2022-04-07 Nr. ANB-608-4-36-3-00220-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-31-489/2022

Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00220-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu S. G. administracinė nuobauda – 500 Eur bauda – skirta už tai, kad jis 2020 m. spalio 17 d. 13.00 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1069 „Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbto karantino metu buvo viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) prie socialinės globos namų teritorijos, keturių asmenų grupėje ir nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos apsaugos priemonės), tokiais veiksmais nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1 ir 2.1.2.2 punktų reikalavimų ir sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Taip S. G. padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

2. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi S. G. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo atmestas.

3. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis palikta nepakeista ir S. G. apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. G. pareiškimu dėl proceso atnaujinimo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatui. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Asmens padarytą veiką kvalifikuojant pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nepakanka nustatyti, kad buvo padarytas ANK 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas pažeidimas, būtina nustatyti ir tai, kad asmens veika sukėlė realų pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai.

5.2. Mykolo Romerio universiteto atliktame tyrime „COVID-19 pandemijos metu priimtų sprendimų vertinimas teisiniu, valstybiniu ir ekonominiu požiūriu“ nurodyta, kad „ANK 526, 45, 46 straipsnių dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, o nusižengimų sudėtys formalios, nereikalaujančios padarinių, išskyrus ANK 45 straipsnio 4 dalies, 46 straipsnio ir 526 straipsnio 3 dalies dispozicijas. <...> Taip pat teismai konstatuoja, jog, kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, jog, pažeidus nurodytus teisės aktus, buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nenustačius šių aplinkybių, administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį.“ Šiuo atveju tyrimo institucija neįrodinėjo, kad S. G. padaryta veika sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai. Nėra pagrindo pripažinti, kad asmens padaryta veika (ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimas) sukėlė pavojų išplisti užkrečiamajai ligai COVID-19, jeigu neįrodyta, jog veiką padaręs asmuo buvo užkrečiamąją ligą sukėlusio viruso nešiotojas ar su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvę kiti asmenys pažeidimo metu buvo užkrečiamąją ligą sukeliančio viruso nešiotojai.

5.3. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir ŽULPKĮ) 9 straipsnį, asmenys, kurie neprivalo būti hospitalizuoti ir (ar) izoliuotis dėl užkrečiamosios ligos, nėra laikomi pavojingais asmenimis, nes nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. Asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai. Be to, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, tiek ir atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, jog kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti COVID-19 liga, tačiau visiškai šio pavojaus neeliminuoja.

5.4. Teismai, vertindami S. G. veiką, nepaisė Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1 punkte nustatytų įpareigojimų apimties, vertino su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusias aplinkybes. Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1 punktu nustatytas įpareigojimas viešose vietose būti ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis nedraudžia asmenims (ar jų grupėms) būti viešose vietose, o aplinkybė, kad keli ar keliolika asmenų vienu ir tuo pačiu metu yra vienoje ir toje pačioje vietoje (parke, aikštėje, prekybos centre ir pan.), savaime nereiškia, kad asmenys pažeidžia įpareigojimą būti asmenų grupėse. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1 punktu, nustatant, ar asmuo pažeidė įpareigojimą viešoje vietoje būti ne didesnėje kaip dviejų asmenų grupėje, į šį skaičių neįskaitomi šeimos nariai. Policijos įstaiga, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, nenustatė, kokie ryšiai siejo grupėje buvusius asmenis; to taip pat nenustatė ir teismai.

5.5. Teismai pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalį, nes įrodinėjimo pareigą perkėlė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, 569 straipsnio 4 dalį, nes nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, 652 straipsnio 1 dalį, nes apeliacinės instancijos teismas neatsakė į vieną iš svarbiausių apeliacinio skundo argumentų – jei yra tvirtinama, kad kaukės nedėvėjimas sukelia pavojų išplisti ligai, ar byloje yra įrodyta, kad kaukės dėvėjimas pavojų išplisti ligai eliminuoja.

5.6. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teismas neprivalo vadovautis teismų jau suformuota praktika analogiškose bylose, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam jurisprudencijos tęstinumą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą. Remiantis Konstitucinio Teismo formuojama praktika, teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją, ši Konstitucijos nuostata taip pat reiškia, jog teisėjas negali taikyti ir Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo įgyvendinamojo teisės akto, jis taip pat negali taikyti tokio poįstatyminio teisės akto, kuris prieštarauja įstatymui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Kita vertus, įstatyme yra nustatytas ir vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis, – kai jam konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).

6. Atsiliepimu į S. G. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas Artūras Košikas prašo S. G. prašymą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Nors S. G. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau jo kaltė, padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, įrodyta bylos medžiaga. Vaizdo medžiagoje matyti, kad S. G. yra ne mažesnėje nei keturių asmenų grupėje, kur tarp asmenų, nors ir žiūrint vizualiai, matyti, kad išties nesilaikyta dviejų metrų atstumo, jis nedėvi nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Nors S. G. neginčija, kad veido apsaugos priemonių nedėvėjo, tačiau ginčija tą faktą, kad buvo viruso nešiotojas, o byloje tokių duomenų nėra. Kadangi nusižengimo padarymo laikotarpiu, t. y. 2020 m. spalio 16 d., Raseinių rajone buvo vienas iš didžiausių koronaviruso židinių Lietuvoje ir Raseinių rajono savivaldybės sprendimu kaukes dėvėti viešumoje buvo ir yra privaloma, S. G. nesilaikė tuo metu nustatytų draudimų ir vienareikšmiškai padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

6.2. Skiriant administracinę nuobaudą S. G., atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes. Apylinkės ir apygardos teismų procesiniai sprendimai priimti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus surinktą tyrimo medžiagą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies taikymo

8. Asmuo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką – visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytoms karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi atsakomybė už šių teisės norminių aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla esant dviejų sąlygų visumai: 1) veika sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) ji padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

9. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, nepaprastosios padėties, karantino ir kt. situacijai. Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. Pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tik esant nustatytoms abiem pirmiau paminėtoms šios straipsnio dalies dispozicijoje nurodytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

10. Pažymėtina ir tai, kad jei pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga sukėlė asmuo, jau būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, tokia veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 277 straipsnio 1 dalį; realių pasekmių sukėlimo atveju, t. y. jeigu dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės taisyklių pažeidimo išplito liga ar kilo epidemija, veika kvalifikuotina pagal BK 277 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

11. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.

12. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad COVID-19 virusinė infekcija, tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis, plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Asmuo gali užsikrėsti šia infekcija ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas 2020 m. spalio mėn. laikotarpiu, esant paskelbtam karantinui, tai reiškia, kad buvo įvestas specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, siekiant nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, kai registruojamas nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimas arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, protrūkiai ar epidemijos.

13. Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. G. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, jog jis karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1069 „Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu buvo viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) šalia socialinės globos namų teritorijos, keturių asmenų grupėje ir nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1 ir 2.1.2.2 punktų reikalavimų.

14. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai pavojaus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai (COVID-19) sukėlimo požymį nustatė įvertinę ne tik S. G. padarytą visuomenės sveikatos srities teisės aktų (Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1, 2.1.2.2 punktų) pažeidimą, tačiau nurodė ir teisinius argumentus, pagrįstus konkrečiu pareiškėjo elgesiu ir įvykio situacija, rodančius realiai sukeltą pavojų ypač pavojingai užkrečiamajai ligai (COVID-19) plisti. Pažeidimas padarytas paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje metu, šalia socialinės globos namų teritorijos, taip keliant pažeidžiamiems asmenims nereikalingą papildomą riziką; be to, kartu su S. G. buvo ir kiti asmenys, kurie taip pat nedėvėjo apsauginių nosį ir burną dengiančių priemonių, taip keliant pavojų kartu su pažeidėju buvusiems asmenims užsikrėsti COVID-19. S. G. ir kartu su juo buvę asmenys pažeidimo padarymo vietoje buvo ne dėl svarbių priežasčių, o atvyko į organizuotą protesto akciją dėl paskelbto karantino metu taikomų priemonių, taigi, būdamas informuotas, suprasdamas savo teisėto elgesio ribas, sąmoningai pažeidė teisės akto reikalavimus. COVID-19 virusinė infekcija, tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis, plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės, liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys, asmuo gali užsikrėsti šia infekcija ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Taigi bet kuriuo atveju asmens subjektyvus manymas, kad jis neserga ypač užkrečiama liga, taip pat ja neserga ir su juo esantys asmenys, neatleidžia jo nuo teisės aktais nustatytų saugumo reikalavimų laikymosi. S. G. veika rodo jo sąmoningą abejingumą teisės aktų reikalavimams. Teismai, inkriminuodami ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyto ir S. G. prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ginčijamo požymio buvimą, atsižvelgė tiek į konkretų kilusios situacijos aspektą, tiek ir į mokslines žinias apie ypač pavojingą ligą.

15. S. G. taip pat teigia, kad Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1 punktas jam inkriminuotas nepagrįstai, nes nebuvo nustatytas 2020 m. spalio 17 d. prie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų besibūriavusių asmenų santykis su juo. Pažymėtina, kad pagal minėtą Vyriausybės nutarimo punktą karantino Raseinių rajone metu asmuo buvo įpareigotas viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus), laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų. Iš paties S. G. apklausos protokolo tyrimo metu matyti, kad jis parodė, jog asmeniškai asmenų, kurie su juo 2020 m. spalio 17 d. buvo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teritorijoje, nepažįsta, jie jam yra matyti „Facebook“ informaciniame puslapyje; jokių kitų duomenų apie kartu su S. G. organizuotame susibūrime viešoje vietoje karantino Raseinių rajone metu buvusių asmenų šeiminius ryšius byloje nėra, taigi prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodyti argumentai nepaneigia Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1 punkto pažeidimo.

16. Nenustatyta, kad teismai, nagrinėdami S. G. administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigą perkėlė pačiam S. G. ar neišsamiai ją išnagrinėjo. Nubaudimas grįstas iš įvairių šaltinių gautais įrodymais (asmenų parodymais (S. G., L. L. paaiškinimais), tarnybiniu pareigūno pranešimu, vaizdo įrašu). Tai, kad teismų sprendimai ne tokie, kokių tikėjosi administracine nuobauda nubaustas asmuo, nereiškia, kad jie yra neteisėti, nepagrįsti ar neišsamūs. Teismų teisinis šios situacijos vertinimas nepažeidžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-23-511/2022, 2AT-25-719/2022 ir kt.).

17. Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą paminėtina, kad šia teise teismas privalo pasinaudoti, kai nagrinėjant bylą yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Vyriausybės nutarimo atitiktis ŽULPKĮ ir Konstitucijai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijai abejonių nekelia (Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis ŽULPKĮ 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 (koronaviruso infekcijos) situaciją Raseinių rajono savivaldybėje ir sveikatos apsaugos ministro bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus teikimus). Taip pat S. G. nei apygardos teismui, nei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų konstitucingumo nepateikė.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės ir apygardos teismai, pripažindami, jog S. G. veika atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų nepadarė (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti S. G. prašymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistus.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė

Tomas Šeškauskas