AS-520-161-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-161/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14640-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Baltic Agro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Baltic Agro“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos, palūkanų priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Bikuvos“ prekyba, antstolė R. M. ir D. B.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Baltic Agro“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra, atsakovas), 29 478,56 Lt nuostolių atlyginimo, 884,36 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras išdavė vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. B. UAB „Baltic Agro“: 2009 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4-2724 dėl 51 270,33 Lt išieškojimo ir 2009 m. spalio 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4-3046 dėl 51 260 Lt, kurie buvo perduoti vykdyti antstolės R. M. kontorai. Vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/01490/1 antstolė 2009 m. gruodžio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1 areštuoti pinigines lėšas ir pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (toliau – ir 2009 m.

Patvarkymas). Patvarkymas buvo adresuotas Agentūrai, nurodant, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 689 straipsnio 4 dalimi, antstolė areštuoja skolininkui D. B. priklausančias lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms išieškoti, iš viso 128 388,66 Lt. Patvarkyme taip pat nurodyta atsakovui areštuotas skolininkui priklausančias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Agentūra atsisakė vykdyti teisėtą antstolės patvarkymą, 2009 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. BR6-(2.30)-15415 nurodydama, jog patvarkymo nevykdys ir tiesioginių išmokų į antstolės depozitinę sąskaitą neperves, nes tai prieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms.

Gavusi šį Agentūros raštą, antstolė išsiuntė atsakovui 2010 m. vasario 8 d. patvarkymą (toliau – ir 2010 m. Patvarkymas), kuriame pakartotinai pareikalavo vykdyti 2009 m. Patvarkymą ir pervesti D. B. priklausančias tiesiogines išmokas į antstolės depozitinę sąskaitą, taip pat išaiškino patvarkymo apskundimo tvarką. Atsakovas į šį patvarkymą nereagavo, nevykdė 2009 m. Patvarkymo ir jo neskundė teismui įstatymų nustatyta tvarka. Nepaisydamas privalomų antstolės nurodymų, atsakovas D. B. priklausančių mokėtinų tiesioginių išmokų į antstolės depozitinę sąskaitą nepervedė.

Tiesiogines išmokas pervedė į skolininko D. B. nurodytą banko sąskaitą. Pareiškėjas teigė, kad tokiais veiksmais Agentūra ne tik nevykdė teisėtų ir privalomų antstolės reikalavimų, bet ir padarė žalą D. B. kreditoriui UAB „Baltic Agro“. Agentūra 2011 m. kovo 18 d. rašte Nr. BR6-(3.35)-2590 „Dėl atsakymo į reikalavimą ir patvarkymą“ nurodė, kad po 2009 m. gruodžio 21 d., t. y. po antstolės 2009 m. Patvarkymo, išmokėjo D. B. šias tiesioginių išmokų sumas: 2010 m. vasario 18 d. – 16 368,91 Lt, 2010 m. spalio 20 d.

– 5 194,80 Lt ir 2011 m. sausio 26 d. – 7 914,85 Lt. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 – 6.249 straipsniais, pareiškėjas vertino nurodytą sumą kaip patirtą žalą, t. y. negautas pajamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011). Teigė, jog atsakovas, nevykdydamas 2009 m. Patvarkymo ir D. B. priklausančias tiesiogines išmokas pervesdamas ne į antstolės depozitinę sąskaitą, o į D. B. nurodytas banko sąskaitas, atliko neteisėtus veiksmus, nes nevykdė privalomų antstolės reikalavimų (CPK 585 straipsnio 1 dalis), dėl to Agentūrai kyla civilinė atsakomybė.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimais prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš Lietuvos valstybei atstovaujančios Agentūros. Agentūra yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, veikianti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas, atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d.

įsakymu Nr. 3D-17, 1 punktas). Agentūros nuomone, D. B. išmokėta teisėtai jam priklausiusi parama negali būti traktuojama kaip trečiojo asmens turėta žala ar nuostoliai. Pareiškėjo nurodyti nuostoliai neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos sąvokos, todėl bendrovė neįrodė jos neva turėtų nuostolių/žalos, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, antstolei priėmus vykdyti Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro 2009 m. rugsėjo 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4-2724 dėl 51 270,33 Lt išieškojimo 3 eilės išieškotojui, Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro 2009 m. spalio 26 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4-3046 dėl 51 260,00 Lt išieškojimo 3 eilės išieškotojui, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3148-550 dėl 13 604,00 Lt išieškojimo 3 eilės išieškotojui UAB „Baltic Agro“ dėl 102 540,66 Lt skolos, pareiga susimokėti skolą buvo nustatyta skolininkui D.

B.. Vadovaujantis CPK 642 straipsnio 1 dalimi, skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Vadinasi, vykdymo procese skolininku laikomas asmuo, prieš kurį yra išduotas vykdomasis dokumentas. Būtent skolininkas yra atsakingas už visos vykdomajame dokumente nurodytos skolos apmokėjimą išieškotojui. Pareiškėjas yra skolininko D. B. kreditorius, t. y. skolininkas iš UAB „Baltic Agro“ įsigijo tam tikrų prekių ar paslaugų, už kurias neatsiskaitė, delsė atsiskaityti ar pan.

Agentūra neturi pareigos vykdyti prievolių už D. B., o vadovaudamasi savo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, turi pareigą tinkamai administruoti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, todėl, išmokėjus D. B. teisėtai priklausančią paramą, pareiškėjas jokiu būdu neįgijo teisės regreso būdu reikalauti iš Agentūros sumokėti pareiškėjui kaip žalą sumą, atitinkančią paramos dydį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolė R. M. (toliau – ir antstolė) su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 konstatavo, jog nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš Europos Sąjungos finansinės paramos (tiesioginių išmokų). Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Netinkamo Agentūros veikimo faktą, pasak antstolės, patvirtina ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. atskiroji nutartis, kurioje nurodyta informuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją dėl nepakankamo skaidrumo Agentūroje, administruojant nacionalinio ir Europos Sąjungos biudžeto lėšas. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, jog Agentūra turi teisę nevykdyti teisėtų antstolio nurodymų. Pažymėjo, kad skolininkas D. B. neprieštaravo dėl jam priklausančių pinigų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą ir neprašė bei neįgaliojo Agentūros ginti jo interesus. Teigė, jog antstolė turėjo teisę patvarkymu areštuoti D. B. lėšas ir įpareigoti Agentūrą vykdyti prievolę, sumokant pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, o Agentūra privalėjo įvykdyti antstolės įpareigojimą, nustatytą patvarkyme. Atsisakydama vykdyti patvarkymą, Agentūra pažeidė CPK 585 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teisėtus UAB „Baltic Agro“ interesus.

Nurodė ir tai, kad pareiškėjas UAB „Baltic Agro“ yra D. B. kreditorius. Agentūrai atsisakius vykdyti antstolės įpareigojimą, nustatytą patvarkyme, 29 478,56 Lt buvo pervesti į D. B. nurodytas banko sąskaitas. Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad bankrutuojančios D. B. individualios įmonės „Verslomatas“ administratorius 2012 m. vasario 15 d. atsakymu į paklausimą informavo pareiškėją UAB „Baltic Agro“ apie tai, jog, pardavus D. B. turtą ir teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaičius su pirmosios bei antrosios eilės kreditoriais, trečiosios eilės kreditorių, tarp kurių yra ir UAB „Baltic Agro“, kreditoriniams reikalavimams patenkinti nei turto, nei piniginių lėšų neliks.

Taip pat antstolė informavo teismą, kad vykdomosios bylos Nr. 0064/09/1624/1, Nr. 0064/09/01490/1, Nr. 0064/10/01064/1, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininko D. B. išieškotojams UAB „Baltic Agro“ ir UAB „Bikuvos“ prekyba, 2010 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymais Nr. 0064/09/1624/1, Nr. 0064/09/01490/1, Nr. 0064/10/01064/1, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, buvo privalomai sustabdytos, nes skolininko fizinio asmens D. B. individualiai įmonei „Verslomatas“ iškelta bankroto byla.

Be to, pažymėjo, kad po to, kai Agentūra išmokėjo D. B. 29 478,56 Lt tiesioginių išmokų, pareiškėjui UAB „Baltic Agro“ nebuvo padengtas įsiskolinimas, taip pat nebuvo padengtos ir jokios vykdymo išlaidos. Pagal Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4-2724/2009 iš D. B. pareiškėjui UAB „Baltic agro“ liko išieškoti 50 265,00 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų, o pagal Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4-3046/2009 iš D. B. pareiškėjui UAB „Baltic agro“ liko išieškoti 50 265,00 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų.

Nuo pat vykdomosios bylos vykdymo pradžios iš D. B. skola pareiškėjui nebuvo išieškota. Nurodė, kad šios aplinkybės patvirtina faktą, jog, nors UAB „Baltic Agro“ turi subjektinę teisę į skolos išieškojimą, tačiau dėl susidariusių aplinkybių bei bankroto bylos iškėlimo skolininko individualiai įmonei pareiškėjas UAB „Baltic Agro“ savo skolos realiai neatgaus. Todėl sutiko su pareiškėjo argumentais, kad, jei atsakovas būtų vykdęs antstolės patvarkymą ir pervedęs areštuotas lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, o ne skolininkui, tai iš dalies būtų buvę padengti skolininko įsiskolinimai pareiškėjui UAB „Baltic Agro“.

Šiuo atveju tarp teisei priešingų Agentūros veiksmų (neteisėto atsisakymo vykdyti antstolio patvarkymą) ir atsiradusios turtinės žalos (antroji ir trečioji civilinės atsakomybės sąlygos) yra priežastinis ryšys.

Dėl pareiškėjui atlygintino nuostolių dydžio antstolė nurodė, kad 2009 m. Patvarkyme, kurio nevykdė atsakovas, yra nurodyta, jog iš D. B. vykdomosiose bylose buvo vykdomas išieškojimas dviem kreditoriams: UAB „Bikuvos“ prekyba – 13 604,00 Lt ir UAB „Baltic Agro“ – 102 540,00 Lt. Bendras šių dviejų trečiosios eilės kreditorių reikalavimas D. B. sudaro 116 144 Lt. UAB „Baltic Agro“ kreditorinis reikalavimas sudaro 88,29 proc., kito kreditoriaus UAB „Bikuvos“ prekyba – 11,71 proc. Pažymėjo, jog iki 2012 m. spalio 1 d. galiojusi CPK 753 straipsnio 2 dalis ir dabar galiojanti CPK 754 straipsnio 5 dalis numato, kad, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Todėl dėl neteisėtų atsakovo veiksmų iš skolininkui D. B. pervestos 29 478,56 Lt sumos pareiškėjui vykdymo procese turėjo atitekti 88,29 proc., t. y. 26 025,72 Lt. Patenkinus skundą iš dalies, yra faktinis ir juridinis pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. B2-201-198/2012 (proceso Nr. 2-59-3-00348-2010-7).

Nustatė, kad antstolė R. M. 2009 m. gruodžio 21 d. priėmė Patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/01490/1, kurioje išieškotojai yra UAB „Baltic Agro“ ir UAB „Bikuva“, o skolininkas – D. B.. 2009 m. Patvarkymu antstolė areštavo skolininkui D. B. priklausančias lėšas skolai išieškoti bei vykdymo išlaidoms atlyginti, iš viso 128 388,66 Lt, ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad pareiškėjas pagal 2009 m. Patvarkymą nėra vienintelis išieškotojas, todėl pareiškėjo reikalavimo patenkinimo atveju turi būti nustatyta, kokią minėtos sumos dalį išieškotojas UAB „Baltic Agro“ galėjo gauti pagal vykdymo proceso taisykles.

Pažymėjo, jog Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-835-198/2010 (dabartinis bylos Nr. B2-201-198/2012 (proceso Nr. 2-59-3-00348-2010-7)) iškėlė bankroto bylą D. B. individualiai įmonei „Verslomatas“. Tas pats teismas nurodytoje byloje 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi bankrutuojančią D. B. individualią įmonę „Verslomatas“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bei patvirtino kreditorius ir jų kreditorinius reikalavimus. Pareiškėjas UAB „Baltic Agro“, kaip trečios eilės kreditorius, kreditorių sąraše yra 24-tas, kreditorinio reikalavimo suma – 111 788,00 Lt. Vykdomoji byla Nr. 0064/09/01490/1 2010 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu dėl privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo Nr. 0064/09/01624/1, vadovaujantis CPK 613 straipsniu, 626 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi sustabdyta iki kol bus likviduota D. B. individuali įmonė „Verslomatas“ (vykdomoji byla Nr. 0064/09/01490/1).

Teismas sprendė, jog nurodytoje bankroto byloje nustatytos faktinės aplinkybės turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, t. y. turės reikšmės nustatant žalos padarymo faktą ir jos dydį. Pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir Panevėžio apygardos teismo duomenimis civilinė byla Nr. B2-201-198/2012 (proceso Nr. 2-59-3-00348-2010-7) nėra išnagrinėta. Darė išvadą, kad yra pagrindas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. B2-201-198/2012 (proceso Nr. 2-59-3-00348-2010-7).

III. Pareiškėjas UAB „Baltic Agro“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. perduoti administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, jog administracinės bylos Nr. I-4232-484/2012 nagrinėjimas nėra glaudžiai susijęs su bankroto byla Nr. B2-201-198/2012, iškelta D. B. individualiai įmonei „Verslomatas“, nėra pagrindo manyti, kad lygiagretus abiejų bylų nagrinėjimas keltų grėsmę, jog nebus nuoseklumo teismų priimamuose procesiniuose sprendimuose ir bus neteisingai išspręstas ginčas. Teigia, jog, darant priešingą išvadą, nepagrįstai ir neteisėtai užsitęstų administracinės bylos nagrinėjimas ir taip būtų pažeistas proceso operatyvumo principas. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje nenurodė faktų ar aplinkybių, kurių nenustačius administracinės bylos nagrinėjimas būtu neįmanomas, o bankroto bylos baigtis niekaip negali lemti Agentūros įvykdytų neteisėtų veiksmų vertinimo bei dėl to atsiradusios žalos pareiškėjui UAB „Baltic Agro“ atlyginimo. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nepagrįstai bei nemotyvuotai sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-708/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo dėl jo spręsti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į atskirąjį skundą išdėsto iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir atsiliepimuose pareiškėjo skundą. Pažymi, kad pareiškėjas neįrodė visų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti ir jo reikalavimas priteisti žalą negali būti tenkinamas, todėl civilinės bylos baigtis nagrinėjamai administracinei bylai reikšmės neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-4232-484/2012 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. B2-201-198/2012.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Pažymėtina, jog vien tai, kad nagrinėjama byla ir kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra tarpusavyje susijusios, nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms taikyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010). Šiuo atveju turi būti nustatyta, kad tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Negalimumas išnagrinėti administracinės bylos iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai, jog tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje nagrinėjamoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tuo atveju, kai teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui. Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, jog tai, ar galima išnagrinėti administracinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje, kiekvienu atveju nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-603/2012, kt.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas UAB „Baltic Agro“ kreipėsi į teismą, prašydaams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 29 478,56 Lt nuostolių atlyginimo, 884,36 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Taigi nagrinėjamu atveju nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia žalos, kuri, jo teigimu, atsirado dėl neteisėtų Nacionalinės mokėjimo agentūros veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas būtent tai ir įrodinėja. Pirmosios instancijos teismas turi analizuoti, ar yra visos pirmiau minėtos sąlygos valstybės valdžios institucijos civilinei atsakomybei nustatyti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-835-198/2010 (dabartinis bylos Nr. B2-106-198/2013 (proceso Nr. 2-59-3-00348-2010-7)) iškėlė bankroto bylą D. B. individualiai įmonei „Verslomatas“. Tas pats teismas nurodytoje byloje 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi bankrutuojančią D. B. individualią įmonę „Verslomatas“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bei patvirtino kreditorius ir jų kreditorinius reikalavimus. Pareiškėjas UAB „Baltic Agro“, kaip trečios eilės kreditorius, kreditorių sąraše yra 24-tas, kreditorinio reikalavimo suma – 111 788,00 Lt. Vykdomoji byla Nr. 0064/09/01490/1 2010 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu dėl privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo Nr. 0064/09/01624/1, vadovaujantis CPK 613 straipsniu, 626 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi sustabdyta iki kol bus likviduota D. B. individuali įmonė „Verslomatas“ (vykdomoji byla Nr. 0064/09/01490/1). Teismas sprendė, jog nurodytoje bankroto byloje nustatytos faktinės aplinkybės turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, t. y. turės reikšmės nustatant žalos padarymo faktą ir jos dydį, tačiau nedetalizavo, kokių faktų teismas pats negali nustatyti ir kurie turi būti nustatyti civilinėje byloje, t. y. neįvardijo administracinės ir civilinės bylų prejudicinio ryšio.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. B2-106-198/2013 (proceso Nr. 2-59-3-00348-2010-7).

Pažymėtina, jog administracinės bylos instituto sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti administracinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylai sustabdyti. Darant priešingą išvadą, kiltų grėsmė, kad nepagrįstai būtų vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas ir taip pažeistas proceso operatyvumo principas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad negalima nagrinėti vienos bylos dėl kitos teisme nagrinėjamos bylos.

Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, dėl ko buvo neteisingai išspręstas klausimas. Todėl pareiškėjo UAB „Baltic Agro“ atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis naikintina (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnis, 151 straipsnio 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Baltic Agro“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė