2023-06-21 Nr. CB-5257-2-08-3-00097-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S)

Nr. DOK-2893

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00097-2021-4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. birželio 8 d. paduotu ieškovės V. A. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė V. A. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovams A. K. ir UAB „Miškelis“ dėl nuostolių atlyginimo, ir patenkintas atsakovės UAB „Miškelis“ priešieškinis dėl skolos už atliktus darbus priteisimo iš ieškovės.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Ieškovės V. A. kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Pagrindžiant šių teisinių pagrindų egzistavimą, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Taip pat kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus, pagrindžiančius, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

Ieškovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.137 straipsnio 1 dalį, 6.756 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo A. K. nesusiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Teismas nepagrįstai susiaurino atsakovui išduoto įgaliojimo apimtį. Ieškovės nuomone, išduotame įgaliojime atsakovui buvo sutekta ne tik teisė atstovauti jai, bet ir nustatytos pareigos, kurios buvo tiesiogiai nurodytos įgaliojime; 2) apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atstovo pareigos atsiskaityti su atstovaujamuoju įvykdymo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kartu netinkamai išsprendė klausimą dėl atsakovo, kaip ieškovės įgaliotinio, veiksmų (ne)atlikimo, o tai lėmė CK 6.246-6.249 straipsnių netinkamą taikymą; 3) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės UAB „Miškelis“ civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, nuostolių dydžio, kaltės). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad faktinė situacija žemės sklype miško želdinių ir žėlinių tankio aspektu buvo ir yra bloga; tokia situacija susiklostė būtent dėl atsakovų netinkamai atliktų veiksmų bei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų. Priešingų duomenų byloje atsakovai nepateikė. Teismas iš esmės nevertino atsakovės UAB „Miškelis“ veiksmų sąsajumo su ieškovės patirtais nuostoliais, apskritai nevertino nuostolių dydžio pagrįstumo ir nepasisakė dėl atsakovų kaltės (ne)buvimo, taip pažeidė CK 6.247-6.249 straipsnius bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; 4) apeliacinės instancijos teismas, patenkindamas atsakovės UAB „Miškelis“ priešieškinį, pažeidė CPK 175, 185 straipsnius, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė yra skolinga atsakovei už atliktus darbus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. A. (a. k. duomenys neskelbtini) 518 (penkis šimtus aštuoniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. birželio 8 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 1854.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Algirdas Taminskas