2021-01-27 Nr. AB-1891-3-62-3-02027-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-117-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02027-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, (toliau – ir atsakovas) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovo atstovas, LAVL) direktoriaus 2019 m. gegužės 24 d. nutarimais buvo nepagrįstai nubaustas drausmine nuobauda už tai, jog atvykęs į LAVL su savimi turėjo tabako gaminių. Minėti nutarimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi yra nemotyvuoti ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėjas teigė, jog turėti tabako gaminių nuteistiesiems nėra draudžiama, todėl jis nubaustas be jokio teisinio pagrindo. Krata, kurios metu rasta šių gaminių, buvo atliekama netinkamai, žeminant pareiškėjo orumą, liepiant jam išsirengti nuogai, stebint kitiems asmenims. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad atvykus į LAVL jam buvo išduotas nevalytas čiužinys, jį nusinešus į kamerą, pareigūnai joje atliko kratą ir čiužinyje rado tabako. Nors pareiškėjui šis tabakas nepriklausė, LAVL administracija jį antrą kartą nepagrįstai nubaudė drausmine nuobauda.

3. Pareiškėjas teigė, jog LAVL nėra specialios patalpos rūkantiesiems, jiems nesuteikiama jokia pagalba, o staigiai nutraukus rūkymą, pasireiškia abstinencijos simptomai. Dėl visų šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, stresu, dvasiniu skausmu, nepatogumais.

4. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, jog nuobaudos buvo teisėtai paskirtos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, atsižvelgiant į surinktus duomenis, nuteistojo asmenybę, jo pasiaiškinimą, pažeidimo aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, jog patyrė neturtinę žalą, neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl neturtinė žala negali būti priteisiama.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. gegužės 24 d. LAVL direktoriaus nutarimu Nr. NB-233 buvo nubaustas draudimu 1 mėnesį apsipirkti už tai, kad tarp asmeninių pareiškėjo daiktų (rutulinio dezodoranto indelyje, apatinėse kelnaitėse ir muile) buvo rasta 25 g tabako ir žiebtuvėlis, o tos pačios dienos nutarimu Nr. NB-238 buvo nubaustas papeikimu už tai, kad, atlikus kratą, jo čiužinyje buvo rasta 2 g tabako. Nutarimuose konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 4 dalį. Nuobaudas pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), tačiau skundai buvo atmesti.

8. Teismas aptarė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 9 punktą, 112 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedu patvirtinto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 4.7 ir 4.8 punktus ir atmetė pareiškėjo argumentus, jog nuteistiesiems LAVL leidžiama turėti tabako gaminius.

9. Teismas analizavo BVK 110 straipsnio 3 dalį, 143 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad 2019 m. gegužės 16 d. pareiškėjas atvyko į LAVL, jam buvo atlikta visuminė krata, kurios metu pas pareiškėją buvo rasta: apatinėse kelnaitėse 20 g tabako, rutuliniame dezodorante – 5 g tabako, muile – žiebtuvėlis. Neplaninės kratos metu 2019 m. gegužės 17 d. pareiškėjo kameroje, čiužinyje, buvo rasta 2 g tabako. Teismas pažymėjo, jog šiuos faktus patvirtina kratą atlikusių pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neplaninės kratos protokolas, asmens kratos protokolai. Teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas drausminėmis nuobaudomis – papeikimu ir draudimu apsipirkti 1 mėnesį.

10. Teismas pažymėjo, kad LAVL direktoriaus 2019 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. NB-233 ir nutarimas Nr. NB-238 (toliau abu kartu – ir Nutarimai) teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti, galiojantys, o pareiškėjas teigdamas, jog patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos, iš esmės nagrinėjamoje byloje nenurodė jokių aplinkybių ir jas detalizuojančių argumentų, kurie pagrįstų, kad LAVL veiksmai, skiriant nuobaudas, buvo neteisėti.

11. Teismas nurodė, jog nors pareiškėjas skundėsi, kad asmens krata, jam atvykus į LAVL, buvo atliekama žeminančiomis sąlygomis, tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, juolab, jog pareiškėjo asmens kratos protokole užfiksuota, kad pareiškėjas neturėjo pretenzijų dėl atliktos kratos. Teismas, nenustatęs neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundą atmetė.

III. 12. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą.

13. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas neteisingai pritaikė proceso teisės normas, pažeidė materialiosios teisės normas, neobjektyviai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į bylai svarbias aplinkybes (LAVL pareigūnai aplaidžiai atlieka savo pareigas, netikrina nei išduodamų, nei priimamų čiužinių, neregistruoja, kas jais naudojosi, o naudojasi visi atvykę į LAVL, pareiškėjui išduotas ne naujas čiužinys, todėl atlikus patikrinimą ir radus jame tabako, absurdiška teigti, jog jis pareiškėjo). LAVL visą dėmesį skiria ne ligonio būklei (būdamas LAVL pareiškėjas greičiausiai užsikrėtė alergine liga), o kaip jį nubausti ir kuo greičiau išrašyti iš LAVL. Atlikdamas bausmę nuo 2004 metų, pareiškėjas nebuvo baustas iki pateko į LAVL;

13.2. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 4 dalimi, pareiškėjas LAVL nurodė, kad turi tabako, nes atvyko iš įkalinimo įstaigos, tačiau LAVL darbuotojai jį atėmė, apkaltino slėpimu ir davė čiužinį, kad galėtų nubausti. LAVL pareiškėjas nerūkė, laikėsi minėto įstatymo reikalavimų, buvo nubaustas nepagrįstai, siekiant susidoroti su LAVL neįtinkančiu asmeniu;

13.3. LAVL pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo piktnaudžiauti savo teise. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę;

13.4. Dėl neteisėtų LAVL veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumų, negalėdamas įsigyti reikalingų maisto produktų, vitaminų, pablogėjo sveikata, tapo dirglus, dėl nedezinfekuoto čiužinio susirgo alergine odos liga, patyrė dvasinius išgyvenimus;

13.5. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnyje (apeliaciniame skunde nurodyta 81 str.) įtvirtintos pareigos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus (naikinant Nutarimus), dėl neturtinės žalos priteisimo teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio (apeliaciniame skunde nurodyta 57 str.) 6 dalyje įtvirtinta bendra įrodymų vertinimo taisykle (priteisti neturtinę žalą).

14. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad ABTĮ suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė – bylos įrodymus vertina teismas, o nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais įrodymais šioje byloje. ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose nustatyti teismo sprendimo panaikinimo ir negaliojimo pagrindai, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. J. skundo reikalavimas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nes nenustatė atsakovo atstovo LAVL neteisėtų veiksmų, skiriant pareiškėjui nuobaudas bei atliekant jo kratą atvykus į LAVL, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, t. y. nenustatė vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.271 straipsnyje.

18. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su alergine odos liga, skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė. Kadangi pareiškėjas, skundu reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose nagrinėjo jo iškeltus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertins pareiškėjo argumentų, nurodytų tik apeliacinės instancijos teismui (dėl alerginės odos ligos).

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų. LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (ginčui aktuali redakcija), 1 punkte įtvirtinta, kad LAVL yra Departamentui pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto, laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugų asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo. Taigi, LAVL dvejopa paskirtis, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo, lemia, kad LAVL turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-71-438/2020 ir kt.).

23. Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose (Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 1 p.). BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžia turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Pagal Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas), patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (su aktualiais pakeitimais), nuteistiesiems leidžiama turėti tabako gaminius ir reikmenis (pypkė, popierius, filtrai) (4.7 p.), vienkartinius žiebtuvėlius, degtukus (4.8 p.), išskyrus nepilnamečius ir asmenis, laikomus nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

24. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 16 d. pareiškėjas atvyko į LAVL ir jam buvo atlikta visuminė krata, kurios metu rasta: apatinėse kelnaitėse 20 g tabako, rutuliniame dezodorante – 5 g tabako, muile – žiebtuvėlis. Neplaninės kratos metu 2019 m. gegužės 17 d. pareiškėjo kameroje, čiužinyje, buvo rasta 2 g tabako. LAVL Nutarimais pripažinta, jog pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė BVK 112 straipsnio 4 dalį, todėl jam skirtos nuobaudos. Pažymėtina, jog byloje nekyla ginčas dėl to, jog pareiškėjas atvykęs į LAVL turėjo tabako.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartų teisės aktų nuostatas, pagrįstai aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo draudžiamus gaminius (tabaką), vertino kaip teisės aktuose nustatytų draudimų nesilaikymą, kurie sudarė pagrindą LAVL direktoriui pareiškėjui paskirti drausmines nuobaudas. Konstatuotina, kad LAVL pareigūnų veiksmai nesudarant galimybės pareiškėjui turėti tabako atitiko teisės aktų reikalavimus. Išvados, kad LAVL pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, pagrįstumo nepaneigia pareiškėjo teiginiai apie čiužinio išdavimo aplinkybes, siekį susidoroti, piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais, nes tokie pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai nėra grindžiami jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas atvykęs į LAVL neneigė turėjęs tabako, todėl nėra jokio pagrindo abejoti LAVL pareigūnų, kurie yra atsakingi už nuteistųjų priežiūrą, jiems nustatytų draudimų laikymąsi, surašytais tarnybiniais pranešimais, o jų tarnybinių pareigų atlikimą vertinti kaip bandymą susidoroti su pareiškėju ar dėl kitų priežasčių jį neteisingai apkaltinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo (LAVL) veiksmų, nėra ir būtinosios CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos atsakovui negali kilti ir atsakomybė už žalą.

26. Atsižvelgdama į nustatytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė