aaffb876-cef0-419a-80d2-e62d3e341517 · Tauragės apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-16-439/2020 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00012-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 21.10.4. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 14 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Elena Bartulienė, sekretoriaujant R. L., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Å ., jo atstovui advokato padėjėjui R. C., institucijos, priėmusios nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkui K.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. Å . skundÄ dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-3712-2019. Teismas n u s t a t ė : R. Å . skundu praÅ¡o pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr.85-ANR_N-1454-2019, kuriame jo nusižengimas kvalifikuotas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 420 straipsnio 2 dalį, t. y. praÅ¡o jo padarytÄ administracinį nusižengimÄ perkvalifikuoti iÅ¡ ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, taip pat praÅ¡o jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

P. R. Å . skunde nurodė, jog 2019 m. gruodžio 23 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos virÅ¡ininkas K. L., iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ Nr. 85-ANR-N-3712-2019, pripažino jį kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskyrė jam administracinę nuobaudÄ 500 Eur baudÄ bei taikė administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimÄ (teisę vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių. PareiÅ¡kėjas nesutinka su tokiu nutarimu, teigia, kad jis nuo pat pradžių prisipažino, kad jo tikslas buvo aplenkti du priekyje jo stovėjusius ar lėtai judančius automobilius, matė, kad prieÅ¡ sankryÅ¾Ä tarp pirmojo automobilio, kuris irgi vos judėjo, yra tarpas ir tikėjosi aplenkęs du automobilius atsidurti tarp pirmojo ir aplenktųjų automobilių.

Aplenkęs du automobilius pamatė, kad tarp jų ir pirmojo automobilio, kuris jau lėtai įvažiavo į pagrindinę gatvę (sankryÅ¾Ä ), nėra pakankamai vietos, kad tilptų jo automobilis, tada jis priėmė momentinį sprendimÄ lenkti ir trečiÄ automobilį, dėl ko teko staiga įvažiuoti į sankryÅ¾Ä ir jo automobilį ant Å¡lapios dangos užmetė ir apsuko. Nesutinka su teiginiu, kad jis specialiai spaudė akseleratorių tam, kad automobilis pradėtų slysti Å¡onu. Jis neturi tiek patirties, kad sugebėtų Å¡ioje situacijoje taip suvaldyti automobilį, nemoka taip daryti ir tokio tikslo neturėjo, to tyčia nedarė.

Pripažįsta, jog supratęs, kad jo automobilis nebetilps tarp kitų automobilių, staigiau paspaudė akseleratorių, bet todėl, kad išvengtų susidūrimo su kitais automobiliais. Jis taip privalėjo daryti, kadangi lįsdamas tarp automobilių būtų juos kliudęs, dėl to gavosi netyčinis staigesnis akseleratoriaus paspaudimas ir įvyko šis įvykis. Kelio danga buvo slidi, jis to neįvertino, o ir nebeturėjo iš ko rinktis, automobilis staiga apsisuko jam to nenorint ir specialiai to nesiekiant, jis tokio veiksmo nebuvo numatęs ir jo tyčia nesiekė.

Jo veiksmai buvo netyčiniai, atlikti ne dėl chuliganiškų paskatų. Įvykio vietoje, vaizdo įrašuose nesimato jokių slydimo, padangų pėdsakų, žymių, to niekur nėra užfiksuota. Vaizdo įraše matosi, kaip pirmasis, t. y. nežymėtas policijos automobilis, nebuvo priverstas staiga stabdyti, kad išvengtų eismo įvykio, kaip tai nurodoma nutarime, o ramiai privažiavo prie jo sustojusio automobilio ir dar jį užblokavo. Be to byloje nėra surinkta jokių faktų, kam konkrečiai buvo sukelta grėsmė, neigiamos pasekmės, kur nukentėjo eismo saugumas, kam padaryta žala.

Mano, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , kadangi lenkė vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , važiavo per pėsčiųjų perėjÄ , tačiau jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiÅ¡kų veiksmų, nebuvo realaus pavojaus, nebuvo priežastinio ryÅ¡io. Protokole ir nutarime nėra nurodyta, kad jo vairavimas kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kad tai buvo Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kaip to reikalauja ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicija.

Policijos pareigÅ«nai elgėsi provokuojančiai, jų automobilis tyčia judėjo lėtai, nors (duomenys neskelbtini) punktas numato, kad vairuotojui draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismÄ , o tai priverčia kitus vairuotojus pažeidinėti E. Å . eismo įvykis nebuvo tinkamai įformintas, nebuvo suraÅ¡ytas eismo įvykio fiksavimo protokolas. Policijos automobiliui neteko staigiai stabdyti, posÅ«kyje ir įvažiavęs į pagrindinę gatvę tarnybinis automobilis judėjo daugiausia 30 km/val. greičiu, todėl nebuvo staigaus stabdymo, jo negalėjo bÅ«ti esant tokiam greičiui.

P. S. Z. negalėjo matyti, kad jis spaudė akceleratoriaus pedalÄ , nes nesėdėjo jo automobilyje. Teigia, kad nebuvo jokių jo tyčinių veiksmų dėl akceleratoriaus paspaudimo ir automobilio slydimo, nebuvo ir priežastinio ryÅ¡io, kadangi situacija įvyko staiga. Galu varomu automobiliu važinėja neseniai, todėl nebuvo įgudęs kaip jį vairuoti ir elgtis esant tokiai situacijai. Byloje nėra įrodymų, kad jis savo vairavimu pademonstravo niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius žmones, administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad jis savo vairavimu pademonstravo niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius žmones ir kad demonstruodamas savo iÅ¡skirtinumÄ , nepagarbÄ kitiems vairuotojams sukėlė jų neigiamÄ reakcijÄ , pasipiktinimÄ .

Mano, jog nenustatytas bÅ«tinas jam inkriminuoto nusižengimo sudėties požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos. ANK 420 straipsnio 2 dalis nurodo, kad chuliganiÅ¡kas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų. Tačiau pareigÅ«nas be jokio teisinio pagrindo paskyrė jam administracinę nuobaudÄ 500 Eur baudÄ bei taikė administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimÄ (teisę vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių, t. y. taikė vidurkius, nors jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pakartotinumo nėra.

Mano, kad toks neproporcingas nuobaudos skyrimas yra teisiÅ¡kai neįvertintas, nepagrįstas, neteisingas, neproporcingas, nesilaikoma sveikos pusiausvyros, nuoseklumo, teisinių nuostatų. Jam yra 18 metų, mokosi Kretingos suaugusių ir jaunimo centre 12 klasėje, tenka važinėtis į KretingÄ , turi susiradęs darbÄ Tauragėje, močiutė guli ligoninėje, jÄ reikia vežioti pas gydytojus, tokį KET pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ , prisipažino padaręs šį pažeidimÄ , įvykio metu buvo blaivus, tuo metu labai skubėjo, todėl ir pasielgė neatsakingai, lengvabÅ«diÅ¡kai, dėl tokio savo poelgio labai gailisi, iÅ¡ karto prisipažino, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti šį pažeidimÄ , netrukdė tyrimui, vykdė pareigÅ«nų reikalavimus, charakterizuojamas gerai, nėra piktybinis KET pažeidėjas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra teistas.

Automobilis jam gyvybiÅ¡kai reikalingas baigti mokslus, laisvu laiku dirba kartu su tėvu statybose, ten reikalingas automobilis nuvykti į darbo vietÄ , atsivežti statybinius įrankius ir medžiagas, jis yra vienintelis, kuris prižiÅ«ri savo močiutę Z. B., gim. m., kuri gyvena kartu su juo, kuriai nustatyti nuolatiniai dideli specialieji poreikiai, reikalinga pastovi priežiÅ«ra ir globa, ruoÅ¡iami dokumentai pripažinti jį oficialiu močiutės globėju. Mano, kad nutarime nurodyta prielaida, jog jis praeityje baustas už tyčinius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus ir tai rodo jo polinkį daryti tyčinius teisės pažeidimus, yra neteisinga ir turėtų bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai, nes tai nesusiję su Å¡iuo įvykiu.

Jis įsitikinęs, kad yra visos sÄ lygos jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. P. R. Å . teismo posėdžio metu palaikė skundÄ , prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jis nusižengimo dienÄ grįžo iÅ¡ Klaipėdos ir susitiko su draugu mieste.

Jam paskambino mama ir pasakė, kad turi parvežti vaistus, nes močiutei reikia juos iÅ¡gerti. Važiavo kartu su draugu. Kelias buvo Å¡lapias ir buvo tamsu. Jis yra vietinis gyventojas, Skaudvilė jam gerai pažįstama, važiavo Å¡alutiniu keliu ir suprato, kad artėja prie sankryžos. PrieÅ¡ jį buvo trys maÅ¡inos, priekinė, kaip suprato, buvo lyg sustojusi ir įsijungusi avarinį signalÄ , kiti du automobiliai lėtai važiavo. PrieÅ¡ais jį maÅ¡ina judėjo lėtai, o jis skubėjo, nenorėjo lėtai važiuoti, todėl priėmė sprendimÄ aplenkti du automobilius, važiuojančius prieÅ¡ais jį.

Manė, kad liko didesnis atstumas iki sankryžos ir spės aplenkti maÅ¡inas ir grįžti į savo kelio juostÄ iki sankryžos. Manė kad jo maÅ¡ina tilps į tarpÄ tarp pirmos ir antros maÅ¡inos. Kai iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ pirmasis automobilis pradėjo rodyti posÅ«kio ženklÄ , pamatęs, kad neįtilps tarp automobilių, paskutinę minutę sumÄ stė įvažiuoti į sankryÅ¾Ä , siekiant iÅ¡vengti avarijos. Pripažįsta, kad nebuvo saugus toks jo sprendimas. Jo veiksmÄ reikėtų įvardinti kaip neapgalvotÄ per skubėjimÄ .

Pralenkė automobilius gal 30-40 km/h greičiu. Reikėjo per staigiai pasukti į kairę ir dėl to jį sumėtė. Jis sustojo už pėsčiųjų perėjos, kai jo automobilį apsuko. Galėjo baigtis avarija, bet jei jis nebÅ«tų iÅ¡važiavęs į sankryÅ¾Ä irgi bÅ«tų blogai pasibaigę. PareigÅ«no automobiliui staiga stabdyti nereikėjo, jis lėtai privažiavo prie jo. Nepripažįsta, kad specialiai spaudė akceleratorių, nepripažįsta, kad buvo chuliganiÅ¡kos paskatos, kad buvo tikslas pasirodyti.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į R. Å . skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Tauragės AVPK priimtÄ nutarimÄ . Atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, jog automobilio ratai yra prasukami, tai padaryti įmanoma tik greičio pedalÄ spaudžiant tyčia, kad galiniai ratai prasisuktų. Jokia automobilio saugumo sistema tokios funkcijos neatlieka, prieÅ¡ingai automobilis tokiu atveju stabdomas. Jei automobilyje yra įrengta ASR – antipraslydimo sistema, tai vairuotojui neįmanoma prasukti ratus ir automobilis niekaip negalėtų bÅ«ti valdomas, kaip tai darė pareiÅ¡kėjas, nebent vairuotojas iÅ¡jungė sistemÄ arba ji neveikė.

Vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matosi, kaip pareiÅ¡kėjo vairuojamas automobilis važiuoja eilėje ketvirtas ir, likus prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su pagrindiniu keliu apie 20-25 m, iÅ¡važiuoja į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir, staiga padidinęs greitį, suka į kairę, į pagrindinį keliÄ . Vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matoma, kaip automobilio iÅ¡metamųjų dujų kiekis staiga padidėja nuo staiga spaudžiamo greičio pedalo ir didinamų apsukų. PareiÅ¡kėjo teiginį, kad jis norėjo aplenkti stovėjusius automobilius, vertina kritiÅ¡kai, kadangi priekyje važiavę trys automobiliai rodė posÅ«kio signalÄ Ä¯ kairę ir, tai matydamas pareiÅ¡kėjas vis tiek juos lenkė, tai darydamas tyčia.

Byloje nėra jokių duomenų, kad priekyje važiavę automobiliai stovėjo. PareiÅ¡kėjas pateikė charakteristikÄ , kurioje nėra nurodoma teigiamų jo savybių, tiesiog nurodoma, kad nėra gauta nusiskundimų. PareiÅ¡kėjas praeityje yra baustas už vieÅ¡osios tvarkos nusižengimus, tai parodo jo polinkį daryti teisės pažeidimus. Teismo posėdžio metu Tauragės AVPK atstovas nesutiko su skundu atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiÅ¡kino, jog vaizdo įraÅ¡e matomi trys automobiliai, važiavę už policijos nežymėto automobilio, visÄ vakarÄ važinėjosi kartu, todėl mano, jog tikėtina, kad tokie pareiÅ¡kėjo manevrai buvo atlikti dėl pasirodymo prieÅ¡ draugus.

Tai patvirtinti gali liudytojais byloje apklausiami pareigūnai, kurie patruliuodami matė tuos automobilius kartu. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas netenkintinas. Dėl nusižengimo kvalifikavimo Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 23 d. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. nutarimu pareiškėjas R. Š. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. lapkričio 15 d., 22 val. 57 min., Vilniaus - Liaudies a. gatvių sankryžoje, Skaudvilė, Tauragės r. sav., vairuodamas automobilį BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusius automobilius, kirsdamas iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , per pėsčiųjų perėjÄ bei sankryžoje, specialiai spausdamas akceleratorių, tam, kad automobilis pradėtų slysti Å¡onu, dėl ko galiniai, varomieji ratai praslydo, automobilio nesuvaldė, kuris apsisuko važiuojamoje kelio dalyje, dėl ko aplenkto automobilio vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti, kad iÅ¡vengtų eismo įvykio.

Todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3, 5, 8, 9, 140.1 punktų reikalavimus. Jam paskirta nuobauda 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). P. R.

Å . pripažino, kad lenkė automobilius neleistinoje vietoje ir iÅ¡važiavo į sankryÅ¾Ä , slysdamas per perėjÄ , tačiau nepripažino, jog tai darė tyčia. Nurodė, kad važiuodamas iÅ¡ paskos kitiems automobiliams, pagalvojo, jog priekyje automobilis yra sugedęs, kadangi automobiliai judėjo labai lėtai, o jis skubėjo, todėl nusprendė aplenkti du automobilius bei atsidurti priekyje jų, tačiau pasak jo, supratęs, kad netilps į priekyje esantį tarpÄ , priėmė sprendimÄ važiuoti per sankryÅ¾Ä , kad nesukelti avarijos.

Dėl to netyčia paspaudė daugiau akceleratoriaus pedalÄ , tačiau automobilis buvo varomas galiniais ratais ir pradėjo slysti, automobilį pradėjo mėtyti į Å¡onus, nesuvaldė automobilio ir Å¡is apsisuko 180 laipsnių kampu. Automobilį buvo neseniai įsigijęs, todėl jo valdymas jam buvo neįprastas, neturėjo patirties tokiose situacijose. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina veikÄ , kaip tam tikrÄ administracinį nusižengimÄ , visuma.

Jeigu nėra bent vieno iÅ¡ minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiÅ¡kų veiksmų, nebuvo realaus pavojaus, nebuvo priežastinio ryÅ¡io. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Taigi asmuo už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai:

1) padarytas bent vienas KET pažeidimas;

2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų;

3) Å¡iuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Sutiktina su pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu teiginiu, kad teismų praktikoje chuliganiÅ¡komis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos A.

T. nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodė, jog skubėjo namo pas močiutę ir pagalvojo, kad priekyje prie sankryžos buvęs pirmas automobilis sugedo, nusprendė priešais jį buvusius du automobilius aplenkti ir atsidurti jų priekyje. Tačiau tokius pareiškėjo paaiškinimus paneigia administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas (Vaizdo įrašo pavadinimas:

Skaudvile_IP Camera 7_Skaudvile_20191115225700_20191115225812_270918, žiÅ«rėti nuo pradžių iki 00:13 min.). Kuriame matyti, jog automobiliai visÄ laikÄ judėjo link sankryžos gan tolygiu greičiu ir savaime suprantama, kad esant T formos sankryžoje, iÅ¡važiuojant iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, transporto priemonių vairuotojai ėmėsi visų atsargumo priemonių, tai yra sulėtino greitį, įsitikino, kad į pagrindinį keliÄ Ä¯važiuoti saugu ir, praleidę pagrindiniu keliu važiuojančias kitas transporto priemones, įvažiavo į sankryÅ¾Ä ir užbaigė sukimo į kairę manevrÄ , kaip to reikalauja KET.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklėse numatyta, jog vairuotojas prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams ((duomenys neskelbtini) punktas). PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tai reiÅ¡kia, jog KET jam turėtų bÅ«ti gerai žinomos. PareiÅ¡kėjas turėtų žinoti, kad vykstant eismui transporto priemonės turi laikytis saugaus atstumo, todėl savaime suprantama, kad tarp automobilių, važiavusių vienas paskui kitÄ , buvo tarpai.

IÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad tarpai tarp maÅ¡inų nebuvo tokie, kad pareiÅ¡kėjas turėtų bent menkiausiÄ galimybę aplenkęs automobilius įvažiuoti į tarpÄ tarp jų, juolab, kai automobiliai nuolatos judėjo, automobilių vidutinis ilgis 4-5 metrai. Todėl pareiÅ¡kėjo versija, kad jis mėgino „įtilpti“ tarp automobilių 20-25 metrų atstume iki sankryžos ir nuolat dėl transporto priemonių judėjimo Å¡iam atstumui trumpėjant, yra nelogiÅ¡ka ir neįtikinama.

Be to, iÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o (žiÅ«rėti nuo 00:14 min.), akivaizdžiai matosi, kad pareiÅ¡kėjas net nepristabdė vairuojamo automobilio, nors nurodė, kad pirminis jo siekis buvo aplenkti priekyje buvusius automobilius ir grįžti į savo juostÄ . Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, jog policijos pareigÅ«nai, važiavę pirmame automobilyje prie sankryžos nežymėtu policijos automobiliu, elgėsi provokuojančiai, tai yra tyčia judėję lėtai. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įraÅ¡o (vaizdo įraÅ¡o pavadinimas: 20191115_225641_NF, žiÅ«rėti nuo pradžių iki 00:14 min.) matyti, kad eismas pagrindinėje gatvėje buvo pakankamai intensyvus, pagrindiniu keliu pravažiavo du automobiliai, vienÄ jų pareigÅ«nai, privažiavę kelių susikirtimo vietÄ , pristabdę, praleido ir tada tęsė važiavimÄ , sukdami į kairę, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareigÅ«nai elgėsi provokuojančiai, juolab, kad pareiÅ¡kėjas važiavo ne už pareigÅ«nų automobilio, o už dar dviejų automobilių.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad buvo prastas matomumas ir jam pasirodė, jog automobilis priekyje yra sugedęs, įjungęs avarinį Å¡viesos signalÄ , tačiau iÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o (žiÅ«rėti nuo 00:12 iki 00:15 min.) nustatyta, jog pirmas automobilis (policijos nežymėtas tarnybinis automobilis) buvo pristojęs prie sankryžos vos dvi sekundes, kad praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, todėl pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas vertintinas kritiÅ¡kai, kaip mėginimas iÅ¡vengti atsakomybės. Per dvi sekundes žmogus tiesiog negali įvertinti situacijos ir priimti atitinkamus sprendimus, juolab, kad susidariusi situacija, net jei ir bÅ«tų stovėjęs sugedęs automobilis, nereikalavo priimti skubių, pavojų ir grėsmę eismo dalyvių saugumui keliančių veiksmų.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skubėjo, kad nenorėjo važiuoti lėtai. Kaip skubėjimo priežastį nurodė, jog paskambinus pareiÅ¡kėjo mamai, jis turėjo nuvežti vaistus močiutei, nes jai pasidarė bloga. Tačiau pareiÅ¡kėjo pateikti medicininiai duomenys apie močiutės sveikatÄ niekaip nepatvirtina jo nurodytos versijos. Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo duotų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu darytina iÅ¡vada, jog po administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo jis pirmiausiai parvežė savo draugÄ , kuris važiavo kartu su juo ir tik tada grįžo namo.

Akivaizdu, kad jei pareiÅ¡kėjo močiutei buvo bÅ«tina iÅ¡gerti vaistus, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų toliau skubėjęs pas močiutę, todėl jo nurodyta skubėjimo priežastis vertintina kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti kilusios atsakomybės už savo veiksmus. Net jei pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesų turėjo nuvežti vaistus močiutei ir skubėjo pas jÄ , tai neÅ¡alina jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Visos Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti reikÅ¡mingos tik individualizuojant pažeidėjui skiriamÄ nuobaudÄ .

Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiÅ¡kas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiÅ¡kinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iÅ¡ kurių sprendžiama dėl chuliganiÅ¡kų paskatų buvimo (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik Å¡ių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiÅ¡kų paskatų buvimÄ .

Teismų praktikoje chuliganiÅ¡komis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas vieÅ¡ajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ar žmonių susibÅ«rimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sÄ moningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymÄ bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimÄ (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams (Lietuvos A.

T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bei ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant Å¡oninį automobilio slydimÄ , gali bÅ«ti vienas iÅ¡ chuliganiÅ¡ko vairavimo požymių, tačiau jis turi bÅ«ti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ , leidžiančiÄ spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos A.

T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog kelių eismo dalyvių saugumui grėsmė buvo keliama lenkiant kitus automobilius ir slystant sankryžoje, dėl ko pareiškėjas nesuvaldė savo automobilio ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta kur kas sunkesnių pasekmių. Be to, nustatyta, kad buvo tamsus paros metas, kelio danga šlapia, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad eismas vyko pakankamai intensyviai, turint omenyje, kad buvo beveik 23 valanda.

Ä®vertintina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas kelyje elgėsi ne tik neatsargiai ar nerÅ«pestingai, tačiau jis sukėlė pavojų ir kartu su juo važiavusiam draugui, policijos pareigÅ«nų vairuojamam automobiliui bei kitiems dviem automobiliams, sukusiems iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ . Tokiu bÅ«du jis rodė savo iÅ¡skirtinumÄ , pranaÅ¡umÄ kelyje, tai patvirtina jo tiesioginę tyčiÄ , t. y. norÄ prieÅ¡pastatyti save kitiems eismo dalyviams. Dėmesingo vairuotojo požiÅ«riu toks elgesys yra nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties.

Be to, toks vairavimas kelia pavojų ne tik eismo bei žmonių saugumui, bet ir pačiam vairuojančiam asmeniui, nors Å¡is paprastai to nesuvokia ir nepagrįstai įsivaizduoja, kad vairuoja geriau už kitus eismo dalyvius. Be to, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigÅ«nai A. G., S. Z. parodė, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti trys automobiliai buvo tarpusavyje susiję, kadangi jiems patruliuojant nežymėtu policijos automobiliu pareiÅ¡kėjo vairuojamas automobilis su tais pačiais dviem automobiliais, kuriuos pareiÅ¡kėjas lenkė, visÄ vakarÄ iki įvykio važinėjosi Skaudvilės apylinkėse.

Liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad po įvykio pareiÅ¡kėjas ir minėti automobiliai nuvažiavo į Liaudies aikÅ¡tę Skaudvilėje ir matomai aptarinėjo įvykusį įvykį. Nors administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susijęs su minėtais automobiliais ir administracinio nusižengimÄ tyrusios institucijos - Tauragės AVPK atstovas remiasi tik galima prielaida apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bandė pasirodyti prieÅ¡ draugus juos aplenkdamas, tačiau pats faktas, kad po įvykio pareiÅ¡kėjo automobilis ir minėti du automobiliai (kuriuos pareiÅ¡kėjas įvykio metu lenkė) nuvažiavo į Liaudies aikÅ¡tę Skaudvilėje ir stovėjo aikÅ¡tėje, nesudaro jokio pagrindo tikėti pareiÅ¡kėju, kad jis administracinį nusižengimÄ padarė dėl to, kad labai skubėjo.

Todėl jo pasiteisinimas laikytinas mažareikšme dingstimi, siekiant išvengti atsakomybės. Teismas pabrėžia, jog pareiškėjo aiškinimas, kad jo automobilis yra varomas galiniais ratais ir yra jam neįprastas, tačiau atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad mokantis vairuoti transporto priemones yra aptariami transporto priemonių vairavimo specifiškumai ir jam turėjo būti žinoma, jog galu varomai transporto priemonei pradėjus slysti, jis pirmiausiai privalo sumažinti greitį, tuo tarpu iš pateiktų vaizdo įrašų, bei liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų, iš S. Z. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareiškėjas net nesistengė to daryti, dėl ko, neturint pakankamai patirties, automobilis tapo nevaldomas.

Teismui nėra pagrindo netikėti policijos pareigÅ«nų teismo posėdyje duotais parodymais, kadangi jie iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, atitinka vaizdo įraÅ¡o medžiagÄ . Liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad automobilių susidÅ«rimas neįvyko tik dėl to, kad jis stabdė automobilį, nes pareiÅ¡kėjo automobilis buvo tapęs nevaldomas. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta S. Z.. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo padaryti pažeidimai nesukėlė realių neigiamų padarinių, kiti automobiliai nebuvo dėl to priversti keisti judėjimo krypties, nekilo grėsmė kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, tačiau tokios iÅ¡vados nepaneigia inkriminuoto nusižengimo.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pareigÅ«nai nebuvo priversti staigiai stabdyti, tačiau iÅ¡ administracinio nusižengimo esančio vaizdo įraÅ¡o (Failo pavadinimas 20191115_225701_EF, žiÅ«rėti nuo pradžių iki 00:08 min.) bei liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų, nustatyta, kad pareigÅ«nų automobilis greitėjo ir vienu momentu buvo pasiekęs 32 km/h greitį, pareiÅ¡kėjo nesuvaldytas automobilis apsisuko, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir užblokavo pareigÅ«nų vairuojamam automobiliui keliÄ .

Vaizdo įraše matosi, kad reaguodamas į tai pareigūno vairuojamas automobilis pasuka į kairę ir stabdo. Todėl nesutiktina su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, nes pareigūnas turėjo greitai sureaguoti ir tik turėto nedidelio automobilio greičio dėka jam pavyko sustoti greitai ir išvengti susidūrimo su pareiškėjo vairuojamu automobiliu. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryti KET pažeidimai kėlė pavojų eismo saugumui, iš esmės sudarė realias kliūtis vykti saugiam eismui (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-357-360/2019;

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-334-795/2019). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad nebuvo užpildytas eismo įvykio protokolas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks protokolas pildomas tik įvykus eismo įvykiui, todėl Å¡is argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnis), sutinka, kad pareiÅ¡kėjas padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir nėra pagrindo jo perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Teismas neturi pagrindo teigti, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymÄ . Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Teismas, patikrinęs skundžiamÄ nutarimÄ , skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , nesutinka su skundo argumentais, jog administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Teismo vertinimu byloje yra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , t. y. byloje neginčijamai įrodyti visi minimo nusižengimo požymiai. Nors pareiÅ¡kėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimÄ , tačiau pareigÅ«nas Å¡ios aplinkybės nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Tačiau pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas už nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

PareiÅ¡kėjas tiek suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , tiek nagrinėjant nusižengimo bylÄ Tauragės AVPK, tiek teikiant skundÄ savo kaltės dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nepripažino. Todėl pareigÅ«nas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , pagrįstai Å¡ios aplinkybės nepripažino lengvinančia kaltininko padėtį. Be to, visÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas kėlė versijas, jog skubėjo, turėjo nuvežti vaistus močiutei, kad priekyje važiavęs automobilis galimai buvo sugedęs ir įsijungęs avarinį signalÄ , o tai nelaikytina padėjimu iÅ¡aiÅ¡kinti administracinio nusižengimo bylÄ , ar nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi dėl padaryto administracinio nusižengimo ANK prasme.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo Skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas – praÅ¡oma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. ANK 34 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas kiekvienÄ savo sprendimÄ privalo motyvuoti. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , Lietuvos A. T. nutartyse ne kartÄ pažymėta, kad Å¡is straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ (Lietuvos A.

T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas padarė pavojingÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimÄ imperatyviai nustatė privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienerių iki dvejų metų (ANK 420 str.5d.).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo teisinei padėčiai Å¡velninti nepakanka tokios aplinkybės, kad dėl jo neleistino elgesio jokios neigiamos pasekmės nekilo. Vertinant pareiÅ¡kėjo asmenybę, pažymėtina, kad jis turi dvi galiojančias administracines nuobaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas vairuotojo pažymėjimÄ turi vos pusę metų ir per šį laikotarpį iki skundžiamo administracinio nusižengimo buvo padaręs du KET pažeidimus (vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo bei įvažiavo į zonÄ , kurioje motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas), nuobaudos galiojančios, nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jis neturi galiojančių nuobaudų.

Paskirtos nuobaudos pareiškėjo nesudrausmino, nesulaikė nuo tolesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo. Pareiškėjas nurodė, kad jis vienintelis rūpinasi savo močiute Z. B., kuriai iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, matyti, kad yra nustatyti specialieji poreikiai, tačiau jis nepateikė jokių duomenų, kad tik jis vienas rūpinasi močiute. Nurodo, kad yra tvarkomi dokumentai dėl jo skyrimo globėju, bet pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl vaistų parvežimo jam skambino jo mama, todėl tikėtina, kad Z. B. rūpinasi ne tik jis vienas. Be to, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad Z. B. specialieji nuolatinės slaugos poreikiai nustatyti jau nuo 2019 m. sausio 30 d., tai yra dar prieš pareiškėjui įgyjant teisę vairuoti transporto priemones ir jam esant nepilnamečiui, todėl akivaizdu, kad jo močiute rūpinasi kitas asmuo. Pareiškėjas nurodo, kad mokosi, pradėjo dirbti ir netekimas teisės vairuoti transporto priemonę jam turėtų neigiamos įtakos jo darbinei veiklai, mokslams.

Tačiau teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimÄ dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas (Vilniaus apygardos teismo nutartis, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartÄ pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su bÅ«tinybe vairuoti transporto priemones, panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ .

Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti, sutrumpinti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiamos pasekmės yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbÄ , nebÅ«tų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , nes įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės saugumÄ . Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , siekiama užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Teismas sprendžia, kad R. Å . paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos paskirtis, todėl nėra pagrindo jų keisti. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežtos, nes paskirta nuobauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių terminui atitinka ANK 34 straipsnio 2-3 dalių nuostatas skiriant administracinę nuobaudÄ , jos dydį ir administracinio poveikio priemonę, jos trukmę.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 85-ANR_N-3712-2019 administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti pareiškėjo ir jo atstovo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas), skundas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Palikti nepakeistÄ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko K. L. 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3712-2019, ROIK: 19108147166 ir R. Å . skundo netenkinti. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus. Teisėja Elena Bartulienė