A-602-2088-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-2088/2012 Teisminio proceso Nr. 3-61-03120-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 30

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui J. E.,

atsakovo atstovui D. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus rajono Nemenčinės K. Parčevskio gimnazija, Vilniaus rajono Pagirių gimnazija, Vilniaus rajono Nemėžio R. K. vidurinė mokykla (Vilniaus rajono Šv. R. K. gimnazija), Vilniaus rajono Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykla, Vilniaus rajono Sužionių vidurinė mokykla, Vilniaus rajono Valčiūnų vidurinė mokykla, Vilniaus rajono Rukainių vidurinė mokykla, Vilniaus rajono Mostiškių pagrindinė mokykla, Vilniaus rajono Marijampolio pradinė mokykla, Vilniaus rajono Medininkų mokykla-darželis) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – atsakovas; Savivaldybės taryba) 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. T3-280 „Dėl 2010-2011 mokslo metų bendrojo lavinimo mokyklų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus patikslinimo“:

- 1 priedo 1 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijoje rusų mokomąja kalba formuojamas jungtinis V ir VI klasių komplektas;

- 1 priedo 2 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Pagirių gimnazijoje lenkų mokomąja kalba formuojami atskiri I ir II klasių komplektai, kad Vaidotų pradinio ugdymo skyriuje formuojami atskiri II ir III klasių komplektai, kad Keturiasdešimt totorių pagrindinio ugdymo skyriuje lenkų mokomąja kalba suformuotas jungtinis I-IV klasių komplektas bei kad Mažųjų Lygainių pradinio ugdymo skyriuje suformuotas jungtinis I-IV klasių komplektas;

- 1 priedo 6 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Nemėžio Šv. R. K. vidurinėje mokykloje lenkų mokomąja kalba formuojamas XI klasės komplektas;

- 2 priedo 13 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad formuojamas XI klasės komplektas;

- 2 priedo 18 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad formuojamas XI klasės komplektas;

- 2 priedo 19 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad formuojamas XI klasės komplektas;

- 2 priedo 21 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Rukainių pradinio ugdymo skyriuje suformuotas jungtinis I-IV klasių komplektas;

- 3 priedo 6 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad formuojamas jungtinis VII ir VIII klasių komplektas;

- 4 priedą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Marijampolio pradinėje mokykloje suformuoti 3 klasių komplektai;

- 4 priedą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Medininkų mokykloje-darželyje suformuotas jungtinis I-IV klasių komplektas.

Prašyme nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 17 d. priimtas sprendimas Nr. T3-280 neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintų Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo (toliau – ir Sąrašas, Kriterijų sąrašas) keliamų reikalavimų, nustatančių moksleivių skaičių klasėse. Prašymo argumentus grindė tuo, jog Savivaldybės tarybos sprendimas neatitiko Kriterijų sąrašo 6.4.2. punkto reikalavimų, kadangi Nemėžio R. K. vidurinėje mokykloje lenkų mokomąja kalba suformuota XI klasė, nors joje mokosi tik 13 mokinių, Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykloje – 7 mokiniai, Sužionių vidurinėje mokykloje – 13 mokinių, Valčiūnų vidurinėje mokykloje – 14 mokinių, neatitiko Kriterijų sąrašo 6.5.2. punkto, kadangi skundžiamu sprendimu Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijoje rusų mokomąja kalba sujungtos V ir VI klasės, nors VI klasėje mokosi 10 mokinių, taip pat Mostiškių pagrindinėje mokykloje sujungtos VII ir VIII klasės, nors VII klasėje mokosi 11 mokinių, neatitiko Kriterijų sąrašo 6.5.1 punkto reikalavimų, nes Pagirių gimnazijoje lenkų mokomąja kalba nesujungtos I ir II klasės, nors jose mokosi atitinkamai 7 ir 8 mokiniai. Pažymėjo, jog šios gimnazijos Vaidotų pradinio ugdymo skyriuje lietuvių mokomąja kalba nesujungtos II ir III klasės, nors jose atitinkamai mokosi 6 ir 9 mokiniai, o šios gimnazijos Keturiasdešimt totorių pagrindinio ugdymo skyriuje lenkų mokomąja kalba bei Mažųjų Lygainių pradinio ugdymo skyriuje sudaryti jungtiniai klasių komplektai iš 4 klasių (I-IV) mokinių. Be to, skundžiamas sprendimas neatitiko Kriterijų sąrašo 6.17.1 punkto reikalavimų, kadangi Marijampolio pradinėje mokykloje sudaryti 3 klasių komplektai, kurių mokinių skaičiaus vidurkis nepasiekia 8 mokinių. Pažymėjo, jog Savivaldybės taryba apsvarsčiusi Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2010 m. rugsėjo 29 d. teikimą Nr. 1T-26 dėl pasiūlymo atsakovui priimto sprendimo pakeitimo ar panaikinimo klausimą, 2010 m. spalio 29 d. posėdyje sprendimu nusprendė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjo prašymą su šiuo prašymu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, jog Kriterijų nesilaikymą sąlygojo tai, jog klasių komplektų skaičius bendrojo lavinimo mokyklose nustatomas vadovaujantis Kriterijų sąrašu, tačiau teisės akto nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, o ne izoliuotai viena nuo kitos. Pažymėjo, jog Vilniaus rajone gyvena 99,9 tūkst. žmonių, iš jų 61,3 proc. – lenkų, 22,4 proc. – lietuvių, 8,4 proc. – rusų, 4,4 proc. – baltarusių, 3,5 proc. – ukrainiečių, totorių, žydų ir kitų tautybių gyventojų, todėl mokyklų steigėjas negali suformuoti klasių komplektų skaičiaus vadovaudamasis Kriterijų sąrašu.

Pažymėjo, jog Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalis numato, kad vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu bendruomenė prašo, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba. Todėl manė, kad Kriterijų sąrašas, nustatydamas visoms mokykloms (ir tautinių mažumų) vienodus reikalavimus, prieštarauja Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 daliai, kadangi savivaldybė vadovaudamasi minėtais kriterijais negali laiduoti mokymosi tautinės mažumos kalba. Pažymėjo, jog jeigu klasės būtų komplektuojamos taip, kaip to reikalauja pareiškėjas bei teisės aktai, tektų uždaryti mokyklas, o toks mokyklų naikinimo procesas turėtų neigiamų pasekmių.

Atkreipė dėmesį, kad Pagirių gimnazijos I ir II lenkų mokomąja kalba klasėse mokosi atitinkamai 7 ir 8 mokiniai. Minėtoje gimnazijoje pagal pradinio ugdymo programą mokosi iš viso 271 mokinys. Iš viso Pagirių gimnazijoje mokosi 882 mokiniai. Pagal Kriterijų sąrašo 6.17.4 punktą gimnazijos bendrojo lavinimo klasių komplektuose pagal ugdymo programas mokinių skaičiaus vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 20, jeigu mokoma pagal pradinio ugdymo programą gyvenvietėje esančioje vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), kurioje mokosi 301 ir daugiau mokinių.

Klasių komplektuose, kai gyvenvietėje yra vienintelė vidurinė mokykla (gimnazija), gali būti 5 mokiniais mažiau (pagal mokinių skaičiaus vidurkį). Pažymėjo, jog Pagirių gimnazija yra vienintelė gyvenvietėje gimnazija, todėl remiantis minėta nuostata klasės komplektuose gali būti 5 mokiniais mažiau. Vadinasi, mažiausias mokinių skaičius klasės komplektuose yra 15, tačiau, atsižvelgiant į Kriterijų sąrašo 6.17.18 punktą klasių komplektuose gali būti 2 mokiniais mažiau negu nurodyta 6.17.4 punkte, jei mokykloje mokoma 2-3 mokomosiomis kalbomis.

Pagirių gimnazija yra dvikalbė mokykla, todėl mažiausias mokinių skaičiaus vidurkis pagal pradinio ugdymo programą yra ne 15, o 13. Pažymėjo, kad Kriterijų sąrašo 6.17.4 ir 6.17.18 punktai sako apie mokinių skaičiaus vidurkį klasių komplektuose pagal ugdymo programą. Pagal pradinio ugdymo programą Pagirių gimnazijoje iš viso mokosi 271 mokinys ir yra suformuota 12 klasių komplektų, mokinių skaičiaus vidurkis klasių komplektuose yra 271/12=13,55. Nurodė, jog formuodama atskirus I ir II klasių komplektus lenkų mokomąja kalba Pagirių gimnazijoje Kriterijų nuostatų nepažeidė.

Nurodė ir tai, jog 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo 1 priedo 2 punktu formuodama Pagirių gimnazijos Vaidotų pradinio ugdymo skyriuje atskirus II ir III klasių komplektus, savivaldybė vadovavosi Kriterijų sąrašo 6.17.2 bei 6.17.18 punktais, pagal kuriuos mažiausias mokinių skaičiaus vidurkis pagal pradinio ugdymo programą klasių komplektuose yra 10. Tuo tarpu Vaidotų pradinio ugdymo skyriuje iš viso mokosi 41 mokinys ir yra suformuoti 4 klasių komplektai. Todėl mokinių skaičiaus vidurkis klasių komplektuose yra 41/4=10,25. Mano, jog turėjo teisę suformuoti Pagirių gimnazijos Vaidotų pradinio ugdymo skyriuje atskirus II ir III klasių komplektus.

Dėl Sužionių vidurinės mokyklos XI klasės nurodė, jog nėra pagrindo naikinti Sužionių vidurinės mokyklos XI klasės komplektą, kadangi mokinių skaičius atitinka Kriterijų nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono Medininkų mokykla-darželis atsiliepime į prašymą paaiškino, kad Medininkų mokykloje-darželyje formuojamas jungtinis I-IV klasių komplektas (8 mokiniai), (I kl. – 2 mokiniai, II kl. – 4 mokiniai, III kl. – 1 mokinys, IV kl. – 1 mokinys), kadangi šioje vietovėje yra vienintelė pradinė mokykla, kurioje dėstoma valstybine kalba. Artimiausia pradinė mokykla Rukainių k. (15 km nuo Medininkų k.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono Valčiūnų vidurinė mokykla atsiliepime į prašymą nurodė, jog Valčiūnų vidurinėje mokykloje 2010 metais 10-oje klasėje mokėsi 14 mokinių (2011 – 2012 m. mokysis 18 mokinių), kurie nori įgyti vidurinį išsilavinimą gimtąja rusų kalba. Mokykla rusų dėstoma kalba yra vienintelė Vilniaus rajone ir vaikai turi tik tokią galimybę siekti vidurinio išsilavinimo. Mokiniams ugdytis gimtąja kalba yra sudarytos tinkamos sąlygos, o mokykla atitinka reikalavimus vykdyti vidurinio ugdymo programos aprašą. Taip pat pažymėjo, jog nors mokyklos išlaikymas kainuoja, tačiau teisės aktai įpareigoja savivaldybę teikti tam tikras paslaugas, nepaisant jų ekonominio pagrįstumo, nes tai būtina visos bendruomenės gerovei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono Sužionių vidurinė mokykla atsiliepime į prašymą nurodė, jog Sužionių vidurinė mokykla iki 2010 m. rugsėjo 1 dienos turėjo 13-os mokinių prašymų į 11 klasę, dėl to mokyklos bendruomenė prašė Vilniaus rajono savivaldybės tarybą leisti steigti 11-ą klasę. Sužionių kaimo ir kitų Sužionių seniūnijos gyvenviečių vaikams ši mokykla yra arčiausiai ir lengviausiai pasiekiama. Kita mokykla – Nemenčinės K. Parčevskio gimnazija yra už 16 kilometrų. Pažymėjo, jog šiuo metu mokykloje mokiniams ugdytis gimtąja kalba yra sudarytos tinkamos sąlygos ir mokykla atitinka reikalavimus vykdyti vidurinio ugdymo programos aprašą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono Nemenčinės K. Parčevskio gimnazija atsiliepime į prašymą paaiškino, kad Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijoje 2010 – 2011 m. sujungtos V (1 mokinys) ir VI (10 mokinių) klasės rusų mokomąja kalba, kadangi vienam mokiniui atskiras klasės komplektas negali būti, o artimiausia mokykla rusų dėstomąja kalba yra tik Vilniaus mieste. Pažymėjo, jog vieno mokinio pavežimas į Vilniaus miesto mokyklą kainuos daugiau negu šio vaiko ugdymas jungtinėje klasėje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono Pagirių gimnazija atsiliepime į prašymą paaiškino, kad Pagirių gimnazijoje mokosi 889 mokiniai. Pagal pradinio ugdymo programą mokosi iš viso 272 mokiniai. 2010 mokslo metais Pagirių gimnazijos I ir II lenkų mokomąja kalba klasėse mokėsi atitinkamai 8 ir 8 mokiniai. Nurodė, jog pagal Kriterijų sąrašo 6.17.4. punktą gimnazijos bendrojo lavinimo klasių komplektuose pagal ugdymo programas mokinių skaičiaus vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 20, jeigu mokoma pagal pradinio ugdymo programą gyvenvietėje esančioje vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), kurioje mokosi 301 ir daugiau mokinių. Klasių komplektuose, kai gyvenvietėje yra vienintelė vidurinė mokykla (gimnazija), gali būti 5 mokiniais mažiau (pagal mokinių skaičiaus vidurkį). Kadangi Pagirių gimnazija yra vienintelė gimnazija gyvenvietėje, todėl remiantis paminėta nuostata klasės komplektuose gali būti 5 mokiniais mažiau. Vadinasi, mažiausias mokinių skaičius klasės komplektuose yra 15, tačiau, atsižvelgiant į Kriterijų sąrašo 6.17.18 punktą klasių komplektuose gali būti 2 mokiniais mažiau negu nurodytą 6.17.4 p., jei mokykloje mokama 2-3 mokomosiomis kalbomis. Pagirių gimnazija yra dvikalbė mokykla, todėl mažiausias mokinių skaičiaus vidurkis pagal pradinio ugdymo programą yra ne 15, o 13. Manė, jog formuodami atskirus I ir II klasių komplektus lenkų mokomąja kalba Pagirių gimnazijoje, Kriterijų nuostatų nepažeidė. Pažymėjo, kad formuodami Pagirių gimnazijos Vaidotų pradinio ugdymo skyriuje atskirus II ir III klasių komplektus, vadovavosi Kriterijų sąrašo 6.17.2 bei 6.17.18 punktais, pagal kuriuos mažiausias mokinių skaičiaus vidurkis pagal pradinio ugdymo programą klasių komplektuose yra 10. Tuo tarpu Vaidotų pradinio ugdymo skyriuje iš viso mokosi 41 mokinys ir yra suformuoti 4 klasių komplektai. Todėl mokinių skaičiaus vidurkis klasių komplektuose yra 41/4=10,25. Komplektuodami pradinio ugdymo klases Keturiasdešimt Totorių pagrindinio ugdymo skyriuje, Mažųjų Lygainių pradinio ugdymo, Vaidotų pradinio ugdymo skyriuose atsižvelgė į faktą, kad minėti skyriai yra vieninteliai šiuose bei artimiausiuose kaimuose ir į tai, kad Švietimo įstatymas įpareigoja sudaryti mokiniams sąlygas įgyti bendrąjį išsilavinimą arčiausiai savo gyvenamosios vietos bei garantuoti švietimo prieinamumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo konstatuodamas, jog pirmos instancijos teismas turėjo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo argumentus, susijusius su ginčijamo sprendimo prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2012 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir apžvelgė Vyriausybės atstovo kompetenciją. Akcentavo, jog steigdamas mokyklą, steigėjas turi vadovautis Sąrašo 4 punkto kriterijais, o priešmokyklinio ugdymo grupės, bendrojo lavinimo klasės ir profesinio mokymo grupės mokyklose komplektuojamos vadovaujantis Sąrašo 6 punkte nustatytais kriterijais. Pažymėjo, jog bylą inicijavęs Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje nustatė, kad ginčijamas Savivaldybės tarybos sprendimas šių kriterijų neatitinka. Išdėstė, jog:

- Sąrašo 6.4.2. punkte nustatyta, jog kai mokoma pagal vidurinio ugdymo programą, vienuoliktosios klasės komplektuojamos, jeigu gyvenvietėje, mieste ar savivaldybės centre yra tik viena valstybine lietuvių ar kita mokomąja kalba vidurinė mokykla ar gimnazija, suaugusiųjų mokykla, klasė komplektuojama susidarius ne mažiau kaip 15 mokinių. Tuo tarpu byloje nustatyta, jog Nemėžio R. K. vidurinėje mokykloje lenkų mokomąja kalba suformuota XI klasė, nors joje mokosi 13 mokinių, Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykloje – 7 mokiniai, Sužionių vidurinėje mokykloje – 13 mokinių, Valčiūnų vidurinėje mokykloje – 14 mokinių.

- Sąrašo 6.5.1. punkte nustatyta, jog bendrojo lavinimo klasės jungiamos mokyti pagal pradinio ugdymo programą – gali būti jungiama dvi arba trys klasės. Jungtinėse klasėse mokoma nuo 10 iki 15 mokinių, o byloje nustatyta, jog Pagirių gimnazijoje lenkų mokomąja kalba nesujungtos I ir II klasės (mokosi atitinkamai 7 ir 8 mokiniai). Šios gimnazijos Vaidotų pradinio ugdymo skyriuje lietuvių mokomąja kalba nesujungtos II ir III klasės (atitinkamai mokosi 6 ir 9 mokiniai). Šios gimnazijos Keturiasdešimt totorių pagrindinio ugdymo skyriuje lenkų mokomąja kalba bei Mažųjų Lygainių pradinio ugdymo skyriuje sudaryti jungtiniai klasių komplektai iš 4 klasių (I-IV) mokinių.

- Sąrašo 6.5.2. punkte nustatyta, jog bendrojo lavinimo klasės jungiamos mokyti pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį – 5–8 klasės, neturinčios po 10 mokinių. Jos jungiamos taip: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja arba septintoji su aštuntąja. Mokyti pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį klasės nejungiamos. Tuo tarpu byloje nustatyta, jog Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijoje rusų mokomąja kalba sujungtos V ir VI klasės, nors VI klasėje mokosi 10 mokinių. Mostiškių pagrindinėje mokykloje sujungtos VII ir VIII klasės, nors VII klasėje mokosi 11 mokinių.

- Sąrašo 6.17.1. punkte nustatyta, jog mokyklos-darželio, pradinės, pagrindinės, vidurinės, suaugusiųjų mokyklos, gimnazijos, menų gimnazijos, nacionalinės menų mokyklos ir konservatorijos bendrojo lavinimo klasių komplektuose pagal ugdymo programas mokinių skaičiaus vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 10, jeigu mokoma pagal pradinio ugdymo programą gyvenvietėje esančiuose mokykloje-darželyje, pradinėje mokykloje (pradinio ugdymo skyriuje), kuriuose mokosi iki 40 mokinių. Klasių komplektuose gyvenvietėje esančiuose mokykloje-darželyje, pradinėje mokykloje (pradinio ugdymo skyriuje), kuriuose mokosi iki 20 mokinių, gali būti 2 mokiniais mažiau (pagal mokinių skaičiaus vidurkį). Byloje nustatyta, jog Marijampolio pradinėje mokykloje sudaryti 3 klasių komplektai, kurių mokinių skaičiaus vidurkis nesiekia 8 mokinių.

Teismas apibendrino, jog nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ginčijamas Savivaldybės tarybos priimtas sprendimas neatitinka Sąrašo keliamų reikalavimų, nustatančių moksleivių skaičių klasėse. Pažymėjo, jog Savivaldybės taryba, apsvarsčiusi 2010 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikimą Nr. 1T-26, 2010 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T3-334 netenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikimo, neargumentavo, kuo ydingas teikimo reikalavimas ir ar reikalavimas neadekvatus nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teisės aktų reikalavimams. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, jog susiklosčiusi situacija pateisinama, aptariant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 5 punkto, 6 punkto, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 3 straipsnio, 28 straipsnio 6 dalies, 7 dalies nuostatas. Šiuo aspektu nurodė, jog atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikimo Nr. 1T-26 prašymo nepatenkinimo, nėra susiklosčiusioje situacijoje teisingi įrodymų, teisės aktų nuostatų taikymo aspektais. Pažymėjo, jog byloje taikytinas Sąrašas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas; Švietimo įstatymas) nuostatomis, šio Įstatymo ir Sąrašo nuostatos yra galiojančios. Konstatavo, jog išanalizavus Savivaldybės tarybos atsiliepime nurodytus teisės aktų straipsnių turinį, ginčo medžiagą, konstatuotina, jog sprendimų priėmimo laisvė, savivaldybės funkcijos: - savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, - vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas (švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas, mokymo pagal formaliojo švietimo programas organizavimas ir įgyvendinimas) nepažeistos. Pridūrė, jog atsakovo Įstatymo nurodytomis normomis (Įstatymo 3 straipsniu, 28 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi - švietimo tikslai; švietimo teikėjų tinklo paskirties, kūrimo ir kiti klausimai) ir atsiliepime aplinkybių konstatavimu negalima pripažinti, jog atsakovo pozicija ginčo klausimu yra teisinga.

III. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 148 – 151), kuriuo prašo šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vyriausybės atstovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, neteisingai pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Pažymi, jog savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas), kaip viena iš valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų yra priskirta priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialių poreikių, išlaikymas.

Savivaldybė, įgyvendindama šią funkciją, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodo, jog Švietimo įstatymo 24 straipsnis detalizuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 41 straipsnyje įtvirtintą principinę Konstitucijos nuostatą, nustatydamas, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą.

Kartu Švietimo įstatymas įtvirtina principinius reikalavimus švietimo teikėjų tinklui ir valstybės bei savivaldybės institucijų pareigas užtikrinant šių reikalavimų įgyvendinimą: įstatymo 28 straipsnyje yra nustatyta, kad švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę; savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą.

Taigi, Vilniaus rajono savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu komplektuodama atskirus bei jungtinius klasių komplektus siekė užtikrinti Konstitucijos 41 straipsnyje įtvirtintą teisę į nemokamą mokymą, kuri yra detalizuota Švietimo įstatymo 24 straipsnyje.

Pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2010-2011 mokslo metai jau yra pasibaigę ir įpusėjo kiti, 2011-2012, mokslo metai, o tai lemia, jog pareiškėjo reikalavimo neįmanoma įvykdyti. Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje priimtų administracinių teisės aktų neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams pripažintinas gintinu viešojo intereso objektu (LVAT praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, 2008, Nr. 6 (16), p. 341.).

LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, ne kartą yra pabrėžęs, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Valstybės (savivaldybių) institucijų teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo turi būti numatyta įstatymu. Vyriausybės atstovui teisė ginti viešąjį interesą, kurį pažeidžia savivaldybės institucijos ar pareigūnai, suteikta Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatomis.

Teigia, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat gina viešąjį interesą Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio prasme. Remiasi ir LVAT administracine byla Nr. A822-65/2009, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti bei LVAT administracine byla Nr. A 22-1251/2009, kurioje konstatuota, kad, jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso.

Priduria, jog analogiška bylai situacija buvo nagrinėjama ir LVAT administracinėje byloje Nr. A822-1251/2009, kur teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo žinoma, kad 2008-2009 mokslo metai buvo įpusėję ir atitinkamos klasės jau suformuotos, mokymosi sutartys jau buvo sudarytos, vadinasi, pareiškėjo pareikšto reikalavimo išnagrinėjimas negali apginti viešojo intereso, todėl Vyriausybės atstovo pareiškimas buvo atmestas. Apibendrina, jog nenustačius, kad administracinių aktų (ar jų dalies) panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo reikalavimas neturėtų būti tenkinamas.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 155 – 157) prašo šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos argumentacija, kad patenkinus Vyriausybės atstovo prašyme keliamus reikalavimus nebus galima apginti viešojo intereso, nes Vyriausybės atstovas šioje byloje kreipėsi į teismą ne siekdamas apginti pažeistą viešąjį interesą, o atlikdamas Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pavestą savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos įstatymams ir Vyriausybės sprendimams kontrolę.

Pabrėžia, jog tai – skirtingi savivaldybių administracinės priežiūros būdai, ką patvirtina Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 ir 5 straipsnių analizė (remiasi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalių ir 4 dalių, 5 straipsnio 6 dalies nuostatomis). Teigia, jog iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Vyriausybės atstovas veikė ne taip, kaip numatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje ir nesinaudojo teisės akto sustabdymo teise. Be to, nebuvo tiesiogiai su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, kreipiamasi į teismą, kaip tai numato Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis ir 5 straipsnio 6 dalis.

Tikina, jog bylos medžiaga patvirtina, kad Vyriausybės atstovas, vykdydamas Vilniaus rajono savivaldybės administracinę priežiūrą patikrino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. T3-280 ir nustatęs, jog šis prieštarauja Sąrašui, 2010 m. rugsėjo 29 d. teikimu Nr. 1T-26 pasiūlė Vilniaus rajono savivaldybės tarybai pakeisti ar panaikinti ginčijamą sprendimą. Kadangi tą padaryti Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. spalio 9 d. sprendimu atsisakė, Vyriausybės atstovas vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu turėjo skųsti Vyriausybės nutarimui prieštaraujantį savivaldybės tarybos sprendimą teismui.

Iš šių aplinkybių matyti, kad Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą ne siekdamas ginti viešąjį interesą (nors įstatymams ir Vyriausybės nutarimams prieštaraujančių savivaldybės teisės aktų panaikinimas tam tikra dalimi pats savaime yra viešasis interesas), tačiau siekdamas, kad būtų panaikintas Vyriausybės nutarimui prieštaraujantis savivaldybės tarybos sprendimas, todėl tai, ar patenkinus Vyriausybės atstovo apskrityje prašymą būtų apgintas viešasis interesas, šioje byloje nėra esminė aplinkybė. Priduria, jog toks Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo aiškinimas suformuluotas ir LVAT 2011 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2718/2011.

Taip pat nesutinka su apelianto motyvu, jog ginčijamu sprendimu suformuojant klasių komplektus, nesivadovaujant Kriterijų sąrašu, buvo siekiama „užtikrinti Konstitucijos 41 straipsnyje įtvirtintą teisę į nemokamą mokymą, kuri yra detalizuota Švietimo įstatymo 24 straipsnyje“, nes Kriterijų sąrašas buvo sudarytas ir patvirtintas Vyriausybės nutarimu įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą. Pažymi, jog apeliantas nei atsiliepime į Vyriausybės atstovo prašymą pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nekelia abejonių dėl Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 746 ar juo patvirtinto Kriterijų sąrašo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Švietimo įstatymui ar kitiems įstatymams ir neprašo dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl vien tai, kad Vyriausybės nutarimas yra žemesnės galios teisės aktas nei Konstitucija ir įstatymai, nesuteikia teisės nevykdyti Vyriausybės nutarimuose įtvirtintų teisės normų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) ginčijo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 17 d. priimto sprendimo Nr. T3-280 „Dėl 2010-2011 mokslo metų bendrojo lavinimo mokyklų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus patikslinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalies teisėtumą, teigdamas, jog Sprendimas minėta dalimi prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintų Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo (toliau – ir Sąrašas, Kriterijų sąrašas) keliamiems reikalavimams, nustatantiems moksleivių skaičių klasėse.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo prašymą tenkino, konstatuodamas, jog dalis Sprendimo prieštarauja Sąrašo 6.4.2, 6.5.1, 6.5.2 ir 6.17.1 punktuose įtvirtintiems reikalavimams bei panaikino Sprendimo:

- 1 priedo 1 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijoje rusų mokomąja kalba formuojamas jungtinis V ir VI klasių komplektas;

- 1 priedo 2 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Pagirių gimnazijoje lenkų mokomąja kalba formuojami atskiri I ir II klasių komplektai, kad Vaidotų pradinio ugdymo skyriuje formuojami atskiri II ir III klasių komplektai, kad Keturiasdešimt totorių pagrindinio ugdymo skyriuje lenkų mokomąja kalba suformuotas jungtinis I-IV klasių komplektas bei kad Mažųjų Lygainių pradinio ugdymo skyriuje suformuotas jungtinis I-IV klasių komplektas;

- 1 priedo 6 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Nemėžio Šv. R. K. vidurinėje mokykloje lenkų mokomąja kalba formuojamas XI klasės komplektas;

- 2 priedo 13 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad formuojamas XI klasės komplektas;

- 2 priedo 18 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad formuojamas XI klasės komplektas;

- 2 priedo 19 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad formuojamas XI klasės komplektas;

- 2 priedo 21 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Rukainių pradinio ugdymo skyriuje suformuotas jungtinis I-IV klasių komplektas;

- 3 priedo 6 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad formuojamas jungtinis VII ir VIII klasių komplektas;

- 4 priedą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Marijampolio pradinėje mokykloje suformuoti 3 klasių komplektai;

- 4 priedą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Medininkų mokykloje-darželyje suformuotas jungtinis I-IV klasių komplektas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamo sprendimo motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo faktines byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo Sprendimo dalies neatitiktį Sąrašo kriterijams. Teisėjų kolegija šiems pirmosios instancijos teismo motyvams pritaria ir jų išsamiai nebekartoja. Pabrėžtina, jog atsakovui pareiga nagrinėjamu atveju laikytis Sąrašo kriterijų tiesiogiai kilo iš Švietimo įstatymo 42 straipsnio 6 punkto bei šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies. Be to, akcentuotina, jog minėtų teismo sprendimo motyvų iš esmės neginčija ir atsakovas apeliaciniu skundu, t. y. jis nenurodo jokių konkrečių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju klaidingai pritaikė Sąrašo punktus, bet priešingai – savo Sąrašo punktuose išdėstytų reikalavimų, nustatančių moksleivių skaičių klasėse, nesilaikymą grindžia būtinybe laikytis Konstitucijos ir kitų aukštesnės galios aktų. Tačiau tokiems atsakovo argumentams negalima pritarti, nes jie paneigtų bendrąją teisės aktų teisėtumo prezumpciją, t. y. tai, jog poįstatyminiai teisės aktai yra suderinti su aukštesnės teisės galios aktais ir laikomi atitinkančiais įstatymus bei Konstituciją iki tol, kol nėra nuginčijami nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovas neinicijavo Sąrašo teisėtumo patikros, t. y. neprašė dėl jo teisėtumo kreiptis į Konstitucinį Teismą, abejonių dėl jo teisėtumo nekyla ir teisėjų kolegijai, todėl pritarti vien subjektyviai atsakovo pozicijai dėl egzistuojančios prieštaros tarp Sąrašo ir aukštesnės galios teisės normų, tokiu būdu paneigiant imperatyvią pareigą laikytis Sąrašo nuostatų, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsakovas apeliaciniame skunde argumentuoja, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi siekiu ginti viešąjį interesą, tačiau Sprendimas jau yra sukėlęs materialines teisines pasekmes, o būtent – 2010-2011 mokslo metai duotuoju momentu jau yra pasibaigę, klasių komplektai suformuoti, todėl pareiškėjo reikalavimo neįmanoma įvykdyti. Atsakovo teigimu, tokiu būdu viešojo intereso neįmanoma apginti, todėl pareiškėjo reikalavimas neturėtų būti tenkinamas, ką patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A822-1251/2009; A822-65/2009).

Šiuo aspektu nurodytina, jog nors sutiktina su tuo, kad tai, ko į teismą kreipdamasis siekė pareiškėjas savaime implikuoja viešojo intereso, kurio turinys apima tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004), buvimą, tačiau procedūrine prasme jis veikė, realizuodamas Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą savivaldybių veiklos teisėtumo priežiūros konstitucinį institutą.

Atkreiptinas dėmesys, jog iš Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 ir 5 straipsnių matyti, kad galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą yra išskirta kaip atskiras Vyriausybės atstovo įgaliojimas. Pastebėtina, jog įgyvendindamas jam priskirtą savivaldybių administracinę priežiūrą (Įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.) Vyriausybės atstovas pirmiausia pateikia motyvuotą teikimą arba rašytinį reikalavimą svarstyti teisės akto panaikinimo ar pakeitimo klausimą (Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.; 5 str. 1 d.) ir tik po to, kai savivaldybė jo nevykdo, kreipiasi į apygardos administracinį teismą (Įstatymo 4 str. 1 d. 4 p.). Tuo tarpu gindamas viešąjį interesą, kai priimtas individualus teisės aktas pažeidžia viešąjį interesą arba viešojo administravimo subjekto teisės aktais ar veiksmais yra pažeidžiamos gyventojų ar organizacijų teisės bei dėl sandorio, kurį sudarant buvo pažeisti teisės aktai pripažinimo negaliojamo, Vyriausybės atstovas turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą (Įstatymo 4 str. 4 d.; 5 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad nustatęs Sprendimo dalies neatitikimą Sąrašo nuostatoms, Vyriausybės atstovas 2010 m. rugsėjo 29 d. teikimu (I t., b. l. 8 – 9) pasiūlė Vilniaus rajono savivaldybės tarybai svarstyti Sprendimo pakeitimo ar panaikinimo klausimą, tačiau ji nusprendė Sprendimą palikti nepakeistą, ir tik po to Vyriausybės atstovas kreipėsi į administracinį teismą. Pažymėtina, jog minėta pozicija atitinka dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. administracines bylas Nr. A525-2718/2011; A662-2341/2012), todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčo išsprendimas nėra reikšmingas, nes, kaip minėta, Vyriausybės atstovas veikė įgyvendindamas Konstitucijos jam pavestą savivaldybių administracinę priežiūrą, taigi nors 2010-2011 mokslo metai yra pasibaigę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neleistina situacija, jog ginčo sprendimu neteisėtai suformuoti klasių komplektai būtų įteisinami.

Be to, pirmosios instancijos teismas, kuriam byla apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio apeliacinį skundą, buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, vadovavosi aukštesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir nagrinėjo pakartotinai grąžintą bylą iš esmės ir pagrįstai pripažino, jog Sprendimo dalis prieštarauja Sąrašui. ABTĮ 3 straipsnis įpareigoja administracinį teismą nustatyti administracinio akto teisėtumo klausimą, t.y. nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Minėtais administracinės bylos dalyko pagrindiniais kriterijais nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai vadovavosi, nepaisant to, kad bylos išsprendimu nebeįmanoma ištaisyti pasikeitusios faktinės padėties.

Tačiau pažymėtina ir tai, jog nepaneigiant Sprendimo dalies neteisėtumo, kurį pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, duotuoju momentu iš Vilniaus rajono savivaldybės pateiktų dokumentų (I t., b. l. 1 – 62), akivaizdu, kad ginčijamas Sprendimas (jo dalis) yra įvykdytas, 2010-2011 mokslo metai pasibaigę, todėl Sprendimo dalį nagrinėjamu atveju naikinti būtų neprotinga ir nepagrįsta, nes grįžti į ankstesnę padėtį ir tokiu būdu atkurti teisėtą situaciją, pasikeitus faktinei situacijai, nebėra galimybių. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendrasis teisės principas įtvirtina, kad teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma, todėl lygiai taip pat ir teismo sprendimas negali reikalauti įvykdyti to, kas objektyviai yra negalima.

Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija mano, jog Sprendimo dalis buvo pagrįstai pripažinta neteisėta, tokiu būdu išpildant satisfakcinę kreipimosi į teismą funkciją bei pripažįstant, jog Vyriausybės atstovas, veikdamas intra vires bei įgyvendindamas savivaldybių administracinę priežiūrą, pagrįstai kreipėsi į teismą tuo metu, kai neteisėtu aktu sukurta faktinė situacija dar galėjo būti pakeista (ginčo atsiradimo metu). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo administracinio akto teisėtumo, buvusio šio akto priėmimo metu, klausimą (ABTĮ 3 straipsnis). Tačiau panaikinti ginčytą Sprendimo dalį dabartiniu momentu duotosiomis aplinkybėmis būtų nepagrįsta, nes teismo sprendimas būtų neaktualus (ABTĮ 86 straipsnis).

Apibendrinant konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimas pakeistinas, ginčytą Sprendimo dalį pripažįstant neteisėta, tačiau netenkinant pareiškėjo prašymo ją panaikinti (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą, rezoliucinę dalį išdėstant taip: pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkinti iš dalies. Pripažinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. T3-280 „Dėl 2010-2011 mokslo metų bendrojo lavinimo mokyklų klasių komplektų ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus patikslinimo“:

- 1 priedo 1 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Nemenčinės K.Parčevskio gimnazijoje rusų mokomąja kalba formuojamas jungtinis V ir VI klasių komplektas;

- 1 priedo 2 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Pagirių gimnazijoje lenkų mokomąja kalba formuojami atskiri I ir II klasių komplektai, kad Vaidotų pradinio ugdymo skyriuje formuojami atskiri II ir III klasių komplektai, kad Keturiasdešimt totorių pagrindinio ugdymo skyriuje lenkų mokomąja kalba suformuotas jungtinis I-IV klasių komplektas bei kad Mažųjų Lygainių pradinio ugdymo skyriuje suformuotas jungtinis I-IV klasių komplektas;

- 1 priedo 6 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Nemėžio Šv. R. K. vidurinėje mokykloje lenkų mokomąja kalba formuojamas XI klasės komplektas;

- 2 priedo 13 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad formuojamas XI klasės komplektas;

- 2 priedo 18 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad formuojamas XI klasės komplektas;

- 2 priedo 19 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad formuojamas XI klasės komplektas;

- 2 priedo 21 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Rukainių pradinio ugdymo skyriuje suformuotas jungtinis I-IV klasių komplektas;

- 3 priedo 6 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad formuojamas jungtinis VII ir VIII klasių komplektas;

- 4 priedą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Marijampolio pradinėje mokykloje suformuoti 3 klasių komplektai;

- 4 priedą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Medininkų mokykloje-darželyje suformuotas jungtinis I-IV klasių komplektas

neteisėtais ir prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintų Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo nuostatoms.

Kitoje dalyje pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymo netenkinti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan