aaf7d719-86d3-4e9d-8290-dc6de8d5768f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-648-467/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06450-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties atsisakyti priimti ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui J.

B. dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , 2019 m. kovo 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J. B. 774,52 EUR turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , 2017-09-01 su A. S. sudarė turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 220 0080214), kuria apdraudė draudėjo butÄ adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas draudėjo buvo informuotas apie tai, kad 2018-07-16 butas buvo užlietas ir jam padaryta žala. Dėl Å¡io draudiminio įvykio ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudėjui 774,52 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Draudimo žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad apdraustas butas buvo aplietas iÅ¡ aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini), kurio savininkais įvykio dienÄ buvo J. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini).

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl asmenų turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos atlyginimo, todėl pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį byla ieÅ¡kovo pasirinkimu teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui J. B. dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka ir grÄ Å¾ino jį ieÅ¡kovui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo kompanijų regresiniai ieÅ¡kiniai žalÄ padariusiems asmenims, kurie reiÅ¡kiami subrogacijos pagrindu, turi bÅ«ti paduodami pagal atsakovo- fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ arba juridinio asmens buveinę (CPK 29 straipsnis), nes CPK 30 straipsnio 6 dalis Å¡iems ieÅ¡kiniams netaikoma.

5. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakytina priimti ir jis grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovui, kaip neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, paaiÅ¡kinant ieÅ¡kovui, jog su nurodytu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

7. Apeliantas nurodo, kad CPK 29 straipsnis nustato, jog ieÅ¡kinys teismui pareiÅ¡kiamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o CPK 30 straipsnis numato atvejus kada ieÅ¡kovas turi teisę ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti savo pasirinkimu. Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieÅ¡kinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (buveinę) arba žalos padarymo vietÄ . Laiko, kad Å¡iuo konkrečiu atveju susiklostė tokia situacija, kai dėl inžinerinės vandens tiekimo sistemos trÅ«kumų atsakovo bute buvo padaryta žala kitų asmenų turtui. Dėl to ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovui, turi teisę pasirinkti, ar ieÅ¡kinį reikÅ¡ti teismui pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintÄ teritorinio teismingumo taisyklę, ar pasinaudoti alternatyva ir ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti pagal žalos turtui padarymo vietÄ , kaip tai numatyta CPK 30 straipsnio 6 dalyje.

8. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad nukentėjęs dėl žalos padarymo asmuo savo turtÄ buvo apdraudęs ir žalos atlyginimÄ gavo draudimo sutarties pagrindu, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl draudimo bendrovės ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo teismingumo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovo vertinimu, negali susiklostyti situacija, jog draudikas, iÅ¡ draudėjo perėmęs reikalavimo teisę, perimtų mažiau teisių, nei turėjo draudėjas, įskaitant ir draudėjo (žalÄ patyrusio asmens) teisę ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti pagal alternatyvaus teismingumo taisykles pasirinktinai pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba pagal žalos turtui padarymo vietÄ .

9. Apeliantas mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nelaikytina teisės Å¡altiniu. Be to, minėta konsultacija yra nepagrįsta teisės aiÅ¡kinimu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstÄ teismo nutartį panaikinti arba pakeisti.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, Å¡ios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06).

IÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ; Å¡i teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama jÄ Ä¯gyvendinti; Å¡ios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

12. Taigi, nors asmens teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, tačiau ji turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir taisyklių. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.).

Taigi teisės kreiptis į teismÄ apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės bei tinkamai įgyvendinama ieÅ¡kovo teisė į teisminę gynybÄ . CPK normos nustato taisyklių sistemÄ , pagal kuriÄ nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

14. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas regreso tvarka žalÄ padariusiam asmeniui, nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis CPK 29 straipsnio nuostata, kurioje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė - kad ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apelianto nuomone, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo yra kilęs ne iÅ¡ draudimo santykių, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę pasinaudoti CPK 30 straipsnio 6 dalies taisykle ir ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti pagal žalos padarymo vietÄ , t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.

15. Taigi, CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teismingumo taisyklės, pagal kurias ginamos ypač reikÅ¡mingos ieÅ¡kovo teisės ir interesai, todėl ieÅ¡kovui yra suteikiama teisė pasirinkti bylÄ nagrinėsiantį teismÄ . CPK 30 straipsnio 6 dalis nustato, kad ieÅ¡kinys dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenų turtui, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (buveinę) arba žalos padarymo vietÄ .

16. Tačiau CPK 30 straipsnio 6 dalyje įvirtinta taisyklė, nustatanti, kad ieÅ¡kinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra kildinamas iÅ¡ deliktinės atsakomybės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nagrinėjant vienarÅ«Å¡es bylas, (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2011-08-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6665-467/2011; 2017-01-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-95-345/2017; kt.). Å iuo atveju privaloma laikytis tiek vertikalaus, tiek horizontalaus teismų precedentų privalomumo. Tai reiÅ¡kia, kad teismai, taikydami ir aiÅ¡kindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukÅ¡tesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir į savo sukurtus vėliausius precedentus analogiÅ¡kose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktikÄ .

17. Taigi, šiuo atveju, nors ir sutiktina su apeliantu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-30 konsultacijoje Nr. A3-86 pateikta nuomonė nėra teisės šaltinis, tačiau tokio pobūdžio išaiškinimais gali būti remiamasi kaip rekomendacijomis, taikant ir aiškinant teisės normas. Juo labiau, kad tokia konsultacija jau yra pasitvirtinusi teismų precedentuose.

18. Apeliantas, remdamasis teismų praktika, teigia, kad žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėjÄ ir žalÄ padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi Å¡ios prievolės Å¡alis: draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tačiau tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra vystoma, aiÅ¡kinant materialiosios, o ne proceso teisės normas.

Apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 Å¡iuo atveju nėra aktuali, kadangi minėtos kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – teisės klausimai, susiję su draudiko, iÅ¡mokėjusio draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ pagal turto draudimo sutartį, subrogacijos teisės įgyvendinimo tvarka ir sÄ lygomis, ieÅ¡kinio senaties terminais, reikalaujant iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko, taigi, Å¡ioje byloje nebuvo sprendžiami teismingumo klausimai.

19. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

20. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimo ir ieÅ¡kinio teismingumo klausimus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Alma Urbanavičienė