aafeea79-7840-44cc-b8cc-2a1f2dbfbbde · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-474-798/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00809-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2016 m. birželio 21 d.                                                                          Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauresta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4595-585/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilpros pramonė“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sauresta“ dėl autoriaus teisių pažeidimo, įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė teismo prašė įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su kÅ«rinio (Instrukcijos) atgaminimu, perdirbimu, platinimu, vieÅ¡u paskelbimu, taip nutraukti ieÅ¡kovės turimų autorės turtinių teisių pažeidimÄ ir nutraukti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus. Taip pat priteisti 3800 EUR (100 MGL) kompensacijÄ .IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė savo internetinėje svetainėje be ieÅ¡kovės sutikimo atgamino, perdirbo, platino, vieÅ¡ai paskelbė ieÅ¡kovės kÅ«rinį – ieÅ¡kovės sukurtÄ DÅ«mtraukių sistemos elementų ir įdėklų į kaminus montavimo ir eksploatavimo instrukcijÄ su tekstu bei jį papildančiomis iliustracijomis.Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.Nurodė, kad ginčas neteismingas Vilniaus apygardos teismui, kadangi kilo dėl autorių turtinių teisių ir turtinių reikalavimų, kurių suma nevirÅ¡ija 43 500 EUR.

Atsakovė nesutiko, kad instrukcija laikoma kÅ«riniu ATGTÄ® prasme, taip pat neigė ginčo instrukcijos teksto ir visumos tapatumÄ ar esminį panaÅ¡umÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sukurtÄ instrukcijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.Teismas sprendė, kad byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui dėl CPK 27 str. 1 d. 2 p. ir CPK 33 str. 4 d. pagrindu.Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės Instrukcijos (t. I, b.l. 12-81) turinį, konstatavo, kad ieÅ¡kovės Instrukcija kaip visuma yra originalus ieÅ¡kovės sukurtas kÅ«rinys.

Nors atsakovė teigė, kad ieškovė tik atkartojo teisės aktų privalomuosius reikalavimus, tačiau šių teiginių neįrodė. Teismas taip pat nustatė, kad Instrukcija nėra oficialus dokumentas ATGTĮ 5 str. 1 d. 2 p. prasme. Teismas nustatė, kad egzistuoja esminis panašumas tarp atsakovės 2013-08-19 patvirtintos Instrukcijos (I t., b.l. 82-98) ir ieškovės Instrukcijos tekstinės dalies savo sandara, forma ir turiniu, o paveikslėlių panašumas arba net visiškas tapatumas nekelia jokių abejonių.

Nustatyta, kad atsakovė, ieÅ¡kovei pareikalavus, 2014-07-25 paÅ¡alino iÅ¡ savo tinklapio www.sauresta.lt 2013-08-19 patvirtintÄ InstrukcijÄ , tačiau vėliau patalpino kitÄ â€“ 2014-07-31 patvirtintÄ instrukcijÄ (t. I, b.l.122-138). Lyginant ieÅ¡kovės InstrukcijÄ su atsakovės vėlesne instrukcija, teismas nustatė, kad atsakovės 2014-07-31 instrukcijoje paveikslėliai Nr. 1, 8 ir 9 yra akivaizdžiai kitokie, negu ieÅ¡kovės atitinkamų instrukcijos dalių paveikslėliai, tačiau atsakovės paveikslėliai Nr. 2, 3, 4 ir 6 iÅ¡ esmės tiksliai atkartoja ieÅ¡kovės Instrukcijos atitinkamas teksto dalis apipavidalinančius paveikslėlius.

Teismas taip pat nustatė, kad nors tekstinė atsakovės 2014-07-31 instrukcijos dalis nėra visiÅ¡kai tapati ieÅ¡kovės Instrukcijai, tačiau atsakovė savo instrukcijose panaudojo reikÅ¡mingas ieÅ¡kovės Instrukcijos dalis, t.y. didžiÄ jÄ atsakovės instrukcijų dalį sudaro ieÅ¡kovės kÅ«rybos rezultatas. Teismas nurodė, kad autoriaus turtinių teisių pažeidimas, įvykdytas vieno iÅ¡ toje pačioje rinkoje veikiančių verslo subjektų siekiant konkuruoti, kartu yra ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. prasmę, todėl pripažino atsakovę įvykdžius ir KÄ® 15 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ .

Pasisakydamas dėl praÅ¡omos priteisti kompensacijos, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, pasirinkusi reikalauti kompensacijos, neprivalo įrodinėti žalos dydžio, todėl reikalaujamos kompensacijos dydį teismas parenka pagal ATGTÄ® 83 str. 4 d. 1 p. nustatytus kriterijus. Atsižvelgiant į atsakovės nesÄ Å¾iningÄ elgesį, pasireiÅ¡kusį nežymiai naujai pakeistos instrukcijos naudojimu po ieÅ¡kovės įspėjimo 2014 metais, naudojimo trukmę, Å¡alių konkurencinius santykius, taip pat į tai, kad atsakovė yra sėkmingai (kaip pati vieÅ¡ai skelbiasi – nuo 2004 metų) veikianti gamybos įmonė, teismas laikė teisinga ieÅ¡kovei priteisti 3000 EUR kompensacijÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sauresta“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Be ankstesniuose procesiniuose atsakovės dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų, apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi byla iÅ¡nagrinėta pažeidus rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles (CPK 329 str. 2 d. 6 p.) taip pat pažeidus rungimosi, betarpiÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus.

Teismas 2015-10-05 posėdžio metu nurodė, kad bus sprendžiamas klausimas tik dėl autoriaus teisių pažeidimo egzistavimo, tačiau sprendime konstatavo, kad atsakovė įvykdė KÄ® 15 str. 1 d. pažeidimÄ , taip neteisėtai atleidus ieÅ¡kovę nuo pareigos įrodinėti buvus KÄ® 15 str. 1 d. pažeidimÄ ir pažeidus atsakovės teisę atsikirti į šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ .Teismas nepaneigė atsakovės pozicijos, kad ieÅ¡kovės Instrukcija negali bÅ«ti laikoma kÅ«riniu ATGTÄ® prasme, kadangi neatitinka keliamo originalumo reikalavimo, laikytina oficialiu dokumentu, t. y. ieÅ¡kovės veiklos dokumentu, bei yra elementari montavimo bei eksploatacijos veiksmų seka, kurios apsauga negalima.

Å iam argumentui pagrįsti atsakovė pakartojo ankstesnių procesinių dokumentų argumentus. PrieÅ¡ingai nei teigia teismas, Å¡alių instrukcijų iliustracijų skirtumai yra akivaizdÅ«s bei žymÅ«s. Å iam argumentui pagrįsti atsakovė pakartojo ankstesnių procesinių dokumentų argumentus. Teismas nepasisakė dėl atsakovės paaiÅ¡kinimų ir argumentų dėl to, kad atsakovės instrukcija laikytina savarankiÅ¡ku atsakovės, jos darbuotojų pastangomis parengtu dokumentu, taigi jų nepaneigė.Neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas negalėjo tenkinti reikalavimo priteisti kompensacijÄ .

Be to, kompensacijos dydis laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, kadangi neatitinka teismų praktikos bei tariamo pažeidimo laikotarpis nepagrįstai skaičiuojamas nuo 2013-08-19, nors dėl 2013-08-19 patvirtintos atsakovės instrukcijos Å¡alys ginÄÄ iÅ¡sprendė taikiai. Be to, ieÅ¡kovė neįrodė žalos fakto, dydžio, priežastinio ryÅ¡io.Teismas nepagrįstai nesumažino priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nors tik iÅ¡ dalies tenkino reikalavimÄ priteisti 3800 Eur kompensacijÄ . Atsakovė taip pat prašė teismo įvertinti pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtos baudos (už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymÄ ) pagrįstumÄ bei baudÄ panaikinti arba sumažinti iki 1 Eur per dienÄ už kiekvienÄ konstatuotÄ teismo nutarties neįvykdymo dienÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apeliaciniame skunde nurodyti 2015-10-05 teismo posėdyje iÅ¡sakyti teismo argumentai buvo iÅ¡dėstyti ryÅ¡ium su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tu reikalavimu dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo. Teismas laikėsi pozicijos, kad byloje pirmiausia turėtų bÅ«ti iÅ¡spręsta, ar ieÅ¡kovės instrukcija yra autorių teisių objektas ir ar yra padarytas autorių teisių pažeidimas.

Be to, Å¡alys savo procesiniuose dokumentuose teikė paaiÅ¡kinimus bei atsikirtimus dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų.Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė nenurodė jokių konkrečių teisės akto dalių, kurios buvo atkartotos tariamai perraÅ¡ant juos į ieÅ¡kovės instrukcijÄ .PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ieÅ¡kovės instrukcija nelaikytina oficialiu dokumentu (juridinio asmens organo patvirtintu veiklos dokumentu). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės instrukcija yra patvirtinta kokiu nors oficialiu ieÅ¡kovės lokaliniu teisės aktu, įskaitant, tačiau neapsiribojant tokių duomenų nėra ir pačioje ieÅ¡kovės instrukcijoje.Byloje esantys įrodymai patikimai pagrindžia, kad atsakovės instrukcijos savo atskirais elementais ir kaip visuma iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovės instrukcijÄ .Atsakovė nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kad ji neatliko jokių nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų.Nors kompensacijos dydžio ieÅ¡kovei nereikėjo įrodinėti ir įrodyti, savo procesiniuose dokumentuose ji nurodė kompensacijos dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Atsakovė nepagrįstai kelia baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymÄ pagrįstumo klausimÄ apeliaciniame skunde. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.             Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).Apeliantė teigia, kad bylÄ bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl to, kad nagrinėjama byla sudėtinga dėl savo faktinių aplinkybių visumos, teisės klausimų, taip pat siekiant Å¡alims suteikti galimybę teikti papildomus paaiÅ¡kinimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės bei įrodymai, kuriais tos aplinkybės grindžiamos, yra nurodyti Å¡alių procesiniuose dokumentuose. Apeliantė nenurodė jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių Å¡alis nori teikti papildomus paaiÅ¡kinimus ir kodėl jų nebuvo galima pateikti raÅ¡tu kartu su apeliaciniu skundu, tokių aplinkybių teismas taip pat nenustatė, todėl tenkinti apeliantės (atsakovės) praÅ¡ymÄ dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi byla išnagrinėta pažeidus rūšinio teismingumo taisykles (CPK 329 str. 2 d. 6 p.), t. y. ginčas teismingas apylinkės teismui, kadangi reikalavimas pareikštas ne dėl autoriaus asmeninių neturtinių teisių, o turtinių autoriaus teisių pažeidimo, tuo tarpu prašoma kompensacija neviršija 43 500 Eur. Šis apeliacinio skundo argumentas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi įstatyme aiškiai nurodyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ne bet koks teismingumo pažeidimas, o tik toks, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Apeliantė neįrodinėjo, kad dėl galimo teismingumo taisyklių pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.Taip pat nesutiktina, kad dėl esminių civilinio proceso principų (rungimosi, betarpiškumo, lygiateisiškumo) pažeidimo byla pirmoje instancijoje buvo išspręsta neteisingai.

Nors apeliantė teigia, kad teismas užkirto keliÄ Å¡alims įrodinėti ir atsikirsti dėl reikalavimo nutraukti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, pažymėtina, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Å¡alių procesinių dokumentų (atsiliepimo, dubliko, tripliko), tiek ieÅ¡kovė, tiek apeliantė (atsakovė) pasisakė dėl reikalavimo nutraukti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus. Vadinasi ginčo Å¡alys turėjo galimybę pateikti į bylÄ Ä¯rodymus dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos.

Pirmos instancijos teismas jokių procesinių veiksmų dėl ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡skyrimo nepriėmė, taip pat ieÅ¡kovė neatsisakė nuo kurio nors ieÅ¡kinio reikalavimo (CPK 140 straipsnis). Todėl apeliacinio teismo vertinimu, apygardos teismas galėjo ir turėjo sprendime pasisakyti dėl visų ieÅ¡kovės reikalavimų, tame tarpe ir dėl nesÄ Å¾iningų konkurencijos veiksmų, kai sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovo instrukcija yra autorių teisių objektas ir yra padarytas autorių teisių pažeidimas.CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali bÅ«ti naikinamas formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl autorių teisių pažeidimo ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančių duomenų, 2013-03-21 ieÅ¡kovė patvirtino savo parengtÄ DÅ«mtraukių sistemos elementų ir įdėklų į kaminus montavimo ir eksploatavimo instrukcijÄ , kurioje pateikiamas tekstas ir tekstÄ papildančios iliustracijos, detalizuojančios gaminių įrengimo ir naudojimo tvarkÄ .

IeÅ¡kovei sužinojus apie atsakovės 2013-08-19 patvirtintÄ InstrukcijÄ , kuriÄ ji talpino tinklapyje www.sauresta.lt, ieÅ¡kovė pareikalavo paÅ¡alinti Å¡iÄ instrukcijÄ kaip pažeidžiančiÄ ieÅ¡kovės kaip autoriaus teises dėl instrukcijų panaÅ¡umo. Atsakovė 2014-07-25 paÅ¡alino iÅ¡ savo tinklapio www.sauresta.lt 2013-08-19 patvirtintÄ InstrukcijÄ , tačiau vėliau patalpino kitÄ instrukcijÄ , patvirtintÄ 2014-07-31. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ios instrukcijos atgaminimas, perdirbimas, platinimas, vieÅ¡as paskelbimas, taip pat pažeidžia ieÅ¡kovės kaip autoriaus teises.Byloje kilo ginčas ne tik dėl ieÅ¡kovės kaip autoriaus teisių pažeidimo ir iÅ¡ to kylančių kitų reikalavimų (nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų nutraukimo bei kompensacijos priteisimo), tačiau ir dėl ieÅ¡kovės Instrukcijos pripažinimo kÅ«riniu.

Autoriaus teisės taikomos ir paskelbtiems, ir nepaskelbtiems kÅ«riniams, bet iÅ¡reikÅ¡tiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo kÅ«rinio formos, paskirties ir vertės, vardo nurodymo ar jo nenurodymo (Berno konvencijos dėl literatÅ«ros ir meno kÅ«rinių apsaugos 15 str., 1999 m. ATGTÄ® 4 str. 1 d., 6 str., 13 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2000, 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2004).Pirmosios instancijos teismas nesutiko ir atmetė atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovės Instrukcija nėra autorių teisių objektas, nes jam trÅ«ksta esminio autorių teisių objektui bÅ«dingo elemento – jis nėra kÅ«rybinės veiklos rezultatas ir dėl to neatitinka originalumo kriterijaus, o yra privalomų teisės aktų reikalavimų atkartojimas, todėl pati Instrukcija tėra tam tikros montavimo bei eksploatacijos veiksmų sekos nurodymas, nulemtas gaminių, kurių naudojimo apraÅ¡ymui skirta, funkcinių savybių.

Teismas, įvertinęs Å¡alių instrukcijų turinį, konstatavo, kad ieÅ¡kovės Instrukcija yra originalus ieÅ¡kovės sukurtas kÅ«rinys. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės Instrukcijoje gamintojo pateiktas gaminių ir jų eksploatavimo apraÅ¡ymas neabejotinai turi kÅ«rybos bruožų, nes turi unikalius, atpažįstamus elementus, instrukcijÄ sukÅ«rusios ieÅ¡kovės nuožiÅ«ra parinktas, įtrauktas ir apipavidalintas bei jo nuožiÅ«ra parinkta tvarka iÅ¡dėstytas dalis, turi ieÅ¡kovės parinktÄ struktÅ«rÄ , apimtį, grafinį vaizdavimÄ , Instrukcija grindžiama ne tik bendromis žiniomis apie dÅ«mtraukių sistemas, bet taip pat paremta ir ieÅ¡kovės patirtimi jų gamyboje ir montavime.

IÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo instrukcijos originalumÄ teismas taip pat darė remdamasis kitų gamintojų analogiÅ¡komis dÅ«mtraukių sistemų montavimo instrukcijomis. Nors apeliantė teigia, kad teismas negalėjo remtis kitų Å¡alių instrukcijomis dėl galimų skirtingų reikalavimų skiriantis teisiniam reglamentavimui, tačiau Å¡ių savo teiginių niekaip nepagrindžia. Apeliantė taip pat ginčijo pirmos instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės Instrukcija nėra oficialus dokumentas ATGTÄ® 5 str. 1 d. 2 p. prasme.

Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės Instrukcija yra patvirtinta kokiu nors oficialiu ieÅ¡kovės lokaliniu teisės aktu, tokių duomenų nėra ir pačioje ieÅ¡kovės Instrukcijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo instrukcija nėra nei teisės aktas, nei oficialus administracinio, teisinio ar norminio pobÅ«džio dokumentas ir Å¡ias byloje aplinkybes teisingai nustatė apygardos teismas.Vertinant ieÅ¡kovės Instrukcijos bei apeliantės instrukcijų panaÅ¡umÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovės 2013-08-19 patvirtinta instrukcija yra beveik identiÅ¡ka ieÅ¡kovės Instrukcijai savo struktÅ«ra.

Å ios teismo iÅ¡vados iÅ¡ esmės neginčija ir pati apeliantė, tačiau teigia, kad Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės, kadangi apeliantė ieÅ¡kovės praÅ¡ymu paÅ¡alino Å¡iÄ instrukcijÄ iÅ¡ savo internetinio puslapio. Akcentuotina, kad sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga, kadangi 2013-08-19 patvirtinta instrukcija buvo paÅ¡alinta, tačiau sprendžiant kitų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimÄ svarbu nustatyti, ar jos platinimas, vieÅ¡as paskelbimas pažeidė ieÅ¡kovės teises.

Teismas taip pat nustatė, kad 2014-07-31 instrukcijos tekstinė dalis nėra visiÅ¡kai tapati ieÅ¡kovės Instrukcijai, tačiau, kaip ir ankstesnė 2013-08-19 instrukcija visiÅ¡kai atkartoja ieÅ¡kovės instrukcijÄ pagal struktÅ«rÄ , dėstymo logikÄ , pateikiamos informacijos apimtis ir bÅ«dus, o skirtumai tarp instrukcijų yra nežymÅ«s ir neesminiai, sÄ lygoti kitokių atsakovės naudojamų medžiagų, gaminių specifikacijų, pavadinimų, atsiradę dėl nežymių teksto pakeitimų atsakovo instrukcijose, kuriose naudojami iÅ¡tisi ieÅ¡kovo instrukcijų tekstų blokai, atskiras pastraipas pažodžiui arba beveik pažodžiui perkėlus iÅ¡ ieÅ¡kovės Instrukcijos arba tiesiog teksto dėstyme sukeičiant žodžių eilę ar panaudojant sinonimus toje pačioje dėstomos minties struktÅ«roje.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo turinio, teismas iÅ¡samiai ir detaliai aptarė tiek Å¡alių instrukcijų skirtumus, tiek panaÅ¡umus, todėl padarė pagrįstas iÅ¡vadas su kuriomis apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti, jog ieÅ¡kovės Instrukcijoje paveikslėlių Nr.3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 ir atsakovės 2013-08-19 patvirtintoje instrukcijoje paveikslėlių Nr.1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 9 panaÅ¡umas arba net visiÅ¡kas tapatumas nekelia jokių abejonių; atsakovės įvadas beveik pažodžiui atkartoja ieÅ¡kovės įžangÄ , o toliau seka analogiÅ¡ku ieÅ¡kovės Instrukcijos struktÅ«rai principu sukonstruota atsakovės instrukcijos struktÅ«ra.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Apeliantė teigia, kad teismas nepaneigė apeliantės pozicijos, kad ieÅ¡kovės Instrukcija negali bÅ«ti laikoma kÅ«riniu ATGTÄ® prasme, kad ieÅ¡kovės Instrukcija laikytina oficialiu dokumentu bei to, kad apeliantės instrukcija laikytina savarankiÅ¡ku atsakovės, jos darbuotojų pastangomis parengtu dokumentu.

Tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ teismų praktikÄ , nustatytas bylos faktines aplinkybes bei Å¡alių pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vertinti byloje esančius įrodymus kitaip nei tai darė pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pirmiau nurodytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo.Apeliantė taip pat teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog apeliantė atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, bÅ«tina konstatuoti dvi esmines sÄ lygas: pirma, turi bÅ«ti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, bÅ«tina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslÄ konkuruoti, ir bÅ«tent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesÄ Å¾iningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sÄ moningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2008; 2011 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011, kt.).Byloje nekilo ginčas dėl to, kad Å¡alys yra konkurentės. Byloje taip pat nustatyta ir konstatuota, kad apeliantė atliko neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovės InstrukcijÄ atgamindama, perdirbdama, platindama ir vieÅ¡ai paskelbdama kaip savo.

Taigi, sprendžiant dėl antros sÄ lygos egzistavimo, sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad apeliantė, neteisėtai pasinaudojusi ieÅ¡kovės atliktu darbu, sumažino ieÅ¡kovės konkurencingumÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus yra pagrįsta ir teisinga. Dėl kompensacijos dydžio Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų sÄ lygų, siekiant nustatyti apeliantės atsakomybę bei kompensacijos dydį.

Be to, teismas nepagrįstai tariamo pažeidimo laikotarpį skaičiavo nuo 2013-08-19, nors dėl 2013-08-19 patvirtintos atsakovės instrukcijos Å¡alys ginÄÄ iÅ¡sprendė taikiai.ATGTÄ® 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad autorių teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti sumokėti kompensacijÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kaip turėtų bÅ«ti taikomi minėtoje ATGTÄ® normoje įtvirtinti kriterijai, reikÅ¡mingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, inter alia, pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobÅ«džio praradimus ir taip užtikrinant teisingÄ autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimÄ , kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentÅ«ra v. UAB „Konto“, bylos Nr. 3K-3-260/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „15min“ v. UAB „Lrytas“, bylos Nr. 3K-3-388-313/2015). Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbÅ«s ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Ä®statyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTÄ® dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Nors atsakovė teigia, kad teismas netinkamai skaičiavo pažeidimo trukmę, kadangi ji paÅ¡alindama 2013-08-19 patvirtintÄ instrukcijÄ , įvykdė ieÅ¡kovės pretenzijoje iÅ¡dėstytÄ reikalavimÄ , kas reiÅ¡kia, jog Å¡alys ginÄÄ iÅ¡sprendė taikiai, tačiau pažymėtina, kad Å¡alys neaptarė kompensacijos klausimo už Å¡ios instrukcijos naudojimÄ atsakovei vykdant veiklÄ iki jos paÅ¡alinimo.

Pripažinus, kad apeliantei naudojant 2013-08-19 patvirtintÄ instrukcijÄ buvo ir toliau pažeidžiamos ieÅ¡kovės kaip autoriaus teisės, ieÅ¡kovė turi teisė į Å¡ios žalos atlyginimÄ .Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti kompensacijÄ , kadangi apeliantė kitų, nei aukščiau minėti argumentai dėl pažeidimo trukmės, argumentų dėl kompensacijos nepagrįstumo nenurodė, teigdama, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio. Tačiau Å¡iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ATGTÄ® 83 str. 4 d. 1 p. norma, kurioje įtvirtinta kompensacija, „nesieja kompensacijos dydžio su žalos (nuostolių) dydžiu, todėl žalos dydis nereikÅ¡mingas, nes tokiu atveju netektų prasmės kompensacijos ir žalos (nuostolių) atlyginimo, kaip savarankiÅ¡kų teisių gynimo bÅ«dų, teisinis atribojimas“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011, kt.).

Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos bÅ«tina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Apygardos teismas dėl priteistinos kompensacijos dydžio sprendė atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis, trukmę bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (tai kad atsakovė pažeidė ne tik turtinės ieÅ¡kovės teises, bet ir atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus), taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (ATGTÄ® 83 str. 4 d. 1 p.).

Todėl apeliacinio teismo vertinimu priteistos kompensacijos dydis Å¡io konkretaus ir individualaus ginčo tarp dviejų konkuruojančių verslo subjektų atveju yra proporcingas, teisingas ir atliekantis satisfakcijos funkcijÄ už ieÅ¡kovės patirtus neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apeliaciniam teismui kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, negu jas vertino pirmosios instancijos teismas, ir padaryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ , todėl apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas pagrindžiančiais motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti klausimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi paskirtos baudos už kiekvienÄ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties nevykdymo dienÄ , panaikinimo arba sumažinimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, apeliantė teikė pirmos instancijos teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui dėl 2015 m. gegužės 13 d. nutarties paduoti, tačiau teismui termino neatnaujinus, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo.

Apeliantė Å¡ios teismo nutarties neskundė. CPK 107 str. numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 nuo nutarties priėmimo gali praÅ¡yti teismÄ , paskyrusį baudÄ , jÄ panaikinti ar sumažinti. Taigi, klausimÄ dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo sprendžia teismas, kuris Å¡iÄ baudÄ skyrė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl su Å¡iuo klausimu susijusių apeliantės argumentų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantės skundžia teismo sprendimÄ ir dalyje bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Nurodo, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo nebuvo tenkintas pilna apimtimi, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos taip pat mažintinos.Su Å¡ia apeliantės pozicija nesutiktina, kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju teismas tenkino visus materialinius ieÅ¡kinio reikalavimus, tame tarpe dėl kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl kompensacijos dydžio nustatymo priskiriamas iÅ¡imtinai teismo diskrecijai (ATGTÄ® 83 str. 4 d. 1 p.), sprendžiant dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo apimties neturi reikÅ¡mės tai, kad priteistas mažesnis kompensacijos dydis nei buvo praÅ¡oma ieÅ¡kiniu.IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 1410,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus: pažymÄ apie suteiktas teisines paslaugas, 2016 m. sausio 29 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 2016 m. gegužės 26 d. banko operacijų iÅ¡raÅ¡Ä .

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktÄ , kuriame nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) (Å¡iuo konkrečiu atveju – 713,90 Eur), sprendžia, kad atsakovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Å iuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nei bylos apimtis, nei advokato darbo bei laiko sÄ naudos nelemia bÅ«tinumo vadovautis maksimaliu galiojančių rekomendacijų 8.11 punkte nurodytu koeficientu taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovę atstovavo ta pati advokatė, kaip ir pirmosios instancijos teisme, todėl nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 str., 98 str.) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Sauresta“ (j.a.k. 300073204) ieÅ¡kovo UAB „Vilpros pramonė“ (j.a.k. 126310441) naudai 800,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti   Teisėjai                                                                                                                                Rasa GudžiÅ«nienė Antanas Rudzinskas Egidijus Žironas