti, turi būti paženklintas specialiu tapatumo ženklu aiškiai matomoje ir nuo galimo pažeidimo apsaugotoje vietoje.

ApraÅ¡o 9 punkte nurodoma, kad už iÅ¡duoto ženklo saugumÄ atsako bendrovė. Nustačius ženklo pažeidimo arba jo dingimo faktÄ , loÅ¡imo įrenginį eksploatuojanti bendrovė nedelsdama sustabdo įrenginio eksploatavimÄ (ApraÅ¡o 10 punktas). Vadovaudamasis ApraÅ¡o 6 punktu, įgaliotas PriežiÅ«ros tarnybos valstybės tarnautojas pasiraÅ¡ytinai iÅ¡duoda tapatumo ženklus bendrovės direktoriui arba įgaliotam atstovui, įformindamas ženklų priėmimo-perdavimo aktÄ . LoÅ¡imo įrenginio tapatumo ženklas yra savitas ženklas, kuris sukuria bendrovei teisę eksploatuoti naujus loÅ¡imo įrenginius.

Atsižvelgiant į tapatumo ženklo specifikÄ , Å¡ių ženklų atsiėmimas, pareiÅ¡kėjo nuomone, nėra techninis veiksmas, nes nuo Å¡ių ženklų atsiėmimo ir loÅ¡imo įrenginių paženklinimo momento Bendrovė įgyja teisę naudoti naujus loÅ¡imų įrenginius ir pradėti vykdyti loÅ¡imų organizavimo veiklÄ , tuo pagrindu sukurdama galimybę atsirasti civiliniams teisiniams santykiams tarp Bendrovės ir lošėjo. Bendrovė, turinti PriežiÅ«ros tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ , bei įvykdžiusi kitus ALÄ® nustatymus reikalavimus, bet nepaženklinusi loÅ¡imo įrenginių specialiu tapatumo ženklu, vykdyti loÅ¡imų organizavimo veiklos negali.Nurodė ir tai, kad ApraÅ¡e yra aiÅ¡kiai įvardinta bendrovės pareiga saugoti tapatumo ženklus ir jos nesilaikymo pasekmės - įrenginio eksploatavimo sustabdymas.

Bendrovė, įgaliodama J. Ž. atsiimti tapatumo ženklus, suteikia ir galimybę jais disponuoti. Galimybė disponuoti šiais ženklais, įskaitant ir juos prarasti, taip pat yra pagrindas, tiesiogiai galintis pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas Bendrovei. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjas teigia, kad J. Ž. veiksmas - tapatumo ženklų atsiėmimas, negali būti vertinamas kaip techninis veiksmas ir yra laikomas atstovavimu, nes tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).Priežiūros tarnyba mano, kad Bendrovė išduodama savo darbuotojai J.

Ž. įgaliojimÄ atsiimti tapatumo ženklus, pati siekė sukurti atstovo ir atstovaujamojo santykius pagal CK 2.137 straipsnį. PareiÅ¡kėja šį skundo argumentÄ grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobÅ«džio santykiai: vidiniai - tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir iÅ¡oriniai - tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o iÅ¡oriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas.

Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Ä®galiojimas yra vienaÅ¡alis sandoris santykyje su trečiaisiais asmenimis, nes iÅ¡reiÅ¡kia įgaliotojo valiÄ bÅ«ti atstovaujamam įgaliotinio, tačiau vidiniams atstovavimo santykiams reikalinga abiejų - atstovaujamojo (įgaliotojo) ir atstovo (įgaliotinio) - valia.

Santykyje su trečiaisiais asmenimis, iÅ¡oriniuose atstovavimo santykiuose, iÅ¡ vienaÅ¡alio sandorio pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui (CK 1.63 str. 4 dalis), t. y. atstovaujamajam, tačiau vidiniuose atstovavimo santykiuose atstovas taip pat įgyja tam tikras pareigas (CK 6.760 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Atsižvelgdama į nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad VTEK sprendime netinkamai aiÅ¡kino CK 2.137 straipsnio turinį, todėl priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu.Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Administracinę bylÄ prašė nutraukti arba skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra buvęs J. Ž., kuriai nutraukus darbo santykius LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnyboje, jis nusprendė VTEK praneÅ¡ti apie galimÄ Ä®statymo nuostatų pažeidimÄ , darbdavys. Tačiau vien tik Å¡i aplinkybė, VTEK nuomone, yra nepakankama pareiÅ¡kėjÄ laikyti materialine prasme suinteresuotu asmeniu Å¡io administracinio ginčo santykiuose. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas laikytinas asmeniu, informavusiu VTEK apie galimus Ä®statymo nuostatų pažeidimus.

Tačiau VTEK tyrimo objektas buvo J. Ž. elgesio vertinimas, todėl jos priimtas sprendimas yra susijęs tik su Å¡io asmens teisėmis ir niekaip neįtakoja pareiÅ¡kėjo teisių ar teisėtų interesų. PareiÅ¡kėjui nėra suteiktos Ä®statymo nuostatų laikymosi kontrolės funkcijos. Jis taip pat nepatenka ir į asmenų, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį galinčių ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ teisme, ratÄ . Todėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teisė jam nėra suteikta.

VTEK pateikė pareiÅ¡kėjui informacijÄ , įformintÄ pagrįstu ir motyvuotu sprendimu, apie jo praneÅ¡imo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ . Tuo pasibaigė pareiÅ¡kėjo reikalavimo teisės ribos. IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl VTEK sprendimo, priimto J. Ž. atžvilgiu, panaikinimo kreipėsi neturėdamas materialiosios reikalavimo teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-215/2004, 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-580/2006, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015 ir kt.).Dėl priimto sprendimo teisėtumo VTEK paaiÅ¡kino, kad PriežiÅ«ros tarnybos kreipimÄ si iÅ¡nagrinėjo, apsvarstė ir į jį atsakė vadovaudamasi jos veiklÄ reglamentuojančio Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatomis.

Skundžiamas VTEK sprendimas buvo tinkamai motyvuotas ir grindžiamas minėtojo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktu, suteikiančiu teisę priimant sprendimÄ konstatuoti, kad tiriamo asmens elgesys atitinka Ä®statymo nuostatas ir joms neprieÅ¡tarauja.Pažymėjo, kad VTEK sprendimus tikrinantis Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ne vienoje savo nutartyje yra pasisakęs, kad Ä®statymo nuostatų pažeidimas negali bÅ«ti įrodinėjamas prielaidomis, spėlionėmis, hipotezėmis. Komisija, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo pažeidė Ä®statymo reikalavimus, kiekvienu atveju turi aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės tai patvirtina.

Å ių aplinkybių vertinimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis iÅ¡vadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtÄ ar ateityje bÅ«siantį suinteresuotumÄ . Ä®statymas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atveju jo vykdymas taptų neįmanomas (žr. 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).VTEK nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodytuose J. Ž. veiksmuose nėra Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo sudėties.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai, kaip sistemai, gali lemti tai, kad siekiant iÅ¡vengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų, užtikrinti pasitikėjimÄ valstybės tarnyba, bus nustatomi tam tikri reikalavimai ir buvusiems valstybės tarnautojams. Jiems gali bÅ«ti nustatomi tam tikri darbinės veiklos apribojimai ir pan. (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Å ioms nuostatoms įgyvendinti yra skirtas specialus Ä®statymas, nustatantis atitinkamus draudimus bei apribojimus ne tik pareigas valstybinėje tarnyboje einantiems, bet, tam tikrÄ terminÄ - ir nustojusiems eiti asmenims.

Ä®statymo 1 straipsnyje „Įstatymo paskirtis ir uždaviniai“ nurodoma, kad juo yra siekiama įtvirtinti valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.VTEK tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pareiÅ¡kėjas neginčija, nesudaro pagrindo teigti, kad J. Ž., 2015 m. rugpjūčio 28 d. atvykdama atsiimti LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnybos vadovo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo (įsakymų Nr. DI-510 ir DI-516-555) dėl loÅ¡imo įrenginių specialių tapatumo ženklų, bÅ«tų galėjusi tokį jau priimtÄ sprendimÄ pakeisti, įtakoti, ar kitaip jį paveikti galimų savo privačių interesų naudai.

Pažymėjo, kad J. Ž., UAB „Tete-a-tete“ pavedimu vykdžiusiai iÅ¡skirtinai techninio pobÅ«džio užduotį: nuvykti - paimti - pristatyti jau parengtus dokumentus, loÅ¡imo įrenginių specialiųjų tapatumo ženklų pareiÅ¡kėja net neiÅ¡davė. Todėl PareiÅ¡kėjos skunde pateikti argumentai, apie tai, kokias teises ir pareigas UAB „Tete-a-tete“ galėtų sukurti Å¡ie tapatumo ženklai, yra visiÅ¡kai nesusiję su J. Ž. elgesio vertinimu, taigi - atmestini.Teisme pareiÅ¡kėjo atstovas skundÄ prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais. Papildomai akcentavo, kad atsakovas pernelyg siaurai aiÅ¡kina Ä®statymo nuostatas.

Pažymėjo, kad negavusi loÅ¡imo įrenginių specialiųjų tapatumo ženklų, Bendrovė negali vykdyti veiklos. Po PriežiÅ«ros tarnybos sprendimo iÅ¡duoti Å¡iuos ženklus seka kiti Bendrovei bÅ«tini atlikti veiksmai. PareiÅ¡kėjo atstovo nuomone, J. Ž. veiksmų vertinti tik kaip techninių, nesukuriančių jokių teisinių santykių, negalima. Mano, kad VTEK tyrimÄ atliko neiÅ¡samiai, neobjektyviai, neiÅ¡reikalavimus visų bÅ«tinų įrodymų.Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Papildomai akcentavo, kad Bendrovei teisines pasekmes sukelia PriežiÅ«ros tarnybos 2015-08-27 sprendimas. Priimant šį sprendimÄ Bendrovės atstovė nedalyvavo ir jo priėmimui jokios įtakos neturėjo. Be to, minėtas sprendimas nebuvo realizuotas, loÅ¡imo įrenginių specialieji tapatumo ženklai Bendrovei nebuvo iÅ¡duoti. Pažymėjo, kad svarbiausias Ä®statymo tikslas užtikrinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ . Å iuo atveju nėra aiÅ¡ku, kaip J. Ž. galėjo paveikti jau priimtÄ sprendimÄ .

Mano, kad J. Ž. buvo įgaliota atlikti tik techninio pobÅ«džio veiksmus. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos atstovas tik teismo posėdyje iÅ¡kėlė tyrimo iÅ¡samumo, objektyvumo klausimÄ , tačiau konkrečiai nenurodė, kokių veiksmų neatliko ar įrodymų nesurinko VTEK. Taip pat akcentavo, kad VTEK sprendimas PriežiÅ«ros tarnybai jokios įtakos neturi.Skundas atmestinas.Nustatyta, kad LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnyba, vadovaudamasi Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalimi ir 23 straipsniu, 2015 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tu Nr. 2-T-1234 informavo VTEK, kad J.

Ž., kuri iki 2015 m. liepos 31 d. (paskutinė darbo diena 2015 m. liepos 31 d.) ėjo PriežiÅ«ros tarnybos Licencijų ir leidimų skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas, A lygis, 14 kategorija) pareigas, galimai pažeidė Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ draudimÄ asmeniui, nustojusiam eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo. RaÅ¡te pažymėjo, kad kiekvienas loÅ¡imo įrenginys, turintis sertifikatÄ , turi bÅ«ti paženklinamas specialiu ženklu PriežiÅ«ros tarnybos nustatyta tvarka.

SpecialÅ«s ženklai pasiraÅ¡ytinai iÅ¡duodami bendrovės direktoriui arba įgaliotam atstovui pagal ženklų priėmimo-perdavimo aktÄ . PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. DI-510 UAB „Tete-a-tete“ kazino iÅ¡davė leidimÄ atidaryti automatų salonÄ RadviliÅ¡kyje, suteikiant teisę Å¡iame automatų salone eksploatuoti 12 B kategorijos loÅ¡imo automatų. Taip pat LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymais Nr. DI-516-DI-555 Bendrovei buvo leista pakeisti loÅ¡imo įrenginius į kitus tos pačios rÅ«Å¡ies loÅ¡imo įrenginius keturiasdeÅ¡imtyje Å¡iai bendrovei priklausančių automatų salonų. 2015 m. rugpjūčio 28 d. specialiųjų tapatumo ženklų atvyko atsiimti Bendrovės įgaliotas asmuo - Bendrovės Vilniaus regiono konsultantė J.

Ž. LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnyba, vadovaudamasi Ä®statymo 20 straipsnio 1 ir 3 dalimis, J. Ž. specialių ženklų neiÅ¡davė.VTEK, atlikusi tyrimÄ ,2015-11-25 priėmė sprendimÄ Nr. KS-72, kuriuo pripažino, kad J. Ž., 2015 m. liepos 31 d. nustojusi eiti LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Licencijų ir leidimų skyriaus vedėjos pareigas, 2015 m. rugpjūčio 28 d. atvykdama į Å¡iÄ tarnybÄ atsiimti UAB „Tete-a-tete“ kazino skirtų loÅ¡imo įrenginių specialiųjų tapatumo ženklų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė.           Šioje byloje yra ginčijamas minėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

PareiÅ¡kėja mano, kad VTEK netinkamai aiÅ¡kino teisės aktų nuostatas ir vertino aplinkybes, susijusias su juridinio asmens (Å¡iuo atveju Bendrovės) atstovavimu, todėl nepagrįstai nusprendė, kad J. Ž. nepažeidė Ä®statymo nuostatų.Vienas iÅ¡ reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismÄ , yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji siejama su pareiÅ¡kėjo galimybe ginti savo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau - ABTÄ®) 5straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. SkundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTÄ®22str. 1 d.).

Nurodytos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad ABTÄ® 5 straipsnis 1 dalies ir22 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu bÅ«du.

Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiÅ¡kėjo teises vienu iÅ¡ ABTÄ® 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų bÅ«dų. Nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas turi atmesti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Vadovaujantis 1997 m. liepos 2 d.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 (nauja įstatymo redakcija nuo 2000-02-29) 1straipsnio nuostatomis, Å¡iuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

Ä®statymo(redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31) 22straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo Å¡io įstatymo nuostatas, kontroliuoja VTEK.VTEK statusÄ , veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarkÄ , kompetencijÄ ir organizacinę struktÅ«rÄ reglamentuoja 2008 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas Nr. X-1666 (toliau – ir VTEKÄ®) VTEKÄ®, kurio2straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (…) priežiÅ«ros institucija.

VTEKÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2015-04-14 - 2015-12-31) 17 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad VTEK tiria fizinių ir juridinių asmenų praneÅ¡imus, skundus ir praÅ¡ymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vienÄ iÅ¡ Å¡io įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens teisinio statuso praradimas nekliudo trejus metus nuo Å¡io asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK atlikti tyrimÄ ir priimti Å¡io įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sprendimÄ .

To paties įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tyrimas atliekamas tik dėl faktinių aplinkybių, nurodytų asmeniui raÅ¡tu pateiktame praneÅ¡ime apie tyrimÄ . Tyrimo metu paaiÅ¡kėjus kitų aplinkybių, dėl kurių turi bÅ«ti atliktas tyrimas, VTEK motyvuotu sprendimu gali nuspręsti pradėti atskirÄ tyrimÄ dėl Å¡ių aplinkybių arba raÅ¡tu pateikti asmeniui naujÄ praneÅ¡imÄ apie tyrimÄ .Kaip buvo nustatyta, LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnyba 2015-08-31 praneÅ¡imu kreipėsi į VTEK, praÅ¡ydama iÅ¡tirti buvusios LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnybos Licencijų ir leidimų skyriaus J.

Ž. veiksmų atitikimÄ Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, t. y., pareiÅ¡kėja į VTEK kreipėsi ne dėl savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, tačiau informuodama apie galimÄ Ä®statymo pažeidimÄ . Å is praneÅ¡imas nėra susijęs su kokios nors pareiÅ¡kėjo subjektyvios teisės ar teisėto intereso gynimu. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas laikytina juridiniu asmeniu, informavusiu VTEK apie galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, tačiau VTEK tyrimo objektas buvo buvusios LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnybos karjeros valstybės tarnautojos, kuriai Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, nustojus eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienus metus atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo, elgesio vertinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS15-580/2006 konstatavo, kad asmuo, pateikęs VTEK skundÄ dėl galimo Ä®statymo nuostatų pažeidimo, nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į VTEK sprendimo panaikinimÄ . Teisė apskųsti valstybės institucijų sprendimus yra laiduojama tik suinteresuotiems asmenims, o pranešėjui VTEK sprendimai tiesiogiai jokių teisių ar pareigų nesukuria. Nagrinėjamu atveju Komisija pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atliko tyrimÄ ir priėmė Ä®statymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ sprendimÄ , t. y. pripažino, kad J.

Ž. nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo. PareiÅ¡kėjui atsakovas pateikė informacijÄ apie praneÅ¡imo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , tuo pasibaigė pareiÅ¡kėjo reikalavimo teisės ribos. PareiÅ¡kėjas neturi teisės ginčyti atsakovo VTEK priimto sprendimo dėl J. Ž. veiksmų įvertinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnyba į teismÄ dėl VTEK sprendimo, priimto J. Ž. atžvilgiu, panaikinimo kreipėsi neturėdama materialiosios reikalavimo teisės. Konstatavus, kad VTEK sprendimu pareiÅ¡kėjos teisės nebuvo pažeistos, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,                                                      n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjos LoÅ¡imų priežiÅ«ros tarnybos prie Finansų ministerijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .          Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ Nr. KS-72 palikti nepakeistÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                    Ina Kirkutienė Bronius JanuÅ¡ka                                                                  Iveta Pelienė