aaf0f768-976a-47ce-bbbb-2dd9156fe78e · Panevėžio apygardos teismas

Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-118-768/2021

Proceso Nr. 4-08-3-00285-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija

21.11.10. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracine tvarka patraukto asmens S. Ž. (S. Z.) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. birželio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ir

n u s t a t ė :

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu S. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1000 Eur bauda, už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 23 straipsnio 6 ir 8 punktų, 39 straipsnio 1 punkto, 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 64 straipsnio 1 punkto ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, t. y. būdamas UAB „E. G. L.“ vadovu (direktoriumi) neužtikrino, kad aštuoniems trečiosios šalies piliečiams – darbuotojui O. P. (O. P.) (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), darbuotojui S. B. (S. B.) (laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2021 m. kovo 19 d.), darbuotojui S. K. (S. K.) (laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2021 m. kovo 26 d.), darbuotojui A. K. (A. K.) (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 17 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), darbuotojui O. M. (O. M.) (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), darbuotojui O. M. (O. M.) (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), darbuotojui A. M. (A. M.) (laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. balandžio 6 d.) ir darbuotojui O. V. (O. V.) (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 17 d. iki 2021 m. kovo 31 d.) – būtų leista dirbti UAB „E. G. L.“ naudai legaliai, nes šie darbuotojai:

1.1. neturėjo jiems išduotų leidimų dirbti;

1.2. į LietuvÄ atvyko ir Lietuvoje gyveno pažeisdami pirmiau nurodytais laikotarpiais galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.3. punkto (S. B. ir S. K. atvyko 2020 m. spalio 13 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2. punkto (O. P. atvyko 2021 m. sausio 23 d; A. K. – 2021 m. sausio 1 d.; O. M. – 2021 m. sausio 23 d.; O. M. – 2021 m. sausio 25 d.; A. M. – 2021 m. kovo 2 d.; O. V. – 2021 m. sausio 11 d.) reikalavimus, neturėdami Lietuvos nacionalinių vizų ar leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Apeliaciniu skundu S. Ž. praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. birželio 28 d. nutarimÄ ir paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti. Skunde sutinka, jog yra nustatytas formalus UTPÄ® ir UÄ® atskirų straipsnių pažeidimo faktas, tačiau jis nėra esminis, nulemiantis teismo nutarimo deklaratyvų teigimÄ - „Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju, iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai“.

PareiÅ¡kėjas, veikdamas kaip darbdavys, atstovaujantis UAB „E. G. L.“, eidamas direktoriaus pareigas nepažeidė nei vieno nutarime nurodyto asmens - pavaldaus darbuotojo teisių ir teisėtų interesų, jiems sÄ Å¾iningai buvo mokami darbo užmokesčiai, taip pat valstybės interesus - už juos mokami privalomi mokesčiai. Nebuvo gauta jokių nusiskundimų iÅ¡ darbuotojų ir/ar kitų asmenų pusės. Teigia, jog nurodytų darbuotojų neatsivežė (nekvietė) nei iÅ¡ Ukrainos, nei iÅ¡ Lenkijos Respublikos - Å¡ie asmenys patys atsiliepė pagal skelbimus ir pateikė praÅ¡ymus bÅ«ti priimtiems į darbÄ , į UAB „E. G.

L.“, tie asmenys buvo Lietuvoje, todėl pareiÅ¡kėjas nėra atsakingas nei už darbuotojų atvykimo į Lietuvos RespublikÄ aplinkybes, nei dėl jų karantino sÄ lygų dėl atvykimo ribojimų laikymÄ si Å¡iuo atveju. Atkreiptinas dėmesys, jog nei institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ , nei teismas, priėmęs skundžiamÄ nutarimÄ , neapklausė Å¡ių asmenų, nesiaiÅ¡kino jų atsiradimo Lietuvoje aplinkybių, sÄ lygų, todėl atliktas tyrimas ir bylos nagrinėjimas nėra visapusiÅ¡kas, pilnas ir objektyvus.

Institucija tyrimÄ administracinėje byloje atliko tik pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus bei vieÅ¡Ä informacijÄ , susijusiÄ su darbuotojų darbu, darbo užmokesčio mokėjimu, apskaičiuotais ir sumokėtais mokesčiais valstybei, VSDFV biudžetui. Å iuo atveju akivaizdu, jog kitų asmenų interesai nenukentėjo dėl nutarime nurodytų asmenų įdarbinimo įmonėje, jų sukurto darbų rezultatų, už juos sumokėtų mokesčių ir privalomų įmokų į valstybės biudžetÄ .

3. Atsiliepime į skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus patarėjas vyriausiasis darbo inspektorius V. P. nesutinka su S. Ž. apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį atmesti. Cituodamas skundžiamo nutarimo motyvus jiems pritaria ir teigia, jog teismas skirdamas nuobaudÄ atsižvelgė į pažeidėjo padaryto nusižengimo pobÅ«dį, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais.

4. Skundas atmetamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nubaustajam paskirtos nuobaudos dydžio – praÅ¡oma jos dydį sumažinti, skiriant mažesnę nei numatyta sankcijoje baudÄ arba jos neskirti. Todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl S. Ž. administracinės atsakomybės individualizavimo.

6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taikant Å¡ias įstatymo nuostatas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Å¡velnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali bÅ«ti skiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebÅ«tų teisinga.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog S. Ž. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinkanti ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo tikslų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertino visas ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas administracinei nuobaudai skirti, t. y., įvertino, kad nubaustojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atkreipė dėmesį į tai, jog S. Ž. už nelegalų darbÄ administracine tvarka baudžiamas pirmÄ kartÄ , tačiau yra baustas administracine tvarka už kitokio pobÅ«džio nusižengimus, nuobaudos įvykdytos tinkamai. Be to, jis yra dirbantis, turi legalų pragyvenimo Å¡altinį.

8. Tačiau negalima sutikti su skundo argumentais, jog, tai, kad S. Ž. mokėjo atlyginimus nelegaliai dirbantiems asmenims, mokėjo mokesčius valstybei, pats nelegaliai dirbančių asmenų į LietuvÄ neatsivežė, sudaro pagrindo spręsti, jog S. Ž. paskirta nuobauda yra neproporcinga ir per griežta. Visų pirma pabrėžtina, jog S. Ž. administracine tvarka yra nubaustas už neteisėtÄ trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , bet ne už pažeidimus susijusius su trečiųjų Å¡alių piliečių valstybinės sienos kirtimu. Visų antra S. Ž. yra nelegaliai dirbusių asmenų atžvilgiu darbdavys ir privalėjo užtikrinti tinkamÄ teisės aktų laikymÄ si darbuotojams vykdant darbo funkcijas jo vadovaujamoje bendrovėje, todėl tai, kad pažeidimai, anot apelianto, nesukėlė itin neigiamų pasekmių, tai, kad buvo mokami mokesčiai valstybei, Å¡iuo atveju skiriant nuobaudÄ nelaikytina iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, sÄ lygojančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos nuostatos taikymÄ . Darbdavys, eidamas savo pareigas, privalo užtikrinti ir įsitikinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje asmenų įdarbinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų ydinga situacija, kuomet nepakankamas asmens atidumas bei rÅ«pestingumas savo veiksmus derinant su teisės aktų reikalavimais sudarytų galimybę jo elgesį vertinti kaip mažiau pavojingÄ nei rÅ«Å¡inis realizuotų nusižengimų pavojingumas. Be kita ko, pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

9. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ANK 32 ir 34 straipsnyje numatytas nuostatas – nuobaudų skyrimo taisykles bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiÅ¡kai ir S. Ž. paskirta tinkama nuobauda, jos dydis nėra aiÅ¡kiai per griežtas, todėl administracinės nuobaudos Å¡velninti ar jos neskirti, nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, nubaustojo skundo argumentai nepagrindžia manymo, kad jam paskirta bauda akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Tuo tarpu paskyrus jam mažesnę nuobaudÄ ar jos neskyrus nebÅ«tų įgyvendinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinį skundÄ pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. birželio 28 d. nutarimÄ Â administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir S. Ž. (S. Z.) skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis