aafe53d2-de0e-4402-9a8d-e16f63931e9c · Alytaus rajono apylinkės teismas

NUOSPRENDIS                                                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1-9-448/2013                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija  1.2.25.4.5.1.1.7.2.7.1.1.9.5.1.1.10.1.2.1.15.2.3.6.(S) NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 3 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant prokurorėms Renaldai Kučinskaitei, Laurai Mačiulytei-Valaitei, nukentėjusiesiems A.

S., S. S., R. S., M. S., jų atstovei advokatei Linai Gervelienei, kaltinamojo atstovei advokatei Onai Klinavičienei, vertėjai M. D., teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Rusijos Respublikos pilietis, iÅ¡silavinimas-aukÅ¡tasis, vedęs, dirbantis bendrovėje “A. M.” vairuotoju, gyvenantis Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:V.

K. 2011 m. kovo 1 d. apie 7 val. 30 min. Alytaus r., MeÅ¡kasalio km., kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 67-ame kilometre, vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9-o punkto reikalavimus-nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui; taip pat pažeidė KET 125-o punkto reikalavimus-privalėjo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to; pažeidė KET 133-io punkto reikalavimus-pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, dėl ko nesuvaldė automobilio, įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kur prie automobilio BMW X5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) prikabinta priekaba RYDVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su priešais važiavusiu V. K. vairuojamu automobiliu VW TRANSPORTER, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas, o šio automobilio keleivis A. S. dėl stipraus kūno, ypač stuburo kaklinės ir krūtininės dalių sumušimo, pasireiškusio stuburo kaklines ir krūtininės dalių lūžimu, nugaros smegenų kaklinės ir krūtininės dalių sumušimo bei pabrinkimo, žuvo.

Apklaustas kaip kaltinamasis, V. K. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2011 m. kovo 1 d. ryte būdamas blaivus kartu su draugais S. K., M. M. važiavo nuo Alytaus miesto link pasienio. Vairavo M. priklausantį automobilį BMW X5, prie kurio buvo prikabinta priekaba su pakrautu kitu M. priklausančiu automobiliu BMW. Gerai nepamena, kaip sėdėjo keleiviai jo automobilyje, bet kiek pamena, M. sėdėjo keleivio vietoje automobilio priekyje, o K.-automobilio gale. Matomumas buvo geras, kelias-sausas, tik kai kur šalikelėje buvo ledukas.

Važiavo maždaug 70 km/h greičiu, nes prie automobilio buvo prikabinta priekaba. Kažkokioje kelio atkarpoje pajuto, kad priekabÄ pradėjo mėtyti po keliÄ , po to pradėjo mėtyti ir jo vairuojamÄ automobilį. Jis bandė suvaldyti automobilį. Matė, kad prieÅ¡ingos krypties eismo juosta prieÅ¡ais atvažiuoja VW TRANSPORTER. Kaltinamasis nurodo nesuvaldęs savo vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į kairės kelio pusės griovį. Nurodo, kad kai jo automobilį metė į kairę pusę, jis dar padidino greitį, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo su tuo prieÅ¡ais važiavusiu VW TRANSPORTER, bet Å¡is automobilis trenkėsi į priekabÄ .

Kaltinamasis su savo automobilio keleiviais iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pribėgo prie iÅ¡ VW TRANSPORTER iÅ¡lipusio vairuotojo ir pasiteiravo, ar nėra sužeistų. VW TRANSPORTER vairuotojas pribėgo prie keleivio durelių, ten nubėgo ir kaltinamasis. Automobilio salone ant nugaros gulėjo ir dar kvėpavo nukentėjusysis. Kažkuris iÅ¡ eismo įvykio dalyvių paprašė vyro su karine uniforma iÅ¡ įvykio vietoje sustojusio automobilio iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Kaltinamasis nurodo, kad jo manymu, nukentėjusysis paties susidÅ«rimo metu gulėjo, nes jei bÅ«tų sėdėjęs, jis bÅ«tų matęs kliÅ«tį ir bÅ«tų stengęsis to iÅ¡vengti.

Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies, nurodo, kad jų suma yra per didelė.Nukentėjusioji S. S. parodė, kad eismo įvykio metu žuvo jos vyras. Apie įvykį ji sužinojo tik tada, kai pati paskambino žmogui, su kuriuo išvažiavo jos vyras. Jai vyras nesakė, nei kur išvažiavo, nei kokiais reikalais. Kaltinamasis jai paskambino tik praėjus dienai po to, kai apie įvykį jai jau buvo žinoma. Nurodo, kad iki santuokos su žuvusiuoju bendravo apie 2,5 metų, santuokoje pragyveno iki jo žūties tik 7 mėnesius.

Jų su vyru buvo dideli planai ateičiai, norėjo susilaukti vaikų, įsirengti gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2008-2009 jie su vyro Å¡eima įsteigė įmonę, kuri vykdė prekybÄ , buvo planuojama perdirbti plastmasinius gaminius. Å ioje įmonėje ji dirbo vyriausiaja buhaltere. Žuvusysis turėjo asmeninių kontaktų ir Lietuvoje, ir Rusijoje. Po jo mirties tie kontaktai buvo prarasti, verslas toliau nesivystė. Pačiai nukentėjusiajai noras dirbti praėjo, nematė prasmės vystyti verslÄ , jos finansinė padėtis pablogėjo.

Nurodo, kad jos vyras materialiai padėjo ir savo tėvams-apmokėdavo už vaistus, ir nors pilnai jis jų neišlaikė, bet dalinai apmokėdavo ir už komunalines paslaugas. Byloje reiškia ieškinį dėl turtinės žalos: ieškinio vertimas į rusų – lietuvių kalbas (vertimo paslaugų kaina 869 110 Baltarusijos rublių, kas sudaro 265,95 Lt ), 240 eurų (kas sudaro 828 Lt) už vizas bei 500 litų advokato atstovavimo išlaidas. Reiškia 40 000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti (iš šios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam-37 843,75 Lt).

Jai draudimo bendrovė nieko neatlygino, tik draudikų biuras pervedė laidojimo iÅ¡laidas-1013 eurų tiesiogiai į jos sÄ skaitÄ . Neturtinę žalÄ sudaro jos pergyvenimai, sužlugdytas gyvenimas, bemiegės naktys. Ji kartÄ kreipėsi į gydytojus, jai buvo iÅ¡raÅ¡yti raminamieji vaistai. Nurodo, kad dėl neturtinės žalos į Lietuvos draudimo bendrovę nesikreipė, nes nelabai suprato, kaip atlyginami ieÅ¡kiniai. Draudimo bendrovė kalbėjo apie dalies neturtinės žalos grÄ Å¾inimus, bet nukentėjusiajai tuo momentu buvo svarbiausia, kad bÅ«tų atlyginta turtinė žala.

Baltarusijoje į draudimo bendroves dėl neturtinės žalos taip pat nesikreipė. Nukentėjusysis A. S. nurodė, kad eismo įvykio metu žuvo jo brolis. Su broliu jie kartu augo, brolis buvo dviem metais jaunesnis už nukentėjusįjį. Jie abu mokėsi universitete, tada jau turėjo suvokimÄ apie verslÄ ir abu kÅ«rė nuosavo bendro verslo planus. IÅ¡ pradžių vertėsi individualia veikla, iÅ¡ kurios iÅ¡sivystė įmonė. Brolio žūtis prislėgė jį, nes su broliu buvo labai tamprÅ«s ryÅ¡iai tiek dėl veiklos, tiek dėl asmeninio bendravimo.

Reiškia 40 000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos (iš šios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam V. K.-37 843,75 Lt) bei dėl turtinės žalos-70 litų už dokumentų vertimus bei 120 eurų (kas sudaro 414 litų) už vizas bei 500 Lt advokatės atstovavimo išlaidų. Nurodo, kad pilnai negali pagrįsti ieškinio dėl neturtinės žalos, tačiau po brolio netekties jis neatgauna ramybės ir fizinės būklės. Nors jis nesikreipė į gydytojus, bet užsiskleidė savyje.

Važiuojant į teismo posėdžius į LietuvÄ , turėjo problemų darbe. Kyla ginčai ir Å¡eimoje, nes dėl kelionių trÅ«ksta laiko pasirÅ«pinti ja. Po brolio žūties atsirado ir fizinis nuovargis, nes vietoj brolio tėvus turi prižiÅ«rėti jis, nes brolis apmokėdavo tėvų komunalinius mokesčius, padėjo fizine pagalba.Nukentėjusioji M. S. parodė, kad eismo įvykio metu žuvo jos sÅ«nus. Apie tai sužinojus, jai buvo Å¡okas, paÅ¡lijo sveikata.ReiÅ¡kia 50 000 litų ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos (iÅ¡ Å¡ios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam V.

K.-47 843,75 Lt) bei dėl turtinės žalos 240 eurų (kas sudaro 828 litų ) dėl vizų iÅ¡davimo bei 500 litų advokatės atstovavimo iÅ¡laidų. Ä® draudimo bendroves dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė. Neturtinę žalÄ sudaro tuÅ¡tuma, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, ji negali valgyti, nemiega, jai skauda galvÄ , Å¡irdį, tuo momentu net negalėjo vaikščioti. Ji kreipėsi į gydytojus, nes nevaikščiojo dėl nervinio iÅ¡sekimo. Iki įvykio jos sveikata buvo labai gera. Su žuvusiu sÅ«numi buvo patys geriausi santykiai.

Žuvusysis padėjo, skambindavo kiekvienÄ dienÄ , Å¡ventes Å¡vęsdavo kartu. SÅ«nus mokėjo už tėvų komunalines paslaugas iki pat savo mirties. Nurodo, kad po įvykio ji negali dirbti sode. Po sÅ«naus mirties ji pragyvena iÅ¡ pensijos, nors ir iki jo žūties gaudavo pensijÄ . Dabar už komunalinius patarnavimus padeda mokėti kitas sÅ«nus, jai tenka taupyti maistui, jos materialinė padėtis pablogėjo. Nukentėjusysis R. S., žuvusiojo tėvas, reiÅ¡kia 50 000 litų ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos (iÅ¡ Å¡ios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam V.

K.-47 843,75 Lt), 60 eurų (kas sudaro 207 Lt) dėl turtinės žalos dėl vizų iÅ¡davimo. Nurodo, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo į draudimo bendroves nesikreipė. Nukentėjusysis parodė, kad po įvykio jam buvo suteikta 2-a invalidumo grupė dėl nervinės sistemos sutrikimų, nors iki įvykio buvo sveikas. Jam nustatė diagnozę-Parkinsono liga. Jis neteko pagalbos, prarado sveikatÄ . SÅ«nus juos iÅ¡laikė, todėl dabar sunkiau iÅ¡eina pragyventi. Dėl prarastos sveikatos negali pats dirbti sode.Liudytojas S. K. parodė, kad 2011 m. kovo 1 d. kartu su draugais-kaltinamuoju ir M. važiavo Lietuvos teritorijoje link pasienio.

Kaltinamasis vairavo automobilį, kuris tempė priekabÄ , kurioje buvo kitas automobilis BMW. Liudytojas sėdėjo galinėje sėdynėje. Kaltinamasis už vairo sėdo Alytuje. Greitis buvo apie 70 km/h, judėjo pagal kelių eismo taisykles, nes buvo prikabinta priekaba. Buvo giedra, sausas kelias. Pravažiavus apie 20 km, liudytojas pajautė, kad maÅ¡inÄ pradėjo neÅ¡ti į Å¡onÄ , kaltinamasis bandė jÄ suvaldyti. Priekaba pradėjo neÅ¡ti maÅ¡inÄ ir maÅ¡ina pradėjo blaÅ¡kytis. Liudytojas matė, kad kaltinamasis tam, kad iÅ¡vengti tiesioginio susidÅ«rimo su prieÅ¡ais atvažiuojančiu mikroautobusu, pasuko į kairę, po ko jo vairuojamas automobilis nuvažiavo į griovį.

Liudytojo manymu, susidÅ«rimas įvyko dėl to, kad kaltinamasis nesuvaldė maÅ¡inos, o galbÅ«t dėl to, kad ant kelio kai kur buvo ledo. Po susidÅ«rimo mikroautobusas stovėjo priekabos aÅ¡ies srityje, jis taip ir sustojo, kaip susidÅ«rė, sukibimas buvo nulaužtas, pagal inercijÄ maÅ¡ina galėjo pasislinkti prie aÅ¡ių. Po susidÅ«rimo liudytojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pamatė iÅ¡ mikroautobuso iÅ¡lipantį jo vairuotojÄ , paklausė, ar viskas gerai. Vairuotojas atsakė, kad su juo viskas gerai, bet automobilio salone miega keleivis.

Kai vairuotojas atidarė dureles, pamatė ant žemės tarp sėdynių, kojomis į išėjimÄ gulintį vaikinÄ . Prie įvykio vietos iÅ¡ karto privažiavo maÅ¡ina su Lietuvos kariÅ¡kiais. Vienas jų apžiÅ«rėjo gulintį vaikinÄ , Å¡is lyg kvėpavo, bet už poros minučių kariÅ¡kis pasakė, kad gyvybės ženklų nėra. Liudytojas nurodo nežinantis, kas vaikinÄ po įvykio užkėlė ant sėdynių, jie tikrai nebandė to daryti, nes žinojo, kad gali bÅ«ti traumos.

Mikroautobuso vairuotojas liudytojui sakė, kad kai tik jie kirto pasienį, jo keleivis iš karto nuėjo miegoti, nes buvo pavargęs, be to, jų laukė ilga kelionė iki Klaipėdos. 2011 m. kovo 1 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje fiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Alytaus rajone, kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 67-ame kilometre ( bylos tomas Nr. 1, lapas Nr. 15-32), fotolentelėse ( t. 1., b. l. 24-32) užfiksuota įvykio vieta, transporto priemonių padėtis bei lavono vaizdas po autoįvykio.

Automobiliai BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba RYDVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio apžiūrėti, patikrintas jų techninis stovis ir apžiūros bei patikrinimo rezultatai fiksuoti 2011 m. kovo 1 d. transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokoluose (t. 1., b. l. 18-19, 20-21, 22-23).Specialisto išvadoje Nr. M 75/11(06) nurodyta, kad A. S. mirtis įvyko nuo stipraus kūno, ypač stuburo kaklinės ir krūtininės dalių sumušimo, pasireiškusio stuburo kaklinės ir krūtininės dalių lūžimu, nugaros smegenų kaklinės ir krūtininės dalių sumušimo bei pabrinkimo ( t. 1., b.l. 73-79 ).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4064 nurodyta, kad A. K. pristatytas blaivus ( t. 1., b. l. 60), specialisto išvadoje Nr. T-A 1717/11(01) nurodyta, kad V. K. kraujyje, paimtame iš jo 2011 m. kovo 1 d. 10 val. 5 min., etilo alkoholio nerasta ( t. 1., b. l. 67). Ikiteisminio tyrimo metu A. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 5 d. Ištyrus bylos įrodymus teisme, kaltinimai A. K. pasitvirtino. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 9-o punkto reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;

KET 125-o punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to; KET 133-io punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bent kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Kaltinamasis A. K. nesilaikė Å¡ių taisyklių reikalavimų, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo A.

S.. Tarp kaltinamojo veikos–neatsargaus vairavimo-ir atsiradusių padarinių-A. S. žūties-yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡tyrus bylos aplinkybes, įrodyta, kad A. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t.y. jis padarė nuskalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d. Civilinių ieÅ¡kinių, proceso iÅ¡laidų ir ir iÅ¡laidų advokatės darbo apmokėjimui klausimai Nukentėjusieji M.

S., A. S., S. S. turėjo po 500 litų iÅ¡laidų, susijusių su advokatės, dalyvavusio byloje jų atstove, paslaugų apmokėjimu, Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos dokumentais. Jos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso-LR BPK 106 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę gauti žalos atlyginimÄ .

Nukentėjusieji pareiÅ¡kė tokius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: S. S. dėl turtinės žalos–ieÅ¡kinio vertimas į rusų–lietuvių kalbas (vertimo paslaugų kaina-869 110 Baltarusijos rublių, kas sudaro 265,95 Lt) bei 240 eurų už vizas (kas sudaro 828 litÄ , kai 1 euras yra 3,45 lito), viso 1093,95 Lt; dėl neturtinės žalos 40 000 litų (iÅ¡ Å¡ios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam-37 843,75 Lt); A. S. dėl turtinės žalos–dokumentų vertimo į rusų–lietuvių kalbas (vertimo paslaugų kaina-70 litų) bei 414 Lt už vizas, viso 484 Lt, dėl neturtinės žalos 40 000 litų (iÅ¡ Å¡ios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam-37 843,75 Lt);

M. S. dėl turtinės žalos-828 Lt už vizas, dėl neturtinės žalos 50 000 litų (iÅ¡ Å¡ios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam-47 843,75 Lt); R. S. dėl turtinės žalos 828 Lt už vizas, dėl neturtinės žalos 50 000 litų (iÅ¡ Å¡ios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam-47 843,75 Lt). S. S. ieÅ¡kinys dalyje dėl vertimo paslaugų 265,95 Lt sumai ir A. S. ieÅ¡kinys dėl 70 Lt vertimo paslaugų įrodytas ir tenkintinas pilnai, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ kaltinamojo A.

K.. Nukentėjusieji S. S., A. S., M. S. ir M. S. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinius dėl iÅ¡laidų, susijusių su vizų į LietuvÄ atvykti į teismo posėdžius iÅ¡davimu. Teismo posėdis 2012 m. vasario 14 d. neįvyko dėl objektyvios priežasties, kaltinamojo kaltės dėl to nėra, todėl iÅ¡laidos, kurias patyrė nukentėjusieji dėl vizų iÅ¡davimo į šį teismo posėdį, iÅ¡ kaltinamojo neiÅ¡ieÅ¡kotinos, Å¡ios iÅ¡laidos atlygintinos iÅ¡ teismo lėšų. Kitos iÅ¡laidos dėl vizų iÅ¡davimo atvykti į teismo posėdžius yra įrodytos dokumentais, jos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo A.

K.. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Kartu teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, to asmens padarytos turtinės žalos dydį, susiformavusiÄ bendrÄ teismų praktikÄ .

Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, bÅ«tina vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.Žala nukentėjusiesiems buvo padaryta naudojant transporto priemonę-lengvÄ jį automobilį. Automobilis buvo apdraustas Baltarusijos draudimo bendrovėje “Promtransinvest” privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, autoįvykio metu draudimo sutartis galiojo (t. 1, b. l. 46-48), todėl Å¡i draudimo bendrovė yra pripažinta civiline atsakove byloje. Kaltinamojo turtinė atsakomybė, esant draudimo sutarčiai, pirmiausia užtikrinama draudimo įmonės lėšomis.

PadarytÄ Å¾alÄ draudimo įmonė atlygina Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDÄ®) 11 str. numatyta apimtimi. Kompensacija už turtinę žalÄ , kuri virÅ¡ija Draudimo įstatymo 11 str. nustatytas sumas, priteistina iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens ( LR CK 6.254 str. 2 d., Draudimo įst. 13 str. 2 d.). Kadangi kaltinamasis savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs Baltarusijos įmonėje, kuri Lietuvoje nėra paskyrusi savo atstovo pretenzijoms nagrinėti, todėl pagal TPVCAPDÄ® 17 str. nukentėjusiesiems patirtos žalos administravimÄ vykdo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (LRTPDB). IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad S. S. pateikė pretenzijÄ LRTPDB žalai atlyginti dėl A.

S. žūties, kurioje ji nurodė, kad dėl žalos atlyginimo ji nesikreipė ir nesikreips į teismÄ . IÅ¡mokos apskaičiavimo už žalÄ asmeniui raÅ¡te (t. 2, b. l. 4-5) matyti, kad LRTPDB pagal S. S. praÅ¡ymÄ dėl A. S. žūties atlygino 5472, 34 litus turtinės žalos, kas sudaro transportavimo, laidojimo ir kitas iÅ¡laidas. IÅ¡ dokumento matyti, kad procedÅ«ra dar nėra baigta, nes papildoma iÅ¡moka bus iÅ¡mokėta tada, kai S. S. po metų laiko kreipsis dėl paminklo pastatymo iÅ¡laidų atlyginimo.

Pažymėtina, kad S. S. nepareiÅ¡kė pretenzijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl to nesikreipė ir kiti nukentėjusiaisias pripažinti byloje asmenys- žuvusiojo tėvai M. S., R. S. ir brolis A. S.. Biuras moka draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik tuo atveju, jei nukentėję tretieji asmenys kreipiasi į biurÄ dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 2K-188/2009), teismas negali įpareigoti Biuro mokėti iÅ¡mokos, jei nepareikÅ¡tos pretenzijos biurui.

Nukentėjusioji S. S. pretenzijoje žalai atlyginti nurodė, kad ji dėl žalos atlyginimo neplanuoja kreiptis į teismÄ . Å i nukentėjusioji teisme nurodė, kad nelabai suprato draudikų aiÅ¡kinimus dėl žalos atlyginimo, todėl ir nereiÅ¡kė pretenzijos dėl neturtinės žalos atlyginimo draudikams, o nukentėjusieji M. S., R. S. ir A. S. teisme patvirtino, kad jie į draudikus su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo taip pat nesikreipė. Pažymėtina, kad TPVCAPDÄ® 16 str. 4 d. nurodo, kad tiek draudikas, tiek Draudikų biuras moka iÅ¡mokas, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos.

Matyti, kad nukentėjusieji nesilaikė neteisminio neturtinės žalos atlyginimo išsiieškojimo būdo, jų ieškiniai baudžiamojoje byloje draudimo bendrovei dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti civilinį ieškinį, bet šio kodekso 113 str. 2 d. numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. Civilinio proceso kodekso (CPK) 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

LR BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Taigi nukentėjusieji turi įrodyti, kuo grindžia savo reikalavimus ir kodėl bÅ«tent tokia pinigų suma jie vertina savo patirtÄ neturtinę žalÄ . Žuvusiojo A. S. tėvai M. S. ir R. S. nurodė, kad jis jiems padėdavo materialiai, mokėjo komunalinius mokesčius, jie kartus visi Å¡vęsdavo Å¡ventes, po sÅ«naus žūties jiems sutriko sveikata, tėvui dėl streso netgi buvo diagnozuota Parkinsono liga.

Žuvusiojo sutuoktinė S. S. nurodė, kad po vyro žūties beveik žlugo jų įkurtos bendrovės veikla, jos asmeninis gyvenimas pasikeitė, nes su žuvusiuoju planavo turėti vaikų, kūrė gyvenimo planus. Žuvusiojo brolis A. S. nurodė, kad su broliu juos siejo glaudūs asmeniniai ir verslo ryšiai, po brolio žūties jų įkurta bendrovė beveik nevykdo veikos, nes su brolio mirtimi buvo prarasti verslo partnerių kontaktai. Tačiau kaip jau aukščiau minėta, nukentėjusieji turi įrodyti, savo civilinį ieškinį.

Nagrinėjamu atvėju nukentėjusieji nurodė bendro pobÅ«džio teiginius-kad patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus dėl netekties. Žuvusiojo tėvai teigė, kad Å¡is jiems padėjo materialiai, tačiau jie patys teisme liudijo, kad jie turėjo pajamas, jų pajamų Å¡altinis yra pensija. Tai, kad žuvusysis mokėjo už tėvų komunalinius patarnavimus, byloje taip pat yra tik deklaruojama ir nepateikta tÄ patvirtinančių dokumentų. Nukentėjusieji M. S. ir R. S. teisme teigė apie suprastėjusiÄ sveikatÄ , lankymÄ si pas gydytojus, kur jiems buvo iÅ¡raÅ¡yti raminamieji, migdomieji vaistai, tačiau vėl gi teismui nepateikti jokie tÄ patvirtinantys įrodymai.

M. S. teiginys, kad dėl po sÅ«naus žūties patirto streso jis nerviniu pagrindu susirgo Parkinsono liga, dėl ko jam buvo nustatytas neįgalumas, taip pat nepagrįsti jokiais dokumentais, todėl neaiÅ¡ku, ar Å¡i liga, dėl kurios jam buvo suteiktas neįgalumas, yra postresinė pasekmė, ar anksčiau buvusių susirgimų rezultatas. S. S. nurodė, kad kartÄ buvo pas gydytojus, ji ir A. S. nurodė, kad dirbo su žuvusiuoju sukurtoje bendrovėje, kad po jo žūties bendrovės veikla beveik sustojo, tačiau tÄ patvirtinančių įrodymų teisme nėra.

Nustatant S. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad santuokoje su žuvusiuoju ji gyveno tik 7 mėnesius, vaikų jie neturėjo, o žuvusiojo brolis A. S. turėjo savo Å¡eimÄ ir gyveno atskirai. Akivaizdu, kad nukentėjusieji M. S. ir R. S. dėl sÅ«naus žūties, S. S.-dėl vyro, o A. S.-dėl brolio žūties patyrė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelį stresÄ , emocinę depresijÄ , staigi sÅ«naus, vyro, brolio netektis sukėlė jiems didelį dvasinį skausmÄ ir pergyvenimus.

Å is įvykis turėjo reikÅ¡mės ir fizinei nukentėjusiųjų sveikatai-žuvusiojo tėvams sutriko sveikata. Nusikalstamos veikos pasekmės buvo labai sunkios ir negrįžtamos-žuvo sÅ«nus, vyras ir brolis. Visų nukentėjusiųjų gyvenimo kokybė kurį laikÄ buvo supratėjusi. Tačiau nukentėjusiųjų nurodytos sumos, kurias jie praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo ( M. S. ir R. S.- po 47 843,75 Lt, S. S. ir A. S.- po 37 843,75 Lt) neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelės. Priteisus iÅ¡ kaltinamojo nurodytas sumas, bÅ«tų pažeisti ir teisingumo, ir protingumo kriterijai, nes nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, bÅ«tina siekti ir nukentėjusiojo bei žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros.

Kaltinamasis nors ir dirba, tačiau jis turi Å¡eimÄ ir, jo žodžiais, iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus. BÅ«tina atsižvelgti ir į visos visuomenės pragyvenimo lygį, nes teisme nukentėjusieji žuvusiojo tėvai nurodė, kad jų gaunama pensija-apie 200 dolerių, kas sudaro apie 520 litų, kaltinamasis nurodė, kad jo darbo užmokestis-apie 500 dolerių, kas sudaro apie 1300 lit, taigi maža dalis Baltarusijos gyventojų per metus gali uždirbti reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos sumas.

Nustatant atlygintinos žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, kaltinamojo A. K. veikos pavojingumo laipsnis buvo nedidelis, kaltinamojo veikoje nebuvo tyčios. Kaltinamojo padaryti KET pažeidimai nebuvo susiję su jo itin dideliu neatsargumu, abekijingumu kitiems eismo dalyviams ar su itin grubiu KET nesilaikymu (jis vairavo automobilį blaivus, leistinu greičiu, subjektyviai gerai įvertinęs eismo sÄ lygas, bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo su artėjančiu automobiliu). Be to, iÅ¡ bylos duomenų seka, kad žuvusysis, kaip eismo dalyvis, pats pažeidė Kelių eismo taisyklių 9-tÄ punktÄ , reikalaujantį kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nes iÅ¡ liudytojo S. K. parodymų seka, kad žuvusysis automobilyje ne sėdėjo, o gulėjo, taigi tokia jo nestabili padėtis važiuojančiame automobilyje buvo savaime rizikinga.

Po autoįvykio automobilio, kuriame važiavo žuvusysis, vairuotojas netgi nebuvo sužeistas, taigi akivaizdu, kad jeigu žuvusysis kaip automobilio keleivis bÅ«tų laikęsis kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebÅ«tų sukėlęs tokių skaudžių ir sunkių pasekmių. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, bÅ«tina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalÄ padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele naÅ¡ta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2 d.).Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu ir siekiant nukentėjusiųjų ir žalÄ padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus ir bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus atitinkanti suma, kuri užtikrintų teisingÄ piniginį atlygį už padarytÄ skriaudÄ bei pusiausvyrÄ tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, bus nukentėjusiųjų M.

S. ir R. S. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant po 20 000 litų, S. S.-10 000 litų, A. S.-5 000 litų, likusiose dalyse nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai atmestini. Bausmės skyrimas                  Skiriant bausmę kaltinamajam, bÅ«tina atsižvelgti į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei į LR BK 61 str. numatytas aplinkybes.                   Kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmÄ kartÄ .

Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (LR BK 11 str.). A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2 p. ).           Kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmÄ kartÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl neatsargumo, jo veikoje tyčios nebuvo, į tai, kad jis turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , turi Å¡eimÄ ir iÅ¡laiko du vaikus, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d., t.y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, jį nubausti, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ -bus pasiekta be realaus paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

A. K. skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 304-305 str., 307 str., nusprendžia:A. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) 281 str. 5 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis LR BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ A. K. atidėti 2 metams 6 mėnesiams.A.

K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-20 MGL, t.y. 2600 litų įmokÄ Ä¯ nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondÄ (a.s. Nr. LT 267300010002455919, AB bankas Swedbankas, banko kodas 73000), Å¡iÄ Ä¯mokÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 3 mėnesius po nuosprendžioo įsiteisėjimo. Nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iÅ¡ A. K.: S. S.-886, 95 litus, A. S.-484 litus, M. S.-621 litÄ , R. S.-612 litų.Atlyginti iÅ¡ teismo lėšų po 207 litus nukentėjusiesiems S. S., M.

S., R. S. jų turėtų proceso išlaidų.Priteisti iš A. K. nukentėjusiesiems S. S., A. S., M. S. po 500 litų advokatės atstovavimo išlaidų.Civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti nukentėjusiesiems iš A. K.: M. S.-20 000 litų, ieškinį dalyje dėl 27 843, 75 litų atmesti, R. S.-20 000 litų, ieškinį dalyje dėl 27 843, 75 litų atmesti, A. S.-5 000 litų, ieškinį dalyje dėl 32 843, 75 litų atmesti, S. S.-10 000 litų, ieškinį dalyje dėl 27 843, 75 litų atmesti.

Nukentėjusiųjų A. S., M. S., R. S., S. S. civilinius iÅ¡kinius po 2156,25 litus dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovei „Promtransinvest“ atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ Alytaus rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                                Asta JakučiÅ«nienė