aafd81db-2fa4-461c-9031-60d2a36b9130 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2360-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00193-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 74. (S)                                             KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 22 d.Kaunas            Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :          PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 999 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 6-7), taip pat skundo tikslinime (b.l. 26, 28) nurodė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. jam buvo taikyta drausminė nuobauda dėl to, kad klausėsi radijo asmeniniais tikslais.

Pažymėjo, jog Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nai elgėsi netinkamai, kadangi kurstė prieÅ¡ jį nuteistuosius, neteisėtai konfiskavo jo pinigus, netinkamai Å¡ildė patalpas, tiekė netinkamÄ maistÄ , kalino kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Nurodė, kad tokiu bÅ«du buvo pažeistos jo teisės, padaryta neturtinė žala. PraÅ¡o priteisti 1 000 000 999 Eur neturtinės žalos.         Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b.l. 30-33) nurodė, kad pareiÅ¡kėjo asmeninėje sÄ skaitoje buvę pinigai pagal antstolės Astos LukÅ¡ienės L. patvarkymus, vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , buvo pervesti į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ .

Ä®staiga nedraudžia už asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, todėl pareiÅ¡kėjas 2014 m. spalio 23 d., 2014 m. lapkričio 14 ir 18 dienomis, 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. kovo 2 d. pirko prekių parduotuvėje. Akcentavo, jog Å¡is reikalavimas pareiÅ¡kėjo jau yra iÅ¡reikÅ¡tas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2361-423/2015. Teigė, jog dėl nuteistųjų laikymo sÄ lygų periodinius ir pagal nuteistųjų skundus operatyvinius patikrinimus atlieka Marijampolės visuomenės sveikatos centras.

Nurodė, kad maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis bei patvirtintais valgiaraščiais. Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį iÅ¡imtiniais atvejais gali pakeisti įkalinimo įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis pareigÅ«nas ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, nepažeisdamas maisto produktų normos energetinės vertės. Nederindamas su Kalėjimų departamentu, nepažeisdamas energetinės vertės, valgiaraÅ¡tį pakeisti galima tik asmenims, kurie dėl savo įsitikinimų atsisako valgyti patiekalus iÅ¡ mėsos, keičiant juos kruopų, kiauÅ¡inių, varÅ¡kės, miltiniais ar antraisiais daržovių patiekalais. Atkreipė dėmesį, kad dėl Å¡io skundo dalyko pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

PraÅ¡o taikyti senaties terminÄ ir skundÄ atmesti. Skundas nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN).Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, spręsdami bylas dėl neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratÄ , yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog jam nepagrįstai buvo taikyta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas Å¡eÅ¡iems mėnesiams, ko pasėkoje buvo padaryta neturtinė žala.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius Marijampolės PN administracijos priimto akto, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda perkeliant jį į kamerų tipo patalpas, neteisėtumÄ , neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sÄ lyga, kad neturtinės žalos atlyginimÄ numatytų įstatymas.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 straipsnis nustato, kad žalÄ , kuriÄ eidamas tarnybines pareigas pareigÅ«nas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.PareiÅ¡kėjas teigia, jog tuo metu, kada jis buvo laikomas drausmės grupėje, jam buvo atimta teisė klausytis radijo, kad gauti informacijÄ . Å iuo atveju ABTÄ® 57 straipsnio normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. To paties kodekso 96 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad televizoriai, kompiuteriai, vaizdo leistuvai, garso grotuvai, radijo imtuvai, kompiuterinių žaidimų aparatai ir kiti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iÅ¡ nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę Å¡io kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 20 d. 18 val. 40 min.

Marijampolės PN pareigÅ«nams įtarus, kad pareiÅ¡kėjas gali turėti draudžiamų daiktų, buvo atlikta dalinė asmens krata, kurios metu pareiÅ¡kėjo kiÅ¡enėje buvo rastas ir paimtas MP-3 grotuvas su ausinėmis. PareiÅ¡kėjas, turėdamas draudžiamus daiktus - MP-3 grotuvÄ su ausinėmis, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 96 straipsnio 4 dalies 3 punktÄ , todėl Marijampolės PN direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, pareiÅ¡kėjui skyrė 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2630 nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas Å¡eÅ¡iems mėnesiams (b.l. 11).

PareiÅ¡kėjas teismui pateikė Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimÄ Nr. 2630 taip pat Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimÄ Nr. 2S-531, kuriuo buvo palikta galioti pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda perkėlimas iÅ¡ drausmės grupės į kamerų tipo patalpas Å¡eÅ¡iems mėnesiams, ir kuriame buvo įvertinti pareigÅ«nų veiksmai, pripažįstant juos teisėtais. PareiÅ¡kėjas 2015 m. vasario 18 d. skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė panaikinti 2014 m. gruodžio 23 d.

Marijampolės PN nutarimÄ , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartyje nurodyti trÅ«kumai per nustatytÄ terminÄ nebuvo paÅ¡alinti, t.y. pareiÅ¡kėjas nepateikė aplinkybę, jog jam yra teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, patvirtinančio įrodymo arba žyminio mokesčio kvito, arba motyvuoto praÅ¡ymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, todėl skundo dalį dėl minėto nutarimo panaikinimo, teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi laikė nepaduota (b.l. 2-3).

PareiÅ¡kėjas Å¡iÄ nutartį skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį paliko nepakeistÄ (b.l. 131-134). Taigi Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 2630 yra nenuginčytas ir galiojantis, taip pat nenuginčytas ir galiojantis yra ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 2S-531, o teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, negali savarankiÅ¡kai vertinti nurodytų aktų, kurie nėra ginčo objektai, teisėtumo, tuo tarpu esminė neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti.

Pagal jau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ neturtinė žala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad aktai, kuriais buvo įvertinti pareigÅ«nų veiksmai ir kuriuos priėmus buvo tariamai suvaržytos pareiÅ¡kėjo teisės, yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas negalimas. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus grindžia taip pat aplinkybėmis, jog buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis bei teigia, kad dėl pareigÅ«nų nurodytų argumentų pats parašė, jog sutinka bÅ«ti rÅ«kančiųjų kameroje.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su rÅ«kančiais asmenimis, kadangi pareigÅ«nams papraÅ¡ius nurodyti su rÅ«kančiais, ar ne su rÅ«kančiais nuteistaisiais sutinka bÅ«ti vienoje kameroje, pareiÅ¡kėjas tai padaryti atsisakė, todėl buvo patalpintas į rÅ«kančiųjų kamerÄ (b.l. 8-9). 2014 m. gruodžio 23 d. Marijampolės PN raÅ¡te Nr. 20/07-2224 akcentuota, jog pareiÅ¡kėjui nurodžius, jog jis nerÅ«kantis, buvo paskirta bausmę atlikti nerÅ«kančiųjų grupėje.

Vėliau pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis rÅ«kantis ir sutiko bausmę atlikti kartu su rÅ«kančiais asmenimis (b.l. 12). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir į tai, kad pats pareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, jog iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nurodydamas, kad sutinka bÅ«ti kalinamas su rÅ«kančiais asmenimis, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo nepagrįsto laikymo rÅ«kančiųjų kameroje atmestini kaip neįrodyti.Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Marijampolės PN netinkamai Å¡ildo patalpas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centras dėl nuteistųjų laikymo sÄ lygų pataisos įstaigoje atlieka periodinius patikrinimus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kad Marijampolės PN gyvenantiems nuteistiesiems sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t.y., nustatyta Higienos normos HN 76:2010 6 punkto reikalavimų atitiktis, matyti iš byloje esančių Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų Nr. Pa-306, Nr. Pa-65 bei PT-342, pastarajame buvo nustatytas nežymus pažeidimas – kirpykloje nebuvo muilo ir dezinfekcijos priemonių dozatorių, tačiau pareiškėjas dėl to ginčo nekėlė (b.l. 34-35, 36-37, 38-40). Higienos normos HN 76:2010 26 punktas numato, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18o-28o, šaltuoju metų laiku 18o-28o.

Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistų atliktų patikrinimų metu nenustatyta, kad Marijampolės PN nuteistųjų gyvenamosiose patalpose oro temperatÅ«ra neatitiktų HN 76:2010 26 punkto reikalavimų (b.l. 13). Atsižvelgiant kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo minėti teiginiai nepagrįsti ir atmestini.PareiÅ¡kėjas savo skunde taip pat nurodė, jog Marijampolės PN pareigÅ«nai kurstė prieÅ¡ jį nuteistuosius. Konkrečiu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo kurstomi nuteistieji.

Pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, kad pareigūnai jam pareiškė, jog pasakys nuteistiesiems apie jo per didelius reikalavimus, todėl jis buvo priverstas išeiti iš 22 ir 21 būrių. Pažymėtina, jog tokių abstrakčių teiginių, nepagrindžiant ir neįrodant, ar prieš jį buvo kurstomi nuteistieji, nepakanka, o hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602 – 1105/2013 ir 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602 - 1174/2013).

Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo įrodyta, kad prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo kurstomi nuteistieji, negalėjo kilti ir neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti (CK 6.271 straipsnis).Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjui kilusius iÅ¡gyvenimus ir t. t., kurie suteiktų pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos priteisimui. Atsakovas į bylÄ pateikė oficialias Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir Psichologinės tarnybos pažymas (b. l. 42, 43), kuriose nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas nei karto nesikreipė dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos, taip pat nėra kreipęsis dėl psichikos sutrikimų, depresijos požymių, psichologinių problemų.

PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė nekonkrečius, tik labai abstrakčius ir deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Teismas dar kartÄ akcentuoja, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, dėl to, kad nepagrįstai pareiÅ¡kėjui 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2630 buvo skirta nuobauda, dėl to, kad pareigÅ«nai kurstė prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ nuteistuosius, dėl netinkamo patalpų Å¡ildymo, dėl kalinimo su rÅ«kančiais asmenimis, atmestinas.Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl Marijampolės PN neteisėto jo pinigų konfiskavimo Kauno apygardos administracinio teismo yra iÅ¡nagrinėtas ir 2015 m. gegužės 21 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2361-423/2015. 2015 m. birželio 1 d. teisme buvo gautas V.

K. apeliacinis skundas, kuris priimtas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi ir minėta administracinė byla kartu su apeliaciniu skundu iÅ¡siųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo reikalavimas tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties administracinio ginčo buvo nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2361-423/2015, o Å¡iuo metu Lietuvos Vyriausiame administraciniame teisme, skundo dalis dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų konfiskuojant pareiÅ¡kėjo pinigus, paliktina nenagrinėta (ABTÄ® 103 str. 4 d.).Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis taipogi nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo maitinimo, t.y., kad nustatytų 2200 kcal per dienÄ jam neužtenka, 2015 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Marijampolės PN priteisti 1000 000 Eur neturtinę žalÄ .

Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo šį pareiÅ¡kėjo skundÄ ir 2015 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-7317-281/2015. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties administracinio ginčo iÅ¡nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-7317-281/2015 (sprendimas neįsiteisėjęs), todėl skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamo maitinimo Marijampolės PN taip pat paliktina nenagrinėta (ABTÄ® 103 str. 4 d.).

Teismas akcentuoja, kad skirtingas pareiÅ¡kėjo žalos įvertinimas, nelaikytinas nauju skundo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylÄ Nr. AS858-214/2010).PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenkintinas. Pažymėtina, jog teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ kreipiasi tik esant teisiÅ¡kai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija.

Å alių pozicija Å¡iuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Ä®vertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , konstatuotina, kad jis nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamÄ pagrindÄ pagrįstai manyti (abejoti) dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio, 87 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 4 dalimi, teisėjas n u s p r e n d ž i a :

Skundo dalį priteisti neturtinę žalÄ dėl pinigų konfiskavimo ir dėl netinkamo maitinimo palikti nenagrinėtÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Gintaras Čekanauskas