aaf14bc7-a0fa-47cf-a5ae-c3908acf0604 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-1035-397/2015Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00159-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 2 d.KaunasKauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato (Institucija) VirÅ¡ininko apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2015-08-27 nutarimo I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir                                                         n u s t a t ė :administracinio teisės pažeidimo protokolas I.

K. buvo suraÅ¡ytas už tai kad jis, 2015-02-10 apie 14 val. 30 min. Å akių r. sav., Barzdų sen., BaltruÅ¡ių k., Sodų g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) , sustabdytas patikrinimui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjų M. P. ir A. B. ėjusių jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimo ir eismo priežiÅ«ros funkcijas bei dėvėjusių policijos tarnybinę uniformÄ ir vairavusių specialiai pažymėtÄ tarnybinį policijos automobilį, I.

K. (vairavęs automobilį „Opel Zafira“, v/n (duomenys neskelbtini) įžeidė jį sustabdžiusių pareigÅ«nų garbę ir orumÄ , o bÅ«tent: neabejotinai žinodamas, kad jį sustabdė policijos pareigÅ«nai (anksčiau buvo tikrintas minėtų pareigÅ«nų ir jokių abejonių jų kaip policijos pareigÅ«nų statusu nereiÅ¡kęs) pradėjo filmuoti dokumentų tikrinti priėjusį tyrėjÄ M. P., reikÅ¡ti abejones jo policijos pareigÅ«no statusu ir gebėjimu vykdyti pavestas funkcijas, vadinti „žaliuoju žmogeliuku“, pasirinktu bendravimo bÅ«du ir elgesiu kitaip elgdamasis nepagarbiai pareigas einančio policijos pareigÅ«no atžvilgiu.

Tęsdamas savo veikÄ , filmuotÄ medžiagÄ , 2015-02-19 I. K. patalpino vieÅ¡oje internetinėje svetainėje www.youtube.com, pavadindamas įraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini) “, taip pat minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä 2015-02-19 patalpino internetinėje svetainėje www.facebook.com, savo asmeninėje paskyroje pridėdamas komentarÄ â€žÄ¯ tai už kÄ gali užsitarnaut administracinę teisenÄ už pareigÅ«no vardo ir orumo įžeidimÄ ... vaikai jeigu jus duchina mokykloje, tai neikit dirbt į policijÄ , nes po to visur ir visada atrodo, kad jus žemina... jÅ«s patys save žeminate...“.

IÅ¡vardintais veiksmais I. K. padarė teisės pažeidimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d. Å akių rajono apylinkės teismas 2015-08-27 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ I. K. atžvilgiu nutraukė, nesant jo padarytoje veikoje ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio.Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarimu, Institucija apeliaciniu skundu kreipėsi į apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo nutarimÄ ir pripažinti jį kaltu padarius šį pažeidimÄ bei skirti sankcijoje ribose numatytÄ baudÄ .

Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas neiÅ¡samiai ir netinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus. Skunde nurodoma, kad pareigÅ«no įžeidimo objektyvusis požymis - valstybės tarnautojo ar vieÅ¡o administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas prieÅ¡ pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, iÅ¡sako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybės vertinimÄ , diskredituoja ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse.

Teisės pažeidimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veikÄ (nutartys bylose 2K-525/2011, 2K-285/2014). Skundžiamai nutarime teismas akcentuoja, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nevartojo necenzÅ«rinių žodžių pan., tačiau ir straipsnio dispozicija ir teismų praktika nenustato jokio baigtinio sÄ raÅ¡o veiksmų, galinčių įžeisti pareigÅ«no garbę bei orumÄ . Apelianto įsitikinimu, teismo vertinimas, jog prie bylos prijungtame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas I.

K. elgesys, kalbant telefonu iÅ¡sakyti apibÅ«dinimai „žali žmogeliukas“ buvo tik apibÅ«dinimas, o ne subtilus (ne tiesioginis) siekis įžeisti ir sumenkinti pareigas vykdantį pareigÅ«nÄ yra neobjektyvus ir remiasi tik atsakomybėn traukiamo asmens situacijos pateikimu bei vertinimu. Skunde teigiama, kad pareigÅ«nus pavadinimas „(duomenys neskelbtini) “ akivaizdžiai atskleidžia I. K. požiÅ«rį į policijos pareigÅ«nus kurie jį stabdė, ir tokiu savo elgesiu siekė pažeminti ir sumenkinti jį sustabdžiusius pareigÅ«nus.

Skunde nurodoma, kad nutarime teismas nepateikia jokio I. K. internete paraÅ¡ytų iÅ¡sireiÅ¡kimų vertinimo iÅ¡ esmės motyvuodamas, jog vieÅ¡ai skleisdamas informacijÄ su minėtais prieraÅ¡ais I. K. neturėjo tikslo įžeisti pareigÅ«nų, o tik informuoti visuomenę. Mano, kad objektyviai ir sistemiÅ¡kai vertinant visÄ situacijÄ akivaizdu, jog I. K. siekė sumenkinti ir įžeisti konkrečia jį stabdžiusius pareigÅ«nus ir I. K. socialiniuose tinkluose paraÅ¡yti teiginiai yra nukreipti į vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus policijos pareigÅ«nus ir jais neabejotinai siekiama juo įžeisti bei pažeminti.

Apeliantas įsitikinęs, kad toks teismo situacijos vertinimas patvirtina prielaidÄ , jog teismo sprendimas yra neobjektyvus, vienpusis ir priimtas remiantis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vertinimais atmetant objektyvius duomenis. Be to, skunde nurodo, kad teismas nesutikdamas su veiksmų kvalifikavimu kaip tęstine veikla, turėjo pareigÄ ir teisę vertinti veikÄ kaip atskirÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ I. K. praÅ¡o teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ , nes teismas įrodymus vertino teisingai ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ .Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakomybė pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsiranda už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Å i teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytÄ valdymo tvarkÄ .

Kaip matyti, kad bÅ«tų Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėtis, bÅ«tina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iÅ¡ keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytÄ valdymo tvarkÄ ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigÅ«nas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi bÅ«ti teisėti, t. y. jie turi bÅ«ti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Pagal ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylÄ , yra numa­ty­ta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pa­Å¾ei­di­mas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. BylÄ nagrinėjančiam organui (pareigÅ«nui), Å¡iuo at­ve­ju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesÄ , ir Å¡ios institucijos pozicija ren­kant įrodymus, galinčius patvirtin­ti ar paneigti reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, turi bÅ«ti aktyvi.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik iÅ¡naudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimÄ dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, su pirmos instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesant I.

K. veiksmuose ATPK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimo požymių. AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nevertino bylos duomenų objektyviai ir sistemiÅ¡kai. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų žemesnysis teismas nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, nukentėjusiÄ jÄ bei liudytojus, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus ir savo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimÄ nebuvimÄ pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, prieÅ¡ingai – apeliaciniame skunde Institucijos atstovo iÅ¡dėstyta pozicija paremta ne objektyviais duomenimis, o jo paties subjektyvia nuomone, jog nepaisant byloje iÅ¡analizuotų aplinkybių : to, kad I.

K. nevartojo necenzÅ«rinių žodžių, kokiame kontekste ir ar tiesiogiai pareigÅ«nams buvo skirti Å¡ie žodžiai, nevertinant pačių policijos pareigÅ«nų reakcijos į jo iÅ¡sakytus ir paraÅ¡ytus žodžius, vien jo pasakyta ir paraÅ¡yta frazės jau savaime turi bÅ«ti vertinamos kaip policijos pareigÅ«nų įžeidimas.I. K. savo kaltės dėl policijos pareigÅ«nų įžeidimo nepripažino ir teigė, kad pareigÅ«nai davė melagingus parodymus. Jis nurodė, kad visÄ laikÄ su pareigÅ«nais bendravo tinkamai, jis iÅ¡sakė jiems pastabas dėl netinkamo stabdymo, tačiau jokių teisės aktų nepažeidė.

PareigÅ«nai jį sustabdė be jokios priežasties, nepateikė tarnybinio pažymėjimo, todėl skambino į centrÄ pasiklausti, ar jie tikrai yra policijos pareigÅ«nai. „Žaliasis žmogeliukas“ posakį pasakė, kai paskambino dėl informacijos pasitikslinimo, tam operatoriui nurodė tÄ posakį. Pavadino jį sustabdžiusį pareigÅ«nÄ â€žÅ¾aliu žmogeliuku“, nes nežinojo, kad tai yra įžeidimas. Dėl įkeltos filmuotos medžiagos į internetÄ paaiÅ¡kino, kad jis nufilmavo, bet tos medžiagos netalpino, o tai buvo padaryta po to, kai jo atžvilgiu jau buvo pradėta administracinė teisena.

FilmuotÄ medžiagÄ Ä¯kėlė, nes norėjo pavieÅ¡inti pareigÅ«nų elgesį. PareigÅ«nai ne pirmÄ kartÄ jį stabdė. „(duomenys neskelbtini)“ pavadino bendrÄ situacijÄ , o ne konkrečiai Å¡iuos policijos pareigÅ«nus. Tokie I. K. parodymais neprieÅ¡tarauja byloje esantiems objektyviems duomenims. IÅ¡ liudytojo M. P. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad jie su kolega I. K. stabdė jau ne pirmÄ kartÄ , pastebėjo, jog jis viskÄ filmuoja. PareigÅ«nui priėjus prisistačius ir papraÅ¡ius parodyti dokumentus, asmuo jų nepateikė ir ėmė praÅ¡yti jo asmens tarnybinio pažymėjimo.

Kadangi pažymėjimas nebuvo pateiktas, I. K. pradėjo nepagarbiai elgtis, vadino jį „žaliuoju žmogeliuku“ ir pašaipiai klausinėti, kas jie tokie, kad jį sustabdė bei siūlė išmokti taisyklingai stabdyti transporto priemones. Vairuotojas teigė, kad susiskambinus su visomis institucijomis praneš, kad jį neteisėtai sustabdė nežinomi asmenys, todėl pilietis ėmė skambinti telefonu ir aiškinti, kas jie tokie, tuo pačiu ignoruodamas ir nevykdydamas jo teisėto reikalavimo pateikti dokumentus.

Teisme liudytojas nurodė, kad įį įžeidė paÅ¡aipus kalbėjimas, pavadinimas „žali žmogeliukai“, tačiau pripažino, kad tai buvo pasakyta telefonu, jam tai asmeniÅ¡kai nebuvo pasakyta. Jis vėliau pareiÅ¡kė tarnybiniame pareiÅ¡kime, kad buvo nepagarbus bendravimas. Liudytojas taip pat parodė, kad grįžus į policijos komisariatÄ surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ apie Å¡itÄ Ä¯vykį ir parodė savo virÅ¡ininkei. Ji nusprendė, kad reikia pradėti administracinę teisenÄ .

Teigia, kad į internetÄ (youtobe.com, facebuke.com) įdėtas video, pavadintas „(duomenys neskelbtini) “, taip pat jį įžeidė, nes ten buvo komentarai, kad jie vaikai, kad mokykloje „duchindavo“ juos tikriausiai. Liudytojas teigia, kad jie savo pareigas atliko tinkamai. Asmuo gali reikÅ¡ti abejones dėl jo pareigų, bet negalima paÅ¡aipiai kalbėti. Tarnybiniame pareiÅ¡kime buvo pasakyta, kad asmuo nepagarbiai bendravo, tačiau asmens neperspėjo dėl netinkamo bendravimo. Liudytojas A. B. parodė, kad I.

K. sustabdė dėl dokumentų ir automobilių patikrinimo. Jis pradžioje nepateikė dokumentų, reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , kad jie nemoka stabdyti, tačiau paskui jau pateikė. Liudytojo teigimu, paties įvykio metu jis nebuvo įžeistas, tačiau buvo įžeidimas įkeliant video į internetÄ . Po video įkėlimo į internetÄ pavadinimu „(duomenys neskelbtini) “, komentarų, pačiame video jis matosi, tai žemina pareigÅ«no vardÄ ir orumÄ . Jie vadovaujasi patrulių instrukcija, kai patruliuoja. jie tuo metu buvo tarnyboje uniformuoti.BÅ«tent tokiais pareigÅ«no parodymais ir grindžiamas kaltinimas bei Institucijos skundas, siekiant įrodyti, jog I.

K. savo veiksmais iÅ¡ tiesų pažemina pareigÅ«no vardÄ ir orumÄ .Tačiau, kaip minėta, teismui iÅ¡tyrus visus bylos duomenis ir juos sugretinus, skundžiamame nutarime buvo padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad M. P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės nėra objektyviai atitinkančios įvykio metu buvusiÄ situacijÄ . IÅ¡ įraÅ¡o matyti, kad I. K. nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, jis naudojosi savo teisėmis iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jį sustabdę pareigÅ«nai iÅ¡ tiesų turi tokiÄ teisę, jis turėjo teisę praÅ¡yti jų pateikti tarnybinį pažymėjimÄ , sustabdytas asmuo turi teisę įsitikinti, kad jį sustabdę asmenys yra policijos pareigÅ«nai.

AukÅ¡tesnysis teismas visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad pagal vaiso įraÅ¡Ä tokie I. K. praÅ¡ymai nesukėlė pareigÅ«nui neigiamų emocijų. Vaizdo įraÅ¡o duomenys patvirtina, kad pats pareigÅ«nas M. P. skatino I. K. skambinti, nurodė savo ženklelio numerį, pagal kurį jį bÅ«tų galima identifikuoti, savo pavardę. Po skambučio iÅ¡ karto padavė dokumentus, kas negali bÅ«ti suprantama kaip ignoravimu. Neginčijamai nustatyta tiek I. K., tiek ir paties M. P. parodymais, kad I.

K. „žaliuoju žmogeliuku“ pavadino ne tiesiogiai M. P., o Å¡iÄ frazę panaudojo kalbėdamas telefonu, norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jį sustabdęs asmuo iÅ¡ tiesų policijos pareigÅ«nas ir turi teisę jį tikrinti. Todėl teismui pagrįstai nebuvo pagrindo laikyti, kad toks I. K. posakis galėjo įžeisti M. P.. Taip pat teismas laiko, kad neteisingai nurodoma, jog M. P. buvo nepagarbiai pavadintas „žaliuoju žmogeliuku“, nes iÅ¡ įvykių sekos akivaizdžiai matyti, kad I.

K. tikslas buvo ne įžeisti pareigÅ«nÄ , o apibÅ«dinti, kad jį sustabdė žaliai apsirengęs asmuo. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teisės pažeidimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veikÄ , tačiau Å¡iuo atveju, kai asmuo kaltinimas įžeidęs pareigÅ«no orumÄ ir jo vardÄ Å¾odžiais, kurie objektyviai semantine prasme nelaikytini necenzÅ«riniais, nepadoriais t.y. neabejotinai įžeidžiančiais, bÅ«tent ir buvo svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įmanomas aplinkybes, kurios patvirtintų ar paneigtų, ar I.

K. pavartoti žodžiai neabejotinai įžeidė policijos pareigÅ«nų vardÄ ir orumÄ . Taigi, aukščiau aptarta duomenų visumos analizė patvirtina skundžiamame nutarime padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog I. K. veiksmų ir posakių turinys nesudaro pagrindo teigti jį pareigÅ«nų atžvilgiu elgusis nepagarbiai, įžeidžiai ir pažeminančiai. Administracinio teisės pažeidimo protokole neteisėtais, ATPK 187 str. 1 d. sudėtį atitinkančiais veiksmais įvardijama ne tik jo elgesys pareigÅ«nams sustabdžius jo automobilį, tačiau ir tai, kad jis įvykio metu filmuotÄ medžiagÄ 2015-02-19 patalpino vieÅ¡oje internetinėje svetainėje www.youtube.com, pavadindamas įraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini) “, taip pat minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä 2015-02-19 patalpino internetinėje svetainėje www.facebook.com, savo asmeninėje paskyroje pridėdamas komentarÄ â€žÄ¯ tai už kÄ gali užsitarnaut administracinę teisenÄ už pareigÅ«no vardo ir orumo įžeidimÄ ... vaikai jeigu jus duchina mokykloje, tai neikit dirbt į policijÄ , nes po to visur ir visada atrodo, kad jus žemina... jÅ«s patys save žeminate...“.

Apygardos teismas, įvertinęs duomenis, kuriais grindžiamas Å¡is kaltinimas, negali nesutikti su skundžiamame nutarime padaryta iÅ¡vada, kad ir Å¡ie I. K. veiksmais nepagrįstai buvo laikomi kaip tolimesni I. K. veiksmai yra kvalifikuojami kaip tęstinė asmens veika, atitinkanti ATPK 187 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų požymius ir kurios tikslas yra policijos pareigÅ«nų įžeidimas. Nepaneigta I. K. versija, kad vaizdo įraÅ¡Ä jis pavieÅ¡ino tik po administracinės bylos teisenos jam pradėjimo.

Jis tai padarė ne norėdamas įžeisti ar pažeminti pareigÅ«nus, o todėl, kad laikė, jog administracinė teisena jo atžvilgiu pradėta nepagrįstai, bei norėjo sužinoti visuomenės vertinimÄ , ar tikrai nagrinėjamoje situacijoje buvo padaryti neteisėti veiksmai. Kaip nustatyta, M. P. tarnybinį praneÅ¡imÄ surašė tÄ pačiÄ dienÄ , kada buvo įvykis, ant Å¡io jo tarnybinio praneÅ¡imo ra 2015-02-11 rezoliucija, kurioje nurodoma pradėti administracinę teisenÄ pagal ATPK 187 str. 2 d.

Vaizdo įraÅ¡as internetinėje svetainėje buvo patalpintas 2015-02-19. Taigi Å¡ie duomenys patvirtina, kad administracinė teisena buvo pradėta ne dėl I. K. pavieÅ¡into vaizdo įraÅ¡o, o dėl tyrėjo M. P. nurodytų aplinkybių jo tarnybiniame praneÅ¡ime. IÅ¡ komentaro turinio: „į tai už kÄ gali užsitarnaut administracinę teisenÄ už pareigÅ«no vardo ir orumo įžeidimÄ ... vaikai jeigu jus duchina mokykloje, tai neikit dirbt į policijÄ , nes po to visur ir visada atrodo, kad jus žemina... jÅ«s patys save žeminate...“ akivaizdu, kad toks komentaras buvo reakcija į jam pradėtÄ bylÄ dėl pareigÅ«no įžeidimo, kai jis buvo sustabdytas kelyje.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti I. K. nurodytomis aplinkybėmis, jog įraÅ¡as buvo pavieÅ¡intas ne siekiant įžeisti pareigÅ«nus, o tik iÅ¡girsti kitų asmenų nuomonę dėl tokio įvykio ir dėl ko jam iÅ¡kelta byla. IÅ¡vadÄ , kad I. K. inkriminuota veika yra neteisinga kvalifikuojama kaip tęstinė veika, apylinkės teismas padarė konstatavęs aukščiau aptarÄ , t.y., kad nei įvykio metu I. K. neįžeidinėjo pareigÅ«no, o taip pat ir kad vaizdo įraÅ¡e nėra pareigÅ«nų atžvilgiu iÅ¡sakytų įžeidimų, todėl tokio vaizdo pavieÅ¡inimas negali bÅ«ti laikomas pareigÅ«nus įžeidžiančiais veiksmais, t.y. nei vieni jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami pagal ATPK 187 str. 2 d., todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nesutikdamas su veikos kvalifikavimu kaip tęstine veika, turėjo jÄ vertinti kaip atskirÄ , visiÅ¡kai nepagrįstas.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti I. K. kaltę padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Å¡ioje dalyje teisingai ir pagrįstai nutraukta, nesant I. K. veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. sudėties.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti Institucijos apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas                                                                   n u t a r i a : Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato (Institucija) VirÅ¡ininko apeliacinį skundÄ atmesti ir Å akių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                 Gytis Večerskas