Legislator Case Law & Legislation
ab12cd9a-fa84-47ab-961d-2e835fbfc0f6 AI generated

ab12cd9a-fa84-47ab-961d-2e835fbfc0f6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number ab12cd9a-fa84-47ab-961d-2e835fbfc0f6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. PK-222-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00175-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant privačiai kaltintojai ir civilinei ieÅ¡kovei J. S., jos atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui Algirdui Putnai,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV.

Legislator headnote

AI generated

ab12cd9a-fa84-47ab-961d-2e835fbfc0f6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: per tvorÄ perlipo nuo gatvės pusės ir dukra jai sako, kad eina kažkoks vyras, ji pribėgo prie lango ir pasakė, kad tai V. V., dukra pravėrė langÄ ir ji suÅ¡uko „V.“, jis tada grįžo atgal, perÅ¡oko per tvorÄ Ä¯ gatvę. Parodė, kad nors kaltinamas teigia, kad jie naudojo saliarkÄ , bet jie dyzelino niekada kÅ«renimui nenaudojo, iÅ¡ pradžių buvo krosnis, kÅ«reno malkas, o vėliau pradėjo naudoti dujas. Dėl sunaikintų augalų parodė, kad ji, jos Å¡eima nustatė augalų skaičių ir aukÅ¡tį, byloje yra nuotraukos su iÅ¡naikintais augalais, augalų skaičių nustatė pagal kamienus, Po to V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. PK-222-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00175-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant privačiai kaltintojai ir civilinei ieÅ¡kovei J. S., jos atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui Algirdui Putnai,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. V. privataus kaltinimo tvarka kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d. sunaikino ir stipriai pažeidė įvairių rūšių sodybos augalus, augančius (duomenys neskelbtini), Vilnius, su nenustatyta cheminės kilmės medžiaga, o bÅ«tent, kad tokiu bÅ«du sunaikino 6 vnt. apie 20 metų augintus buksmedžius 264 Eur vertės; sunaikino apie 60-80 cm siekiančiÄ â€œGold Brabant“ tujÄ 75 Eur vertės, taip pat „Brabant“ 3 vnt. tujų, kurių aukÅ¡tis siekia nuo 100-120 cm, kurios augintos apie 15 metų, viso įvertintos 120 Eur + 36 Eur t.y. 156 eurų sumai, be to, sunaikino stambiažiedį sausmedį 5 metrų aukščio, 24 Eur vertės, taip pat sunaikino augalus:

Rhododendronai 6 vnt. apie 3 m. aukščio, iÅ¡auginti apie 20 metų, kurių vertė 600 Eur, sunaikinta tuja „Smaragd“ 1 vnt., iÅ¡auginta apie 20 metų, kurios vertė 95 Eur, be to, nežinomos kilmės chemikalais apipurkÅ¡ti ir paveikti aviečių krÅ«mai, kurio uogos tapo netinkamos vartojimui. Taip iÅ¡ viso sunaikino augalų už 1214 eurų.Taip pat V. V. kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. lapkričio 4-9 d. piktybiÅ¡kai daužė, sugadino apie 30 metrų iÅ¡ilgai esančiÄ apsauginę tvorelę, jungiančiÄ V.

V. ir J. S. žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius; perpjovė iÅ¡ilgai minėtus sklypus skiriančiÄ tvorÄ , pažeidžiant tvorÄ laikančius junginius, dėl kurių tvora deformavosi ir buvo iÅ¡griauta iÅ¡ tvoros juostos.Taip pat V. V. kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. gruodžio 13-14 d. iÅ¡ardė metalinę tvorÄ (tinklÄ ), skiriančiÄ Å¾emės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei tvoros metalinį tinklÄ pavogė; metalinis tinklas buvo dingęs keletÄ dienų, po praneÅ¡imo į policijÄ dėl dingusio metalinio tinklo, V.

V. grÄ Å¾ino sukarpytÄ metalinės tvoros tinklÄ , kuris dalimis buvo sumestas į J. S. sklypÄ . Byloje surinkti duomenys Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino. PaaiÅ¡kino, kad augalų jis nenuodijo, tujos susodintos nesilaikant jokių reikalavimų, užaugo didelės, užstoja saulę, ir nors viršūnes nupjovė ir žadėjo jas sutvarkyti, to nepadarė. Dėl tvoros – tinklo, paaiÅ¡kino, kad tai tvorai yra jau 30 metų, tinklas buvo pakabintas jo (kaltinamojo) sklypo pusėje, nuo lango atstumas metras, ir tas tinklas nuleistas prie pat langų.

Tinklas buvo surÅ«dijęs, suiręs, tÄ tinklÄ laikė krÅ«mai, jis pajudino ir tinklas nukrito į jo sklypo pusę, jis jį suspardė, sustÅ«mė į tvoros pusę, patvorį, galvojo, kad jį J. S. pasiims, bet ji pradėjo skambinti policijai, kad jis tinklÄ pavogė, todėl jis tinklÄ Ä¯metė į jos darÅ¾Ä . PaaiÅ¡kino, kad jo sklypas yra žemiau, o kaimynė prie tos tvoros dar pila Å¡iukÅ¡les, tai medžiai ir galėjo nudžiÅ«ti nuo to visko, anksčiau dar kai kÅ«rendavo saliarka, ji iÅ¡ statinės ten tekėdavo.

Betoninę tvorÄ statė jis, o tinklinę tvorÄ statė J. S.. Nukentėjusioji J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieÅ¡ įvykius, ant betoninės tvoros buvo pakabintas tinklas, ir dar apačioje buvo apdengta Å¡iferiu, kad žemės nebyrėtų žemyn į V. V. sklypÄ , bet jis (kaltinamasis) iÅ¡draskė Å¡iferį ir sumėtė į jos sklypÄ . PaaiÅ¡kino, kad jos sodyba yra aukščiau V. V. sklypo apie 6 metrai, bet aukÅ¡tis yra nevienodas, nuo gatvės einant gilyn, aukÅ¡tis didėja.

Ant betoninės pertvaros, ant strypų jos pusėje buvo pakabintas tinklas, kuris nebuvo nusviręs, bet V. V. nuėmė tÄ tinklÄ , todėl ji pranešė pareigÅ«nams, kad nėra tinklo. Po trijų dienų jis jai atnešė tÄ tinklÄ sukarpytÄ , nors tas tinklas buvo iÅ¡tisinis iki pusės jos sklypo ilgio; kitoje pusėje jau buvo įrėmintas tinklas, sukabinti (suvirinti) tinklo rėmai. Dėl augalų paaiÅ¡kino, kad viskas prasidėjo nuo 2016 metų spalio mėnesio, pamatė, kad mirÅ¡ta medžiai, pirmiausia pastebėjo, kad rododendrai pradėjo džiÅ«ti, susiraitė lapeliai, nors visi krÅ«mai toliau nuo tos vietos augo puikiai.

Pastebėjo, kad buvo nulaužtos ir kelios šakos, buvo matyti, kad čia nuo žmogaus rankos. Kai pamatė, iš karto telefonu pranešė aplinkos apsaugos augalijos skyriui, iš kur atvyko dvi moterys ir nustatė nudžiūvimo priežastis – nurodė, kad nunuodyta, nes džiūvo ne nuo šaknų. Paaiškino, kad kai buvo atvykę atstovai iš ministerijos, buvo labai stiprus kvapas, jie atvyko be instrumentų, todėl priežasties jie nenustatė, priežastį nustatė atvykę tikri ekspertai.

Buvo atvykę keli ekspertai, bet iÅ¡vadÄ pasirašė tik vienas – M., jis dar atvykęs klausė, iÅ¡ kur čia tas kvapas. Tyrimas galimas tik po valandos ar kelių po nupurÅ¡kimo, o jie buvo atvykę po kelių savaičių, jau purÅ¡kalus nulijo lietus, tačiau jų praktika rodė, kad augalai sunyko nuo chemikalų. Pirmiausia nyko tujos, po to – rododendrai, buksmedžiai, visiÅ¡kai sunaikinimas įvyko 2017 metais. Nukentėjusioji nurodė, kad G. U., V. V. žentas, irgi jam padėjo, matė V.

V. su G. prie augalų, jei žmogus kÄ nors nuosekliai daro, tai apie tai žino visa Å¡eima, be to, G. jam padėjo ir su tvora, nes tinklÄ perkelti per tvorÄ reikia jėgų. 2016 m. pavasarį V. žentas atsodino vienÄ tujÄ , bet po to ta tuja mirė kartu su kitomis tujomis. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad po to, kai buvo nulaužtos rododendro Å¡akos, po savaitės pamatė V., užlipusį ant sandėliuko, jis kažkÄ purÅ¡kė, tai buvo lapkričio mėnesį. AntrÄ kartÄ jį matė, kai užsidegė jos sklype Å¡viesa ir priėjusi prie lango, pamatė, kad V. vėl užlipęs ant sandėlio, vėl purÅ¡kia, buvo su kepure ir kažkÄ laiko rankoje; kaltinamasis buvo apÅ¡viestas, todėl ji jį matė, nors buvo tamsu, jis tada buvo prie buksmedžių, prie vijoklinio medelio.

Ji paklausė dėl buksmedžių, ar jis vėl tÄ patį daro, o jis atsakė, kad ji jo neprovokuotų. KažkÄ purÅ¡kiantį V. V. ji matė du kartus, vienÄ kartÄ prie tujų, o kitÄ â€“ prie buksmedžių. KaltinamÄ jį matė, nes prie jų Å«kinio pastato įrengta automatinė lempa, kuri nuo judėjimo, kai žmogus patenka į lempos veikimo teritorijÄ , užsidega, apÅ¡viečia jų sklypÄ ir V. sodybos dalį, todėl jį matė. 2016 metų lapkričio mėnesį buvo su dukra namuose, V.

V. per tvorÄ perlipo nuo gatvės pusės ir dukra jai sako, kad eina kažkoks vyras, ji pribėgo prie lango ir pasakė, kad tai V. V., dukra pravėrė langÄ ir ji suÅ¡uko „V.“, jis tada grįžo atgal, perÅ¡oko per tvorÄ Ä¯ gatvę. Parodė, kad nors kaltinamas teigia, kad jie naudojo saliarkÄ , bet jie dyzelino niekada kÅ«renimui nenaudojo, iÅ¡ pradžių buvo krosnis, kÅ«reno malkas, o vėliau pradėjo naudoti dujas. Dėl sunaikintų augalų parodė, kad ji, jos Å¡eima nustatė augalų skaičių ir aukÅ¡tį, byloje yra nuotraukos su iÅ¡naikintais augalais, augalų skaičių nustatė pagal kamienus, Po to V.

V. pradėjo naikinti tvorÄ , ji parašė pareiÅ¡kimÄ , o po kelių dienų dingo tinklas, nors tas tinklas kabėjo apie 20 metų, buvo prižiÅ«rimas, nudažytas. Betoninė tvora (atraminė siena) buvo pastatyta 1963 m., tada pastatyta ir geležinė tvora, bet kadangi atraminė siena buvo neaukÅ¡ta, prikabino tinklÄ prie metalinių strypų ir taip paaukÅ¡tino tvorÄ . Parodė, kad dėl tvoros yra du epizodai – dėl skydų ir dėl tinklinės tvoros. Pirmiausia buvo nuimtas tinklas, o kitos tvoros dalies – buvo perpjauti sujungimai, bet galbÅ«t ji suklydo, galbÅ«t pirma buvo perpjauti sujungimai, buvo sugadinti gal trys sujungimai, gal buvo bandyta iÅ¡versti tvorÄ , tai matė kaimynė, V.

V. buvo ant kopėčių užsilipęs prie tos tvoros. Dėl tinklo paaiÅ¡kino, kad ryte ruošėsi važiuoti į darbÄ , išėjo iÅ¡ namų ir pamatė, kad nėra tvoros, pamatė stulpus be tinklo. Kai V. V. nuėmė tinklÄ ir jį supjaustė, reikėjo naujÄ tvorÄ statyti, už viskÄ reikėjo mokėti, teismui pateikta sÄ mata, sumokėjimo kvito nėra, nes patys samdė žmones ir Å«kio bÅ«du mokėjo, todėl žalos dydį įrodinėja lokaline sÄ mata. Taip pat 181 euras sumokėtas už padarytÄ sÄ matÄ .

Nukentėjusioji nurodė, kad praÅ¡o priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos, nes jai buvo sugadinta sveikata, jos Å¡irdis operuota, jautrumas padidėjęs, susijaudinimas kenkia, reikėjo kreiptis į policijÄ , ieÅ¡koti ekspertų, iÅ¡nuodyti ilgus metus auginti augalai, kuriuos reikia atstatyti.Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. B. parodė, kad yra nukentėjusiosios J. S. marti, gyvena kaimynystėje, V. V. yra jos kaimynas, jos sklypas ribojasi ir su V. V., ir su J. S. sklypu. Parodė, kad nurodytu adresu gyvena nuo pat gimimo, su visais kaimynais bendrauja gražiai, tik kaimynas V. nuo senų laikų nesisveikina.

PaaiÅ¡kino, kad jos namas yra žemiau, ji mato J. S. ir V. V. namus. 2016 m. gruodžio 13 d. S. jai paskambino ir paprašė, kad iÅ¡eitų su vyru ir pažiÅ«rėtų, kÄ daro V.. Vyras nuėjo pirmas ir pakvietė jÄ , matė, kad V. V., pasidėjęs kopėčias, 4-5 metrų aukščio, prie betoninės tvoros, su diskiniu pjÅ«klu pjauna tinklinę tvorÄ , dar buvo pasidėjęs plaktukÄ , reples. Ji tada pasakė – „Kaimyne, kÄ darai?“, pasakė, kad skambins M. ir policijai. V. V. atsisuko į jÄ , greitai nulipo laiptais, kažkas nukrito, gal buteliukas, pasislėpė savo garaže. Per tÄ laikÄ , kol nuėjo paimti planÅ¡etę ar telefonÄ nufotografuoti, V.

V. paėmė kopėčias ir pats dingo. Ji tada paskambino M. S. ir pasakė, kad V. pjauna tvorÄ ir platina skyles, kad galėtų tinklÄ nuimti, M. atsakė, kad nueis pas jį pasikalbėti. PaaiÅ¡kino, kad datÄ tiksliai atsimena, nes M. užfiksavo ir kreipėsi į policijÄ ; V. V. stebėjo gal 10 minučių, jis pjovė, draskė ir už 20 metrų net jie su vyru girdėjo pjovimÄ ir kad daužė su plaktuku. Po to pamatė, kad nuimta tinklinė tvora. PaaiÅ¡kino, kad nėra mačiusi, kad V. V. kÄ piltų ant augalų, tačiau visÄ vasarÄ , pavasarį matė, kad medeliai rudi, visi kaimynai stebisi, kad prie tvoros visi augalai nurudavę.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. S.-U. parodė, kad J. S. yra jos močiutė, V. V. jos kaimynas, pas močiutę lankosi kai mamÄ lanko, nes jos kartu gyvena. Dėl augalų paaiÅ¡kino, kad matydavo, jog jie nyksta, jausdavo chemikalų kvapÄ . Atsimena, kad 2016 m. rudenį, spalio mėnesį atvažiavo aplankyti močiutės, jos svetainės langas tiesiai yra į V. namo pusę, buvo prieblanda ir ji pamatė V. V. prie tvoros slampinėjantį, savo sklypo pusėje, Å¡alia buvo kibirėlis, jai kilo įtarimas, kad daro kažkÄ negera su augalais, bet ji nieko močiutei nesakė, nes nenorėjo jos jaudinti.

Dėl tvoros parodė, kad lapkričio mėnesį atvažiavo aplankyti mamos ir iÅ¡girdo keistÄ kalimo garsÄ iÅ¡ tos pusės, kur gyvena močiutė, užėjo ant kalniuko ir pamatė kopėčias ir kad V. V. daužė atraminę sienÄ , segmentai buvo pakrypę, nes buvo nukirpti, tvora buvo pakrypusi. V. pastebėjo jÄ ir spruko į sandėliukÄ slėptis, ji papasakojo mamai, o močiutei nepasakojo, nenorėdama jaudinti. Taip pat parodė, kad gruodžio mėnesį užsuko aplankyti mamos, su ja iÅ¡girdo metalinio pjÅ«klo garsÄ , pasilypėjo ant kalniuko, matė, kad V.

V. pjovė su pjÅ«klu metalinį tinklÄ . Mama jį sudrausmino, kad neardytų svetimos tvoros, tada jis pasislėpė. KitÄ dienÄ M. jai paskambino ir pasakė, kad dingo tinklinė tvora, jos pirma mintis buvo, kad tÄ tinklÄ pavogė V. V.. Šį kartÄ jai trÅ«ko kantrybė dėl močiutės ir ji atvažiavusi nuėjo pas V. į namus, jo nebuvo, atidarė V. žmona, jos pasikalbėjo, paklausė, kodėl V. skriaudžia jos močiutę ir pavogė tvorÄ , jo žmona pradėjo atsipraÅ¡inėti už tokį V. elgesį ir augalus, ji sakė, kad V. jai pasakė, jog kol nesunaikins augalų, tol nenurims, nes byra spygliai Liudytoja paklausė, ar ji žino, kad tai vagystė, kad dingo svetimas turtas, tuo jų pokalbis ir baigėsi, be pykčių, tik paprašė, kad perduotų V.

V., kÄ jos kalbėjosi, o kitÄ rytÄ sulaukė skambučio iÅ¡ M., kad tinklinė tvora atsirado jų sklype. Liudytoja apklausta R. (M.) S. parodė, kad J. S. yra jos mama, V. V. yra jos kaimynas. Parodė, kad 2016 m. gruodžio 13 d. jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad V.lipo į jų sklypÄ , verčia tvorÄ . Po darbo ji nuėjo pasikalbėti su V., sutiko jį sandėliuke, paklausė, ko lipa į jų sklypÄ , o jis atsakė, kad žemės jam byra. Ji taip pat paklausė, kam iÅ¡ardė apsauginę tvorÄ , bet nesuprato, kÄ jis atsakė.

Tada ji dar norėjo pasikalbėti su jo Å¡eimos nariais, bet jis stvėrė jÄ ir neleido įeiti į namÄ , tai iÅ¡girdo jo anÅ«kė, atbėgo, tuo tada viskas baigėsi. Taip pat po darbo ji matė, kad iÅ¡judinta tvora ir tarp sudÅ«rimų skylės, 3 segmentai buvo iÅ¡judinti, su pjÅ«klu perpjauti sutvirtinimai. KitÄ dienÄ ji paskambino tyrėjai, kuri liepė viskÄ paraÅ¡yti raÅ¡tiÅ¡kai, ji parašė. Kitos dienos ryte jie pamatė, kad dingęs tvoros tinklas. Tinklinė tvora buvo pakabinta iÅ¡ jų sklypo pusės, ji nebuvo pasvirusi į V.

V. pusę, stovėjo daug metų, tinklas vėliau atsirado sukarpytas į 3, 4 gabalus, susukta į rulonus, jie jį vėliau iÅ¡vežė į metalo lauÅ¾Ä . Dėl augalų nuodijimo paaiÅ¡kino, kad ne kartÄ matė, kaip V. V. lipa į jų sklypÄ , matė, kaip laužė rododendro Å¡akas, augalai nyko, pavasarį matydavo, kad tai vienas, tai kitas augalas sunykęs. KartÄ matė, kad V. V. buvo įlipęs iÅ¡ gatvės pusės, tada ji pradėjo rėkti – „V., kÄ darai“, ir kol iÅ¡bėgo į laukÄ , jo jau nebuvo.

Parodė, kad sutikusi G. paklausė, kodėl augalai nyksta, jis tada, 2016 m. rudenį, atsodino vienÄ tujÄ , atsiprašė, bet po kurio laiko ir tas augalas sunyko. Yra mačiusi, kaip liepos mėnesį V. V. pro atidarytÄ langÄ kažkÄ ant rododedrų Å¡vystelėjo, rankoje turėjo puodelį. Augalai pradėjo nykti nuo buksmedžių, rododendrai buvo laužomi, kažkas pilama, prie augalų visada jautėsi kažkoks kvapas. Taip pat parodė, kad B. yra kaimynė jų, nepasakytų, kad jų santykiai draugiÅ¡ki, ir nors jie su kaimynais nekonfliktuoja, bet iÅ¡ abiejų pusių kaimynai – V.

V. ir B., jiems bloga daro.Liudytojas G. U. parodė, kad V. V. yra jo uoÅ¡vis, J. S. kaimynė. Parodė, kad uoÅ¡vis su kaimyne jau 50 metų barasi, jis ten gyvena jau 25 metus, nuo 1991 metų, ir vis tas pats konfliktas tęsiasi. Kai atėjo gyventi tuo adresu, metalinė tvora buvo, tinklÄ uždėjo gal prieÅ¡ 15 metų, jis jau buvo surÅ«dijęs, pradėjo irti ir svirti į jų pusę. Nurodo, kad nepateisina uoÅ¡vio dėl jo padarytų veiksmų, bet tinklas kėlė pavojų, galėjo ir nukristi, o kieme laksto 4 metų vaikas.

Tinklas buvo pakabintas J. S. pusėje, ant vamzdžių, bet tinklas buvo susikraipęs, buvo abiejų pusėje, o pagal kadastrinius matavimus, liudytojo nuomone, tinklas buvo jų sklype. Pavojų kėlė tinklinė tvora, dėl svorio, rÅ«džių ir Å¡akų sviro, o segmentinę tvorÄ jis pats (liudytojas) sutvirtino, mano, kad segmentai sviro dėl vijoklių ir pati savaime dėl rÅ«dijimo. Nurodė, kad, jo nuomone, uoÅ¡vis negalėjo prisidėti prie segmentinės tvoros svirimo, nes ten sudėtinga lipti su kopėčiomis.

M. paskambino ir pasakė, kad uoÅ¡vis nuėminėja tinklÄ , nuėjęs jis pamatė, kad tinklo nėra, kiek pamena, jo gal du rulonai gulėjo jų pusėje prie tvoros, uoÅ¡vis jį suvyniojo, uoÅ¡vis pasakė, kad tinklas kėlė pavojų, bet nepasakojo, kaip jį nuėmė. Liudytojas pasakė, kad negerai, kad tinklas jų pusėje, kitÄ dienÄ uoÅ¡vis jį permetė į J. S. sklypo pusę. Dėl augalų paaiÅ¡kino, kad augalai kiekvienais metais džiÅ«vo, gal paskutiniais metais daugiau, bet ir pas juos jie džiÅ«vo, tik jie niekur nesikreipė.

J. S. periodiÅ¡kai jau 25 metus Å¡aukia, barasi dėl augalų. Buvo, kad liudytojo žmona sugalvojo nupirkti augalÄ , tada jis nupirko tujÄ , jam atrodė, kad tai geras sprendimas, geranoriÅ¡kas gestas, padėjo jÄ J. S. prie vartelių, ji tada nurimo porai savaičių. PaaiÅ¡kino, kad J. S. kaltina visÄ jų Å¡eimÄ , ypač kaltina vaikus, mėtosi akmenimis per tvorÄ , grasina suÅ¡audyti, jau 25 metus vyksta konfliktas, vis mato tÄ patį. Liudytoja D. B. parodė, kad yra J. S. ir V. V. kaimynė, žino, kad vyksta J.

S. konfliktai su V. V., liudytoja su V. V. Å¡eima sutaria gerai. PaaiÅ¡kino, kad tarp jų (liudytojos su J. S.) 10 metų vyko teismai ir jie dėl to labai daug iÅ¡gyveno, J. S. padavė skundÄ dėl jų garažo, ir galiausiai po visų teismų jie (liudytojos Å¡eima) liko teisÅ«s. Kai laimėjo bylÄ , J. S. dar kreipėsi į teismÄ ir dėl ribos, kad jie užėmė žemę, tačiau jie jokios žemės neužėmė, buvo atlikta ekspertizė. Nukentėjusioji iki Å¡iol juos skundžia. Parodė, kad augalai džiÅ«va ir kitus, pas jos tėvÄ irgi nudžiÅ«vo sodas.

Taip pat parodė, kad į V. V. sklypÄ iÅ¡ J. S. sklypo viskas krenta – žemės, Å¡iferis, yra mačiusi, kai važiavo keliu, kaip krenta Å¡iferis į V. V. sklypÄ , tai buvo 2016 m. pavasarį, tinklas stovėjo tada. Apie tvorÄ Å¾ino, kad ji labai sena. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad jis dirba bendrovėje „Agro Sėklos“, yra atsakingas už apželdinimÄ , turi želdinimo dizaino specialybė. PaaiÅ¡kino, kad jis sulaukė skambučio dėl konsultacijos, sakė, kad ruduoja augalai, atvažiavęs pamatė, kad nurudavę augalai.

Pasakė, kad, jo nuomone, čia kažkas nupurkÅ¡ta, tai buvo grynai konsultacinio pobÅ«džio nuomonė buvo. Patikslino, kad buvo tujų, raugerÅ¡kių, bet daugiau nesigilino į situacijÄ , augalai buvo nurudavę, patarimas buvo tik juos iÅ¡kasti, augalus apžiÅ«rėjo gyvai, tyrimų atlikti negalėjo. Dėl savo pasiraÅ¡ytos iÅ¡vados paaiÅ¡kino, kad augalai nugelsti gali dėl daugelio priežasčių, nebÅ«tinai cheminių, bet jam pasakojo, jog augalai nurudavo greitai, todėl tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, nes dėl ligos bÅ«tų rudavę ilgai.

Siekiant tiksliai atsakyti, dėl ko nurudavo augalai, reikėtų tirti dirvožemį.Teisiamajame posėdyje kaip specialistė apklausta B. G. parodė, kad turi 35 metų dabro staÅ¾Ä , apsigynusi daktaro disertacijÄ , dirba su želdinimais, želdinių ligomis, yra iÅ¡leidusi leidinių Å¡ia tema. Parodė, kad yra suraÅ¡iusi pažymÄ , kai J. S. kreipėsi su praÅ¡ymu į jÄ iÅ¡tirti augalus, atvežė nuotraukas. Ji paprašė, kad atvežtų pavyzdžius, paaiÅ¡kino, kaip juos paimti. Pavyzdžiai buvo iÅ¡tirti laboratorinėmis sÄ lygomis, nustatyta, kad grybinių ligų neaptikta.

Kadangi jai (specialistei) trÅ«ko žinių, po iÅ¡vados suraÅ¡ymo, ji nuvyko į vietÄ Ä¯sitikinti ir pamatė, kad augalai iÅ¡džiÅ«vę palei tvorÄ , nors yra visos sÄ lygos augalams augti, matė iÅ¡džiÅ«vusias avietes, buksmedžius, tujas, sausmedžio. Parodė, kad Å¡iuo atveju abiotiniai veiksniai įtakojo augalų iÅ¡džiÅ«vimÄ , į sÄ vokÄ â€“ abiotiniai įeina daug veiksnių, chemija, karÅ¡tis, sausra, bet sausra buvo tik 2000 metais. Patikslino, kad vietoje matė, jog iÅ¡džiÅ«vę augalai augo vienoje eilėje palei tvorÄ , apatinėje dalyje buvo betoninė tvora, bet tų augalų Å¡aknys negalėjo suÅ¡alti dėl tos betoninės tvoros, matė, kad buvo atstumas tarp Å¡aknų iki betono, Å¡altis ir gruntas, jos nuomone, negalėjo paveikti.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad tujų nudžiÅ«vimÄ gali lemti ir Å¡altis, ankstyvÄ pavasarį, kai dienomis saulė kaitina, o naktimis bÅ«na Å¡alta. Dėl augalų iÅ¡džiÅ«vimo paaiÅ¡kino, kad augalai irgi turi imuninę sistemÄ , todėl bÅ«na, kad vieni augalai nudžiÅ«na, o kiti iÅ¡silaiko.Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje V. V. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 174 straipsnį buvo nubaustas 28 eurų bauda, pripažinus, kad 2016 m. lapkričio 4 d., apie 11.30 val.

Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sudaužė kaimynės J. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie tvoros jos kiemo pusėje atremtÄ betoninę stogo dangÄ (b. l. 205). Nurodytas nutarimas buvo priimtas iÅ¡nagrinėjus J. S. 2016 m. lapkričio 4 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriame ji nurodė, kad 2016 m. lapkričio 4 d., apie 11.30 val.V. V. pradėjo laužyti atraminę sienÄ , daužyti bendrai aptvertÄ sienÄ ; Å¡iferis buvo kaip apsauga, kad neburėtų žemė, ir tuo padarė jai žalÄ be priežasties.

Taip pat pareiÅ¡kime buvo nurodyta, kad Å¡is kaimynas ir daugiau padarė žalos pagal tÄ pačiÄ Å¾emės ribÄ â€“ iÅ¡naikino gražiausius augalus Rododendronus (matomai iÅ¡nuodijo, 2 vnt. visiÅ¡kai iÅ¡džiÅ«vo, o vienas (neįskaitoma), o vienÄ tujÄ prie tos pačios ribos visai iÅ¡nuodijo, visa parudavo (b. l. 207; medžiagos, kurioje priimtas 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas, 3 lapas). J. S. 2016 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 policijos komisariatÄ , nurodydama, kad V.

V. iÅ¡ardė jai priklausančiÄ tvorÄ , kuri skyrė žemės sklypų ribas, pavogė tinklÄ (b. l. 124). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos 2017 m. sausio 5 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal nurodytÄ pareiÅ¡kimÄ (b. l. 137-138). IÅ¡nagrinėjus J. S. skundÄ dėl minėto nutarimo, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės D.

D. 2017 m. kovo 3 d. nutarimu skundas buvo atmestas, nurodžius, kad yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai, o BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos nusikalstamos veikos priklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai, kuriose ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas (b. l. 146-147).UAB „Agrofirmos „Sėklos“ darbuotojo V. M. pasirašytoje 2017 m. rugpjūčio 17 d. Augalų būklės vertinimo išvadoje nurodyta, kad apžiūrėjus sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esamus dekoratyvinius augalus, buvo pastebėti ryškūs pažeidimai;

želdiniams, esantiems palei sklype esančiÄ tvorÄ , besiribojančiÄ su kaimynais, nustatyta 3 klasės dechromacija ir 3-4 klasės defoliacija; buvo rasta negyvų tujų ir buksmedžių, bei stipriai pažeistų kitų rūšių augalų; įvertinus lapijos ir spyglių pažeidimo vietas bei atsižvelgus į specifinį kvapÄ , buvo nustatyta, kad augalai galimai pažeisti nenustatytos kilmės chemikalais; tyrimai atlikti nebuvo, tad vertinimas paremtas bendra patirtimi ir yra konsultacinio pobÅ«džio (b. l. 44).

BylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje buvo pateikta B. G. 2017 m. gruodžio 7 d. suraÅ¡yta pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal pristatytus tujų, buksmedžių, rododendrų, sausmedžio pavyzdžius yra atlikta ekspertizė fitopatologiniu požiÅ«riu; nustatyta, kad visi tirti augalai yra iÅ¡džiÅ«vę dėl abiotinių (ekologinių, cheminių ir kt.) veiksnių; grybinių ligų sukėlėjų – nėra; darbas atliktas Augalų patologijos laboratorijoje (b. l. 193-197). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė UAB „Statikada“ sudarytÄ Å¾emės sklypo ribų ir žemės sklypo esamos situacijos parodymo schemÄ , (duomenys neskelbtini) (b. l. 198), kurioje, kaip nurodo, užfiksuota, kad dalis tvoros ir atraminės sienos yra iÅ¡sikiÅ¡usios į V.

V. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilnius (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).J. S. pateikė namų valdos žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Vilnius) ribų planÄ , iÅ¡ kurio, kaip nurodo, matyti, jog atraminė (betoninė) siena yra jos sklypo ribose. Byloje surinktų duomenų vertinimas ir teismo iÅ¡vados Baudžiamojoje byloje V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ .

Pažymėtina, kad atsakomybė už svetimo turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ yra numatyta ir Å¡iuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje, kuris nustato administracinę atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , kai nukentėjusiajam padaryta žala nevirÅ¡ija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimÄ ar sužalojimÄ , nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos, buvo įtvirtinta ir iki 2017-01-01 galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 straipsnyje.

Taigi Å¡iuo aspektu esminis požymis, leidžiantis atriboti administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę – žalos (sunaikinto ar sugadinto turto vertės) dydis, o bÅ«tent, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje nurodytomis turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimo nuostatomis, atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį kyla kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė yra daugiau nei 5 MGL dydžio, atsakomybė pagal 187 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės, t. y. kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos, svetimÄ turtÄ , ir atitinkamai, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė nevirÅ¡ija 3 MGL (t. y. bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio) sumos, už tai numatyta administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, bÅ«tina nustatyti objektyviuosius Å¡ios nusikalstamos veikos požymius – t. y. kad kaltininkas atitinkamais veiksmais (ar neveikimu) sunaikina ar sugadina svetimÄ , t. y. ne jam priklausantį turtÄ . Sunaikinimu laikytini tokia veiksmai, dėl kurių turtas netenka savo vertės ir jo nebegalima panaudoti pagal jo paskirtį, savo ruožtu sugadinimu laikytina tokia situacija, kad atitinkamas turtas praranda tam tikrÄ dalį savo savybių, sumažėjo jo vertė, tačiau jo vertė (turto savybės) gali bÅ«ti atkuriamos.

Taigi akivaizdu, jog nurodytai nusikalstamai veikai konstatuoti bÅ«tina nustatyti pasekmes, taip pat bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų (neveikimo) ir Å¡ių kilusių pasekmių. Be to, bÅ«tina nustatyta ir subjektyviÄ jÄ pusę – t. y. tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ .Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibÅ«dina atitinkamÄ pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus bÅ«tinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.

Pastarasis principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Taigi teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimÄ tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi, kaip minėta, bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.

Pažymėtina ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, kaltė padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįsta tik abejonių nekeliančiais, neginčijamais ir pakankamais įrodymais, o apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas. Atitinkamos iÅ¡vados daromos įvertinus įrodymus – tiek atskirai, tiek ir visumoje. V. V. kaltinamas padaręs nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kas pasireiÅ¡kė, kaip iÅ¡plaukia iÅ¡ suformuluoto kaltinimo skunde, tuo, jog:1) jis laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. liepos 20 d. sunaikino ir stipriai pažeidė įvairių rūšių augalus, augančius (duomenys neskelbtini), Vilnius, su nenustatyta cheminės kilmės medžiaga (t. y. sunaikino 6 vnt. buksmedžių, 1 tujÄ â€œGold Brabant“, 3 vnt. tujų „Brabant“, stambiažiedį sausmedį, 6 vnt.

Rhododendronus, tujÄ â€žSmaragd“ 1 vnt., taip pat nežinomos kilmės chemikalais apipurÅ¡kė ir paveikė aviečių krÅ«mus; iÅ¡ viso augalų už 1214 eurų);

2) jis 2016 m. lapkričio 4-9 d. piktybiÅ¡kai daužė, sugadino apie 30 metrų apsauginės tvorelės, jungiančios V. V. ir J. S. žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius; perpjaudamas (pažeisdamas) tvorÄ laikančius junginius, dėl kurių tvora deformavosi ir buvo iÅ¡griauta iÅ¡ tvoros juostos;3) jis 2016 m. gruodžio 13-14 d. iÅ¡ardė metalinę tvorÄ (tinklÄ ), skiriančiÄ Å¾emės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, metalinis tinklas buvo dingęs keletÄ dienų, po praneÅ¡imo policijai, jis grÄ Å¾ino sukarpytÄ metalinės tvoros tinklÄ dalimis, sumetęs į J.

S. sklypÄ . Taip pat pažymėtina, jog, kaip iÅ¡plaukia iÅ¡ skundo privataus kaltinimo tvarka, V. V. yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. nors kaltinimas suformuluotas kaip 3 epizodai, pasireiÅ¡kę skirtingais veiksmais, skirtingu laiku (2 ir 3 epizodo laikas patenka į 1-ojo epizodo laikotarpį), tačiau esant iÅ¡reikÅ¡tai privataus kaltintojo pozicijai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , darytina prielaida, jog, jo nuomone, buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika.

Kita vertus, teismo nuomone, prieÅ¡ sprendžiant klausimÄ dėl atitinkamos veikos kvalifikavimo, pirmiausia bÅ«tina įvertinti, kokios yra nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareikÅ¡tu kaltinimu. Kadangi kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika, kaip minėta, pasireiÅ¡kė skirtingais veiksmais (nurodyti 3 epizodai), spręstina, kad bÅ«tina atskirai įvertinti duomenis dėl Å¡ių jau nurodytų skirtingų inkriminuojamų veiksmų, t. y.

1) kaltinimo nunuodijus (sunaikinus) augalus, 2) kaltinimo sugadinus apie 30 metrų apsauginės (segmentinės) tvoros ir 3) kaltinimo sugadinus metalinę tvorÄ (tinklÄ ).Kaip minėta, kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės nei dėl vieno iÅ¡ jam pareikÅ¡tų kaltinimo epizodų. Byloje nustatyta, kad J. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o V. V. – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jų žemės sklypai yra besiribojantys viena kraÅ¡tine – kaip matyti iÅ¡ pateiktų planų (schemų), bendra sklypų kraÅ¡tinė yra virÅ¡ 38 metrų (b. l. 198, 223-225).

Be to, tiek iÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiosios, tiek iÅ¡ liudytojų bei raÅ¡ytinės byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog J. S. ir V. V. yra konfliktiniuose santykiuose jau ne vienerius metus. Kaip matyti iÅ¡ raÅ¡ytinės byloje esančios medžiagos, J. S. į policijos įstaigas kreipėsi ne kartÄ ir anksčiau – pvz., 1997 m. pareiÅ¡kimu kreipėsi nurodydama, kad V. V. iÅ¡pjovė jos sode vaismedžius, taip pat kad jis užpila ant medžių kamienų kažkokį skystį, panašų į dyzelinį kurÄ , dėl ko medis žūva; 2001 metais ji taip pat kreipėsi į policijos įstaigÄ , nurodydama, kad V.

V. nuodija jos vaismedžius ir dekoratyvinius medelius (b. l. 97-99, 213-214, medžiagos, kurioje priimtas 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas, 9-10 lapai). Savo ruožtu V. V., kaip matyti, kelia klausimÄ (kaltina nukentėjusiÄ jÄ ) dėl tvoros užtvėrimo teisėtumo, dėl to, kad dalis betoninės tvoros yra jo sklypo ribose ir pan. (b. l. 33-34, 198 ir kt.). Be to, akivaizdu, jog tam tikras prieÅ¡iÅ¡kumas yra ir tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo Å¡eimos narių (giminaičių), kas lemia, kad Å¡ioje byloje apklaustų liudytojų parodymai irgi turėtų bÅ«ti vertinami atsargiai, įvertinus, kad apklaustos liudytojos – J.

S.-U., R. S., D. B. yra nukentėjusiosios J. S. šeimos narės (anūkė, dukra ir marti), savo ruožtu G. U. – kaltinamojo V. V. žentas. Taigi vertinant pastarųjų liudytojų parodymus iš esmės reikšminga, ar yra kitokių duomenų, galinčių juos patvirtinti, kiek jie prieštarauja tarpusavyje ir pan. Pastebėtina, kad byloje buvo apklausta ir liudytoja D. B. – tiek J. S., tiek ir V. V. kaimynė, kuri, kaip nurodė, irgi yra konfliktiniuose santykiuose su J. S.. Dėl pastarosios liudytojos parodymų pažymėtina, kad reikšmingų aplinkybių betarpiškai dėl pareikšto kaltinimo ji neparodė, vis dėlto jos parodymai reikšmingi netiesioginiu aspektu – o būtent, kaip minėta, ji (jos šeima) yra konfliktiniuose santykiuose su J.

S., atitinkami ginčai (dėl statybų, sklypų ribų) buvo sprendžiami ir teismuose, kas iÅ¡ esmės paneigia nukentėjusiosios J. S. parodymus, kad ji su visais kaimynais gerai sutaria, ir tik su kaimynu V. V. neina draugiÅ¡kai bendrauti. Dėl kaltinimo sunaikinus augalusKaltinimas dalyje dėl augalų sunaikinimo (pažeidimo) grindžiamas iÅ¡ esmės nukentėjusiosios parodymais, kad ji yra mačiusi, kaip V. V., pasilipęs ant kopečių, pila kažkÄ ant jos augalų, nurodė, kad tada matė V. V. prie tujų, nors tiksliai nurodyti, kada matė, nukentėjusioji negalėjo, taip pat matė jį dar kartÄ , pasilipusį ant kopėčių, kažkÄ purÅ¡kiantį prie buksmedžių.

Taip pat nukentėjusioji parodė, kad augalai (dėl kurių sunaikinimo ji kreipėsi skundu privataus kaltinimo tvarka) pradėjo nykti 2016 m. spalio mėnesį, pirmiausia nyko tujos, po to – rododendrai, buksmedžiai, vijoklinis medelis, visiÅ¡kas sunaikinimas įvyko 2017 metais. PaaiÅ¡kino, kad buvo atvykę atstovai iÅ¡ aplinkos apsaugos augalijos skyriaus, moterys nustatė nudžiÅ«vimo priežastį, t. y. kad nunuodyti augalai, nes džiÅ«vo ne nuo Å¡aknų, be to, buvo atvykę iÅ¡ ministerijos atstovai, o priežastį nustatė ekspertai, kurių vienas – M., pasirašė iÅ¡vadÄ , kai jie atvyko, dar klausė, iÅ¡ kur tas kvapas.

Vertinant aktualias aplinkybes, kiek tai susiję su kaltinimu V. V. tuo, kad jis sunaikino ir pažeidė nenustatyta cheminės kilmės medžiaga atitinkamus augalus, pirmiausia pažymėtina, jog iš esmės nekeliamas ginčas dėl to, jog tam tikri augalai J. S. žemės sklype sunyko – iš pridėtų nuotraukų matyti, kad tam tikri krūmai yra nurudavę (pažymint, kad vis dėlto tiksliai nėra nurodyta ir identifikuota, kada konkrečiai atitinkamos nuotraukos yra padarytos, kokios dienos (laikotarpio) situacija jose atsispindi ir pan. (b.l. 10-12; 58-64).

Aplinkybę, jog 2017 metais augalai nyko, nurodė ir liudytojais apklausti R. S., J. S.-U., D. B., G. U., D. B., iÅ¡ esmės to neneigia ir kaltinamasis. Tam tikros aplinkybės, susijusios su augalų nudžiÅ«vimu, užfiksuotos ir raÅ¡ytiniuose duomenyse. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros 2016 m. spalio 28 d. raÅ¡te Nr. (38-14)-VR-1.7-3803 nurodyta, kad gavus 2016 m. spalio 7 d. skundÄ dėl galimai kaimyno neaiÅ¡kiu skysčiu nupiltų ir nudžiÅ«vusių rododendrų ir kitų augalų, buvo nuvykta į vietÄ , kur nustatyta, kad kai kurie augalai yra apdžiÅ«vę, numetę lapus, nudžiÅ«vimo priežasties nustatyti nebuvo įmanoma (b. l. 22).

Kad tam tikri augalai buvo su pažeidimais, nurodyta ir V. M. (apklausto ir teisiamajame posėdyje) pasiraÅ¡ytoje 2017 m. rugpjūčio 17 d. Augalų bÅ«klės vertinimo iÅ¡vadoje, kurioje nurodyta, be kita ko, kad buvo rasta negyvų tujų ir buksmedžių, stipriai pažeistų kitų rūšių augalų (b. l. 44). V. M., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad buvo nuvykęs į vietÄ , matė nudžiÅ«vusius augalus, tačiau tiksliai jų nurodyti negalėjo, nes neatsiminė, taip pat paaiÅ¡kino, kad jo konsultacinė iÅ¡vada buvo duota iÅ¡ esmės įvertinus nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimÄ , kad augalai nurudavo labai greitai, kadangi dėl ligų augalai ruduotų ilgai.

Taip pat ir minėtoje B. G. 2017 m. gruodžio 7 d. suraÅ¡ytoje pažymoje užfiksuota, kad iÅ¡tyrus nukentėjusiosios pristatytus tujų, buksmedžių, rododendrų, sausmedžio pavyzdžius, nustatyta, kad tirti augalai yra iÅ¡džiÅ«vę dėl abiotinių (ekologinių, cheminių ir kt.) veiksnių; grybinių ligų sukėlėjų – nėra (b. l. 193-197). Apklausta teisiamajame posėdyje B. G. paaiÅ¡kino, kad po to, kai surašė minėtÄ pažymÄ , ji buvo nuvykusį į minėtÄ sklypÄ apžiÅ«rėti situacijos, matė, kad buvo sunykę kai kurie augalai, augę virÅ¡ atraminės betoninės sienos, palei kaimyno sklypÄ .

Taigi nors, pastebėtina, neabejotinų duomenų be nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimų, kiek, kokios rūšies, kokio amžiaus, aukščio ir kitų charakteristikų augalų sunyko atitinkamu laikotarpiu, byloje nėra (visi kiti duomenys – liudytojų parodymai, minėti raÅ¡tas, iÅ¡vada, pažyma – tik pakankamai abstrakčiai nurodo augalus (jų rūšis), Å¡iuo aspektu visgi reikÅ¡minga, įvertinus suformuluotÄ kaltinimÄ , ar yra pakankamai neabejotinų įrodymų, galinčių patvirtinti, jog, pirmiausia, nukentėjusiosios nurodyti augalai sunyko (buvo pažeisti) bÅ«tent dėl, kaip nurodoma, nenustatytos kilmės cheminių medžiagų, ir kad tai lėmė bÅ«tent kaltinamojo – V.

V. veiksmai. Teismo vertinimu, patikimų, pakankamų ir neabejotinų duomenų, galinčių patvirtinti kaltinimÄ nurodytoje dalyje, byloje nėra surinkta. Nors, kaip minėta, faktas dėl augalų sunykimo abejonių iÅ¡ esmės nekelia, vis dėlto neabejotina ir aiÅ¡ki to priežastis byloje patikimais įrodymais nėra patvirtinta. Savo ruožtu kaltinimas, jog augalai nudžiÅ«vo bÅ«tent dėl kaltinamojo veiksmų, jam užpilant ant augalų neaiÅ¡kios kilmės cheminės medžiagos, grindžiamas iÅ¡ esmės prielaidomis, keliamomis iÅ¡ to, kad, kaip nurodo nukentėjusioji, ji matė V.

V. kelis kartus pasilipusį ant kopėčių prie tujų, prie buksmedžių, kur jis kažkÄ turėdamas rankose, purÅ¡kė ant augalų (nors, pažymėtina, kaip matyti iÅ¡ proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų, nurodyta atraminė siena su virÅ¡ jos esančia tvora yra itin aukÅ¡ta tam tikrose vietose ir, turint omeny kaltinamojo amžių, be to, aplinkybę, kad nukentėjusioji nurodė kaltinamÄ jį mačiusi tamsoje (jį apÅ¡vietus jos sklype esančiam žibintui), tokie parodymai stokoja įtikinamumo).

Tai, kad yra mačiusi V. V. J. S. sklypo ribose, nurodė ir liudytoja R. S., taip pat nurodžiusi, kad yra mačiusi, kaip jis kažkÄ iÅ¡ puodelio pro langÄ Å¡vystelėjo ant rododendrų. Pastaroji liudytoja bei liudytoja J. S.-U. parodė ir tai, jog jausdavo prie augalų kažkokį kvapÄ (benzino, dyzelino).Pažymėtina, kad minėtame Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros 2016 m. spalio 28 d. raÅ¡te Nr. (38-14)-VR-1.7-3803 užfiksuota, kad atvykus institucijos atstovams į įvykio vietÄ , augalų nudžiÅ«vimo priežasties nustatyti nepavyko.

Taip pat, nors V. M. surašytoje išvadoje (b.l .

44) nurodyta, kad galimai augalai pažeisti nenustatytos kilmės chemikalais, tačiau, kaip matyti iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų teisiamojo posėdžio metu, tokia iÅ¡vada buvo padaryta iÅ¡ esmės įvertinus nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, jog augalai nurudavo greitai. Dėl pastarosios iÅ¡vados bei joje nurodytos aplinkybės, jog iÅ¡vada padaryta ir atsižvelgiant į specifinį kvapÄ (nukentėjusioji taip pat parodė, kad atvykus Å¡iam specialistui, jis jautė kažkokį kvapÄ ir klausė, iÅ¡ kur jis), vis dėlto akcentuotina, kad iÅ¡vada suraÅ¡yta 2017 m. rugpjūčio 17 d., savo ruožtu kaltinimas reiÅ¡kiamas dėl to, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. liepos mėnesio, taigi įvertinus, jog minėtas asmuo į vietÄ atvyko dar po mėnesio, kritiÅ¡kai vertintina prielaida, jog galimai pajaustas specifinis kvapas galėjo bÅ«ti nulemtas kaltinamojo veiksmų, fragmentiÅ¡kai kažkokį skysti, kaip nurodyta kaltinime, purÅ¡kiant ant augalų žymiai prieÅ¡ nurodytos iÅ¡vados suraÅ¡ymo laikÄ .

Specialistės B. G. iÅ¡vadoje taip pat nepadaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, jog bÅ«tent dėl cheminių medžiagų buvo pažeisti augalai – nors yra kategoriÅ¡ka iÅ¡vada tuo aspektu, kad grybinių ligų nerasta, tačiau padaryta iÅ¡vada, jog tirti augalai iÅ¡džiÅ«vę dėl abiotinių (ekologinių, cheminių ir kt.) veiksnių, t. y. iÅ¡ esmės priežasčių pagal Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , galėjusių lemti augalų iÅ¡džiÅ«vimÄ , yra itin platus spektras ir konkreti ji nenustatyta (b. l.193).

Dėl pastarosios iÅ¡vados pažymėtina ir gynybos akcentuota aplinkybė, jog iÅ¡ esmės nėra neabejotinai aiÅ¡ku, kokius vis dėlto augalų pavyzdžius (iÅ¡ kurių konkrečiai augalų/vietų ir pan.) nukentėjusioji pristatė minėtai specialistei. Taigi nurodytų argumentų visuma lemia, jog konkrečių, aiÅ¡kių ir patikimų įrodymų, jog bÅ«tent kaltinamojo veiksmai, purÅ¡kiant (pilant) nenustatytos kilmės chemines medžiagas ant atitinkamų augalų ir lėmė tų augalų sunykimÄ , byloje nėra.

Savo ruožtu vien tik faktas, kad galimai V. V. yra matytas J. S. sklypo ribose, kaip parodė nukentėjusioji ir liudytoja R. S., nėra pakankamas daryti iÅ¡vadÄ , jog jis sunaikino augalus, pildamas ant jų nenustatytos kilmės cheminę medžiagÄ , kadangi, kaip minėta, tai iÅ¡ esmės yra prielaida. Kaltinamojo kaltės negalima grįsti vien tik ir prielaida, daroma iÅ¡ fakto, jog, kaip nurodoma, augalai sunyko palei kaltinamojo sklypo tvorÄ . Å iuo aspektu, teismo vertinimu, iÅ¡ esmės nėra paneigta ir gynybos iÅ¡kelta versija, kad nurodyti augalai palei kaltinamojo sklypo ribÄ galėjo sunykti dėl nepalankių augimo sÄ lygų, o bÅ«tent – kadangi jie pasodinti pernelyg arti betoninės atraminės sienos, dėl ko, gynybos nuomone, su laiku dėl Å¡alčio ar kitų aplinkos veiksnių (kurių poveikį ir sustiprino per arti Å¡aknų esantis betonas ir pan.), jie ir nunyko bÅ«tent palei Å¡iÄ sklypo ribÄ .

Å iuo aspektu pažymėta, jog tokiai versijai neprieÅ¡tarauja ir B. G. iÅ¡vada, jog augalai sunyko dėl abiotinių veiksnių, pažymint, jog į nurodytÄ sÄ vokÄ („abiotiniai“) įeina daugelis veiksnių, ne tik cheminės medžiagos, o, pavyzdžiui, ir aplinkos temperatÅ«ra, gruntas, kitos sÄ lygos). Todėl atsižvelgiant į nurodytų argumentų visumÄ bei vadovaujantis principu, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, spręstina, kad kaltinimas dalyje dėl augalų sunaikinimo V.

V. nėra įrodytas. Dėl kaltinimų pažeidus tvoros segmentusPirmiausia pažymėtina, kad kaltinimai kitoje dalyje yra susiję su tvora, skiriančia J. S. ir V. V. žemės sklypus. Kaip nustatyta iÅ¡ proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų, kadangi V. V. žemės sklypas yra žemiau J. S. žemės sklypo, jau seniai (nukentėjusioji nurodo, kad 1963 m.) buvo pastatyta atraminė siena (betoninė tvora) (dėl to, kas pastatė minėtÄ sienÄ , kam ji priklauso, kieno žemės sklypo ribose yra, kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimų, yra kilusių nesutarimų), į kuriÄ buvo įleista metalinė tvora.

Savo ruožtu apie 21,6 metrų atstumu nuo gatvės einant gilyn, siekiant paaukÅ¡tinti tvorÄ , prie metalinių strypų buvo pritvirtintas metalinis tinklas, o toliau iki ribos kraÅ¡to tvora buvo segmentinė. Dėl minėtų tvoros atkarpų atstumų teismas pažymi, jog minėtas metalinės tvoros – tinklo, kurio nuėmimu ir sugadinimu kaltinamas V. V., ilgis nustatytas įvertinus proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus bei pateikta lokaline sÄ mata (b. l. 48), kurioje užfiksuota, kad vietoj nuimto metalinio tinklo įrengiant segmentinę tvorÄ , jos ilgis yra 21,6 metro.

Atitinkamai įvertinus tai, jog pagal planus bendros sklypų ribos ilgis yra virÅ¡ 38 metrų, akivaizdu, jog, nors skunde nurodoma, kad kaltinamasis pažeidė (piktybiÅ¡kai daužydamas, sugadindamas) apie 30 metrų apsauginę tvorÄ (t. y. segmentinę tvorÄ â€“ b. l. 13-14), nurodytos segmentinės tvoros dalies ilgis objektyviai negali bÅ«ti toks, t. y. jis yra beveik dvigubai trumpesnis (38 metrų-21,6 metras). Taigi, kaip matyti iÅ¡ skundo, V. V. kaltinamas pažeidęs segmentinę tvorÄ â€“ daužydamas, pažeisdamas tvorÄ laikančius junginius, dėl kurių tvora deformavosi ir buvo iÅ¡griauta iÅ¡ tvoros juostos (b. l. 13-14).

Kaip matyti iÅ¡ nuotraukų, kÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytoja R. S., buvo iÅ¡klibinti trys tvoros segmentai. J. S.-U. parodė, kad lapkričio mėnesį, atvažiavusi aplankyti mamos, iÅ¡girdo keistÄ garsÄ ir pamatė, kad V. V., užlipęs ant kopėčių, daužė atraminę sienÄ , segmentai buvo pakrypę, nes buvo nukirpti, tvora buvo pakrypusi. Savo ruožtu kaip minėta kaltinamasis nurodo, kad minėta tvora yra sena, liudytoju apklaustas G. U. irgi nurodė, kad segmentinė tvora (segmentai) sviro, jo nuomone, dėl vijoklių ir pati savaime dėl rÅ«dijimo, taip pat nurodydamas, kad jis pats minėtÄ segmentinę tvorÄ sutvirtino.

Taigi parodymai ir dėl Å¡io epizodo yra iÅ¡ esmės prieÅ¡taringi, savo ruožtu kitokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti vieno ar kito liudytojo parodymus, byloje nėra. Vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamame epizode reikÅ¡minga yra ir kita aplinkybė – t. y. kokio dydžio sugadinimai (pažeidimai) buvo padaryti, teigiant, kad bÅ«tent kaltinamasis pažeidė (perpjovė ar pan.) minėtus segmentus laikiusius junginius, nes, kaip minėta, sugadinto turto vertė yra reikÅ¡minga siekiant nustatyti, ar atitinkami veiksmai siekia tokį pavojingumÄ , kad asmeniui galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė.

Dėl Å¡io bÅ«tinojo požymio pažymėtina, kad jokių duomenų dėl sugadintos Å¡ios segmentinės tvoros vertės (t. y. kokio laipsnio pažeidimai buvo padaryti ir pan.) byloje nėra, savo ruožtu pažymėtina, kad iÅ¡ paaiÅ¡kinimų yra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog minėta tvora ir toliau buvo naudojamasi, o liudytojas G. U., kai jau ne kartÄ minėta, nurodė, kad jis pats sutvirtino minėta tvorÄ .Taigi nurodyti argumentai lemia teismo iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių skunde privataus kaltinimo tvarka suformuluotÄ kaltinimÄ V.

V. pažeidus nurodytÄ segmentinę tvorÄ ir tokiu bÅ«du sugadinus svetimÄ turtÄ , kurio vertė atitinkamai bÅ«tų daugiau nei 5 MGL dydžiai (aktualiu laiku – 188,30 eurų) (BK 187 str. 1 d.) ar 3 MGL dydžiai (t. y. 112,98 eurų) (BK 187 str. 3 d.). Dėl kaltinimo sugadinus tinklÄ Kaip minėta, V. V. kaltinamas sugadinęs 21,6 metrÄ tinklinės tvoros – t. y. kad jis 2016 m. gruodžio 13-14 d. iÅ¡ardė metalinę tvorÄ (tinklÄ ), skyrusį sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ko minėtas tinklas buvo dingęs keletÄ dienų, ir tik po praneÅ¡imo policijai, V.

V. minėtÄ tinklÄ , sukarpytÄ dalimis ir susuktÄ Ä¯ rulonus, sumetė į J. S. žemės sklypÄ . Minėto tinklo dalys, susuktos į rulonus, užfiksuotos ir pateiktose nuotraukose (b. l. 15-17, 107-108). Dėl pastarojo kaltinimo pirmiausia pažymėtina, kad neigdamas savo kaltę dėl jo, kaltinamasis iÅ¡ esmės neneigia tam tikrų faktinių aplinkybių – bÅ«tent, kad jis minėtÄ tinklÄ , susuktÄ Ä¯ rulonus, permetė į nukentėjusiosios žemės sklypÄ , tačiau parodė, kad Å¡is tinklas buvo prikabintas iÅ¡ jo sklypo pusės, jis buvo pakrypęs į jo sklypo pusę, kėlė pavojų, kad kaltinamasis pajudino Å¡akas ir tinklas pats nukrito į jo sklypÄ , jis šį tinklÄ patraukė link J.

S. sklypo ribos, tikėdamasis, kad ji pasiims tinklÄ , tačiau kai nukentėjusioji pradėjo skambinti į policijÄ , susuktÄ tinklÄ permetė į jos sklypo pusę.Savo ruožtu nukentėjusioji teigia, kad minėtas tinklas buvo pakabintas jos sklypo pusėje jau seniai, apie 30 metų (taip nurodė skunde, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad apie 20 metų), kad jis buvo geros bÅ«klės, sÅ«nus ir dažė jį, jis nebuvo nei perkrypęs nei kėlė pavojų, be to, nukristi į V. V. sklypo pusę objektyviai negalėjo, nes kai buvo pakabintas jos sklypo pusėje, metalinė tvora ir strypai, prie kurių jis buvo prikabintas, nebÅ«tų leidę tinklui nukristi, taigi tinklÄ galėjo tik nuimti kaltinamasis.Kaip jau minėta, D.

B. parodė, kad prieÅ¡ tinklo dingimÄ , 2016 m. gruodžio 13 d., ji matė, kaip V. V., užsilipęs ant kopėčių, diskiniu pjÅ«klu pjovė tinklÄ , turėjo pasidėjęs plaktukÄ , reples, taip pat nurodytÄ aplinkybę parodė ir J. S.-U.. IÅ¡ esmės ir G. U. parodė, kad jis matė, grįžęs namo, kad tinklas nuo tvoros buvo jų (kaltinamojo) sklypo pusėje, jis matė du susuktus rulonus, kurie, kaip pasakė, negerai, kad jų pusėje, po ko kaltinamasis šį tinklÄ permetė į J.

S. sklypo pusę. Taigi akivaizdu, jog kaltinamojo ir nukentėjusiosios (atitinkamai ir liudytojų) parodymai dėl minėto tinklo yra šiek tiek skirtingi – kaip minėta, kaltinamasis ir liudytojas G. U. parodė, kad tinklas kėlė pavojų, nes buvo senas, dėl svorio, rūdžių, šakų jis pavojingai sviro į jų sklypo pusę, savo ruožtu nukentėjusioji teigia, kad tinklas buvo geros būklės, buvo prižiūrimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors teismui pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota situacija jau po įvykio (t. y. be tinklo) arba pats tinklas, susuktas į rulonus, tačiau, kaip nurodė tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis, nuotraukų, kaip atrodė situacija betarpiškai prieš įvykį, jie neturi.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji pateikė kelias nuotraukas, kuriose matosi minėto tinklo fragmentai (b.l. 172-173), vis dėl to akivaizdu, kad Å¡ios nuotraukos darytos itin seniai, be to, nėra itin informatyvios ir reikÅ¡mingos informacijos jose neužfiksuota. Kita vertus, pažymėtina, kad policijos įstaigai nagrinėjant J. S. 2016 m. lapkričio 4 d. pareiÅ¡kimÄ , policijos pareigÅ«nai buvo nuvykę į vietÄ ir užfiksavo situacijÄ dar iki kol minėtas tinklas buvo pakabints (b. l. 209, medžiagos, kurioje priimtas 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas, 5 lapas), iÅ¡ kurių (ypač nuotrauka Nr.

2) yra pagrindo teigti (nepaisant to, kad yra nespalvotos ir ne itin kokybiškos nuotraukų kopijos), kad vis dėlto tinklas buvo pakabintas V. V. sklypo pusėje, nors, pastebėtina, vis dėlto duomenys šia prasme yra prieštaringi. Be to, nors, kaip nurodo nukentėjusioji, tinklas buvo geros būklės, vis dėlto tokie parodymai vertintini kritiškai, tiek dėl objektyvios aplinkybės – tinklo amžiaus (apie 30 metų), tiek ir to, jog vis dėlto pateiktose nuotraukose, kuriose minėtas tinklas susuktas į rulonus, atsispindinti situacija neleidžia daryti tokios išvados (ypač, pvz., nuotraukose b. l. 107-108).

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, neigdamas savo kaltė dėl pastarojo epizodo, nurodo ir tai, kad dalis tvoros (tiek atraminės betoninės, tiek ir tinklinės) yra jo sklypo ribose, pateikiant duomenis, kurie, jo nuomone, tai patvirtina (b. l. 198), iš kitos pusės, nukentėjusioji teigia, kad betoninė atraminė siena yra jos sklypo pusėje (b. l. 223-225). Vis dėlto pastarieji argumentai, teismo vertinimu, šioje situacijoje nėra reikšmingi, nes šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atitinka sklypų ribų (tai iš esmės civilinio pobūdžio ginčas).

Å ioje byloje, tiek kiek susiję su pareikÅ¡tu kaltinimu, reikÅ¡mingas yra klausimas dėl atitinkamo turto – t. y. tinklinės tvoros (tinklo) savininko. Å iuo aspektu kaltinamasis neneigė, jog minėtÄ tinklÄ prikabino J. S. ir ji yra minėto tinklo savininkė, taigi Å¡is tinklas V. V. yra svetimas turtas Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio prasme.Teismo vertinimu, anksčiau nurodytų duomenų visuma neleidžia daryti neabejotinos ir kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kokiu bÅ«du minėtas tinklas atsidÅ«rė V.

V. sklype – t. y. ar tinklas pats nukrito, kaip kad nurodo V. V., ar jis jį nukabino (nupjovė ar pan.), kaip iÅ¡ esmės teigia nukentėjusioji. Vis dėlto nurodytų duomenų pakanka teigti, kad pats faktas, jog V. V. minėtÄ tinklÄ â€“ perpjautÄ dalimis, t. y. sugadintÄ , grÄ Å¾ino nukentėjusiajai (t. y. perkėlė į J. S. sklypo pusę), yra nustatytas. Taigi vertinant pastaruosius veiksmus tuo aspektu, ar jie atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaip kad jau minėta, bÅ«tina nustatyti sugadinto turto vertę.

Nukentėjusioji nurodo, kad V. V. tokiu bÅ«du padarė 911,24 eurų žalÄ už sugadintÄ tvorÄ , kÄ , kaip nurodo, patvirtina 2017 m. liepos 24 d. Žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaita Nr. 170724 (b. l. 46-52). Vis dėlto sprendžiant klausimÄ dėl V. V. nurodytos veikos (sugadinant tinklÄ ) kvalifikavimo, sugadinto turto verte laikyti nukentėjusiosios nurodytas patirtas iÅ¡laidas atstatant tvorÄ (juolab pažymint, jog tvora atstatyta visiÅ¡kai kitokių charakteristikų – t. y. vietoj prikabinto tinklo, buvo pastatyta nauja segmentinė tvora) nėra jokio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, kvalifikuojant V. V. veikÄ , bÅ«tina nustatyti bÅ«tent jo sugadinto svetimo turto – t. y. apie 21 metrų tinklo – vertę, įvertinant, ar minėta vertė siekia tÄ dydį, kuriam esant galima baudžiamoji atsakomybė. Å iuo aspektu byloje duomenų nėra, iÅ¡ nukentėjusiosios ir liudytojos R. S. parodymų matyti, kad minėtas tinklas buvo iÅ¡vežtas į metalo lauÅ¾Ä . Vis dėlto, teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktÄ , jog minėtas tinklas buvo itin senas – jau ne kartÄ minėta, kad pati nukentėjusioji nurodė, kad jis buvo iÅ¡temptas jau apie 30 metų (taip nurodoma ir skunde, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 20 metų), visi liudytojai nurodė, kad tinklas kabėjo jau seniai, G.

U. nurodė, kad tinklas prikabintas gal 15 metų), net įvertinus galimybę, kad tinklu buvo rÅ«pinamasi (kaip kad nurodė nukentėjusioji), pagal vieÅ¡ai prieinamus duomenis apie naujo (pabrėžiant tai) tinklo kainas, akivaizdu, jog minėto sugadinto tinklo vertė negalėjo siekti ne tik 5 MGL (aktualiu laiku – 188,30 eurų), bet net ir 3 MGL (t. y. 112,98 eurų) dydžio. Minėtas faktas lemia teismo iÅ¡vadÄ , jog V. V. negali bÅ«ti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (nes nėra duomenų, kad jo sunaikinto turto vertė siektų 5 MGL dydį), ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (nes nėra duomenų, kad jo sunaikinto turto vertė siektų 3 MGL dydį), kadangi nėra nustatytas bÅ«tinas veikos kvalifikavimui pagal nurodytas straipsnio dalis požymis – atitinkama sunaikinti ar sugadinto turto vertė.

Atsižvelgdamas į nurodytų argumentų dėl byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių vertinimo, kiek tai susiję su visais kaltinamajam inkriminuoto kaltinimo epizodais, visumÄ , teismas sprendžia, kad V. V. kaltė padarius skunde privataus kaltinimo tvarka jam inkriminuotÄ Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (ar, kaip minėta Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ), nėra įrodyta patikimais, pakankamais ir neabejotinais įrodymais, o dalyje – atitinkama veika iÅ¡ esmės nesiekia pavojingumo, už kurį galima baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl ko jis iÅ¡teisintinas Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir proceso iÅ¡laidųJ. S. skunde taip pat prašė priteisti iÅ¡ V. V. žalÄ â€“ 2 306,74 eurų turtinės žalos (atsiradusios dėl sugadintos tvoros, iÅ¡laidų ekspertui už žalos paskaičiavimo ataskaitos parengimÄ ir už sunaikintÄ augalijÄ ) bei 3 000 eurų neturtinės žalos (b. l. 5-6). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuosprendžiu V. V. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, J.

S. civilinį ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). IÅ¡aiÅ¡kintina, kad tai neužkerta kelio J. S. pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Be to, kadangi V. V. iÅ¡teisintas, J. S. praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas.V. V. praÅ¡o atlyginti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1000 eurų, sumokėtų advokatui už atstovavimÄ teisme. Teismui pateikti nurodytas iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai – kvitai (b. l. 220-221). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobÅ«dį, specialiÄ teisenÄ (privataus kaltinimo tvarka), be to, kaltinamojo amžių, dėl ko pripažintina jam buvusi bÅ«tinybė pasitelkti, siekiant tinkamos gynybos, profesionalų teisininkÄ â€“ advokatÄ , sprendžia, kad iÅ¡ esmės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas, patirtas dėl advokato suteiktų paslaugų, tenkintinas.

Vis dėlto vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, be to, įvertinęs ir aplinkybę, jog dalyje buvo pripažinta, kad kaltinamasis atitinkamus veiksmus atliko, tik jie nesiekė tokio pavojingumo, dėl ko bÅ«tų galima baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsni 1 ar 3 dalis (t. y. sunaikinto turto vertė nesiekė atitinkamo dydžio), sprendžia, kad proceso iÅ¡laidomis, priteistinomis iÅ¡ nukentėjusiosios, pripažintina tik dalis, t. y. 300 eurų V. V. patirtų iÅ¡laidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : V. V. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p). Tenkinti iÅ¡ dalies V. V. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priteisti iÅ¡ J. S. dalį V. V. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – 300 (tris Å¡imtus) eurų.

J. S. civilinį ieÅ¡kinį V. V. dėl 2 306,74 eurų turtinės žalos ir 3 000 eurų neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtÄ , jos praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ V. V. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja             Ingrida Mikužytė