ab085116-e01d-4120-8f76-5fdaf9eca91d · Panevėžio apygardos teismas

BaudžTeisėjas Kęstutis Stulginskas                                Baudž. byla Nr. 1A-131-349/2010                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2 (S)                                                                                                           PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,išteisintajam J.

K., gynėjui advokatui R. L.,nukentėjusiajam G. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. iÅ¡teisintas pagal BK 138 str. 1 d., 228 str. 1 d., nenustačius jo dalyvavimo Å¡ių nusikalstamų veikų padaryme. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , N U S T A T Ė :

J. K. iÅ¡teisintas, kaltinant jį tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnyba ir nesunkiai sutrikdė sveikatÄ â€“ dirbdamas Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, 2008 m. rugsėjo 27 d. apie 3.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Mažeikių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Gamyklos g. 36, Mažeikiuose, tyčia piktnaudžiaudamas tarnyba, panaudojo fizinę prievartÄ prieÅ¡ pristatytÄ Ä¯ policijos komisariatÄ G.

D. – sudavė rankomis į veidÄ , galvÄ , ausis, krÅ«tinę bei spyrė keliu į kirkÅ¡nį, padarydamas deÅ¡inės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imÄ , vidinės ausies trauminį uždegimÄ , kraujosruvas ausies kauÅ¡elyje, deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimus krÅ«tinėje, taip nesunkiai sutrikdė G. D. sveikatÄ , tokiais tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytus pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, prievartos naudojimo tik bÅ«tinais atvejais ir jos proporcingumo principus, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytas ir Mažeikių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko 2006 m. liepos 26 d.

įsakymu Nr. 73-V-81 patvirtinto, jo kaip pareigÅ«no, pareigybės apraÅ¡ymo 4, 6, 14 punktuose detalizuotas pareigas: gerbti ir ginti žmogaus orumÄ , užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves; užtikrinti pristatyto j policijos įstaigÄ asmens teises ir teisėtus interesus, savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais, virÅ¡ijo įgaliojimus, iÅ¡kraipė Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo policijos pareigÅ«no vardÄ , sumenkino valstybės tarnybos  autoritetÄ Â ir įvaizdį visuomenėje, padarydamas didelę žalÄ valstybei bei turtinę, neturtinę ir fizinę žalÄ nukentėjusiajam G.

D..Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo J. K. nuteisti: pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 228 str. 1 d. – 20 MGL (2 600 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. Å¡ias bausmes subendrinus, skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 4 mėnesiams ir 20 MGL dydžio baudÄ .Prokuroras skunde teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas, iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis naikintinas. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jo byloje nesurinkta pakankamai iÅ¡teisintojo kaltę patvirtinančių įrodymų, nes tokių įrodymų yra pakankamai. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 364/08 (13) nurodyta, kad      G.

D. nustatyta: deÅ¡inės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imas, vidinės ausies trauminis uždegimas, kraujosruvos kairės ausies kauÅ¡elyje, deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, ne mažiau kaip 3 smÅ«giais. DeÅ¡inės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imas įvyko nuo oro bangos, sukeltos plaÅ¡takos smÅ«gio, kÄ patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis G. D. viso proceso metu nuosekliai nurodė aplinkybes, kurioms esant jam buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, ir jį sužalojusį asmenį – J.

K.. Prokuroras nurodo, kad teismas, analizuodamas galimÄ kÅ«no sužalojimo padarymÄ , padarė prielaidÄ , kad nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sužalotas kito konflikto, kurio metu jis smurtavo, metu. Nukentėjusysis sulaikomas prieÅ¡inosi, buvo parvirtęs ant žemės, todėl, teismo nuomone, nepaneigta, kad ausies sužalojimÄ patyrė bÅ«tent Å¡iuo metu. Be to, liudytojas M. K. nurodė, kad, vežant nukentėjusįjį policijos automobiliu, jis girdėjęs griuvimo garsÄ , todėl nepaneigta versija, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti policijos automobilyje.

Be to, teismas sprendė, kad G. D. apklausos protokole neįrašė, kad jį sumušė policijos pareigūnai policijos komisariate, todėl jo teiginiai, kad pareigūnai nekreipė dėmesio į jo skundus, nepagrįsti. Prokuroras teigia, kad tokios teismo prielaidos apie kitokias nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes yra nepagrįstos. Sužalojimo mechanizmas ir lokalizacija, nustatyti medicinos eksperto išvada, patvirtina G. D. teiginius apie jo sumušimo aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo L.

K. parodymai, jog jis, bÅ«damas kitame kambaryje, girdėjo smÅ«gių garsus ir manė, kad muÅ¡amas G. D.. Teismo iÅ¡vada, jog L. K. parodymai nepatikimi, nes jis įvykio metu buvo girtas, yra nepagrįsta, nes liudytojas teisme patvirtino girdėjęs smÅ«gio garsus ir G. D. užduodamus klausimus, už kÄ jį muÅ¡a. Prokuroras nurodo, kad teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes: – G. D. ir L. K. buvo sulaikyti J. K. vykdant tarnybines pareigas, kai jų veiksmai akivaizdžiai prieÅ¡taravo visuomenėje priimtinoms normoms,              – G.

D. į policijos komisariato budėtojų dalį pristatytas sveikas, be akivaizdžių smurto požymių bei sužalojimų,             – G. D. iÅ¡ policijos iÅ¡leistas sumuÅ¡tas – tai patvirtina jį mačiusių liudytojų parodymai,             – G. D. anksčiau neteistas, nebaustas, su J. K. nepažįstamas, todėl nėra pagrindo abejoti jo nuoseklių parodymu objektyvumu,              – G. D. policijos komisariate buvo apklausiamas dėl kito įvykio – konflikto, vykusio prie kėglinės, nesusijusio su jo pristatymu į komisariatÄ , todėl tyrėjas G.

D. nusiskundimų dėl sumuÅ¡imo aplinkybių nefiksavo ir to daryti nesiruošė, juo labiau, kad policijos komisariatuose iki Å¡iol gaji nuostata, jog skundus dėl galimai neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų bÅ«tina pateikti prokurorams. Teismas nurodė, kad liudytojų, nemačiusių įvykio ir davusių nukentėjusiajam palankius parodymus, parodymuose yra skirtumų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Å¡ie skirtumai neesminiai ir nepaneigia nukentėjusiojo sužalojimo fakto. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neturi pagrindo kritiÅ¡kai vertinti liudytojų – policijos pareigÅ«nų parodymus, nes jie davė parodymus prisiekę, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ir kiti liudytojai parodymus teisme davė prisiekę.

IÅ¡teisintasis J. K. atsikirtimuose praÅ¡o atmesti prokuroro skundÄ ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį. IÅ¡teisintasis teigia, kad akivaizdžių     G. D. sužalojimų policijos komisariate nenustatyta, tai patvirtino jis ir liudytojai          R. S., M. K., R. V., G. P., V. Å ., A. B. ir K. Å .. Tačiau G. D. sužalojimus galėjo patirti dar prieÅ¡ jo pristatymÄ Ä¯ policijos komisariatÄ , nes sulaikymo metu prieÅ¡inosi pareigÅ«nams ir buvo pargriautas.

Policijos komisariate jis nebuvo apžiÅ«rėtas, neprašė iÅ¡kviesti gydytojÄ , prieÅ¡inosi, buvo parverstas ant žemės. Be to, nukentėjusysis prieÅ¡ sulaikymÄ smurtavo prie kėglinės, o policijos automobilyje nugriuvo. IÅ¡teisintasis teigia manantis, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti sÄ moningai, siekdamas jam pakenkti. Nė vienas liudytojas, apklaustas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad G. D. iÅ¡ policijos komisariato buvo iÅ¡leistas sumuÅ¡tas. Liudytoja L.

D., kuri neva pirmoji pamatė iÅ¡ policijos iÅ¡leistÄ G. D., tikėti negalima, nes ji yra G. D. sutuoktinė. Kiti liudytojai – L. ir E. L.,                   D. L. ir K. P. aiÅ¡kino, jog su G. D. susitiko mieste ir žymiai vėliau, nei jis buvo iÅ¡leistas. Pažymėtina ir tai, kad L. L. nurodė, kad visi susitiko, aptarinėjo įvykio aplinkybes, o tai reiÅ¡kia, kad G. D. iki apklausų atlikimo darė įtakÄ savo draugų parodymams.IÅ¡teisintasis teigia nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojęs, tačiau nukentėjusysis jam grasino sulaikymo metu ir komisariate.

Å ie nukentėjusiojo grasinimai rodo, kad jis, kerÅ¡ydamas už sulaikymÄ , turėjo pagrindÄ jį apkalbėti. G. D. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, be to, jie prieÅ¡tarauja liudytojų – policijos pareigÅ«nų parodymams. Pats                G. D. apklausos policijos komisariate metu nenurodė buvęs sumuÅ¡tas policijos pareigÅ«nų, nors turėjo tokiÄ galimybę. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.             Pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs bylos įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl Å¡is nuosprendis naikinamas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK  329 str. 2 p.).Teismas nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiojo G.

D. parodymais, kurie buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu. Nukentėjusysis nuo pat pirmosios apklausos tvirtino, kad jį policijos komisariate sumušė jį sulaikęs policijos pareigÅ«nas, kurį jis atpažino asmens parodymo atpažinti metu – nurodė kaip jį sumuÅ¡usį asmenį. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino, suvestas į akistatÄ su iÅ¡teisintuoju R. K. ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusiojo parodymus apie R. K. jam į galvos sritį – ausis, veidÄ , suduotus smÅ«gius patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kuria konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatytas deÅ¡iniosios ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imas, vidinės ausies trauminis uždegimas, kraujosruvos kairiosios ausies kauÅ¡elyje, (1 t., 53 b. l.).

IÅ¡vadÄ pateikusio teismo medicinos specialisto paaiÅ¡kinimai teisme, jog ausies bÅ«gnelis plyÅ¡ta tik nuo staigios oro bangos, kuriÄ viena iÅ¡ sukeliančių priežasčių yra smÅ«gis plaÅ¡taka, patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie iÅ¡teisintojo jam suduotų smÅ«gių mechanizmÄ , t. y. trenkimÄ Ä¯ ausis, po kurių jis pajuto netekęs klausos deÅ¡iniÄ ja ausimi. Nukentėjusiojo parodymus apie iÅ¡teisintojo prieÅ¡ jį panaudotÄ smurtÄ netiesiogiai patvirtina liudytojo L. K., kartu su nukentėjusiuoju nuvežto į policijos komisariatÄ ir ten girdėjusio garsus, panaÅ¡ius į smÅ«gių sukeliamus trenkiant į kÅ«nÄ , bei nukentėjusiojo Å¡auksmus, kodėl jį muÅ¡a, parodymai.

Teismas nepagrįstai šio liudytojo parodymus laikė nepatikimais, motyvuodamas, kad liudytojas įvykio metu buvo neblaivus ir jo parodymai nenuoseklūs. Iš L. K. proceso metu duotų parodymų matyti, kad jis neneigė buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai jam nesutrukdė prisiminti jo nurodytų aplinkybių – nukentėjusiojo riksmo ir smūgio garsų, apie kurias, priešingai nei teigiama nuosprendyje, liudytojas davė nuoseklius parodymus.J. K. kaltę įrodo ir liudytojų K. D., K. P., L.

L.,       D. L., kurie, praėjus trumpam laiko tarpui nuo nukentėjusiojo išėjimo iÅ¡ policijos komisariato, matė mėlynes nukentėjusiojo ausyje ir rankose bei iÅ¡ jo paties sužinojo, jog jį sumušė policijos pareigÅ«nas, parodymai. Teismas Å¡iuos parodymus atmetė nepagrįstai, nes jokių esminių nesutapimų Å¡ių liudytojų parodymuose nėra. Teismo nurodytas motyvas, jog skiriasi liudytojos L. L. ir kitų liudytojų nurodytas susitikusių ir įvykio aplinkybes aptarusių žmonių skaičius, o tai reiÅ¡kia, jog nukentėjusysis darė įtakÄ savo draugams duoti melagingus parodymus, yra nepagrįstas, nes Å¡ie skirtumai nėra esminiai ir nesuteikia pagrindo teigti apie nukentėjusiojo įtakÄ liudytojams.

Teismas nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sužalotas ankstesnio konflikto, kurio metu jis smurtavo prieÅ¡ E. C., metu. Tačiau iÅ¡ byloje esančio Å¡ios liudytojos apklausos protokolo ir nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje, kurioje nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, (2 t., 37–39, 155–159 b. l.) nėra jokių duomenų, kad tarp E. C. ir G. D. įvykusio konflikto metu G. D. bÅ«tų patyręs sužalojimus. Teismas laikė nepaneigta versijÄ , jog nukentėjusysis ausies sužalojimÄ patyrė griÅ«damas sulaikymo prie parduotuvės metu arba pargriuvęs policijos automobilyje, kuriuo buvo vežamas į komisariatÄ .

Tačiau toks nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas, t. y. griūnant ir susitrenkiant, paneigtas teismo medicinos specialisto paaiškinimu, jog nukentėjusiojo dešinės ausies kaušelis negalėjo būti patinęs nuo kontakto su paviršiumi, nes tokiu atveju ausis būtų nubrozdinta, apsitraukusi šašu, o ne sutinusi. Be to, pagal nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, jis nebuvo pargriuvęs nei sulaikomas, nei vežamas policijos automobiliu, kuriame nebuvo vietos stovėti, todėl jis vyko tupėdamas.

Nukentėjusįjį, suklupusį sulaikymo metu, teigė matę iÅ¡teisintasis ir policijos pareigÅ«nai G. P. ir M. K.. Kiti įvykio vietoje buvę asmenys – policijos pareigÅ«nai ir nukentėjusiojo pažįstami – Å¡ios aplinkybės nepatvirtino. Liudytojo M. K. nurodyta aplinkybė, jog jis policijos automobilyje girdėjo į griuvimÄ panašų garsÄ , taip pat nepatvirtina nukentėjusiojo griuvimo automobilyje fakto. Liudytojas M. K. į policijos komisariatÄ vyko kitu automobiliu nei nukentėjusysis, todėl akivaizdu, jog jis negalėjo girdėti jokių garsų kitame automobilyje.

Teismas nukentėjusiojo nesužalojimÄ policijos komisariate patvirtinančia aplinkybe laikė ir nukentėjusiojo elgesį apklausos metu, kuomet jis, bÅ«damas sulaikytas ir apklaustas kaip liudytojas, neįrašė į protokolÄ , jog buvo sumuÅ¡tas policijos pareigÅ«no. Tačiau tokio įraÅ¡o nepadarymas nepaneigia aptartų įrodymų, patvirtinančių iÅ¡teisintojo prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudotÄ smurtÄ . Tai, kad nukentėjusysis neįrašė apklausos protokole apie jam iÅ¡teisintojo padarytÄ sužalojimÄ , rodo tik tai, kad G.

D., kuris minėtus parodymus davė, turėdamas liudytojo statusÄ , jį apklausęs pareigÅ«nas K. Å . neiÅ¡aiÅ¡kino teisės ir nesuteikė galimybės iÅ¡dėstyti visų reikÅ¡mingų įvykio aplinkybių, susijusių su jo sužalojimu. Policijos pareigÅ«nų R. V., A. B., G. P., M. K., V. Å ., kurie tuo metu, kai               J. K. mušė nukentėjusįjį, buvo toje pačioje policijos komisariato patalpoje, parodymai, kad jie nematė jokių iÅ¡teisintojo smurtinių veiksmų, negirdėjo nukentėjusiojo riksmų laikytini nepatikimais, nes jie yra iÅ¡teisintojo kolegos, suinteresuoti jam padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡teisintasis, suduodamas smÅ«gius į galvos sritį nesiprieÅ¡inančiam nukentėjusiajam, suvokė, kad tokia veika kelia pavojų G.

D. sveikatai; tai suvokdamas, numatė, kad Å¡iais smÅ«giais gali nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir norėjo tokių pasekmių, tiksliai nekonkretizuodamas galimo sveikatos sutrikdymo masto, t. y. jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Dėl J. K. veiksmų, kuomet jis nukentėjusįjį tyčia sužalojo atlikdamas policijos pareigÅ«no pareigas ir taip pažeidė jo, kaip policijos pareigÅ«no veiklÄ reglamentuojančių jam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytų teisės aktų nuostatas, taip virÅ¡ydamas įgaliojimus, diskredituodamas policijos pareigÅ«no vardÄ ir sumenkindamas valstybės tarnybos autoritetÄ , didelę žalÄ patyrė tiek nukentėjusysis, tiek valstybė.

J. K., be jokios priežasties naudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad taip padarys didelę žalÄ tiek nukentėjusiajam, tiek valstybės institucijai, kurioje tarnavo, ir norėjo tokių padarinių, taigi, jis Å¡iÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimÄ nukentėjusysis         G. D. patikslino, kad sužalojimus krÅ«tinėje ir rankoje jis galėjo gauti sulaikymo metu, todėl iÅ¡ įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių apraÅ¡ymo Å¡alintina, kad         J.

K. sudavė G. D. į krÅ«tinę bei Å¡alintina, kad jis padarė kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimus krÅ«tinėje. Kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, laiko įrodyta, kad J. K., dirbdamas Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, 2008 m. rugsėjo 27 d. apie 3 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Mažeikių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Gamyklos g. 36, Mažeikiuose, tyčia piktnaudžiaudamas tarnyba panaudojo fizinę prievartÄ prieÅ¡ pristatytÄ Ä¯ policijos komisariatÄ G.

D. – sudavė rankomis į veidÄ , galvÄ , ausis, bei spyrė keliu į kirkÅ¡nį, padarydamas deÅ¡inės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imÄ , vidinės ausies trauminį uždegimÄ , kraujosruvas ausies kauÅ¡elyje, taip nesunkiai sutrikdė G. D. sveikatÄ , tokiais tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytus pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, prievartos naudojimo tik bÅ«tinais atvejais ir jos proporcingumo principus, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas ir Mažeikių rajono policijos komisariato virÅ¡ininko 2006 m. liepos 26 d.

įsakymu Nr. 73-V-81 patvirtinto, jo kaip pareigÅ«no, pareigybės apraÅ¡ymo 4, 6, 14 punktuose detalizuotas pareigas: gerbti ir ginti žmogaus orumÄ , užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves; užtikrinti pristatyto į policijos įstaigÄ asmens teises ir teisėtus interesus, savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais, virÅ¡ijo įgaliojimus, iÅ¡kraipė Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo policijos pareigÅ«no vardÄ , sumenkino valstybės  tarnybos  autoritetÄ Â ir  įvaizdį visuomenėje, padarydamas didelę žalÄ valstybei bei fizinę žalÄ nukentėjusiajam G.

D.. Šiuose J. K. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 138 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėtį atitinkantys požymiai, todėl jis pripažintinas kaltu dėl šių veikų padarymo. J. K. įvykdė du tyčinius – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus žmogaus sveikatai ir valstybės tarnybai, šie nusikaltimai baigti, byloje nėra nei J. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. J. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbovietės pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas labai gerai (1 t., 129 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtinos Å¡velniausios sankcijose numatytų bausmių rÅ«Å¡ys, jų dydį parenkant mažesnius už Å¡ių bausmių vidurkius. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., N U S P R E N D Ė : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 1 d. ir  8 str. 1 d., ir nubausti:pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,pagal BK 228 str. 1 d.

– 20 MGL, t. y. 2 600 litų, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 65 str. 2 d., bausmes subendrinus, J. K. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 4 mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 20 MGL, t. y. 2 600 litų, dydžio baudÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                             Arnoldas Å ukaitis                                                                  Teisėjai                                                                                              Bronė Vidzėnienė                                                                                                                                                                                                  Sigitas Bagdonavičius