2016-01-05 Nr. BB-72-1-66-1-00889-2013-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-34-697/2016

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00889-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žiemelio kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams (už turto įgijimą apgaule iš J. G.), 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams (už turto įgijimą apgaule iš J. S.), BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams (už turto įgijimą apgaule iš A. P.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią nustatyta skaičiuoti nuo E. G. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. Iš E. G. priteista J. G. 8507,55 Lt (2463,96 Eur) turtinei, J. S. 4700 Lt (1361,21 Eur) turtinei ir 800 Lt (231,70 Eur) neturtinei, A. P. 35 952,36 Lt (10 412,52 Eur) turtinei ir 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinei žalai atlyginti, valstybei 49 Lt (14 Eur) proceso išlaidų. J. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 23 d. nuosprendis, kuriuo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta kaltinimo dalis, kad E. G. tolesnius darbus nutraukęs pasislėpė. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo E. G. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nuteistajam E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą per bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtą bausmę nustatyta įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. (dvi paras). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

E. G. nuteistas už tai, kad, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, sudarydamas klaidinantį įvaizdį, kad vadovauja patyrusioms statybininkų brigadoms ir gali atlikti įvairius statybų darbus, 2013 m. balandžio 6 d. ir 2013 m. gegužės 23 d. Kėdainių rajono laikraštyje (duomenys neskelbtini) įdėjo du skelbimus su tyčia klaidinančia informacija apie tai, kad: 1) „...Stato įvairios paskirties karkasinius pastatus, dengia stogus, atlieka mansardų, grindų bei atitvarų šiltinimo darbus, taip pat kokybiškai montuoja gipso kartono plokštes, klijuoja plyteles ir įvairaus pluošto tapetus, deda visų tipų grindų dangas, kala dailylentes, atlieka kitus statybos ir bendrastatybinius darbus. Susidomėjote? Skambinkite ir teiraukitės Tel. (duomenys neskelbtini)“ ir 2) „..esame patyrusių meistrų brigada, kurios specializacija – įvairios paskirties karkasinių namų statyba. Kokybiškai atliekame visų tipų pamatų montavimo darbus, dengiame stogus įvairia danga, šiltiname fasadus putų polistireno bei mineralinės vatos plokštėmis, kalame fasadus dailylentėmis, atliekame kitus statybos bei bendrastatybinius darbus. Pjauname medieną ir kalibruojame nuosavomis moderniomis staklėmis, naudojame tik savo stelažus, todėl atliekamų darbų kokybę ir greitį garantuojame! Tel. (duomenys neskelbtini)“, neturėdamas tokias paslaugas galinčio teikti juridinio asmens statuso, neįgijęs verslo liudijimo, nevykdydamas individualios veiklos, žinodamas, kad neturi jokių galimybių atlikti skelbimuose nurodytų darbų, remiantis šia jo pateikta klaidinančia informacija su juo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susiekus J. G., 2013 m. balandžio 8 d. Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), su ja žodžiu susitarė nupirkti statybines medžiagas ir pastatyti namo priestatą už 12 500 Lt (3620,25 Eur), iš anksto žinodamas, kad neatliks visų statybos darbų, ir nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. birželio pradžios, tiksliai nenustatytu laiku, per penkis kartus paėmė 10 500 Lt (3041,01 Eur), imituodamas, kad pradėjo statybos darbus ir pirkti medžiagas, iki sutarto laiko 2013 m. birželio 1 d., tyčia nupirko medžiagų ir nekokybiškai atliko darbų už 2992,45 Lt; taip apgaule savo naudai įgijo J. G. priklausančius 7007,55 Lt (2029,53 Eur);

su juo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 1–12 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, susisiekus M. S., susitarė susitikti ir 2013 m gegužės 14 d. atvykęs į jos namus Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią statybos rangos sutartį su J. S., įsipareigodamas už 20 000 Lt (5792,40 Eur) atlikti namo pamatų renovavimo darbus ir nupirkti statybines medžiagas, iš anksto žinodamas, kad šios sutarties sąlygų nesilaikys, paėmė 10 000 Lt (2896,20 Eur), nuo 2013 m. gegužės 14 iki 2013 m. liepos 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, paėmė 2500 Lt (724,05 Eur) neva medžiagoms įgyti, imituodamas, kad pradėjo statybos darbus ir medžiagų pirkimą, iki sutarto laiko 2013 m. liepos 1 d. tyčia nupirko medžiagų ir nekokybiškai atliko darbų už 7800 Lt (2259,04 Eur); taip apgaule savo naudai įgijo J. S. 4700 Lt (1361,21 Eur);

su juo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. birželio 1–5 dienomis, tiksliai nenustatytu laiku, susisiekus A. P., 2013 m. birželio 5 d. atvykęs į jos namus, Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), sudarė su ja fiktyvią statybos rangos sutartį, joje įrašydamas klaidinančią informaciją, kad neva jis yra E. Š. ir šia sutartimi įsipareigoja už 50 000 Lt (14 481 Eur) atlikti namo renovavimo darbus ir nupirkti statybines medžiagas, iš anksto žinodamas, kad sutarties sąlygų nesilaikys, nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio pradžios, tiksliai nenustatytu laiku, per 7 kartus, paėmė 50 000 Lt (14 481 Eur), imituodamas, kad pradėjo statybos darbus ir pirkti medžiagas, iki sutarto laiko 2013 m. rugsėjo 21 d. tyčia nupirko medžiagų ir nekokybiškai atliko darbų už 15 547,64 Lt (4502,91 Eur), taip apgaule savo naudai įgijo A. P. priklausantį didelės vertės turtą – 34 452,36 Lt (9978,09 Eur).

Kasaciniu skundu nuteistasis E. G. ir jo gynėjas advokatas V. Žiemelis prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 23 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai skunde teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimus, nes sprendimus grindė įrodymais, kurių nebuvo galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, išvadų nepagrindė išsamiu ir visapusišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, nenurodė, kodėl vadovavosi tik dalimi byloje esančių įrodymų, o kitus atmetė, papildomai suteikdamas įrodymo galią liudytojų samprotavimams, kurie nebuvo niekuo pagrįsti ir paremti tik jų žodiniais nurodymais arba liudytojų parodymais, kurie skiriasi nuo nukentėjusiųjų parodymų, o apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio reikalavimus, nes nenurodė motyvų, dėl kurių buvo atmesti apeliacinio skundo argumentai, o apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų tyrimo atmetė ypač formaliai.

Priimdami nuosprendžius teismai iš esmės vadovavosi tik prielaidomis, nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų parodymų ir įrodymų, daugumą pateiktų duomenų byloje vertino netinkamai, suteikdami jiems nepagrįstai svarbią reikšmę, nesiekė išlikti nešališki. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylos medžiagoje esantys banko sąskaitų išrašai patvirtina J. G., A. P. ir M. P. vykdytas grynųjų pinigų paėmimo operacijas, nepagrįsta, nes šie duomenys įrodo tik pinigų paėmimo, bet ne pinigų perdavimo faktą, šiais duomenimis nepagrįstai patvirtinti liudytojų parodymai, taip tariamai pašalinant pagrįstas abejones, kurios turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai. Teismai konstatavo, kad E. G. tik imitavo atliekamus darbus ir jo ketinimai daugiau buvo apsimestinio pobūdžio, remdamiesi tik nukentėjusiųjų parodymais, nevertindami E. G. ir liudytojų M. S., V. B., R. R. parodymų, kad E. G. dirbo objektuose, ir iš esmės jie buvo nepatenkinti ne neatliekamu darbu, o atliekamo darbo kokybe, kuriuos patvirtina ir nukentėjusiųjų parodymai apie atliktus darbus ir medžiagas, o M. P. nurodyti darbai ir medžiagos sąmatoje buvo įvertinti 15 547,64 Lt (4502,91 Eur). Vieną iš svarbių byloje nepašalintų abejonių J. G. parodymuose dėl net kelių pinigų perdavimo versijų ir aplinkybės, kad viską matė jos draugė G. J., kuri to nepatvirtino, o priešingai, teigė, kad nėra mačiusi, kaip jos draugė perdavė E. G. pinigus, pastebėjo net prokuroras, kuris pažymėjo, kad nesutampa J. G. nurodoma suma, bet teismas dėl to nepasisakė.

Kasatoriai teigia, kad E. G. veika pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis kvalifikuota netinkamai, nes teismai neatsižvelgė į tai, kad E. G. veiksmuose negali nustatyti tiesioginės tyčios. E. G. nesiekė žalos sukėlimo ar pavojingų padarinių sąmoningai, t. y. tai suprasdamas ir to norėdamas, nes jis su visais nukentėjusiaisiais nuolat bendravo, stengėsi atsiskaityti, derino atliekamus darbus, pirko medžiagas ir ketino užbaigti darbus, net sulaikytas buvo juos vykdantis pas M. P. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti nei apgaulės, nei piktnaudžiavimo pasitikėjimu, dėl to, kad E. G. veiksmuose nebuvo siekio pasipelnyti ar siekti neapgrįstos turtinės naudos, darbų vykdymas nebuvo sustabdytas, medžiagos buvo perkamos sąžiningai, visi darbai buvo atliekami, o ir pats ginčas kilo dėl jų kokybės, bet ne dėl apgaulės neatliekant prisiimtų įsipareigojimų, todėl E. G. veiksmuose, priešingai nei nustatė abu teismai, sukčiavimo negalima įžvelgti.

Neapgrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad E. G. pasinaudojo nukentėjusiųjų asmenų pasitikėjimu, todėl jie atidavė savo pinigus. Pagal teismų praktiką piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra galimas tik tarp asmenų, tarp kurių yra susiklostę asmeniniai, tarnybiniai ar kitokie santykiai, o šiuo atveju E. G. su nukentėjusiaisiais nebuvo pažįstami ankščiau ir neturėjo jokių asmeninių ryšių. Visi nukentėjusiųjų nepasitikėjimą rodo tai, kad buvo sudarytos rangos sutartys ir paliktas E. G. asmens dokumentas, kaip garantas, kad įsipareigojimai bus įvykdyti. Šios aplinkybės patvirtina, kad piktnaudžiavimo pasitikėjimu nebuvo, nes pasitikėjimas tarp E. G. ir nukentėjusiųjų nebuvo susiformavęs ir šalys elgėsi apdairiai. Nukentėjusieji pinigus pateikė geranoriškai, neskatinami E. G., tam, kad už juos būtų perkamos statybinės medžiagos ir atlikti statybos darbai. Šiuo atveju teismai, tinkamai neįvertinę atitinkamų įrodymų bei aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad sudaryta rangos sutartis tarp šalių rodė tikruosius E. G. tikslus atlikti prisiimtus įsipareigojimus ir šių ketinimų realumą, nuolat buvo bendradarbiaujama su nukentėjusiaisiais, nemažai darbų buvo atlikta, o nukentėjusiesiems pareiškus nepasitenkinimą darbų kokybe, E. G. pasiūlė su jais atsiskaityti, bet jie nesutiko. Tarp šalių susiklostęs ginčas, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, neperžengė civilinių teisinių santykių ribų, turėjo būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, todėl negalima taikyti baudžiamosios atsakomybės. Taikant baudžiamąją atsakomybę ypač skaudžiai buvo pažeistos E. G. teisės bei teisėti interesai, nes jis neapgrįstai ir neteisėtai nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių nepadarė ir neturėjo jokių ketinimų jas padaryti, bet kaip tik nuolatos stengėsi išspręsti kilusį ginčą dėl darbų kokybės taikiai, tinkamai ir kuo operatyviau.

Kasatoriai teigia, kad teismai neteisėtai, neapgrįstai, nesilaikydami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, iš E. G. priteisė J. S. 800 Lt (231,70 Eur), A. P. 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Asmenys, prašantys atlyginti neturinę žalą, privalo pateikti jų reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kad jų sveikata tikrai pablogėjo, jie patyrė emocinius išgyvenimus arba stresą. Šiuo atveju J. S. tik nurodė, kad turėjo aiškintis aplinkiniams, kodėl perdavė pinigus, o tai neįeina į atlygintinos neturtinės žalos sąvoką, o sutuoktinės sveikata pablogėjo, nes teko pagulėti onkologinėje ligoninėje, nors, atsižvelgus į tokių ligų gydymą, tai galėjo būti numatyta jos ligos gydymo plane. A. P. nurodytas vienintelis argumentas, kad kasatoriui perduoti pinigai buvo gauti iš tėvų, kurie buvo ištremti į Sibirą, todėl ji verkė bei patyrė nervinę įtampą, taip pat nesudaro pagrindo neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į nuteistojo E. G. ir jo gynėjo advokato V. Žiemelio kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad kasatorių teiginiai apie tai, jog nuteistasis tikrai vykdė statybos darbus ir tai patvirtino jų nurodyti liudytojai, nepaneigia teismo nustatyto fakto, kad apgaulė pasireiškė jau pateikiant skelbimus laikraštyje apie patyrusią brigadą, kuri labai kokybiškai atlieka įvairius statybos darbus, nors realiai tokia brigada neegzistavo ir nuteistasis verslo liudijimo arba individualios veiklos pažymos verstis skelbime nurodytais darbais neturėjo, taip pat nebuvo įregistruota jokio juridinio asmens statybos verslui vykdyti. Be to, pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė sukčiavimų teikiant paslaugas atveju gali pasireikšti ir ne iš karto, iš pradžių gali būti vykdomi atitinkami įsipareigojimai, teikiamos paslaugos, bet vėliau, įgijus pasitikėjimą, sąmoningai nutraukiami, turint tikslą pasipelnyti. Toks apgaulės būdas (piktnaudžiaujant pasitikėjimu) taip pat laikomas subjektyviuoju sukčiavimo požymiu. Taigi teismai tinkamai įvertino bylos duomenų visetą ir teisingai atskleidė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius sukčiavimo požymius. Apgaulės panaudojimas yra pagrindinis baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijus. Teismai teisingai konstatavo, kad sandoriai buvo sudaryti panaudojant apgaulę, dėl kurios iš esmės pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka, dėl to kaltininko veiksmai peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Teismai, tinkamai įvertinę reikšmingas aplinkybes, pagrįstai priteisė nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydžiai nėra per dideli ir atitinka proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas bylos aplinkybių išnagrinėjimas ir įrodymų vertinimas

Kasacinio skundo argumentai dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimų, neteisingai nustatytų bylos aplinkybių, netinkamo įrodymų vertinimo, išvadų nepagrindimo išsamiu ir visapusišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu yra bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta, taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Įstatymas reikalauja, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymai bei jų vertinimo motyvai.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagal pateikto skundo argumentus ir nuteistojo bei jo gynėjos pareikštus prašymus ėmėsi procesinių priemonių patikrinti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, todėl buvo apklausti apeliantų prašymu iškviesti liudytojai, svarstomas klausimas dėl statybinės ekspertizės skyrimo, pridėti pateikti dokumentai dėl statybinių medžiagų pirkimo. Visi šie naujai gauti duomenys apeliacinės instancijos teismo išnagrinėti ir įvertinti kartu su pirmosios instancijos teismo išnagrinėtais bylos duomenimis, pateikiant motyvuotas išvadas dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio buvo pašalintos aplinkybės, kurios nepasitvirtino nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Todėl kasacinio skundo teiginiai dėl neišsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo bei teismo šališkumo yra nepagrįsti, vien kasatoriaus nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka.

Dėl E. G. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuoja didelės vertės svetimas turtas, ar turtinė teisė arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, išvengimas ar panaikinimas didelės vertės turtinės prievolės arba sukčiavimas organizuota grupe.

Esminis sukčiavimo požymis, išskiriantis šią nusikalstamą veiką iš kitų veikų, kuriomis užvaldomas svetimas turtas, yra apgaulė. Apgaulė gali būti panaudojama ir kitose nusikaltimuose nuosavybei — vagystėje (BK 178 straipsnis), turto prievartavime (BK 181 straipsnis), turto pasisavinime (183 straipsnis), tačiau minėtose veikose šis požymis nėra nusikalstamos veikos sudėties elementas. Sukčiavimo atveju apgaulė yra priemonė neteisėtai ir neatlygintinai įgyti svetimą turtą. Apgaulės būdų gali būti labai įvairių, tą atspindi ir gausi teismų praktika: kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–507/2012, 2K-309/2013, 2K-312/2013 2K-336/2013, 2K-392/2013, 2K-523/2013, 2K-526/2013, 2K-123/2014 ir kt. Tačiau bet kurios sukčiavimo veikos apgaulės turiniui būdinga tai, kad kaltininko panaudota apgaule yra suklaidinamas turto valdytojas, o kaltininkas dėl panaudotos apgaulės įgyja svetimą turtą.

Nuteistojo pozicija viso bylos proceso metu bei kasaciniame skunde yra paremta teiginiais, kad santykiai tarp jo ir nukentėjusiųjų J. G., J. S. ir A. P. buvo rangos teisiniai santykiai, o žala atsirado dėl nebaigtų darbų bei padarytų darbų kokybės trūkumų. Teismai išsamiai išnagrinėjo šiuos nuteistojo versijos teiginius ir, remdamiesi nustatytomis bylos aplinkybėmis, pagrįstai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas paneigdamas nuteistojo teiginius, pagrįstai rėmėsi bylos duomenimis, kad tiek J. G., tiek J. S., tiek A. P. nurodė pasitikėję E. G., nes jis sudarė savo veiklos sritį išmanančio patikimo rangovo įspūdį. Pasak J. G., E. G. minėjo, kad statybomis užsiima penkerius metus, turi patirtį, sudarė sąžiningo žmogaus įspūdį. J. S. teigimu, E. G. minėjo, kad turi aukštąjį statybinį išsilavinimą, statybos įmonę turi jau penkerius metus, todėl sudarė įspūdį asmens, kuris išmano statybos darbus. A. P. taip pat nurodė, kad laikraštyje pamatytas E. G. skelbimas skambėjo labai įtikinamai, ji juo patikėjo, be to, E. jai sakęs savo įmonės pavadinimą, ragino pasidomėti internete.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, kad E. G. panaudotas apgaulės būdas pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų, t. y. jis nukentėjusiuosius įtikino turįs statybų verslą (patyrusią meistrų brigadą), skelbėsi apie tai spaudoje, sudarė statybų verslininko įspūdį, nors suvokė, kad statybos darbų padaryti negalės, nes neturėjo jokios brigados, nebuvo įregistravęs jokios įmonės, neturėjo individualios veiklos vykdymo pažymos, neturėjo nė vieno kvalifikuoto darbininko. Taigi E. G. iš esmės piktnaudžiavo nukentėjusiųjų, liudytojos pasitikėjimu, kurį sukūrė meluodamas ir pateikdamas neteisingą informaciją apie savo sugebėjimus, neva turimą tinkamą išsilavinimą, specializuotą įmonę, kvalifikuotus darbuotojus ir ketinimus atlikti statybos darbus, įtikinęs nukentėjusiuosius, kad darbai bus atlikti, įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir tik imitavo darbų atlikimą, samdydamas nekokybiškai dirbančius darbuotojus ir pristatydamas juos į darbų atlikimo vietą, atveždamas dalį statybinių medžiagų ir nuolat reikalaudamas iš nukentėjusiųjų papildomų lėšų medžiagoms pirkti, nepateikdamas jokių statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, paimdamas iš nukentėjusiųjų pinigus be jokių pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų, tokie E. G. veiksmai rodo jo kryptingumą sukčiaujant savo naudai įgyti svetimą turtą.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog E. G. sudaryti susitarimai su nukentėjusiaisiais dėl statybos darbų atlikimo bei atlikti kai kurie paruošiamieji darbai buvo padaryti ne siekiant įvykdyti rangos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, o sustiprinti nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir avansu gauti didesnes pinigų sumas. Teismai teisingai pažymėjo, kad E. G. ketinimus nevykdyti rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų bei siekį išvengti atsakomybės patvirtina A. P. atveju rašytinė sutartis, sudaryta E. G. iniciatyva, tačiau joje netinkamai nurodyta didžioji dalis rangovo rekvizitų (pavardė, asmens kodas, adresas, atspausdintas kito asmens parašas, tai patvirtina ir A.

S. atvejis – sutartyje sąmoningai nurodyti klaidingi rangovo rekvizitai (adresas). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė E. G. teiginius, kad tai klaida, kuri įvyko netyčia internete nuskenavus tipinę sutartį. Teismas nurodė, kad klaidingai nurodytos esminės asmenį identifikuojančios aplinkybės, skirtingi telefonų numeriai, be to, nukentėjusiųjų klaidinimo būdų įvairovę, siekiant pasunkinti E. G. identifikavimą, patvirtina atvejis, kai atvykęs į pokalbį su A. P. bei I. T., kasatorius atsisakė parodyti savo asmens dokumentą, atvyko su transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai, esantys gale ir priekyje buvo skirtingi.

Tai, kad paėmęs iš M. S. ir A. S. 10 000 Lt (2896,20 Eur) paliko asmens dokumentą, kol paruoš sutartį, teismai pagrįstai nelaikė patvirtinančiais E. G. ketinimų tikrumą, nes toks buvo nukentėjusios reikalavimas perduodant pinigus. Atsiimdamas asmens dokumentą kasatorius pateikė sutartį, kurioje nurodė klaidingus asmens duomenis, tokiais veiksmais E. G. iš esmės siekė pasunkinti kreditoriaus galimybes atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, kad nukentėjusiųjų parodymai nenuoseklūs, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šių asmenų parodymų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiųjų J.

G., J. S., A. P. dėstomos įvykių aplinkybės iš esmės yra nuoseklios tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė E. G. parodymus dėl rangos santykių ir rėmėsi nuosprendyje išdėstytais įrodymais, kurie paneigia E. G. teiginius. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo parodymai bylos proceso metu buvo nenuoseklūs, ikiteisminio bylos tyrimo metu jis teigė, jog iš J. G. jokių pinigų neėmė, pas ją dirbo vienas, medžiagas pirko už savo pinigus, darbus nutraukė supratęs, kad moteris neketina atsiskaityti, vėliau šią poziciją keitė.

Nenuoseklūs nuteistojo parodymai ir dėl klaidingų sutarčių su A. P. ir J. S. rekvizitų, pateikiant keletą versijų dėl klaidingų duomenų įrašymo. Tokį kasatoriaus teiktų parodymų nenuoseklumą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino tik kaip pasirinktos gynybinės taktikos formavimą, pagal palankias bylos aplinkybes bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išnagrinėtomis bylos aplinkybėmis bei įvertintais bylos duomenimis, teisingai nurodė skirtumus tarp sukčiavimo ir civilinio delikto. Tiek sukčiavimui, tiek ir apgaule sudarytam sandoriui yra būdinga apgaulės panaudojimas, tačiau tai nėra tapačios sąvokos. Atribojant šias atsakomybės rūšis ypatingą reikšmę veikos pripažinimui nusikalstama ir jos kvalifikavimui turi subjektyvieji požymiai – tyčios susiformavimo momentas, apibrėžtumas, padarytos žalos dydis, kaltininko veiksmai siekiant apsunkinti pažeistos teisės atkūrimą civilinės teisės priemonėmis. Teismas teisingai pažymėjo, kad tais atvejais, kai sandoriai dėl turto patikėjimo ar perdavimo žinion yra sudaromi panaudojant apgaulę ne siekiant sukurti tikras teises, numatytas sutartyse ir sandoriuose, o tam, kad įgytų svetimą turtą, turtinę teisę, išvengtų turtinės prievolės ar ją panaikintų, tokia veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia apgaule įgyjant svetimą turtą, turtinę teisę, išvengiant turtinės prievolės ar ją panaikinant. Apgaulė sukčiavime naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Jai būdingi požymiai: praeities ar dabarties faktų iškreipimas, ateities įvykių klaidingas pateikimas siekiant suklaidinti nukentėjusįjį ar asmenį, kuriam patikėtas turto ar turtinės teisės valdymas, ir pateikta apgaulė turi lemti svetimo turto, turtinės teisės perleidimą, panaikinimą ar išvengimą turtinės prievolės, o ne suklaidinimą dėl kitų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai pripažino, jog sukčiavimas buvo padarytas piktnaudžiaujant pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš apgaulės rūšių, kuriai būdinga, jog tarp kaltininko ir nukentėjusiojo ar turto, turtinės teisės valdytojo yra giminystės, asmeniniai, tarnybiniai ar kitokie tarpusavio ryšiai, sudarantys pagrindą pasitikėjimui, kuriuo piktnaudžiaudamas kaltininkas įgyja svetimą turtą, turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina. Tokį pasitikėjimą, kaip jau buvo minėta, nuteistasis įgijo paskelbdamas patrauklų skelbimą, demonstruodamas tam tikras profesines žinias, kurias įgijo studijuodamas, surašydamas rangos sutartį ir atlikdamas pirminius darbus. Apgaule įgyto turto dydis yra įrodytas nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, patvirtintas bankų išrašų duomenimis. Todėl E. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pagrįstai iš nuteistojo buvo priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas, nes tokią moralinės žalos kompensavimo formą numato įstatymas. Teismai išdėstė motyvus, kuriuose nurodė neturtinės žalos pagrindą bei kriterijus, nustatant jos dydį. Šie teismo argumentai atitinka įstatymo nuostatas bei susiklosčiusią teismų praktiką.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. G. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žiemelio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis