ab03891c-e072-4e48-9a71-b2902c34e3c4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-2084-189/2012                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-01169-2010-3                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 2 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, sekretoriaujant Daliai Kalantienei,              raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

T. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-4) nurodė, jog iki 2010 m. kovo 15 d. dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės pareigÅ«nu.             PaaiÅ¡kino, jog laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. 1 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. 31 d. atsakovas apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Ä®statymas, Valstybės tarnybos įstatymas) 23 str. 2 d., kuriame yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai.

Todėl minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta už 2006 metus 290,53 Lt, už 2007 m. 514,92 Lt, už 2008 m. 255, 91 Lt priemokų ir priedų.              Pažymėjo, jog dėl Ä®statymo 23 str. 2 d. taikymo, pareiÅ¡kėjui, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatÄ , kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ buvo neiÅ¡mokėtos uždirbtos priemokos ir teisėtai apskaičiuoti priedai. Taip pat pažymėjo, jog pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.             Nurodė, jog 2009 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , kuriame buvo pripažinta, kad „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teise gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Todėl mano, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrius, apskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį, nepagrįstai taikė Ä®statymo 23 str. 2 d. nuostatas, dėl ko pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, pažeidžiant teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , taip pat teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.             Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo (b. l. 19-21) argumentais nurodė, jog Vilniaus apskrities VPK apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė Ä®statymo 23 str. 2 d.

Pažymėjo, jog apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį atsakovas veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, todėl Vilniaus apskrities VPK veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės.              Nurodė, jog kadangi Vilniaus apskrities VPK pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iÅ¡ tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turėtų bÅ«ti priteistina tik iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu kasmet yra patvirtinami Vilniaus apskrities VPK skiriami asignavimai, tarp jų - iÅ¡laidoms (atskirai - darbo užmokesčiui) ir turtui įsigyti.

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 27 str. 1 d. numatyta, kad valstybės biudžeto vykdymÄ organizuoja Vyriausybė. Pagal galiojančius teisės aktus, Vilniaus apskrities VPK, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Vilniaus apskrities VPK, o Vyriausybės kompetencijai. Tuo remiantis mano, kad, tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pažymėdami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-75-1285/2009, nurodė, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos – 1061,36 Lt nurodė, jog pareiÅ¡kėjo skundo dalyje už 2006 metus bei 2007 m. sausio ir kovo mėnesius pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir kadangi pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2010 metų balandžio 24 d., todėl per laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., viso pareiÅ¡kėjui yra nuskaičiuota 616,37 Lt.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas skundo argumentais neprašė atnaujinti kreipimosi į teismÄ senaties termino ir nenurodė svarbių Å¡io termino praleidimo priežasčių.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 14-16) argumentais nurodė, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi tik 2010 m. balandžio 24 d., t.y. po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo.

Atsakovas šiuo atveju sprendimus priėmė ir juos įvykdė iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo ir pareiškėjas šių atsakovo veiksmų neginčijo, todėl pareiškėjo reikalavimas yra atmestinas.             Atsiliepimo argumentus grįsdami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1-638/2005, pažymėjo, jog tokio pobūdžio reikalavimas dėl darbo užmokesčio nepriemokos turi būti pareikštas darbdaviui, t. y.

Vilniaus apskrities VPK, o ne atsakovui, Lietuvos valstybei.              Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omai priteisti daliai lėšų už 2006, 2007 metus, t.y. nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. balandžio 23 d. yra taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis trijų metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundo teismui padavimo dienos. Teigia, kad Å¡ioje skundo dalyje pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo reikalavimo prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Å¡ioje dalyje skundÄ atmesti.

Taip pat pažymėjo, kad jeigu teismas nuspręstų, kad pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemoka priteistina, tokiu atveju prašė teismo atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams, nes policijos įstaigos neturi lėšų einamųjų metų biudžete darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ ir perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, 2012-01-25 nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ netinkamai taikė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ , nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ (ABTÄ® 81 str., 143 str.).

             Atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo už laikotarpį nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatytos priedų ir priemokų ribos.             Pažymėtina, jog atsižvelgiant į atsakovo atsiliepimo argumentus (pareiÅ¡kėjui per laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. viso nuskaičiuota 616,37 Lt), byloje nėra ginčo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omų priteisti sumų nurodytų Suvestiniame atsiskaitymo lapelyje už 2008 metus (I ket. 06 m., 2 ket. 06 m., 3 ket. 06 m.).

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus 2012-03-23 raÅ¡tas Nr. 10-S-6177 dėl informacijos pateikimo (b. l. 86), kuriame nurodyta, jog priskaičius priemokų sumas už 2006 metus buvo pritaikytas ir 2006 metų darbo užmokesčio 70 proc. ribojimas.             Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.              2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija).

Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.             Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.              Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.             Konstitucinio teismo nutarime taip pat konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1735/2010) konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi bÅ«ti ginama, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.             Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) konstatavo, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbÄ ) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktÄ darbÄ yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Todėl dėl Å¡ios priežasties Konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį (Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d.), o taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad įstatymo nuostatos yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra pagrįstas.             Pažymėtina, jog kaip nurodė pirmosios instancijos teismas 2010-09-24 sprendime pareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus apskrities VPK, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu turi būti darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Su šia sprendimo argumentacija yra sutikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-25 nutartyje, todėl nagrinėjamu atveju teismas šiuo aspektu plačiau nepasisakys.             Atsakovas teikdamas, jog atsakovu šioje byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pažymi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-75-1285/2009.

Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje iÅ¡dėstytais iÅ¡aiÅ¡kinimais vadovautis negalima, nes Å¡i nutartis buvo priimta sprendžiant klausimÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Savo ruožtu teisėjas yra teisminės valdžios dalis, Lietuvos Respublikos vardu vykdantis teisingumÄ (Konstitucijos 5 str. 1 d., 109 str. 1 d.). Vykdydami teisingumÄ teisėjai yra nepriklausomi (Konstitucijos 109 str. 2 d.), inter alia nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų (Teismų įstatymo 3 str. 3 d.).

Konstitucijoje įtvirtinta specifinė teismo funkcija, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas lemia ir ypatingÄ teisėjo, kaip teisminės valdžios dalies, teisinį statusÄ . Teisėjas pagal jo atliekamas pareigas negali bÅ«ti priskirtas prie valstybės tarnautojų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai). Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad Å¡is įstatymas netaikytinas teisėjams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1735/2010).

             Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Todėl atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos.

Nagrinėjamu atveju DK 27 straipsnio 2 dalies nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882‑790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑859/2009).

Vadovaujantis Å¡ia įstatymo nuostata, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Trejų metų terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos.             Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Suvestinių atsiskaitymo lapelių (b. l. 5-9, 23-27) apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį laikotarpiu už 2006 m. kovo, balandžio, gruodžio mėn., pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 290 Lt, pareiÅ¡kėjui už 2007 m. sausio, kovo – gegužės, liepos - rugsėjo mėn. nebuvo iÅ¡mokėta 514,92 Lt, už 2008 m. rugsėjo mėn. nebuvo iÅ¡mokėta 255,91 Lt dydžio darbo užmokesčio dalys, kurios susidarė dėl 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimo.

Viso pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėta – 1061,36 Lt.             PareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi 2010 m. balandžio 28 d., todėl pritaikius Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , jis turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio iki 2010 m. balandžio mėn. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjas reikalavimų dalyje už 2006 metus ir 2007 m. sausio ir kovo mėnesius yra praleidęs senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 1061,36 Lt suma mažintina iki 616,37 Lt (2007 m. balandžio –gegužės mėn., liepos – rugsėjo mėn. 2008 m.).             Atsakovas sprendimo vykdymÄ prašė atidėti vieneriems metams.

PraÅ¡ymÄ motyvavo sunkia turtine padėtimi. Ä®vertinus darbo užmokesčio nepriemokos reikalavimo senumÄ (nepriemoka susidariusi 2006-2008 metais), priteistinos sumos dydį, spręstina, jog sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiÅ¡kėjo teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ . Todėl atsakovo praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams netenkinamas. Be to, atsakovas byloje nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindÄ bylos nagrinėjimo laikotarpiu.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str. n u s p r e n d ė:

             pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti pareiÅ¡kėjui, iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 616,37 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika litų, 37 ct.) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Bronius Januška