Legislator Case Law & Legislation
ab07ef3a-c3fb-42e2-a4e1-c4aadedb83c8 AI generated

ab07ef3a-c3fb-42e2-a4e1-c4aadedb83c8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ab07ef3a-c3fb-42e2-a4e1-c4aadedb83c8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Atnaujinti Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-409-227/2011 nagrinėjimÄ , baigtos nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-348/2012 – atnaujinus civilinės bylos (2-409-227/2011) nagrinėjimÄ , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį dėl 121 478,22 Eur, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, atmesti visiÅ¡kai;

Legislator headnote

AI generated

ab07ef3a-c3fb-42e2-a4e1-c4aadedb83c8 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apelianto teiginiai, jog atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina bylos nagrinėjimÄ , yra deklaratyvÅ«s, klaidinantys teimÄ bei nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                          Civilinė byla Nr. e2-273-178/2016 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00561-2010-4    Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo (iÅ¡ieÅ¡kotojo) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. eA2-733-278/2015 pagal atsakovės (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ praÅ¡ymÄ dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-409-227/2011 atnaujinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Atsakovė (skolininkė) UAB „Pasvalio vandenys“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl civilinės bylos pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Pasvalio vandenys“ dėl žalos atlyginimo, kurioje Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-409-227/2011 visiÅ¡kai tenkino ieÅ¡kinį, o Lietuvos apeliacinis teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistu, atnaujinimo praÅ¡ydama:

1. Atnaujinti Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-409-227/2011 nagrinėjimÄ , baigtos nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-348/2012 – atnaujinus civilinės bylos (2-409-227/2011) nagrinėjimÄ , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį dėl 121 478,22 Eur, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, atmesti visiÅ¡kai;

2. Sustabdyti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-409-227/2011 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-348/2012 pagrindu Panevėžio apygardos teismo iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to Nr. 2-409-227 dėl 121 478,22 Eur, 5 procentų metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Pasvalio vandenys“ vykdymÄ iki proceso atnaujinimo, o procesÄ atnaujinus – iki bylos naujo sprendimo įsigaliojimo. UAB „Pasvalio vandenys“ nurodė, jog įsiteisėjusių sprendimų pagrindu jos atžvilgiu yra pradėta vykdomoji byla, kuri, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, siekiant užtikrinti pareiÅ¡kėjos teises, stabdytina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi sustabdė Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo dėl 121 478,22 Eur žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Pasvalio vandenys“ vykdymÄ iki įsiteisės sprendimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-409-227/2011. Teismas sprendė, jog UAB „Pasvalio vandenys“ praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės gali bÅ«ti pagrindu atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, ir pripažino, kad vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ UAB „Pasvalio vandenys“ pagal įsiteisėjusį sprendimÄ gali turėti neigiamos įtakos Å¡ios bendrovės Å«kinei veiklai.

III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas (iÅ¡ieÅ¡kotojas) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – apeliantas) atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neįvertino, kad atsakovė UAB „Pasvalio vandenys“, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, piktnaudžiauja proceso dalyvio teisėmis, siekia vilkinti teismo sprendimo įvykdymÄ ir tyčia klaidina teismÄ teigdama, kad nagrinėjant bylÄ proceso Å¡alims ir teismui nebuvo žinomos ir nebuvo įvertintos meteorologinės sÄ lygos, kuomet 2010 m. liepos 14 d. buvo užterÅ¡ta Lėvens upė, todėl skundžiama nutartis naikintina.

2. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1103-1000/2015 panaikino antstolės I. E. 2015 m. liepos 16 d. patvarkymÄ Nr. S-10515, kuriuo panaikintas 2015 m. birželio 30 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr. 0163/12/01936. Ä®siteisėjus Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarčiai, o skundžiama nutartimi sustabdžius žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , susidarys teisės kolizija, todėl skundžiama nutartis panaikintina.

3. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo iÅ¡spręstas nepraneÅ¡us apeliantui, todėl buvo pažeista jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atsakovė (skolininkė) UAB „Pasvalio vandenys“ atsiliepime praÅ¡o atmesti apelianto atskirÄ jį skundÄ , Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas iÅ¡ esmės ginčija ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumÄ . Tuo tarpu teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , tik preliminariai vertina pareikÅ¡tus reikalavimus, o jų pagrįstumo klausimas sprendžiamas nagrinėjant praÅ¡ymus / reikalavimus iÅ¡ esmės.

2. Apelianto teiginiai, jog atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina bylos nagrinėjimÄ , yra deklaratyvÅ«s, klaidinantys teimÄ bei nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

3. Apelianto teiginiai apie pažeistÄ teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam yra nepagrįsti, nes galiojančios proceso teisės normos nenumato privalomo Å¡alies informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ .4. Patvarkymų, priimtų vykdomojoje byloje, ir vykdomųjų veiksmų teisėtumo klausimas neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo.5. Apeliantas yra ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, jis pagal savo prievoles atsako tik savo lėšomis.

Todėl, nenustabdžius vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo iki proceso atnaujinimo, sprendimo vykdymo atgręžimas gali tapti neįgyvendinamu. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas tenkintinas.Atsakovė (skolininkė) praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kė ir praÅ¡ymÄ sustabdyti įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to vykdymÄ iki proceso atnaujinimo, o procesÄ atnaujinus – iki naujo sprendimo įsigaliojimo.

Taigi, atsakovės praÅ¡yta taikyti priemonė iÅ¡ esmės atitiko CPK 145 straipsnio 10 punkte numatytÄ priemonę, t. y. iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymÄ . Nors pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės praÅ¡ymÄ bei sustabdydamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ iki įsiteisės sprendimas dėl proceso atnaujinimo, nurodė, jog taikoma CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta priemonė, t. y. kita įstatymuose numatyta ar teismo pritaikyta priemonė, kurios nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikyta laikinoji apsaugos priemonė, pagal savo esmę yra bÅ«tent CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytoji, t. y. iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese stabdymas.

Dėl Å¡ios priežasties, vertinant taikytos laikinosios apsaugos priemonės tinkamumÄ bei teisėtumÄ , atsižvelgiama į Å¡ios laikinosios priemonės taikymo specifikÄ . Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas iÅ¡ieÅ¡kotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Antstoliui pateikiami vykdyti įsiteisėję vykdomieji dokumentai. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, reiÅ¡kiantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. PraÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo (CPK 372 str. 1 d.).

Nors vienas iÅ¡ CPK numatytų atvejų, kada gali bÅ«ti stabdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, yra ir tuo atveju, kai sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.), tačiau pripažintina, jog iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismÄ Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai, juo labiau, kad CPK 373 straipsnis numato įvykdytų teismo sprendimo (nutarčių) atgręžimo galimybę. PrieÅ¡ingu atveju įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas bÅ«tų sumenkinamas.

Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl praÅ¡omos priemonės taikymo galimybės, turėjo vadovautis sprendimo privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.) bei vertinti sprendimo atgręžimo vykdymo perspektyvas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės (skolininkės) gali turėti neigiamos įtakos atsakovės Å«kinei veiklai. Tai, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų, laikyta pagrindu laikinosios apsaugos priemonės taikymui.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien galimos neigiamos sprendimo vykdymo pasekmės atsakovės (skolininkės) veiklai nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ , nes tokios pasekmės paprastai kyla vykdant bet kurį ženklesnes pasekmes keliantį sprendimÄ . Kaip minėta, Å¡i laikinoji apsaugos priemonė turi bÅ«ti taikoma, nepažeidžiant sprendimo privalomumo principo ir tik tuo atveju, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad, jos nepritaikius, nebus galimas ar bus itin komplikuotas reikalavimo atgręžimo įvykdymas.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su atsakovės (skolininkės) teiginiais, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymas taikomas siekiant iÅ¡vengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimÄ (CPK 373 str.), jei pakartotinai iÅ¡nagrinėjus bylÄ atnaujintame procese galimai bÅ«tų priimtas prieÅ¡ingas teismo sprendimas. Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus apeliantės veiklos finansavimÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės lėšų, nėra jokio pagrindo manyti, jog sprendimo vykdymo atgręžimas bÅ«tų neįmanomas ar bent ženkliau komplikuotas.

Akivaizdu, jog sprendimo įvykdymo atgręžimas bÅ«tent iÅ¡ apeliantės, kuri iÅ¡laikoma iÅ¡ valstybės biudžeto, bÅ«tų galimas visais atvejais, t. y. nėra pagrindo pripažinti esant grėsmę atsakovei (skolininkei) galimai palankaus galutinio (atnaujinus procesÄ ) teismo sprendimo įvykdymui ir Å¡i aplinkybė paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovas įpareigotas atlyginti aplinkai padarytÄ Å¾alÄ .

Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir ginamo intereso pobÅ«dis nulemia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo prioritetÄ galimai atsakovės (skolininkės) patiriamo Å«kinės veiklos suvaržymo atžvilgiu. Paminėtos aplinkybės yra pakankamos panaikinti skundžiamÄ nutartį, tačiau pasisakytina ir dėl preliminaraus atsakovės (skolininkės) pareikÅ¡to praÅ¡ymo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs reiÅ¡kiamÄ praÅ¡ymÄ , pripažino jį tikėtinai pagrįstu, t. y. nustatė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo iÅ¡ esmės, 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė jį tenkinti – proceso neatnaujino. Nors Å¡i nutartis neįsiteisėjo, nes atsakovė (skolininkė) jÄ skundė apeliacine tvarka ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis skundas nėra iÅ¡nagrinėtas, tačiau paminėta aplinkybė taip pat leidžia daryti labiau tikėtinas prielaidas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebÅ«tinumÄ Å¡ioje byloje.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas, net ir tuo atveju, jei Å¡is sprendimas neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012, 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-147-186/2015 ).

Todėl aptariama aplinkybė laikytina papildomu pagrindu panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas kitų apelianto ir atsakovės (skolininkės) argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako, kadangi jie, nusprendus panaikinti skundžiamÄ nutartį, nebeturi įtakos sprendžiant kilusį ginÄÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - atmesti atsakovės (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjas                                                                                          Alvydas PoÅ¡kus