2019-03-18 Nr. AB-6620-3-61-3-01845-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-828-1062-2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01845-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui ir uždarajai akcinei bendrovei „Postūmis“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą „Dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu 2016 m. liepos 15 d. sveikatos pakenkimus patyrė UAB „Postūmis“ darbuotojas A. B., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas), 2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VDI Šiaulių skyrius) 2017 m. kovo 28 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 (toliau – ir Aktas) 4 punkte „Nelaimingas atsitikimas įvyko“ įrašą „8 val. ir 18 min.“ ir 11-ame punkte „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ įrašą „Šiaulių apygardos teismo nutarimu, nesurinkus pakankamai įrodymų, A. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta“; 3) perduoti klausimą iš naujo nagrinėti VDI ir įpareigoti VDI Akto 4-ame punkte „Nelaimingas atsitikimas įvyko“ įrašyti „8 val. 33 min.“, 11-ame punkte „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ nurodyti nelaimingo atsitikimo – eismo įvykio – priežastis. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad su papildomo tyrimo rezultatais jis sutinka iš dalies. Nesutiko su Akte nurodytu eismo įvykio laiku ir teigė, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. liepos 15 d. 8.33 val., o ne 8 val. 18 min. Tokie duomenys užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, VDI neatsižvelgė į pareiškėjo pastabas ir Akto 11 punkte nurodė priežastį, kuri nesusijusi su eismo įvykio priežastimi.

3. Pasak pareiškėjo, nelaimingas atsitikimas ištirtas neobjektyviai ir formaliai, apsiribojant faktu, kad buvo eismo įvykis, o kokios priežastys lėmė eismo įvykį, VDI neišsiaiškino. Pareiškėjo manymu, atsakovas pažeidė materialines teisės normas, kurios sąlygojo Akto priėmimą bei pastarojo pagrindu buvo priimtos išvados, su kuriomis pareiškėjas nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodė, kad eismo įvykių tyrimas yra policijos ir / ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų prerogatyva. VDI, tirdama situaciją, kai eismo įvykio metu nukenčia darbuotojas ir yra pagrindo manyti, kad eismo įvykis dėl jo pasekmių gali būti kvalifikuotinas kaip nelaimingas atsitikimas darbe, įvykį darbe tiriantis subjektas, aprašydamas tokio įvykio aplinkybes ir įvardydamas eismo įvykio priežastis, vadovaujasi kompetentingos institucijos, šiuo atveju – policijos išvadomis. VDI nustato ir įvardija nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, kurias sąlygoja darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Atsakovo teigimu, pareiškėjas reikalauja priimti sprendimą, viršijantį atsakovo kompetenciją.

6. Pabrėžė, kad VDI inspektorė, įvertinusi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) išvadą, bei tai, kad tachografo registracijos lape daugiau (vėlesniu laikotarpiu) duomenų apie transporto priemonės judėjimą nėra, priėjo išvadą, kad eismo įvykis įvyko apie 8 val. 18 min., ir tai nurodė Akte. Pareiškėjo abejones dėl faktinio įvykio laiko vertino kritiškai.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Postūmis“ (toliau – ir UAB „Postūmis, Bendrovė) atsiliepime į skundą prašė bylą perduoti Šiaulių apygardos administraciniam teismui pagal teismingumą sujungti su administracine byla Nr. eI-16914-289/2017. Jei teismas nagrinėtų bylą iš esmės, prašė skundą tenkinti iš dalies (b. l. 120–124).

8. Nurodė, kad ginčas yra neteismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi pareiškėjui teisines pasekmes sukelia VDI teritorinio skyriaus priimtas sprendimas, todėl byla turi būti perduota nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

9. Teigė, kad remiantis tachografo registracijos lapo fragmentu, objektyviai buvo nustatytas eismo įvykio laikas – 2016 m. liepos 15 d. 8 val. 18 min. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. liepos 15 d. apie 8 val. 33 min.

10. Sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad papildomas tyrimas negali būti laikomas pagrįstu ir objektyviu, kadangi nebuvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos visos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, nebuvo nustatyta, kokios priežastys lėmė eismo įvykį. Sutiko, kad būtų atliktas papildomas tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių nustatymo.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI Šiaulių skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą tenkino iš dalies: panaikino VDI 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą „Dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu 2016 m. liepos 15 d. sveikatos pakenkimus patyrė UAB „Postūmis“ darbuotojas A. B., papildomo tyrimo“ ir VDI Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 28 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 ketvirtame ir vienuoliktame punktuose nurodytas išvadas bei įpareigojo iš naujo VDI atlikti papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo laiko ir priežasties nustatymo, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl Akto 4 ir 11 punktų bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad įvykis darbe įvyko 2016 m. liepos 15 d., kai UAB „Postūmis“ vairuotojas ekspeditorius A. B., vairuodamas automobilį MAN su puspriekabe cisterna, kelyje Šiauliai–Panevėžys, važiuodamas viaduku, posūkyje į Kairių gyvenvietę, nesuvaldė vilkiko ir šis apvirto. Eismo įvykio metu iš puspriekabės cisternos išsiliejo bitumas (b. l. 47). A. B. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 48). VDI Šiaulių skyriaus vedėjas pavedė atlikti patikrinimą (b. l. 51).

15. VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė V. V. (toliau – ir tyrėja), įvertinusi Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Kelių policijos tarnybos eismo įvykio medžiagą, 2016 m. rugpjūčio 22 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1, nurodydama nelaimingo atsitikimo priežastį: „Eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose. A. B., vairuodamas sunkvežimį MAN/TGA 18.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe cisterna KAESSBOHRER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, todėl nuvažiavo nuo kelio ir apvirto“. Pareiškėjas VDI pateikė skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe nustatytomis priežastimis, prašė paskirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą. Skunde VDI pareiškėjas nurodė techninę eismo įvykio priežastį – galimai neveikusią WABCO sistemą, kuri sumontuota puspriekabės cisternoje „Kaessbohrer STS-32“ ir skirta išvengti puspriekabės apsivertimo, ėmus jai svyruoti dėl vežamo skysto karšto krovinio bangavimo.

16. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. EV-322 buvo skirtas papildomas įvykio darbe, kurio metu sveikatos pakenkimus patyrė UAB „Postūmis“ darbuotojas A. B., tyrimas. Tyrimą pavedė atlikti VDI Šiaulių skyriaus tyrėjai V. V. (b. l. 91).

17. VDI inspektorė papildomo tyrimo metu analizavo ir vertino pirminio tyrimo metu surinktą medžiagą, tachografo registracijos lapo duomenis. VDI inspektorė, įvertinusi, kad nuo įvykio praėjus 3 mėnesių laikotarpiui, kai transporto priemonė ilgą laiką stovėjo UAB „Postūmis“ teritorijoje, o jos detalės galimai buvo naudojamos kitų automobilių remontui, sprendė, jog inicijuoti autotransporto priemonės ekspertizę nėra tikslinga – tokios ekspertizės išvados (dėl galimos intervencijos į autotransporto priemonės sistemas jos stovėjimo UAB „Postūmis“ teritorijoje metu) negalėtų būti pakankamai patikimu pagrindu, kuriuo vadovaujantis būtų įvardintos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Inspektorė, įvertinusi faktines aplinkybes, atsižvelgdama į Šiaulių apygardos teismo nutarimą, taip pat, kad KET pažeidimų kvalifikavimas nepriskirtinas VDI kompetencijai, 2017 m. kovo 31 d. surašė sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu 2016 m. liepos 15 d. sveikatos pakenkimus patyrė UAB „Postūmis“ darbuotojas A. B., N-1 formos aktą Nr. 2, kuriame nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2016 m. liepos 15 d. 8 val. 18 min. (4 punktas), nelaimingo atsitikimo priežastimi (11 punktas) nurodė: „Eismo įvykis. Šiaulių apygardos teismo nutarimu, nesurinkus pakankamai įrodymų, A. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta“.

18. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai 2017 m. gegužės 9 d. pateikė išvadas Nr. VD-28 „Dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu 2016 m. liepos 15 d. sveikatos pakenkimus patyrė UAB „Postūmis“ darbuotojas A. B., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Išvados), kuriose VDI nustatė, jog tyrėja papildomo tyrimo metu įvertino Šiaulių apygardos eismo nutartį, kuria administracinio tesės pažeidimo byla nutraukta pareiškėjo atžvilgiu. Išvadose teigiama, kad papildomo tyrimo išvados suformuluotos remiantis faktinėmis įvykio aplinkybėmis bei papildomai gautais dokumentais. Tyrimo metu nustatyti faktai (įrodymai) sistemiškai išdėstyti aplinkybių aprašyme ir pagrindžia suredaguotą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Kadangi papildomo tyrimo ir tyrimo įforminimo trūkumų nenustatyta, VDI skyriaus vedėjas siūlė: 1) pripažinti, kad 2016 m. liepos 15 d. pareiškėjui įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), reikalavimais; 2) įvykio darbe, įvykusio 2016 m. liepos 15 d., UAB „Postūmis“ darbuotojui A. B. Aktą bei pirminio, papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą laikyti neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi, N-1 formos aktą Nr. 1, surašytą 2016 m. rugpjūčio 22 d., laikyti negaliojančiu.

19. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, vykdantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, skundžiamu Sprendimu, kurio pagrindas yra Išvados, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDIĮ) 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 34 straipsniu, patvirtino Išvadų pagrįstumą ir baigė administracinę procedūrą (b. l. 5).

20. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu ir Akto dalimis dėl nelaimingo atsitikimo laiko (4 punktas) bei nustatytos nelaimingo atsitikimo priežasties (11 punktas). Teigia, kad tyrimas buvo neobjektyvus, formalus, tyrimą atlikusi tyrėja apsiribojo faktu, kad buvo eismo įvykis, o kokios priežastys jį lėmė – nesiaiškino ir neatliko išsamios eismo įvykio dinamikos analizės, kurios pagrindu turėjo nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe (eismo įvykio) priežastis ir tai, kokie faktoriai lėmė nelaimingą atsitikimą darbe. Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais sutiko.

21. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 2 straipsnio 21 dalimi, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V- 416, patvirtintais Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais (toliau – ir Metodiniai nurodymai), kurie suponuoja VDI pareigą ištirti ir nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis.

22. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad tyrėja, atlikusi papildomą tyrimą, rėmėsi ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarimu (administracinė byla Nr. ATP-29-354/2017), kuriuo Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d nutartis – nubausti A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimas – panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nutraukta. Šiaulių apygardos teismas minėtame nutarime konstatavo, kad A. B. versija bylos duomenimis nėra paneigta, o kitų duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykis įvyko dėl nepasirinkto saugaus greičio, vežant krovinį, byloje nėra. Pašalinti kilusių neaiškumų dėl eismo įvykio priežasties (vairuotojo padaryti KET pažeidimai ar techniškai netvarkinga transporto priemonė) šiuo metu nėra galimybės, atsižvelgiant į nuo įvykio praėjusį ilgą laikotarpį (b. l. 13–14). Šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Taigi, jame nustatyti faktai neginčytini.

23. Teismas vertino, jog Akte tik formaliai yra įrašytas įrašas dėl nelaimingo atsitikimo priežasties, tačiau pasikeitusios faktinės situacijos tyrimas nebuvo atliktas. Atsakovo teiginiai, kad VDI pati neatlieka tyrimo, o tik vadovaujasi kompetentingos institucijos medžiaga ir išvadomis, rodo formalų pareiškėjo skundo aplinkybių dėl eismo įvykio priežasties ištyrimą.

24. VDI, įvertinusi faktinę situaciją, turėjo analizuoti visumą naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. esminė aplinkybė, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kuriuos ištyrus ir įvertinus, būtų konstatuota pareiškėjo veiksmuose ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pastarojo atžvilgiu buvo nutraukta, kompleksiškai nebuvo įvertinta. Nelaimingas atsitikimas – eismo įvykis, o nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu, eismo įvykio priežastis nebuvo vertinta ir nustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atžvilgiu nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl įrodymų nepakankamumo, nelaimingo atsitikimo priežastimi negali būti nurodomas eismo įvykis su prierašu, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Jei eismo įvykis įvyko ne dėl pareiškėjo kaltės, tai turi būti nustatyta, kas lėmė eismo įvykį. Teismo vertinimu, nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis nebuvo ištirta ir nustatyta. Teismas vertino, jog pareiškėjo skundo argumentai, kad nenustatyta eismo įvykio priežastis, yra pagrįsti.

25. Būtent VDI tenka pareiga atskleisti nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis. Nagrinėjamu atveju VDI Sprendime, kurio pagrindas Išvados, pritarė Akte nustatytoms nelaimingo atsitikimo darbe išvadoms ir konstatavo, kad tyrėja įvertino Šiaulių apygardos teismo nutartį.

26. Teismas kritiškai vertino atsakovo atliktą tyrimą. Išvadose pateiktas vertinimas, kad tyrimo metu nustatyti faktai sistemingai išdėstyti aplinkybių aprašyme ir pagrindžia suredaguotą nelaimingo atsitikimo priežastį, nepatvirtina, kad buvo nustatyta eismo įvykio priežastis. Liko nevertinti pareiškėjo argumentai, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl netvarkingos WABCO sistemos. Teismas papildomą tyrimą pripažino neobjektyviu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas paaiškinimuose pripažino, jog eismo įvykis įvyko dėl jo veiksmų, nepaneigia administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo esmės ir jame padarytų išvadų. Taip pat ta aplinkybė, kad pareiškėjas iš pradžių nurodė, jog automobilis buvo tvarkingas, o vėliau teigė, kad eismo įvykis įvyko dėl nesuveikusios WABCO sistemos (techninių priežasčių), papildomo tyrimo metu nebuvo tirta. Akte padaryta išvada, kad netikslinga skirti transporto priemonės ekspertizę, kadangi UAB „Postūmis“ direktorius žodžiu nurodė, jog automobilis su priekaba stovi įmonės teritorijoje, remontas netikslingas, detalės naudojamos kitų automobilių remontui. Tyrėja jokių veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti neatliko, į įvykio vietą nebuvo nuvykusi, o ir informacijos dėl automobilyje sumontuotos WABCO sistemos nesurinko. Vien tik abstraktūs UAB „Postūmis“ direktoriaus, iš esmės suinteresuoto bylos baigtimi asmens, teiginiai ir byloje esantys duomenys, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, negali patvirtinti, kad eismo įvykio dieną minėta sistema buvo tvarkinga. Šiuo atveju atsakovas tik formaliai atliko papildomą tyrimą, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą bei tachografo duomenis (b. l. 93–107) ir jokių veiksmų nelaimingo atsitikimo priežasčiai išsiaiškinti bei nustatyti neatliko.

27. Pareiškėjas teigė, kad neteisingai nurodytas nelaimingo atsitikimo laikas. Remiantis administracinio teisės pažeidimo medžiaga, įsiteisėjusiu teismo nutarimu, nelaimingo atsitikimo – eismo įvykio laikas nurodytas 2016 m. liepos 15 d. apie 8.33 val. (b. l. 13–14). Atsakovas rėmėsi Inspekcijos pateiktais duomenimis, t. y. Inspekcijos raštu (b. l. 117) bei tachografo registracijos lapo fragmento vizualizacija (b. l. 117) ir nelaimingo atsitikimo laiką nurodė 2016 m. liepos 15 d. 8 val. 18 min. Pareiškėjas nesutiko su nustatytu eismo įvykio laiku bei pateikė papildomus duomenis, kad jis kreipėsi į Inspekciją dėl tachografo užfiksuoto laiko ir greičio (b. l. 142, 145). Inspekcija rašte nurodė, kad patikimai nustatyti paskutinio prieš eismo įvykį transporto priemonės greičio ir laiko nėra galimybės (b. l. 147). Atsakovo nustatytas eismo įvykio laikas grindžiamas tachografo užfiksuotais duomenimis, kurių patikimumu pati Inspekcija abejojo. Šiuo atveju atsakovas nevertino visumos aplinkybių ir jų nesusiejo su administracinio teisės pažeidimo medžiaga. Be to, ir pačiame pranešime apie įvykį darbe nurodyta, kad jis įvyko apie 8.30 val. (b. l. 47). Teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo įvertinti įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes bei atitinkamai sistemiškai įvertinti ir eismo įvykio laiką. Vien Inspekcijos pateiktų tachografo duomenų vertinimas, neatsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, nelaikytinas tinkamu tyrimu. Situacija yra ydinga, kuomet dėl vieno eismo įvykio nustatomi du skirtingi eismo įvykio laikai. Šiuo atveju teismas negali pašalinti nustatytų prieštaravimų.

28. Atkreipė dėmesį, kad pagal Metodinių nurodymų 1 priede nustatytą N-1 formos akto pildymą ir kodavimą 11 punkte pateikiamas sąrašas priežasčių, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, įrašoma suredaguota nelaimingo atsirikimo darbe priežastis. Šiuo atveju Akte išliko tuo pačiu kodu „33“ klasifikuota nelaimingo atsitikimo priežastis, t. y. „Eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose“, kaip ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte priskirta priežastis. Minėta, kad įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta. Taigi, toks priežasties nurodymas neatitinka faktinių aplinkybių.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas įpareigojo atsakovą iš naujo atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo priežasties ir laiko tyrimą. Pažymėjo, jog remiantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi turėjo būti nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos N-1 akte. Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe kompetentinga tirti būtent VDI, kuri turi teisę pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus. Tokia galimybė turėjo būti įvertinta objektyviai, o ne grindžiama tik UAB „Postūmis“ direktoriaus paaiškinimais.

30. Teismas vertino, jog nėra tinkamai išnagrinėtos ir nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, nes atliekant papildomą tyrimą nebuvo pašalinti prieštaravimai, susiję su konkrečiomis eismo įvykio aplinkybėmis ir priežastimis, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatyta, dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis.

31. Teismas vertino, kad VDI Išvados, kuriomis grindžiamas skundžiamas Sprendimas, laikytinos nepagrįstomis ir atsakovas įpareigotinas iš naujo atlikti papildomą tyrimą bei nustatyti nelaimingo atsitikimo – eismo įvykio – priežastis bei laiką. Pažymėjo, kad būtent VDI turi visapusiškai ir objektyviai įvertinti aplinkybes, atlikti papildomus tyrimo veiksmus bei pašalinti prieštaravimus.

32. Teismas panaikino Akto 4 ir 11 punktus bei atsakovo priimtą Sprendimą pripažinęs, kad netinkamai atliktas papildomas tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo priežasties ir laiko nustatymo.

33. Pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti klausimą ir įpareigoti VDI Akto 4-ame punkte „Nelaimingas atsitikimas įvyko“ įrašyti „8 val. 33 min.“, 11-ame punkte „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ nurodyti nelaimingo atsitikimo – eismo įvykio – priežastis, teismo vertinimu, negali būti tenkinamas pareiškėjo nurodytu būdu, kadangi šiuo atveju atsakovo – VDI kompetencija yra atlikti tyrimą ir nustatyti nelaimingo atsitikimo laiką bei priežastis. Taigi, ši reikalavimo dalis atmestina.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 2AT-55-699/2017 dėl administracinės nuobaudos paskyrimo A. B. (b. l. 152–153). Teigė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai. Teismas atmetė šiuos bendrovės teiginius kaip nepagrįstus ir įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes konstatavo, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje nustatytos aplinkybės galimai turės įtakos VDI iš naujo atliekant pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą. Teismas vertino, jog nėra pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą.

35. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes teismui pateiktas abstraktus prašymas bei išaiškino, kad pareiškėjas per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi teisę pateikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo su detaliu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

III. 36. Atsakovas VDI (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti VDI 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą „Dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu 2016 m. liepos 15 d. sveikatos pakenkimus patyrė UAB „Postūmis“ darbuotojas A. B., papildomo tyrimo“ Nr. SD-37-5720.

37. Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas Sprendimą, neįvertino VDI nustatytų faktinių įvykio darbe aplinkybių, VDI teisės aktais reglamentuotos kompetencijos apibrėžties, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, Sprendimu nesant teisinio pagrindo išplečiant darbo inspekcijos kompetencijos ribas, priskiriant DSSĮ ir VDI įstatyme nereglamentuotas funkcijas.

38. Pirmosios instancijos teismas nevertino ar netinkamai vertino Nuostatų 30 punkte įtvirtintų normų reikšmingumą materializuojant VDI kompetencijai priskirtas funkcijas įvykio darbe tyrimo tikslams pasiekti. VDI, tirdama įvykį darbe, dėl kurio 2016 m. liepos 15 d. buvo sunkiai pakenkta UAB „Postūmis“ vairuotojo ekspeditoriaus A. B. sveikatai, įvykdė visas institucijos kompetencijai priskirtinas privalomas teisės aktuose įtvirtintas funkcijas.

39. Pažymi, kad teisės aktai, kurie suteiktų VDI tam tikras pareigas ir / ar teises kvalifikuojant KET pažeidimus ir įgyvendinant eismo įvykių prevenciją, nenumato, todėl teismo įpareigojimas VDI „iš naujo atlikti papildomą tyrimą bei nustatyti nelaimingo atsitikimo – eismo įvykio priežastis“ turiniu prieštarauja VDI įstatyme įtvirtintai VDI kompetencijai priskirtinų funkcijų aprėpčiai, nes KET pažeidimų kvalifikavimas nepriskirtinas VDI kompetencijai. Akivaizdu, kad VDI įvykdžius teismo įpareigojimą ir, viršijant priskirtos kompetencijos ribas, kvalifikavus ir įvardijus eismo įvykį sąlygojusius KET pažeidimus, kiekvienas suinteresuotas subjektas (A. B. ar UAB „Postūmis“) įgautų absoliučią nepaneigiamą teisę skųsti VDI išvadas.

40. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarimą (Nr. ATP-29-354/2017) ir perdavė nagrinėti bylą apygardos teismui, todėl atnaujinus bylos nagrinėjimą gali keistis Šiaulių apygardos nutarime ar / ir Joniškio apylinkės teismo nutartyje pateikiamos išvados. Pažymi, kad N- 1 formos akte Nr. 2, ir 2017 m. gegužės 10 d. VDI sprendime Nr. SD-37-5720 išvados buvo konstatuotos tuo metu nustatytų ir žinomų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių pagrindu.

41. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu dėl įvykio darbe laiko. VDI inspektorė pasisakė, kad rėmėsi 2017 m. vasario 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutarimu, todėl teismo išvada, kad „atsakovas nevertino visumos aplinkybių ir jų nesusiejo su administracinio teisės pažeidimo medžiaga“ neturi pagrindo. Būtent VDI inspektorė, tirdama įvykį darbe, be policijos pateikiamų duomenų, kartu įvertino ir tachografo registracijos lapo duomenis. Minėta, kad vilkike sumontuotam tachografui 2015 m. rugpjūčio 3 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. 0163210 (patikros protokolas Nr. 338). Tokiu būdu registracijos lapo duomenys yra objektyvus įvykio laiką patvirtinantis įrodymas (tachografo registracijos lape užfiksuotas transporto priemonės judėjimo pabaigos laikas).

42. Nesutinka su teismo nuomone, kad 2017 m. kovo 31 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 įvardinta priežastis („Eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose“) „neatitinka faktinių aplinkybių“.

43. Nurodo, jog DSSĮ 41 straipsnis reglamentuoja ekspertizės skyrimą. Pažymi, VDI atliktų įvykio darbe tyrimų metu identifikuotos faktinės teisiškai reikšmingos aplinkybės suponavo išvadą, kad darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurie sąlygojo įvykį darbe ir galėtų būti įvardijami nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, nustatyta nebuvo, todėl VDI inspektorė, įvertinusi, kad nuo įvykio praėjus 3 mėnesių laikotarpiui, kai transporto priemonė ilgą laiką stovėjo UAB „Postūmis“ teritorijoje, o jos detalės galimai buvo naudojamos kitų automobilių remontui, sprendė, jog inicijuoti autotransporto priemonės ekspertizę nėra tikslinga.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI Šiaulių skyrius sutinka su VDI apeliaciniame skunde nurodytais motyvais bei pritaria prašymui naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Postūmis“ atsiliepime prašo atmesti VDI apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad papildomo tyrimo metu VDI inspektorė pakartotinai analizavo ir vertino įvykio darbe pirminio tyrimo metu sukauptą medžiagą, tachografo registracijos lapo duomenis, Joniškio rajono apylinkės teismo bei Šiaulių apygardos teismo nutartis. Pažymi, kad šios aplinkybės neturi reikšmės, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutarimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarimą ir perdavė nagrinėti bylą apygardos teismui, o Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino 2016 m. gruodžio 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartį ir perdavė administracinę bylą nagrinėti iš naujo Joniškio rajono apylinkės teismui.

47. Sutinka su šia apelianto išvada, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aplinkybės suponuoja vienareikšmišką išvadą – darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurie sąlygojo įvykį darbe ir galėtų būti įvardijami nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis tyrimo metu nustatyta nebuvo, tačiau pažymi, kad tokia išvada nebuvo suformuluota nei Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2, nei šį aktą patvirtinusiame 2017 m. gegužės 10 d. VDI sprendime Nr. SD-37-5720, nei 2017 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr. VD-28.

48. Apelianto paminėti teisės aktai suponuoja VDI pareigą ištirti ir nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis. VDI tyrėja, atlikusi papildomą tyrimą, Akte Nr. 2 tik formaliai įrašė dėl nelaimingo atsitikimo priežasties. Teismas papildomą tyrimą pagrįstai pripažino neobjektyviu. Tyrėja neatliko jokių veiksmų nelaimingo atsitikimo priežasčiai išsiaiškinti bei nustatyti.

49. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismo įpareigojimas nustatyti eismo įvykio kilimo priežastis prieštarauja DDSĮ nurodytiems įvykio darbe ištyrimo tikslams bei VDI kompetencijai.

50. VDI tik deklaratyviai teigia, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms VDI panaikintų nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir skirtų papildomą tyrimą. Panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarimą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, apeliantas nepaskyrė papildomo tyrimo, o teikė apeliacinį skundą.

51. Pažymi, kad pagal A. B. skundą 2017 m. liepos 5 d. prokuroro nutarimu Šiaulių AVPK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį. Šiame tyrime yra paskirta užduotis, kurioje specialistui yra pavesta atsakyti į klausimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe sąlygų ir priežasčių. Taigi, papildomo tyrimo metu VDI nereikės skirti ekspertizės, o bus galima pasiremti baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

52. Pritaria apelianto teiginiams dėl nelaimingo atsitikimo laiko, mano, kad tachografo užfiksuotas laikas (tachografui 2015 m. rugpjūčio 3 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. 0163210 (patikros protokolas Nr. 338), Metrologijos įstaigos išvada – tinkamas naudoti) laikytinas tikslesniu nei A. B. administracinėje byloje užfiksuotas laikas ir A. B. nurodomas laikas. VDI inspektorė padarė pagrįstą išvadą, jog eismo įvykis įvyko apie 8 val. 18 min. ir tai įvardijo Akte Nr. 2. Tačiau sutinka su teismo nuomone, kad atliekant papildomą tyrimą būtina pašalinti abejones ir prieštaravimus dėl nelaimingo atsitikimo įvykimo laiko.

53. Pareiškėjas A. B. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą.

54. Nurodo, jog VDI inspektorė V. V. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodė, jog atsitikimas įvyko „2016 m. liepos 15 d. 8 val. 30 min“. Akte Nr. 2 VDI inspektorė neteisėtai pakeitė eismo įvykio laiką, nurodydama „2016 m. liepos 15 d. 8 val. 18 min“. VDI inspektorė motyvavo, kad tokį laiką nurodė Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susiekimo ministerijos 2017 m. kovo 24 d. rašte Nr. (702) 15B-782, tačiau V. V. bandė nuslėpti faktą, kad tokį prašymą 2017 m. kovo 15 d. Nr. SD-4-3241 parengė ir pateikė ji pati, kuriame prašė skubos tvarka pateikti transporto priemonės greitį betarpiškai prieš eismo įvykį (apie 8.20 val.). Pareiškėjo vertinimu, jeigu V. V. būtų prašiusi nustatyti, koks buvo vairuojamo automobilio greitis, atsakymas būtų kitas.

55. Pažymi, kad V. V. buvo pranešta, kad nepašalinus Akte Nr. 2 trūkumų dėl įvykio laiko ir įvykio priežasties, aktas nebus pasirašytas, tačiau nepaisant to, V. V. visą medžiagą pateikė Valstybinam darbo inspektoriui, kuris 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. SD-37-5720 patvirtino 2017 m. gegužės 9 d. išvadą Nr. VD-28. Vertina, kad Aktas Nr. 2 negali būti laikomas teisėtu ir teisingu, o taip pat ir jo pagrindu patvirtinta ginčijama išvada.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo, kuriuo panaikintas VDI 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas „Dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu 2016 m. liepos 15 d. sveikatos pakenkimus patyrė UAB „Postūmis“ darbuotojas A. B., papildomo tyrimo Nr. SD-37-5720.“ ir VDI Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 28 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 , 4 ir 11 punktuose nurodytas išvadas bei įpareigojo iš naujo VDI atlikti papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo – eismo įvykio – laiko ir priežasties nustatymo, ekspertizės skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

57. Apeliantas ir atsakovas byloje VDI nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo jis buvo įpareigotas atlikti papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo laiko ir priežasties nustatymo, nes, apelianto teigimu, nelaimingo atsitikimo laikas nustatytas pagrįstai, o nelaimingo atsitikimo tikslios priežasties nustatyti nagrinėjamu atveju jis negali. Eismo įvykių tyrimas nėra VDI kompetencija. Eismo įvykis yra tiriamas policijos ir iš to kilę ginčai šiuo metu nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, kuriuose, be kita ko, prireikus bus išspręstas ir klausimas dėl autotransporto priemonės ekspertizės skyrimo.

58. Vertinant pirmiau nurodytus apelianto argumentus dėl pareigos tirti eismo įvykio priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo straipsnį 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą policija, be kita ko, pagal kompetenciją įgyvendina administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti.

59. Iš bylos medžiagos ir LITEKO sistemos duomenų matyti, kad A. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda už tai, kad 2016 m. liepos 15 d. apie 8.33 val. Šiaulių r. sav., 1 km, vairuodamas transporto priemonę „MAN TGA 18.410“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) posūkyje į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadinta vairuojama transporto priemonė, kelio danga, kelio aptvėrimas (atitvaras). Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktus. Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi A. B. skundas netenkintas. Patikslintos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarime nurodytos A. B. pažeidimo aplinkybės, išbraukiant žodžius „kelio danga“.

60. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarimu panaikinta Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį A. B. nutraukta.

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarimas ir byla perduota nagrinėti apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis panaikinta ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teisme. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. B. skundas netenkintas. Patikslintos 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarime nurodytos A. B. padaryto pažeidimo aplinkybės, išbraukiant žodžius „kelio danga“.

62. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. B. skundas netenkintas. Patikslintas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarime nurodytas A. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo laikas, nurodant, kad pažeidimas padarytas 2016 m. liepos 15 d. apie 8.22–8.25 val. Iš A. B. UAB „Postūmis“ priteista 1 089 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis palikta nepakeista ir A. B. apeliacinis skundas netenkintas.

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta. Pasak A. B., kaip nurodyta 2019 m. vasario 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-14-222/2019), neteisingai buvo nustatytos faktinės aplinkybės dėl jo vairuotos transporto priemonės važiavimo greičio, eismo įvykio laiko, neišsiaiškinta ir nepadarytos konkrečios išvados apie tai, ar veikė WABCO sistema. Taigi A. B. prašė tirti ir tas aplinkybes (eismo įvykio laiką, eismo įvykio priežastį, WABCO sistemos veikimą / neveikimą, kurias pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje įpareigojo atlikti VDI.

64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, patikrinęs teismų priimtas nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, konstatavo, kad teismai laikėsi ANK (taip pat pareiškime nurodytų ATPK) reikalavimų, t. y. remdamiesi įstatymų nustatyta tvarka surinktų duomenų, teismų pripažintų įrodymais, visetu (eismo įvykio vietos schema, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, A. B. paaiškinimu, specialistų išvadomis Nr. 11Š-127(17), Nr. 11-541(18), 11-978(18), liudytojų parodymais, eksperto E. G. paaiškinimais ir kt.), nustatė bylai svarbias aplinkybes. Teismai vertino visų įrodymų patikimumą ir pakankamumą. Pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal paduotą A. B. apeliacinį skundą, dar kartą įvertino bylos įrodymus, jų pagrindu nustatytų faktų teisingumą ir priimtoje nutartyje išnagrinėtais klausimais padarė motyvuotas išvadas, kartu pasisakė dėl esminių skundo argumentų. Nepaisant to, A. B. paduotame prašyme pakartoja tuos pačius esminius argumentus, kurie buvo nurodyti jo apeliaciniame skunde ir į kuriuos priimtoje 2018 m. liepos 19 d. nutartyje atsakyta.

65. LAT pažymėjo, kad A. B. kaltumas grindžiamas, be kita ko, 2018 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 11Š-127(17) ir ją pateikusio eksperto E. G. paaiškinimais apie tai, kad pagal vilkike esančio tachografo užfiksuotus duomenis A. B. vairuojamas vilkikas su puspriekabe-cisterna prieš eismo įvykį, prieš pat paskutinį greičio sumažinimą apie 8.22 val. (laiko tarpas tarp 8.20 val. ir 8.25 val.) važiavo 46–58 km/h greičiu. Beje, A. B. teismo posėdžio metu neginčijo, kad prieš paskutinį greičio sumažinimą, kuris pagal tachografo duomenis nustatytas 8.22 val., transporto priemonė galėjo važiuoti 52 km/h greičiu. Specialisto išvadoje Nr. 11-541(18), 11-978(18), kuria rėmėsi teismai, konstatuota, kad automobilio vairuotojas posūkyje laiku nesumažino transporto priemonės važiavimo greičio ir įvažiavo į posūkį nuo 46 iki 58 km/h greičiu; šis greitis pagal kelio posūkio kreivės spindulį buvo per didelis; pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo A. B. pasirinktas nesaugus, pagal kelio posūkio kreivę per didelis važiavimo greitis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad abi specialistų išvados dėl eismo įvykio kilimo sąlygų, transporto priemonės važiavimo greičio ir laiko yra nuoseklios, viena kitą papildančios, todėl nėra pagrindo jas atmesti kaip nepatikimas. Teismo nutartyje nurodyta, kad specialistų išvados patvirtina, jog vairuotojo A. B. pasirinktas greitis kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, atsižvelgiant į kelio posūkio kreivės spindulį, buvo per didelis, tai ir lėmė eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2018 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 11Š-127 (17), kurioje įvykio laikas nurodytas apie 8.22–8.25 val., pagrįstai patikslino įvykio laiką.

66. LAT taip pat vertino WABCO sistemos veikimą / neveikimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas A. B. tvirtina, kad tikroji eismo įvykio priežastis – neveikianti WABCO sistema ir remiasi specialisto I. Niekio paaiškinimu, kad įvykio metu ji neveikė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis specialistas kartu nurodė ir tai, jog jeigu vairuotojas šiurkščiai vairuodamas transporto priemonę nesilaikys saugumo, t. y. posūkyje važiuos dideliu greičiu, WABCO atlikdama savo darbą gali ir nebepadėti išlaikyti stabilią transporto priemonę ir ši iš inercijos apvirs. Teismas pažymėjo, kad, kaip teisingai nurodė teismai, I. Niekio paaiškinimai ne paneigia, o papildo ir patvirtina byloje esančias minėtas specialistų išvadas, kuriose vienareikšmiškai nurodyta, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo A. B. pasirinktas nesaugus, pagal kelio posūkio kreivę per didelis važiavimo greitis. Kartu pažymėjo ir tai, kad skundžiamose teismų nutartyse įvertintos aplinkybės, susijusios su pagalbinės sistemos (WABCO) įrengimu transporto priemonėje; ši sistema palengvina transporto priemonės valdymą, tačiau neatleidžia transporto priemonės valdytojo nuo transporto priemonės valdymo ir saugaus transporto priemonės judėjimo greičio pasirinkimo.

67. LAT padarė išvadą, kad teismai argumentuotai, remdamiesi bylos duomenimis, paneigė ir tai, kad transporto priemonė galėjo verstis dėl lūžusios vilkiko lingės (pagal specialistų išvadą pirmiausia verstis pradėjo puspriekabė, o tik vėliau vilkikas, kas techniškai nebūtų įmanoma, jeigu būtų lūžusi vilkiko lingė).

68. LAT pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo skirti papildomą ekspertizę, siekiant išsiaiškinti įvykio kilimo sąlygas, nes byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. B. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

70. LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo daryti kitokių išvadų dėl faktinių aplinkybių įrodytumo. LAT sprendė, kad teismai, vertindami įrodymus, nepadarė esminių proceso teisės pažeidimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino bylos įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl pareiškėjo A. B. kaltumo padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, teismų sprendimai (nutartys) yra pagrįsti ir teisingi, jų naikinti prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.

71. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau aptarta LAT nutartis, kuria Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis dėl A. B. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paliktos nepakeistos, ir šios nutartyse išspręsti nelaimingo atsitikimo – eismo įvykio – laiko ir priežasties nustatymo, ekspertizės skyrimo, klausimai, įvertinus ir tai, kad VDI kompetencijai nepriskirta tirti eismo įvykius, todėl 2017 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įpareigoti iš naujo Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo, kuris kilo iš eismo įvykio, laiko ir priežasties nustatymo, yra nepagrįstas.

72. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu taip pat panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. SD-37-5720 „Dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu 2016 m. liepos 15 d. sveikatos pakenkimus patyrė UAB „Postūmis“ darbuotojas A. B., papildomo tyrimo“ ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 28 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2, 4 ir 11 punktuose nurodytas išvadas.

73. Pažymėtina, kad minėtu VDI 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu buvo nuspręsta UAB „Postūmis“ darbuotojui A. B. 2017 m. kovo 31 d. surašytą N-1 formos aktą Nr. 2 bei pirminio, papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą laikyti neatsiejama VDI tyrimų dalimi ir N-1 formos aktą Nr.1, surašytą 2016 m. rugpjūčio 22 d., laikyti negaliojančiu. Kitaip tariant, šio akto esmė yra ta, kad surinkus papildomą medžiagą buvo surašytas N-1 formos aktas Nr. 2, kuris pripažintas neatsiejama VDI tyrimų dalimi, ir kurio 4 ir 11 punktuose nurodytas išvadas Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino.

74. Šio akto Nr. 2, 4 punkte (b. l .87) nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2016 m. liepos 15 d. 8 val. 18 min. Pažymėtina, kad minėtoje LAT nutartyje konstatuota, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2018 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 11Š-127 (17), kurioje įvykio laikas nurodytas apie 8.22–8.25 val., pagrįstai patikslino įvykio laiką. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad laiko, nurodyto N-1 formos akte Nr. 2 4 punkte, kelių minučių skirtumas nelaikytinas esminiu. Todėl nėra pagrindo šiuo aspektu naikinti šio Akto 4 punktą, kuris surašytas pagal nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu turėtus eismo įvykio laiko duomenis.

75. Pirmosios instancijos teismas panaikino Akto 11 punktą (b. l. 89) dėl tos priežasties, kad jame buvo įrašyta nelaimingo atsitikimo priežastis – eismo įvykis. Be to, šiame punkte įrašyta, kad „nesurinkus pakankamai įrodymų, A. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta“. Minėta, kad LAT nutartyje konstatuota, kad specialistų išvados patvirtina, jog vairuotojo A. B. pasirinktas greitis kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, atsižvelgiant į kelio posūkio kreivės spindulį, buvo per didelis, tai ir lėmė eismo įvykį. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog nelaimingo atsitikimo priežastis buvo eismo įvykis ir jį lėmė A. B. pasirinktas per didelis greitis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti N-1 formos akto Nr. 2, 11 punkto išvadą, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – eismo įvykis. Kita šio Akto 11 punkto formuluotė, susijusi su bylos administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimu, iš šio akto šalintina kaip perteklinė.

76. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įpareigoti iš naujo Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo, kuris kilo iš eismo įvykio, laiko ir priežasties nustatymo, yra nepagrįstas, taip pat nėra pagrindo naikinti VDI 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta UAB „Postūmis“ darbuotojui A. B. 2017 m. kovo 31 d. surašytą N-1 formos Aktą Nr. 2 bei pirminio, papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą laikyti neatsiejama VDI tyrimų dalimi ir N-1 formos aktą Nr.1, surašytą 2016 m. rugpjūčio 22 d., laikyti negaliojančiu, ir nėra pagrindo naikinti Akto Nr. 2 kurio 4 ir 11 punktuose nurodytas išvadas.

77. Dėl pirmiau nurodytų argumentų, išdėstytų šios Nutarties 58–76 punktuose, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė