ab0c64fc-73e9-40e2-9ab0-8cdcaafad21e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2277-605/2011     (Teisminio proceso Nr. nesuteiktas)Pirmosios instancijos teismo teisėja RÅ«ta Neveckienė                           Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.; 128.17. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus „Swedbank“, AB atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3481-570/2011 pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiÅ¡kimÄ skolininkui V.

G. dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, n u s t a t ė : V. G. ir D. G., užtikrindami iki 2030 m. rugpjūčio 20 d. skolininkui V. G. suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , sutartinės hipotekos lakÅ¡tu Nr. 07120050001866, įregistruotu Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui AB bankui „Hansabankas“, kurio pavadinimas pakeistas į „Swedbank“ AB jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,1225 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. 5160-0006-0050, esantį Liepynų k., Marijampolės sav., bei nebaigtÄ statyti (baigtumas 51 proc.) gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. 4400-0192-9320, 207,98 kv.m. bendro ploto, esantį Liepynų k., Marijampolės sav.Skolininkui nevykdžius 2005 m. rugsėjo 19 d. kredito sutarties Nr. 05-061738-FA, kreditorius 2011-05-04 praneÅ¡imu Nr. SR-23665 įspėjęs skolininkÄ (įkeisto turto savininkÄ ) ir daikto savininkę bei skyręs jiems papildomÄ terminÄ nuo 2011-05-04 iki 2011-05-25 sumokėti 6140,22 EUR įsiskolinimÄ , nuo 2011-05-26 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį prieÅ¡ terminÄ ir kreipėsi į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (b.l.

76) pareiÅ¡kėjo „Swedbank“, AB pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmetė. Priteisė valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo „Swedbank“, AB 6 litus iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Nutartyje nurodyta, kad 2005 m. rugsėjo 19 d. kredito sutartis Nr. 05-061738-FA yra ilgalaikė, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2030 m. rugpjūčio 20 d., kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį. Kaip matyti iÅ¡ pateikto skolos detalizavimo ir kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, skolininkas įmokas nuo atskaitinio laikotarpio 2010-11-20 (nors ir nepakankamo dydžio) kreditoriui mokėjo. 2011-05-10 skolininkui gavus kreditoriaus įspėjimÄ dėl galimo sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ , jis sumokėjo 173,77 EUR.

Kadangi kreditoriui iÅ¡siuntus skolininkams (įkeisto turto savininkams) praneÅ¡imus apie kredito sutarties nutraukimÄ , buvo mokamos nepilnos įmokos, su kreditoriumi bendraujama, teismas tai nelaikė sutarties esminiu pažeidimu. Teismas konstatavo, kad 2005 m. rugsėjo 19 d. kredito sutartis Nr. 05-061738-FA prieÅ¡ terminÄ nutraukta nepagrįstai.Kreditorius „Swedbank“, AB atskiruoju skundu (b.l. 80-87) praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas pateikia nuorodas į CK 6.188 str. 1 ir 2 dalis, tačiau nekonstatavo, kad skolininkas yra vartotojas, o kredito sutartis yra vartojimo sutartis, nenurodė, kokiu iÅ¡ minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų vadovaujasi.

Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1 punktas CK 6.188 straipsnio 2 dalyje numatytų vartojimo sutarčių kriterijų, kada sutarties sÄ lyga laikoma nesÄ Å¾ininga, neatitinka. Skundžiamoje nutartyje nėra pateikiama argumentų ir nepaaiÅ¡kinama, kodėl pripažintas negaliojančiu ir 2009-10-12 susitarimo Nr. 05-061738-FA/09-034516-FA/09-034557-FA-3 dėl 2005-09-19 kredito sutarties Nr. 05-061738-FA pakeitimo 3 punktas, kuriame nustatyta, kad kredito sutartis gali bÅ«ti nutraukta, jei skolininkas atsisakys sudaryti prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimo sutarčių pakeitimus, jei tai nustato LR teisės aktai.

Paminėtu susitarimu buvo pakeista prievolės valiuta iÅ¡ litų į eurus, toks pakeitimas buvo privalomas. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-271/2011, tačiau faktinės aplinkybės bei sutarčių sÄ lygos toje byloje ir nagrinėjamu atveju skiriasi. Å iuo atveju kredito sutartyje yra nustatyta, kad ne dėl pavienio mokėjimo praleidimo galimo taikyti sutarties nutraukimo sankcijas, o tik tais atvejais, kai sutarties pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, t.y. sisteminis.

„Swedbank“, AB iÅ¡ anksto 2011-03-30 raÅ¡tu Nr. SR-17001 įspėjo skolininkÄ dėl įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo, nustatė terminÄ paÅ¡alinti trÅ«kumus, tačiau skolininkas per nustatytus terminus trÅ«kumų nepaÅ¡alino, dėl ko „Swedbank“, AB, laikydamasi kredito sutarties reikalavimų, kredito sutartį nutraukė. Å iuo atveju kredito sutartis buvo nutraukta, kai skolininkas nevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartį nuo 2010 m. gruodžio mėnesio, t.y. ilgiau kaip 6 mėnesius ir nevykdo iki Å¡iol.

Kredito sutarties nutraukimo nuostatos turi bÅ«ti vertinamos, atsižvelgiant į abiejų sutarties Å¡alių elgesį ir visas konkrečias tiek sandorio sudarymo, tiek vykdymo aplinkybes. Nėra pagrindo pripažinti, kad kredito sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos ar suteikia nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ kreditoriui. „Swedbank“, AB bendradarbiavo su skolininku, stengėsi ieÅ¡koti sprendimų, kaip atstatyti jo mokumÄ , tačiau pats skolininkas nutraukė bendradarbiavimÄ ir atmetė kreditoriaus siÅ«lymus atidėti mokėjimus pagal kredito sutartį.

Skolininkas vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakė vykdyti sudarytos sutarties sÄ lygas. Å ioje situacijoje „Swedbank“, AB neturėjo kitos iÅ¡eities kaip tik imtis kraÅ¡tutinės priemonės - sutarties nutraukimo. Taigi „Swedbank“, AB kooperavosi su skolininku, ieÅ¡kojo galimų sprendimų, tačiau bÅ«tent skolininkas nevykdė ir nevykdo įsipareigojimų pagal sudarytÄ kredito sutartį ir elgiasi nesÄ Å¾iningai. Skolininkui negrÄ Å¾inant dalinių įmokų pagal kreditavimo sutartį, nemokant palÅ«kanų, kai sutartis numato kaip sankcijÄ už prievolių nevykdymÄ netesybas, sutinkamai su CK 1.125 str. 5 d. 1 p., reikalavimams dėl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas 6 mėn. terminas, o reikalavimams dėl palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo, sutinkamai su CK 1.125 str. 9 d., taikomas sutrumpintas 5 metų senaties terminas.

Todėl aiÅ¡kinimas, kad kreditorius neturi teisės nutraukti sudarytos sutarties, net kai skolininkas ilgÄ laikÄ nevykdo piniginių prievolių, už kurių nevykdymÄ nustatytos netesybos, yra neteisingas. Å iuo konkrečiu atveju yra suformuoti 62 427,09 EUR (215 548,26 lito) sumos atidėjiniai, dėl ko „Swedbank“, AB papildomai patiria nuostolių, nes negauna pajamų. Tai papildomai įrodo, kad kreditoriaus nuostoliai yra ne tik skolininko tiesiogiai nesumokėtos periodinės įmokos, bet ir suformuoti atidėjiniai, kas reiÅ¡kia, kad skolininkui nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį ilgiau kaip 90 dienų bendra nuostolių suma visais atvejais virÅ¡ija 30 proc. kredito vertės. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tai laikytina reikÅ¡minga suma.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ skolininkas V.

G. (b.l. 111-119) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Skundžiamoje nutartyje pareiÅ¡kimo atmetimo motyvai yra nurodyti. Teismas tinkamai vykdė pareigÄ ex officio kvalifikuoti kreditavimo sutartį kaip vartojimo sutartį ir teisingai pripažino, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytos kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.1. punktas prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ kredito gavėjo nenaudai. Teismas nesprendė Å¡alių ginčo dėl sutarties turinio, o konstatavo faktÄ dėl sutarties sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo, neperžengdamas savo kompetencijos ribų bei laikydamasis bendrai formuojamos teismų praktikos.

Skolininkas mokėtinÄ sumÄ mokėjo ir nuo 2010 m. lapkričio mėnesio bei moka iki Å¡iol. 2011-01-02 bendra įsiskolinimo suma buvo tik 27, 63 eurų. Skolininkas laikotarpiu nuo 2011-02-21 iki 2011-09-10 sumokėjo kreditoriui 5900 litų. Pastarasis pardavė ne visÄ kreditoriui įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir nesiekė iÅ¡vengti prievolių įvykdymo kreditoriaus atžvilgiu. Skolininkas buvo klaidinamas kreditoriaus darbuotojų, kas įtakojo, kad jis neįvykdė sutarties sÄ lygų per papildomai nustatytÄ terminÄ .

Pradelsti mokėjimai sudarė nedidelę sutartinių prievolių dalį, dėl ko Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip esminiai kreditavimo sutarties pažeidimai, tai yra pagrindas nutraukti kreditavimo sutartį. Skolininkas, mokėdamas nors ir ne visas nustatyto dydžio mokėtinas sumas, dėjo pastangas sumažinti savo pradelstų mokėjimų sumÄ . Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (praÅ¡ymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiÅ¡kimus dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitų iÅ¡ hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjamo tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

Pagal Å¡iame skyriuje įtvirtintas teisės normas hipoteka yra papildoma prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės. 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sukÅ«rė precedentÄ dėl hipotekos teisėjo pareigos ex officio kvalifikuoti (priskirti atitinkamo įstatymo reguliavimo sferai) kreditavimo ir hipotekos sutartis, sÄ Å¾iningumo aspektu vertinti jų nutraukimo tvarkÄ nustatančias sÄ lygas (CK 6.188 straipsnis), pasisakyti dėl kreditavimo sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ tinkamumo kaip sÄ lygos įgyvendinti hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sÄ lygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ nustatančios sÄ lygos), yra sÄ Å¾iningos (CK 6.188 straipsnis), ar sutartis nutraukta pagrįstai ir tinkamai.

Nagrinėjamu atveju hipotekos teisėja neįvykdė pareigos ex officio kvalifikuoti ginčo kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo sutartis ir tik formaliai vertino, ar kredito sutarties sÄ lygos atlieka sÄ Å¾iningumo kontrolę, ar kreditorius konkrečiu atveju, nutraukdamas sutartį dėl termino praleidimo, elgėsi sÄ Å¾iningai. PaÅ¡alinti teismo procesinio sprendimo pagrįstumo trÅ«kumÄ apeliacinio proceso metu nėra galimybės.Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (b.l.

62) įpareigojo kreditorių „Swedbank“, AB pateikti teismui duomenis apie tai, kiek laiko buvo nevykdoma prievolė, kad buvo priimtas sprendimas nutraukti kreditavimo sutartį prieÅ¡ terminÄ , įrodymus, nuo kada tiksliai sutartis nutraukta, duomenis, kaip skolininkas vykdė prievolę per 2011-05-04 raÅ¡te Nr. SR-23665 nustatytÄ Ä¯spėjimo terminÄ (duomenis apie skolininko sumokėtas įmokas kreditoriui per nustatytÄ terminÄ ir kitus skolininko/įkeisto daikto savininko veiksmus). Kreditorius, Å¡alindamas minėta teismo nutartimi nustatytus trÅ«kumus, pateikė teismui paskolų iÅ¡raÅ¡us ir 2011-05-04 pretenzijÄ Nr. SR-23665 (b.l. 66-73).

IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad hipotekos teisėja, spręsdama klausimÄ , ar kredito sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos, Å¡ių kreditoriaus pateiktų įrodymų pagrindu konstatavo, kad kreditoriui iÅ¡siuntus skolininkams praneÅ¡imus apie kredito sutarties nutraukimÄ , buvo mokamos nepilnos įmokos, su kreditoriumi bendraujama, todėl tai nelaikytina sutarties esminiu pažeidimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek prie kreditoriaus atskirojo skundo, tiek prie skolininko atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ pateikiami nauji Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ patvirtinantys dokumentai (2011-01-10, 2011-02-07, 2011-04-06 mažmeninių paskolų komiteto posėdžių iÅ¡raÅ¡ai (b.l. 95-102), Å¡alių susiraÅ¡inėjimai elektroniniu paÅ¡tu (b.l. 124, 126, 128, 129, 132), skolininko V.

G. raÅ¡tai kreditoriui (b.l. 136, 138, 139, 141, 142, 143), mokėjimų nurodymai (b.l. 153-161), kuriuos iÅ¡analizuoti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės. Be to, hipotekos teisėja, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje konstatuodama, kad kredito sutarties sÄ lygos ta apimtimi, suteikiančios kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų (Susitarimo Nr. 05-061738-FA/09-034516-FA/09-034557-FA-3 dėl 2005-09-19 kredito sutarties Nr. 05-061738-FA pakeitimo 3 p., Bendrosios dalies 11.2.1.1. p.), nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai, todėl pripažintinos negaliojančiomis, nepateikia Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančių duomenų, iÅ¡skyrus tai, kad vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011.

Ä®vertinus minėtÄ sias aplinkybes, o taip pat tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, esančiomis nuorodomis, atliekant sutarties sÄ lygų ir jos nutraukimo teisėtumo tyrimÄ , turi bÅ«ti įvertintos ne tik sutarties nutraukimo sÄ lygos, papildomo termino prievolei įvykdyti suteikimas, tačiau ir kitos prievolės vykdymÄ pagrindžiančios aplinkybės (įrodymai apie skolos mokėjimo grafikÄ , mokėjimų vykdymÄ sutartyje numatytu ir papildomai suteiktu laikotarpiu, neįvykdytos prievolės dalį (CK 6.209 str. 3, 4 d), bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti jÄ iÅ¡ naujo yra vienintelis bÅ«das atkurti pažeistÄ byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamÄ teismo procesÄ pirmosios instancijos teisme.

Bylos baigimas priimant sprendimÄ (nutartį) apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo. Å iuo atveju neiÅ¡analizavus visų byloje pateiktų įrodymų dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naujÄ sprendimÄ .

Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla iÅ¡spręsta teisingai (CPK 159, 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Esant iÅ¡dėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                           Neringa Venckienė