2019-09-18 Nr. AB-17479-3-65-3-00118-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-481-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00118-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo V. J. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. raštą Nr.Sr-1906 (25.2.23) ir įpareigoti šią instituciją pareiškėjo 2018 m. gruodžio 3 d. prašymą tenkinti pilnai; 2) panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr.Sr-1446 (25.2.23) ir įpareigoti atsakovą teikti kompensacijas. Panaikinti su galimybe neteikti susijusį įstatymą; 3) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę pakeisti teisinį reguliavimą ir su juo susijusius įstatymus, nutartis, sprendimus, aktus socialiai remtino asmens naudai.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi konstatavo, jog skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2019 m. gegužės 28 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Pareiškėjas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjos 2019 m. gegužės 14 d. nutarties teismui pateikė atskirąjį skundą. Atskirasis skundas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjos 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti, ši teismo nutartis atskiruoju skundu apskųsta nebuvo, įsiteisėjo.

Pareiškėjas, susipažinęs su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjos 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi, 2019 m. gegužės 20 d. teismui pateikė „Pareiškimą dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą“, kuriame nurodė, kad jo pateiktame atskirajame skunde yra pateiktas teisėjos reikalavimų ištaisymas, juos paaiškinant, prašė jo 2019 m. gegužės 15 d. pateiktą dokumentą (atskirąjį skundą) laikyti pareiškimu/paaiškinimu į teisėjos pateiktus reikalavimus ir jo teismui pateiktą skundą priimti nagrinėti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį su priedais pareiškėjui.

Teismas pareiškėjui paaiškino, kad proceso šalies teikiamas atskirasis skundas yra savarankiškas procesinis dokumentas, teikiamas ABTĮ nustatytais pagrindais (pirmosios instancijos teismo priimtai nutarčiai apskųsti apeliacine tvarka), jo priėmimas bei nagrinėjimas reglamentuotas skirtingomis ABTĮ normomis (ABTĮ 151-155 str.) nei skundo teismui pateikimo, priėmimo, tarp jų – ir trūkumų šalinimo, klausimai (ABTĮ 23-25, 28-33 str.), todėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir pareiškėjui šios nutarties neapskundus apeliacine tvarka, pareiškėjui išliko pareiga pašalinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytus trūkumus, teikiant teismui patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus. Papildomai teismas pasisakė, jog pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti pareiškėjo argumentai, kuriais jis nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytais skundo trūkumais, tačiau šioje nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl jo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą, teikiant ABTĮ normas atitinkantį skundą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį, pareiškėjo skundą laikyti pateiktu ir nagrinėti jį iš esmės. Nušalinti teisėją nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjo vertinimu teismas nenagrinėjo bylos iš esmės dėl akivaizdžių smulkmenų, kurias buvo galima išsiaiškinti posėdžio metu. Teismo tikslas ne išnagrinėti bylą, o rasti būdą, kaip jos nenagrinėti, dėl šios priežasties pareiškėjas abejoja dėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendusios teisėjos kompetencijos. Teisėja nerodė jokios iniciatyvos, nesilaikė proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principo.

Pareiškėjas teigia, kad rašybos smulkmenos nesudaro pagrindo nenagrinėti bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį su priedais pareiškėjui.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Visų pirma pažymėtina, kad kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-937-502/2016). Smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-614-520/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017 ir kt.). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-400/2006, 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-453-492/2015, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-937-502/2016, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-165-261/2017 ir kt.).

Nors termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, tačiau teismas šiuo institutu neturėtų piktnaudžiauti ir spręsdamas dėl pareiškėjo skundo priėmimo, kuomet pareiškėjas yra suformulavęs keletą reikalavimų ir dalis jų yra tikslintini, ar asmuo turi pateikti papildomai trūkstamus dokumentus, nepriimti ir kitų asmens reikalavimų, kuriuos jis suformulavo korektiškai ir nepraleidęs jų apskundimo termino. Jeigu bent dalį skundo reikalavimų teismas gali priimti, juos privalo priimti, nors asmens pateiktame skunde ir yra trūkumų dėl kitų reikalavimų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog visos administracine tvarka nagrinėjamos bylos yra susijusios su poreikiu apsaugoti viešąjį interesą, kas lemia specifinę administracinio teismo padėtį. Dažniausiai privatus asmuo neturi pasirinkimo dėl dalyvavimo administraciniame teisiniame santykyje arba yra priverstas pats inicijuoti tokių teisinių santykių atsiradimą tam, kad galėtų įgyvendinti tam tikrą savo teisę, ir tik ginčui pasiekus administracinį teismą šalys tampa lygiateisėmis, kas suponuoja būtinybę administraciniam procese būti aktyviam. Be to, žmogaus teisių apsaugos reikalavimai lemia, kad proceso rezultatas administracinėje byloje turi kuo mažiau priklausyti nuo šalies sugebėjimo ginti savo interesus administraciniame teisme, o teismo sprendimas turi kuo labiau atitikti tarp šalių realiai susiklosčiusius teisinius santykius bei jiems taikytinas teisės normas (žr. V. V.. Kodėl administracinis teismas turi būti aktyvus. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija. 2006 m. rugpjūčio 14-15, Vilnius. Teisė į teisminę gynybą ir jos realizavimo praktiniai aspektai. 2006 Mykolo Romerio universitetas, p. 170-171; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013, 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-101-602/2018).

Teisėjų kolegija susipažinusi su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi, pritaria, jog daliai pareiškėjo skunde keltų reikalavimų turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Tačiau teismas nepritaria Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarčiai, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą visa apimtimi, nors pareiškėjo skundo pirmasis reikalavimas dėl Socialinės paramos skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. rašto Nr.Sr-1906 (25.2.23) panaikinimo buvo pateiktas nepraleidus jo apskundimo termino ir teismas 2019 m. gegužė 14 d. nutartyje iš esmės nenurodė dėl kokių priežasčių šis pareiškėjo reikalavimas yra nepriimtinas ir tikslintinas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan