ab0ba9e7-c757-4f4a-bb76-4ff42e6b0e72 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?BaudžSkundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-597-818/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00752-2022-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Ievai Paukštienei, Renatai Vanagienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. M., Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vladislav Butkevič, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M.

M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2022 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9478-2022 (ROIK: 22155571791) pagrįstumo. Teismas n u s t a t ė: I. Teismo nustatytos aplinkybės Institucijos vyriausiasis tyrėjas Gytis Vaitkevičius 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9478-2022 nustatė, kad M.

M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ , nes 2021-09-08 d. 08:09 val. (duomenys neskelbtini), jis vairuodamas automobilį „Opel Astra Sports Tourer“, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ ir pravažiavo jÄ nepraleidęs į jo važiuojamosios krypties juostÄ Å¾engusių pėsčiųjų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimÄ .

M. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda. II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2022 m. gegužės 5 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-9478-2022, nes pasak pareiÅ¡kėjo jis nutarime nurodytomis aplinkybėmis jokio nusižengimo nėra padaręs bei pareigos sustoti ties perėjos jis neturėjo, nes pėsčiųjų, norinčių įžengti į pėsčiųjų perėjÄ nebuvo.

PraÅ¡o skirti jam minimaliÄ baudÄ arba administracinės nuobaudos neskirti. Institucijos atsiliepime į M. M. skundÄ nurodė, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pareigÅ«nas rėmėsi surinktų įrodymų visumÄ â€“ policijos rėmėjo praneÅ¡imu, vaizdo įraÅ¡o duomenimis. ANK 417 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių važiavimÄ esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nenustojimas prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kai to reikalaujama pagal taisykles.

KET 30 punktas numato, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“. Atstovo manymu nutarimas M. M. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . SkundÄ padavęs asmuo M. M. teismo posėdyje iÅ¡sakė savo pozicijÄ dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo bei mano, kad nutarimas nėra teisingas.

PaaiÅ¡kino, kad nutarimo nurodytomis aplinkybėmis jis vairavo automobilį „Opel“ bei vėžė savo vaikus į mokyklÄ . Važiavimo marÅ¡rutas yra gerai žinomas, toje gatvėje, kuri yra ties ugdymo įstaigos, yra įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir jis dažnai ja važiuoja automobiliu. Dėl paties įvykio pabrėžė, jog jis nematė į minėtÄ perėjÄ norinčių įžengti pėsčiųjų (vaikų), matė, kad tik ties Å¡alia Å¡aligatvio kraÅ¡to stovintį asmenį, atstumas iki perėjos tuo metu buvo apie 2 metrai, tas vyras įžengti į pėsčiųjų perėjÄ irgi nesiruošė, jis net nežiÅ«rėjo į gatvės važiuojamÄ jÄ dalį.

Prie to stovinčio vyro priėjo keli vaikai ir sustojo Å¡alia, po to, tas vyras pakėlė rankÄ , atstumas tuo metu buvo apie 1 metras. M. M. teigimu jam nebuvo suprantama, kam bÅ«tent ir kodėl tas vyras pamosikavo ranka, jo bevairuojantis automobilis lėtai sulėtindamas greitį judėjo link perėjos, jÄ (perėjÄ ) pervažiavo ir nuvažiavo link mokyklos. Jis pagalvojo, kad tas vyras su vaikais net neketino įžengti į tÄ perėjÄ . Jo įsitikinimu jis pasielgė teisingai, nes nematė į perėjÄ norinčių įžengti pėsčiųjų.

Be to, tÄ dienÄ iÅ¡ ryto skaisčiai Å¡vietė saulė jam į akis, todėl buvo apsunkintas matomumas. Liudytojas V. G. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis yra policijos savanoris rėmėjas bei nutarime nurodytÄ dienÄ jam buvo pavesta užduotis – užtikrinti saugų vaikų gatvės važiuojamosios dalies perėjimÄ per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , esančia ties (duomenys neskelbtini) gatve, ties pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur Å¡alia yra ugdymo įstaiga (mokykla). TÄ dienÄ jis dėvėjo Å¡viesÄ atspintančiÄ liemenė, atvykęs prie perėjos sumontavo vaizdo kamerÄ bei jau nuo 07:30 val. pradėjo vykdyti jam pavestÄ darbÄ .

Tuo metu 08:09 val. jis stovėjo iÅ¡ nelyginės pusės (duomenys neskelbtini) g. ir matė, kaip link jo priėjo mergaitė, kuriai jis pasiÅ«lė trumpam sustojus palaukti kitų artėjančių vaikų, kad visi kartu saugiai pereitų gatvės važiuojamÄ jÄ dalį. Toje vietoje yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, link kurios veda po vienÄ eismo juostÄ kiekviena kryptimi, oras buvo geras, liudytojas stovėjo apie 1,5 m., atstumu nuo perėjos kraÅ¡to. Pamatė link perėjos atvažiuojantį automobilį „Opel“, atstumas iki jo buvo apie 12 m.

Tada V. G. teigimu jis apsisukęs iÅ¡keltos rankos mostu parodė automobilio „Opel“ vairuotojui bÅ«ti dėmesingam, kad pristabdytų praleisti pėsčiuosius, tačiau vairuotojas net nesulėtinęs važiavimo greičio, pervažiavo per perėjÄ ir nuvažiavo. Å io įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos vaizdo kamera, įraÅ¡as buvo pateiktas policijai. Liudytojas nemano, jog jo rankos mostas stovint jam prie perėjos buvo skirtas kitiems eismo dalyviams, jis pabrėžė, jog mosikavo bÅ«tent automobilio „Opel“ vairuotojui.

Teismo posėdžio metu peržiÅ«rėtas prie skundo medžiagos pridėtas vaizdo įraÅ¡as, liudytojas V. G. paaiÅ¡kino, kad vaizdo įraÅ¡e matosi, jog ties perėja stovi policijos rėmėjas, link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos eina vaikai. Ties pėsčiųjų perėja matosi priparkuoti lengvieji automobiliai. Atstumas nuo stovinčio rėmėjo link perėjos gali bÅ«ti apie keletÄ metrų. Pagal vaizdo įraÅ¡Ä ir Å¡ešėlį matosi, kad Å¡alia stovinčio rėmėjo yra vienas vaikas, tuo pačiu vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos važiuoja M.

M. automobilis, atstumas apie 15-20 metrų dar iki perėjos. Toliau kaip seka iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, priėjus dar keturiems vaikams, iÅ¡ tikrųjų saulė ryÅ¡kiai Å¡viečia, Å¡viečia vairuotojams į veidÄ , pagal iÅ¡sidėstymÄ Å¡ešėlių matau, kad vaikai jau iÅ¡sidėstė prie policijos rėmėjo, automobilis „Opel“ artėja, rėmėjas jau faktiÅ¡kai pasisukęs link atvažiuojančio automobilio, tačiau stovintis rėmėjas, nematyti link atvažiuojančio Opel.

Pagal Å¡ešėlį matosi, kad rėmėjas padarė žingsnį link perėjos, „Opel“ dar yra apie 10 metrų atstumu. IÅ¡ tikrųjų yra „gulintis policininkas“, apie keturi metrai nuo perėjos. 5 sekundės vaizdo įraÅ¡e, užfiksuota, kad rėmėjas stovi pakėlęs deÅ¡inę rankÄ , o „Opel“ vairuotojas dar tik priartėjo prie „gulinčio policininko“. Ranka matosi akivaizdžiai iÅ¡kelta. III. Teismo iÅ¡vados Skundas atmestinas. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai ir sprendimas priimtas remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. ANK 431 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas.

Å ios normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymÄ , todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, nustatytos taisyklės pažeidimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti teisės pažeidimÄ , tikrinančio pareigÅ«no, savivaldybės administracijos įgalioto pareigÅ«no reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi Å¡iam pareigÅ«nui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančiÄ transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo Å¡iam pareigÅ«nui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę Å¡ioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigÅ«nams jų praÅ¡omÄ informacijÄ yra numatyta tam, kad bÅ«tų nustatytas nusižengimÄ padaręs asmuo, kurį už jo padarytÄ neteisėtÄ veikÄ bÅ«tų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir patikrinęs skundžiamÄ nutarimÄ , bylos medžiagÄ bei Institucijos surinktus duomenis daro iÅ¡vadÄ , kad administracinio nusižengimo teisena pradėta, tyrimas atliktas ir administracinio nusižengimo protokolas M. M. atžvilgiu suraÅ¡ytas tinkamai. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimÄ esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kai to reikalaujama pagal taisykles.

M. M. neprisipažįsta padaręs inkriminuotÄ nusižengimÄ , jo pozicija, iÅ¡dėstyta skunde bei teismo posėdžio metu vertinama kaip M. M. gynybinė pozicija. PrieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, byloje pateiktame vaizdo įraÅ¡e matyti, kad jo vairuojamas automobilis „Opel“ artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties kuria iÅ¡ deÅ¡inės pusės pagal vairuotojo M. M. važiavimo kryptį ant Å¡aligatvio stovi pėsčiasis, dėvintis Å¡viesÄ atspintančiÄ liemenę, Å¡alia stovi keli vaikai.

M. M., bÅ«damas atidus eismo dalyvis, negalėjo nematyti, Å¡io vaizdo (ties perėjÄ stovinčius pėsčiuosius) niekas neužstojo, matyti, kaip pėsčiasis rankos mostu įspėja vairuotojÄ apie pareigÄ bÅ«ti dėmesingam pėsčiųjų atžvilgiu, tačiau nesulėtindamas važiavimo greičio automobilio „Opel“ vairuotojas nenustojo prie minėtos perėjos, jÄ pravažiavo. M. M. teiginys, kad iÅ¡ vaizdo medžiagos negalima nustatyti kam bÅ«tent buvo skirtas pėsčiojo rankos mostas, nepagrįstas.

Vaizdo įraÅ¡as buvo daromas nepertraukiamai, automobilio „Opel“ vairuotojui vizualiai netrukdė jokia kliÅ«tis matyti perėjÄ ruoÅ¡iančius pereiti pėsčiuosius. Liudytojas M. G. paaiÅ¡kino, kad vykdydamas policijos rėmėjo pareigas, jis tÄ dienÄ dėvėjo Å¡viesÄ atspintančia liemenę bei su prie perėjos priėjusius vaikais, ketino kirsti kelio važiuojamÄ jÄ dalį. Liudytojas su rankos mostu bandė įspėti vairuotojÄ elgtis atsakingai, tačiau automobilis „Opel“ net nesulėtindamas važiavimo greičio įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ bei jÄ pervažiavo.

Todėl visus M. M. teiginius, kad jis nesuprato policijos rėmėjo veiksmų (dėl iÅ¡keltos rankos įspėjant vairuotoja, kad pėstieji ruoÅ¡iasi įžengti į perėjÄ ); kas eismo dalyviai (pėstieji) neketino kirsti kelio važiuojamÄ jÄ dalį; kad eismo sÄ lygos (saulės skleidžiama Å¡viesa (jos spinduliai) trukdė pareiÅ¡kėjui matyti eismo dalyvius, akivaizdžiai paneigti paties vaizdo įraÅ¡o bei liudytojo M. G. duotais paaiÅ¡kinimais. Pažymėtina, kad automobilio vairuotojas, kaip eismo dalyvis, kelio važiuojamojoje dalyje, kur yra įrengta nereguliuojamÄ jÄ pėsčiųjų perėjÄ privalo elgtis ypatingai atsargiai, bÅ«ti dėmesingas pėstiesiems, ypač turint omenyje, jog toje vietoje yra ugdymo įstaiga (mokykla) bei didelis mokinių judėjimas.

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo M. G. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei M. M. skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti liudytojo neÅ¡aliÅ¡kumu, objektyvumu ar bÅ«tų nustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi. M. M. kaltę įrodo ir pateiktas vaizdo įraÅ¡as. Nors pareiÅ¡kėjas viso proceso metu nurodo, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nėra galimybės nustatyti, kad pėstieji ruoÅ¡iasi įžengti į perėjÄ , visgi teismas su tokia pozicija nesutinka.

Taip pat pareiÅ¡kėjo vairuojamas automobilis važiavo nedideliu greičiu, tas M. M. važiavimo marÅ¡rutas jam gerai pažįstamas, jis žinojo, jog toje vietoje yra ugdymo įstaiga ir didelis vaikų judėjimas. M. M. skundu praÅ¡o apsvarstyti galimybę taikyti jo atžvilgiu ANK 34 str. 6 d. nuostatas bei esant pagrindui neskirti administracinės baudos. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali bÅ«ti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi. Šiuo atveju M. M. vairavo automobilį bei įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ nepraleisdamas į jÄ (perėjÄ ) žengusių pėsčiųjų.

Teisiamojo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas neneigė, jog matė ties perėjÄ stovinčius suaugusįjį pėsčiÄ jį su vaikais, toje vietoje kitoje kelio pusėje yra mokyklÄ , todėl bÅ«damas atsakingu vairuotoju turėjo suvokti, jog vaikai ketina pereiti kelio važiuojamÄ jÄ dalį per perėjÄ . Taigi, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas sÄ moningai pasirinko elgesio modelį – pervažiuoti perėjÄ , nepraleidus pėsčiuosius, nors iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad kitoje kelio pusėje kitas automobilis sustojo ties perėjÄ .

Teismas konstatuoja, jog M. M. paskirta nuobauda – minimali įstatymo sankcijoje numatyta 60 Eur dydžio bauda, yra teisėta ir pagrįsta. PaskirtÄ nuobauda yra protinga, proporcinga padarytam nusižengimui bei atitinkanti administracinės nuobaudos tikslus. Bylos duomenimis M. M. ir ankščiau buvo baustas administracinė tvarka nesilaikant KET reikalavimų. Taip pat jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, nenustatyta, todėl Vilniaus apskrities VPK 2022-05-05 nutarimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas N u t a r i a: M. M. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2022 m. gegužės 5 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-9478-2022 (ROIK: 22155571791), palikti nepakeista. Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius