ab04fbcb-0675-46df-9819-087d8bbbce09 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-1067-485/2017Proceso Nr. 1-30-1-00106-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Å iugždinytės,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo O. J. skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria nuteistojo O.

J. skundas atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : O. J. nuteistas 2013 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi – laisvės atėmimu 9 metams 3 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 25 d. Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu buvo nutarta nuteistajam O. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį netaikyti.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi nuteistojo O.

J. skundÄ atmetė ir nurodė, kad O. J. akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, lėmusius jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta.Nuteistasis O. J. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų su intensyvia priežiÅ«ra.Skunde nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, nes teisės aktai nenumato nustatytų veiksnių įtakos rizikai vertinimo nagrinėjant skundus dėl lygtinio paleidimo.

Rizika nustatinėjama aprobuota teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, įvertinant balais. TeismÄ Ä¯pareigoja atsižvelgti tik į balus ir ar jų kitimÄ . Taigi, teismas privalėjo bylÄ patikrinti tik tiek kiek leidžia įstatymas ir nurodyti atsisakymo tvirtinti komisijos sprendimÄ motyvus tik tokius, kokius leidžia lygtinį paleidimÄ reglamentuojantys teisės aktai. Nuteistojo nuomone, jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindÄ . Pažanga mažinti nusikalstamumÄ pastebima, nes nuo 31 balo ji sumažėjo iki 24 balų.

Taip pat nurodo, jog yra skatintas 4 kartus, nebaustas, mokosi, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , Å¡iuo metu irgi mokosi siuvėjo specialybės, įvykdęs pilnai visus finansinius įsipareigojimus, socialiniai ryÅ¡iai tvirti, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , paleistas bus įdarbintas, teistas pirmÄ kartÄ . Nurodo ir tai, kad į bylÄ yra pateikęs pažymÄ , jog jo senelei reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, todėl lygtinis paleidimas bÅ«tinas ne tik dėl jo paties, bet ir dėl Å¡ios priežasties. PareiÅ¡kėjas mano, jog nuteistojo neatvykimas į komisijos posėdį buvo pagrindinė priežastis netaikyti lygtinio paleidimo, nors jam teismas konstatavo, kad nėra bÅ«tinas jo dalyvavimas.

Neturint profesijos nedirbo, tačiau dėl to mokosi, todėl darbinė motyvacija yra teigiama.Skunde nurodoma, jog jis nėra baustas, nes ankstesnės nuobaudos yra negaliojančios. Teismo vertinimas padarytų nusikaltimų sunkumo kategorijos kontekste yra Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimas, jog niekas negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį nusikaltimÄ , nes nusikaltimų sunkumas jau buvo įvertintas bausmę skiriančio teismo. Taip pat nesutinkama su teismo motyvu dėl likusios neatliktos bausmės dalies, nes BVK numato galimybę asmenį paleisti lygtinai ir neatlikus bÅ«tent tokiÄ bausmės dalį.

Skunde, paminėdamas Europos tarybos rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo, nurodo, kad komisijos teigimas, jog O. J. dar nepatyrė pakankamų laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų yra niekinis ir prieÅ¡taraujantis lygtinio paleidimo tikslų sampratoms ir Komisijos atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ jo atveju Lietuvos Respublikoje įtvirtintas kalinių socialinės integracijos programas padaro bevertes. Jo nuomone, į tai turi bÅ«ti atsižvelgta. Skundas atmetamas. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nuteistieji turi bÅ«ti atlikę ir įstatymo numatytÄ bausmės laikÄ , kad jų praÅ¡ymai bÅ«tų nagrinėjami Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijoje (BVK 157 straipsnio 2 dalis). NuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimÄ kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir padariusios iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka komisija motyvuotai sprendžia dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo, priimdama nutarimÄ , kurio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo įvertinus ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimÄ pakankamai argumentavo, teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo taikyti O. J. lygtinio paleidimo institutÄ yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus nuteistojo lygtiniam paleidimui ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Nuteistasis yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Šį kriterijų vertina ir sprendžia lygtinio paleidimo komisija.Nuteistasis skunde nesutinka su teismo pozicija, kuri yra analogiÅ¡ka galutinio tikslo kontekste su Komisijos. Tačiau skundo argumentai yra nepagrįsti, nes įvertinus teismui pateiktÄ skundo nagrinėjimui visÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija prieÅ¡ingos iÅ¡vados nepadarė.

Analizuojant pateiktÄ bylos medžiagÄ ir sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo Å¡iuo atveju vertinamas ne formalus, bet labiau materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas. O. J. skundÄ iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismas tinkamai įvertino reikÅ¡mingus duomenis dėl materialaus pagrindo egzistavimo ir savo teiginius pagrindė kodėl nėra naikinamas ar keičiamas skundžiamas Komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo pareiÅ¡kėjui. Teismo iÅ¡vada grindžiama nutartyje nurodytais argumentais, kur akivaizdu, jog buvo apžvelgta nuteistojo asmenybės kriminalinė pusė, jo vedamo elgesio modelis, analizuota ir vertinta socialinio tyrimo iÅ¡vada, jos turinys, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas, kriminogeniniai veiksniai ir pan.

Nuteistojo elgesio korekcija yra, jis laikosi nurodytų priemonių, tačiau rekomendacijų atžvilgiu bausmę atliekančio asmens požiÅ«ris nėra itin atsakingas. Viena iÅ¡ rekomendacijų buvo numatyta dėl įsidarbinimo, tačiau duomenų, patvirtinančių tokius ketinimus, byloje nėra. Paties nuteistojo skundo argumentai Å¡iuo veiksniu, laikytini subjektyviu pasiteisinimu, nes nevisam darbui bÅ«tina specialybė ar profesija, labiau aktyvi motyvacija, kurios čia nenustatyta pagrįstai. Taip pat analizuojant duomenis, kurie formuoja pagrįstÄ manymÄ , kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, aktuali informacija, susijusi su vedamo elgesio korekcija atliekant paskirtÄ bausmę pataisos namuose.

Å ioje vietoje, prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, teismas nepažeidė BVK normų, nes nebuvo konstatuota, kad nuteistojo atžvilgiu dominuoja galiojančios nuobaudos. Teismas analizavo jo elgesį, kuris nėra itin teigiamas, nes bausmės atlikimo metu jis ne vienÄ kartÄ buvo baustas už drausminius nusižengimus. Sutiktina tik su tuo, kad Å¡ios nuobaudos Å¡iuo metu negaliojančios, tačiau jos vis tik charakterizuojančios pareiÅ¡kėjo asmenybę (elgesio kontekste) taisymosi procese. Be nurodytų aptartų aspektų svarbus vaidmuo tenka ir socialinio tyrimo iÅ¡vados turiniui, kur nustatyta, jog nuteistojo atžvilgiu pagal OASys metodikÄ nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemas, vertinimo balai nesumažėję, iÅ¡ jų tik 2 statiniai.

Å io vertinimo aspektu nustatyti ir kriminogeniniai veiksniai: specialybės, pajamų Å¡altinio neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo bÅ«dų parinkimas laisvėje. Aptarta analize skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija visų duomenų visumoje konstatuoja, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ dėl Komisijos nutarimo, pateikti motyvai pilnai pagrindė teismo iÅ¡vadÄ ir ja aukÅ¡tesnysis teismas neabejoja. Tai, kad nuteistasis iÅ¡dėsto savo atliktÄ vertinimÄ lygtinio paleidimo instituto taikymo procese, jis laikytinas subjektyviu ir savitu, teismui nėra privalomas, kadangi lygtinio paleidimo instituto taikymas galimas tik tinkamai ir teisingai įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustačius akivaizdžiÄ pažangÄ koreguojant nuteistojo elgesį teigiama linkme, kas turi sudaryti pagrindÄ manyti, jog paleistas lygtinai nuteistasis nenusikals ir probacija pasieks tikslÄ .Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinimo kriterijus lyginant su anksčiau atliktu pagal Å¡iÄ metodikÄ nuteistojo elgesio vertinimu matyti, kad nuteistasis deda pastangas ir savo elgesį koreguoja, akivaizdu, kad balų skalė informuoja žemÄ rizikÄ , tačiau tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Dėl skundo argumentų, sietų dėl pažeidimų vertinant padarytų nusikaltimų sunkumÄ bei dėl likusios neatliktos bausmės dalies, teisėjų kolegija visa tai vertina kaip nepagrįstais ir savaip įvertintais, nes teismas Å¡ias aplinkybes tik vertino visumoje kiek tai formavo vidinį įsitikinimÄ dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis paleistas į laisvę gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas, tačiau tai nebuvo lemiantys veiksniai, kurie užkirto keliÄ priimti nuteistojo lÅ«kesčius pateisinantį procesinį sprendimÄ .

Taigi, teismas neįžvelgia nei Konstitucijos, nei BVK normų pažeidimų nagrinėjamoje byloje. Taigi, visuma aplinkybių, kurių kontekste sprendžiama ar pritaikius lygtinio paleidimo institutÄ nuteistasis elgsis pagal visuomenės nustatytas normas ir taisykles, bylos medžiaga Å¡iuo klausimu įvertinta ne tik formaliai, bet ir tinkamai nustatant, jog materialus pagrindas nėra pakankamas, todėl pagrįstai nuspręsta lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu netaikyti.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Komisija ir apylinkės teismas tinkamai įvertino, jog nuteistasis Å¡iuo metu neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundÄ dėl skundžiamo Komisijos nutarimo, priėmė neteisėtÄ nutartį, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis paliktina nepakeista. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo O. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                      Daiva Jankauskienė                      Algirdas Remeika                      Danguolė Šiugždinytė