Legislator Case Law & Legislation
ab0f4121-3a2b-45f9-86c3-3fce0db70d7f AI generated

ab0f4121-3a2b-45f9-86c3-3fce0db70d7f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ab0f4121-3a2b-45f9-86c3-3fce0db70d7f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5070-866/2016, kuria atmestas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kvadratas“ bankroto administratoriaus M. K. praÅ¡ymas uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kvadratas“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, suinteresuotas asmuo – S. S., n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas BUAB „Verslo kvadratas“ bankroto administratorius M. K. pateikė praÅ¡ymÄ BUAB „Verslo kvadratas“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, apriboti įmonės vadovės S. S. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

Legislator headnote

AI generated

ab0f4121-3a2b-45f9-86c3-3fce0db70d7f · Lietuvos apeliacinis teismas: Bankroto bylų nagrinėjimo procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais. Taigi, Ä®monių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetÄ jų konkurencijos atveju. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-1806-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00268-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kvadratas“ bankroto administratoriaus M.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5070-866/2016, kuria atmestas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kvadratas“ bankroto administratoriaus M. K. praÅ¡ymas uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kvadratas“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, suinteresuotas asmuo – S. S., n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas BUAB „Verslo kvadratas“ bankroto administratorius M. K. pateikė praÅ¡ymÄ BUAB „Verslo kvadratas“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, apriboti įmonės vadovės S. S. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad S. S. vadove buvo nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. kovo 18 d. pagal Valstybinio socialinio draudimo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis, pirmosios socialinio draudimo įmokos turėjo bÅ«ti sumokėtos iki 2015 m. gegužės 15 d., tačiau per bendrovės veiklos laikotarpį jokios įmokos į valstybinio socialinio draudimo biudžetÄ nebuvo sumokėtos. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pateiktus duomenis, pirmas privalomųjų įmokų mokėjimo terminas buvo 2015 m. gegužės 25 d., tačiau Å¡is įsipareigojimas buvo įvykdytas tik iÅ¡ dalies, o vėlesni mokėjimai taip pat apmokėti tik dalinai arba iÅ¡vis neapmokėti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad įmonės apskaitos dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis sudarytas įmonės balansas nepateiktas. Bankroto administratoriaus nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įmonė nuo 2015 m. gegužės mėnesio buvo nepajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir buvo nemoki, todėl jau nuo 2015 m. gegužės mėnesio vadovė turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau to nepadarė, o toliau didino įmonės įsipareigojimus valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams.

Taip pat nurodė, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami. Tokiu bÅ«du liko neįvykdyta pareiga iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie įmonės finansinę bÅ«klę, veiklos rodiklius ir turtinę padėtį, todėl bendrovei sudaryta galimybė nuslėpti savo veiklos rodiklių kaitÄ ir tikrÄ jÄ bendrovės finansinę padėtį. Ä®monės dokumentų neperdavimas, administratoriaus nuomone, kvalifikuotinas kaip netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas – įstatymų nustatytÄ laikÄ buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas.

Administratoriaus nuomone, tokiu bÅ«du sudaryta galimybė nuslėpti sandorius ir kitÄ finansinę veiklÄ . Å ios aplinkybės sudaro kliÅ«tis identifikuoti tikrÄ sias bendrovės bankroto priežastis. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 26 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo BUAB „Verslo kvadratas“ bankroto administratoriaus M. K. praÅ¡ymÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.  Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius nenurodė objektyvių aplinkybių dėl buvusios BUAB „Verslo kvadratas“ vadovės S. S. tyčinės, sÄ moningai prieÅ¡ įmonės interesus nukreiptos veiklos.

Teismo vertinimu, praÅ¡ymas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu grindžiamas deklaratyviais teiginiais dėl sunkios įmonės turtinės padėties, pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymo ir įmonės dokumentų neperdavimo. Ta aplinkybė, jog nebuvo mokami įstatymų nustatyti mokesčiai, teismo vertinimu, negali bÅ«ti vienareikÅ¡miu pagrindu konstatuoti, jog tyčia ir sÄ moningai buvo didinami įmonės įsipareigojimai ir tęsiama nuostolinga veikla. Juolab, kad VSDFV duomenimis, įmonėje darbuotojai, už kuriuos prievolę mokėti mokesčius turėjo UAB „Verslo kvadratas“, dirbo labai trumpÄ laikotarpį.

Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė patvirtina, jog įmonės bankrotÄ galbÅ«t lėmė verslo nesėkmė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ apriboti suinteresuoto asmens teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, konstatavo, kad bankroto administratorius nepateikė objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad vadovo veiksmai / neveikimas buvo akivaizdžiai nesÄ Å¾iningi, tyčiniai, sÄ moningai nukreipti į bankroto procedÅ«rų vilkinimÄ ar kitokį trukdymÄ .

Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjas BUAB „Verslo kvadratas“ bankroto administratorius M. K. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – BUAB „Verslo kvadratas“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu bei apriboti S. S. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus organo nariu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė bylos įrodinėjimo dalykÄ , nepagrįstai nurodė, jog siekiant pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, bÅ«tina įrodyti visumÄ sÄ moningų, tyčinių buvusio įmonės vadovo veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas, cituodamas teismų praktikÄ , neatsižvelgė į nuo 2013 m. spalio 1 d. pasikeitusiÄ tyčinio bankroto sÄ vokÄ , kuri, lyginant su iki tol galiojusiu teisiniu reguliavimu, smarkiai iÅ¡plėsta. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė administratoriaus nurodytų pagrindų, esant kuriems įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, egzistavimo. Pateiktų duomenų pakako bankrotÄ pripažinti tyčiniu net ir pagal negaliojantį teisinį reguliavimÄ . Nutartyje nurodydamas, kad siekiant, jog buvusiam įmonės vadovui bÅ«tų apribota teisė eiti vieÅ¡o ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, bankroto administratorius turi įrodyti akivaizdžiai nesÄ Å¾iningus, tyčinius, sÄ moningai nukreiptus į procedÅ«rų vilkinimÄ ir kitokį trukdymÄ veiksmus, pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė įrodinėjimo dalykÄ .

Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta UAB ,,Verslo kvadratas“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, atmestas bankroto administratoriaus praÅ¡ymas apriboti suinteresuoto asmens S. S. teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis pareiÅ¡kėjo BUAB „Verslo kvadratas“ bankroto administratoriaus M.

K. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniuCPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Bankroto bylų nagrinėjimo procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais. Taigi, Ä®monių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetÄ jų konkurencijos atveju. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sÄ vokos, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).

Tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tai gali bÅ«ti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste.

Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sÄ moningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimu tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias bÅ«tina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. PareiÅ¡kėjo atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, cituodamas teismų praktikÄ tyčinio bankroto klausimu, suformuotÄ aiÅ¡kinant ir taikant teisinį reguliavimÄ , galiojusį iki 2013 m. spalio 1 d., netinkamai apibrėžė bylos įrodinėjimo dalykÄ .

Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai akcentuoja nuo 2013 m. spalio 1 d. pakeistÄ (papildytÄ ) teisinį reguliavimÄ . Apeliantas yra teisus teigdamas, kad nuo nurodytos datos įsigaliojusioje Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcijoje apibrėžti bankroto kilimo požymiai, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalis). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant teisinio reglamentavimo raidÄ , įstatymų leidėjas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vienÄ nustačius yra pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, kokiais iÅ¡ esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje.

Tuo pagrindu daroma iÅ¡vada, jog vien pirmosios instancijos teismo veiksmai nurodant ar remiantis teismų praktikos, suformuotos pagal teisinį reguliavimÄ , galiojusį iki 2013 m. spalio 1 d., nuostatomis negalėjo lemti neteisingo klausimo iÅ¡sprendimo. Kita vertus, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, vadovavosi aktualios redakcijos Ä®BÄ® nuostatomis. Bankroto administratorius UAB „Verslo kvadratas“ bankrotÄ prašė pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės vadovo netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu).

Bankroto administratoriaus procesiniame dokumente nurodyta, kad įmonės vadovė nuolat nesilaikė juridinio asmens valdymo organui taikomų apribojimų – įmonei esant nemokiai nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, didino finansinius įsipareigojimus, neteikė finansinių ataskaitų, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti, ar bankroto administratoriaus nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, t. y. atlikti savarankiÅ¡kÄ faktinių aplinkybių ir byloje esančių duomenų vertinimÄ , kurių visetas leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie sÄ moningÄ , tikslingÄ Ä¯monės privedimÄ prie bankroto.

Teismo sprendimas turi bÅ«ti priimtas teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes. Jis turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes galima tinkamai pritaikyti teisės normÄ ir teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ , o CPK 185 straipsnis nustato pareigÄ teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-382/2013).Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, be pakankamo teisinio pagrindo atmetęs bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, pažeidė pareigÄ visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti faktines aplinkybes, nenustatė visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, t. y. neįvykdė teisingumo ir dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį (CPK 263 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis apie suinteresuoto asmens S. S. vadovavimo įmonei trukmę, įmonės įsiskolinimo valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams susidarymo aplinkybes, nenustatė objektyvių sÄ lygų dėl S. S. tyčinės, sÄ moningai prieÅ¡ įmonės interesus nukreiptos veiklos, o bankroto administratoriaus argumentus dėl suinteresuoto asmens veiksmų savalaikiai neinicijuojant bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir įmonės dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui pripažino deklaratyviais.

Teismas pažymėjo, kad įmonės bankrotÄ galbÅ«t lėmė verslo nesėkmė. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti Å¡ioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, be pagrindo įasmenino tyčinio bankroto sÄ lygų vertinimÄ , t. y. konkrečius veiksmus (bankroto administratoriaus nuomone, laikytinus tyčinio bankroto požymiais) susiejo su suinteresuoto asmens (įmonės vadovės) asmeniu (jo kalte), akcentuodamas įmonės vadovės veiksmų (neveikimo) įtakÄ Ä¯monės bankrotui.

Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iÅ¡ kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iÅ¡ kaltų asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ â€“ turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma.

Bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikÅ¡tų, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sÄ moningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuosekliÄ eigÄ , kurių sistema objektyviai patvirtina blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimÄ (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumÄ , atitikimÄ Ä¯monės interesams ir pan.) pripažinus bankrotÄ tyčiniu turi bankroto administratorius (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis).

Taigi ir aptariamu atveju esminę reikÅ¡mę turėjo bankroto administratoriaus pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių vertinimas, siekiant nustatyti, ar Å¡ios aplinkybės atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 -3 dalyse nurodytus tyčinio bankroto pagrindus, nebÅ«tinai susiejant juos su konkretaus asmens kalte.  Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ , ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokios pareigos atsiradimui.

Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo; įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka suÅ¡aukti dalyvių susirinkimÄ . Ä®BÄ® 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo bÅ«sena, kai siekiama Å¡ios bÅ«senos pabaigos iÅ¡ įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrÄ .

Å io straipsnio 8 dalyje iÅ¡dėstyta įmonės nemokumo sÄ voka – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.Ä®monės nemokumas yra objektyvi bÅ«klė, kai įmonė nebegali (nebegalės) atsiskaityti su kreditoriais. Tai suponuoja žinančių įmonės padėtį vadovo ir savininkų teisinę pareigÄ savalaikiai kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas iÅ¡vada, jog vien pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ (savalaikis) nepateikimas nesudaro pagrindo įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, iÅ¡ esmės nevertino bankroto administratoriaus procesiniame dokumente nurodytų aplinkybių dėl įmonės valdymo organų pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo. Tai lėmė, jog nebuvo nustatytos ginčui reikÅ¡mingos aplinkybės: įmonės nemokumo faktas, momentas, mokumo situacijos dinamika, veiksmų seka nuo to momento, kuomet įmonė pasiekė nemokumo bÅ«senÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Å ių aplinkybių nenustačius, nurodytos iÅ¡vados negalima laikyti pagrįsta. Ä®monės vadovui nevykdant Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos bei tęsiant įmonės nuostolingÄ veiklÄ , galėjo bÅ«ti smarkiai padidinti įmonės nuostoliai ir kreditoriniai įsipareigojimai, kas gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tokios aplinkybės atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ Ä¯monės tyčinio bankroto požymį.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad faktinė situacija, kuomet bankroto administratoriui nepavyksta susisiekti su buvusiu įmonės vadovu, jam neperduotas įmonės turtas ir dokumentai, įmonėje galėjo bÅ«ti netinkamai vesta apskaita, nebuvo parengti ir Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Ši teismo išvada grindžiama kitoje civilinėje byloje suformuotu precedentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-351/2014). Tačiau nurodytos bylos ratio decidendi (lot. sprendimo motyvai) nėra panašūs į šioje byloje nagrinėtas faktines aplinkybes. Kitoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės akcijų perleidimo įtakos įmonės (ne) mokumui. Tuo tarpu dokumentų neperdavimo aplinkybė nurodytoje byloje pripažinta neesmine (šalutine).

Kita vertus, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertindamas įmonės dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui aplinkybių, nenustatė nurodyto precedento taikymui reikšmingų aplinkybių tapatumo ar panašumo. Kitoje apeliacinės instancijos teismo byloje buvo vertinama faktinė situacija, kuomet bankroto administratoriui nepavyksta dokumentų perdavimo tikslu susisiekti su buvusiu įmonės vadovu, kai aptariamu atveju iš teismui pateiktų bylos duomenų tokios ar panašios aplinkybės nenustatytos.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui S. S. UAB „Verslo kvadratas“ bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo nutartimi paskirta bauda, konstatuotas dokumentų perdavimo pareigos nevykdymo faktas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vien formalus įmonės vadovo pareigos bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus nevykdymas (nesavalaikis vykdymas) nesudaro pakankamo pagrindo tyčinio bankroto pagrindui konstatuoti.

Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti su Å¡iuo pagrindu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas) susijusias faktines aplinkybes, nurodytas bankroto administratoriaus pareiÅ¡kime. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bankroto proceso ypatumus. Ä®vertinant byloje egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę rinkti įrodymus ir savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas Ä®BÄ® nuostatas dėl tyčinio įmonės bankroto aiÅ¡kino siaurai, o tyčinio bankroto pagrindų vertinimÄ nepagrįstai susiejo su konkretaus asmens veiksmais (elgesiu, kalte), neatsižvelgdamas į tyčinio bankroto instituto esmę.

Pirmosios instancijos teismui neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, neįvertinti bankroto administratoriaus argumentai dėl įmonės tyčinio bankroto požymių, o dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Tokios aplinkybės sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ ir šį klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl įmonės vadovo teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimoBankroto administratoriaus iniciatyva byloje taip pat sprendžiamas klausimas dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo pagrindų buvimo nagrinėjamoje situacijoje. Å ioje normoje nurodyta, jog teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu praÅ¡ymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu Å¡is asmuo privalėdamas pagal įstatymÄ : nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba pavėlavo jį pateikti per Å¡io įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms.

Aptariamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir atskirojo skundo turinys patvirtina, kad bankroto administratorius buvusiai UAB „Verslo kvadratas“ vadovei Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ praÅ¡o taikyti už pareigos pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ir pareigos įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo perduoti administratoriui įmonės dokumentus nevykdymÄ .Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagal savo paskirtį (tikslÄ ) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali bÅ«ti taikomas tik dėl formalių priežasčių, tokia sankcija turėtų bÅ«ti taikoma iÅ¡imtiniais atvejais, tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerÅ«pestingumas) einant savo pareigas ar sÄ moningas jų netinkamas vykdymas.

Ar padaryti pažeidimai yra formalÅ«s, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015). Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobÅ«džio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovÄ , kad jis tinkamai vykdytų Ä®BÄ® jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, paÅ¡alinti iÅ¡ verslo rinkos asmenis, kurie vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sÄ Å¾iningo verslo ir dėl to vieÅ¡ieji, privatÅ«s juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y.

Å¡ia norma siekiama apsaugoti vieÅ¡uosius ir privačius asmenis nuo nesÄ Å¾iningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-270-690/2016). Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl UAB „Verslo kvadratas“ vadovės teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nurodytus pagrindus, reikÅ¡mingos iÅ¡ esmės tos pačios aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas bankroto administratoriaus praÅ¡ymas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Todėl tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , lemia iÅ¡vadÄ , jog aptariamu atveju pagal nustatytas aplinkybes nėra galimybės Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nurodytais pagrindais ir nustatyta tvarka iÅ¡spręsti ir įmonės vadovės teisių ribojimo klausimo. Taigi Å¡is klausimas taip pat perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Dėl bylos procesinės baigtiesApeliacinis teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ , atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas BUAB „Verslo kvadratas“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl įmonės vadovės teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo netenkino neturėdamas tam pakankamo pagrindo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir nurodyti klausimai perduodami pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį Å¡io klausimo negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu bei įmonės vadovės teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, apeliacinis teismas nepasisako.

       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir klausimus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kvadratas“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei dėl S. S. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                          Gintaras Pečiulis