Legislator Case Law & Legislation
aaee105c-e0dd-4f8b-8565-98c92ab5e659 AI generated

aaee105c-e0dd-4f8b-8565-98c92ab5e659 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number aaee105c-e0dd-4f8b-8565-98c92ab5e659
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1266-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03618-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. J.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Legislator headnote

AI generated

aaee105c-e0dd-4f8b-8565-98c92ab5e659 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos UN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1266-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03618-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. J.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-8 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-11-26 iki 2015-11-26, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais, neiÅ¡duodamas valymo inventorius, sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, iÅ¡duodama neÅ¡vari patalynė.

Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (8, 130, 132 b. l.). Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (128 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (37-46 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas skirtingose kamerose nuo 2014-11-26 iki 2015-11-26 ir jam teko nuo 3,52 iki 18,7 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2015-10-16 tikrino kamerÄ Nr. DI-1, nustatyta, kad dažai nuo lubų ir sienų nesilupa, sienos iÅ¡klijuotos plytelėmis, metaliniai pavirÅ¡iai nudažyti, nesurÅ«diję. 2015-01-15 patikrinta kamera Nr. PK-5, nustatyta oro temperatÅ«ra 12,1°C, santykinė oro drėgmė 64,4-79,2 proc., dirbtinė apÅ¡vieta 4 lx.

Kamera Nr. PK-5 patikrinta ir 2015-02-09, nustatyta, kad dirbtinė apÅ¡vieta nepagerinta. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje. 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 užfiksuota, kad atvykstančiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos. 2015-03-13 patikrinimo akte Nr. EP-84 užfiksuota, kad laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės. Asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti įvertinti kaip neturtinė žala.

Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.). Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančiųjų asmenų.

Nuo 2010 m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai atvykusios asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo (suimtojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ klausimÄ . Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nebuvo pateikęs, pats nenurodo galimai esÄ s nerÅ«kantis ir Å¡ios aplinkybės niekaip nepagrindžia, o skundžiasi abstrakčiai – dėl tariamo rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų asmenų laikymo toje pačioje kameroje fakto.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos UN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymÄ Nr. 1 R-139 „ Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. 4 patvirtintos normos pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius. PareiÅ¡kėjas neskundžia fakto, kad jam patalynė nebuvo iÅ¡duodama ar per mažai iÅ¡duodama, o skundžia tik jos atitikimÄ higienos reikalavimams. Atsakovas pažymi, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims iÅ¡duotinų čiužinių, pagalvių ir antklodžių plonumas ir kvapnumas teisės aktuose nėra reglamentuotas.

Vis dėlto įstaigoje iÅ¡duodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patalynės yra abstraktÅ«s ir neįrodyti, todėl negali bÅ«ti laikomi pagrįstais, be to, jiems nėra teisinio pagrindo.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas V.

J. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2014-11-26 iki 2015-11-26, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2015-12-17 pažymos Nr. 60/09-42106 (48-54 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas V.

J. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014-11-26 iki 2015-11-26, viso 241 dienÄ . PareiÅ¡kėjas gyvenamojoje kameroje Nr. 28 buvo laikomas nuo 2014-11-26 iki 2014-11-28 su dar 4 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,52 kv. m., kameroje Nr. 65 – nuo 2014-11-28 iki 2014-12-01, nuo 2014-12-09 iki 2014-12-31, nuo 2015-01-20 iki 2015-01-26 ir nuo 2015-02-03 iki 2015-02-24 su dar 3-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,76 iki 5,65 kv. m., kameroje Nr. 89 – nuo 2015-04-23 iki 2015-05-07 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,74 iki 4,68 kv. m., kameroje Nr. 29 – nuo 2015-05-07 iki 2015-05-11 su dar 5 asmenimis ir jam teko 3,58 kv. m., kameroje Nr. 37 – nuo 2015-05-22 iki 2015-05-31 vienas arba su dar 1 asmeniu ir jam teko nuo 3,84 iki 7,68 kv. m., kameroje Nr. 26 – nuo 2015-06-09 iki 2015-06-19 su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,24 iki 8,48 kv. m., kameroje Nr. 49 – nuo 2015-06-19 iki 2015-06-20 su dar 3 asmenimis ir jam teko 5,05 kv. m., kameroje Nr. 83 – nuo 2015-06-20 iki 2015-07-30 su dar 3-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,84 iki 5,76 kv. m., kameroje Nr. 90 – nuo 2015-07-30 iki 2015-08-12 su dar 1-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,99 iki 9,97 kv. m., kameroje Nr. 50 – nuo 2015-08-14 iki 2015-08-20 ir nuo 2015-08-25 iki 2015-09-10 vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,73 iki 18,66 kv. m., kameroje Nr. 79 – nuo 2015-09-15 iki 2015-09-17 vienas ir jam teko 6,56 kv. m., kameroje Nr. 23 – nuo 2015-09-17 iki 2015-10-01 ir nuo 2015-10-13 iki 2015-11-12 su dar 1-2 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,55 iki 6,82 kv. m., kameroje Nr. 1 – nuo 2015-10-06 iki 2015-10-13 vienas ir jam teko 6,56 kv. m., ir kameroje Nr. 27 – nuo 2015-11-17 iki 2015-11-26 su dar 2-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,98 iki 5,31 kv. m.Taigi iÅ¡ pateiktos pažymos matosi, kad 233 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, o 8 dienas (3 dienas kameroje Nr. 28 ir 5 dienas kameroje Nr.

29) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, kada jam teko mažiau negu 3,6 kv. m. Ä®vertinęs tai, kad kameros buvo užstatytos suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (55-58 b. l.), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas tam tikrÄ laikotarpį buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes laikytina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, o Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Bylos duomenimis nustatyta, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras, 2015-03-04 atlikęs Å iaulių TI patalpų operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę įvertinti gautuose pareiÅ¡kėjų skunduose minimų faktų dėl sÄ lygų atitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams (2015-03-13 patikrinimo aktas Nr. EP-84 – 82-86 b. l.), nustatė jog kameroje Nr. 1, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-10-06 iki 2015-10-13, oro temperatÅ«ra ir santykinė drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, dirbtinė apÅ¡vieta 60 lx – pažeidžiamas higienos normos HN 76:2010 VI sk. 22 p., kameroje pelėsio vizualiai nepastebėta, lubos virÅ¡ sanitarinio mazgo apibėgusios, drėkstančios, lupasi ir krenta tinkas, nuo likusio lubų ploto lupasi, byra kalkių/dažų danga – HN 76:2010 X sk. 62 p. reikalavimų pažeidimas. 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo metu (2015-07-30 patikrinimo aktas Nr. EP-328 – 87-89 b. l.) patikrinta ir kamera Nr. 89, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-04-23 iki 2015-05-07, nustatyta, kad dirbtinės apÅ¡vietos matavimų rezultatai atitiko HN 76:2010 reikalavimus, kameroje reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 62 p. pažeidimas).

Kamera Nr. 89 patikrinta ir 2015-08-24 patikrinimo metu, patikrinimo akte Nr. EP-354 (97-100 b. l.) nurodyta, kad kameroje dirbtinis naktinis apšvietimas 7±1,7 lx – pažeidžiami HN 76:2010 VI sk. 23 p. reikalavimai, kameroje ant lubų yra pelėsio, suskilusios sienos, lupasi dažų danga, byra tinkas, tualete nuo sienos nusilupusios 3 plytelės – reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 56 p., 62 p. pažeidimai). Kamera Nr. 26, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-06-09 iki 2015-06-19, patikrinta 2014-09-25 patikrinimo metu, nustatyta, kad kameros sienų, lubų danga vietomis aptrupėjusi, grindys cementinės, nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama danga (HN 76:2010 28 p., 62 p. pažeidimai).

Atsakovas į bylÄ pateikė 2015 m. atliktų remonto darbų Å iaulių TI patalpose apraÅ¡ymÄ (114-116 b. l.), iÅ¡ kurio matosi, kad kamera Nr. 1 buvo suremontuota 2015 m. balandžio mėn. – atliktas grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, dažymas, lubų hidroizoliacija nuo pelėsio, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba, taigi pareiÅ¡kėjo laikymo metu 2015-10-06 iki 2015-10-13 kamera Nr. 1 buvo suremontuota.

Kamera Nr. 28, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2014-11-26 iki 2014-11-28, suremontuota taip pat tik 2015 m. balandžio mėn., atlikti analogiÅ¡ki darbai kaip ir kameroje Nr. 1, taigi pareiÅ¡kėjas buvo laikomas neremontuotoje kameroje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad visose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, drėgmė, pelėsis, Å¡alta, supuvę langų rėmai ir kt. Atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl kameros PK-5 bÅ«klės, į bylÄ pateikė Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuoti tik kamerų Nr. 1, 26 ir 89 patikrinimų rezultatai, ir 2015 m. atliktų remonto darbų Å iaulių TI patalpose apraÅ¡ymÄ , nors buvo įpareigotas pateikti visus duomenis, susijusius su kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«kle (10-11 b. l.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Atsakovas Å¡iuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamųjų kamerų, kuriose jis buvo laikomas, bÅ«klės, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų (LVAT 2016-02-02 nutartis byloje Nr. A-227-858/2016).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atvykęs į Å iaulių TI jis buvo laikomas ir paskirstymo kamerose, kuriose drėgna, Å¡alta, purvina. IÅ¡ 2015-12-17 pažymos Nr. 60/09-42106 (48-54 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjas V.

J. dvylika kartų buvo patalpintas į paskirstymo kameras Nr. PK-5, PK-1 ir PK-3. Å iaulių TI Ūkio skyriaus 2015-12-21 pažymoje Nr. 62/08-1168 (55-58 b. l.) nurodyta, kad priėmimo paskirstymo kamerose sanitariniai mazgai neatitverti, vėdinamos per langus, mechaninės kamerų vėdinimo sistemos nėra, kamerose yra tik metaliniai pritvirtinti prie grindų gultai. Å iaulių visuomenės sveikatos centras paskirstymo kamerÄ Nr. PK-5 tikrino 2015-01-15 patikrinimo metu (2015-01-21 patikrinimo aktas Nr. EP-14 – 70-74 b. l), nustatyta, kad santykinė oro drėgmė virÅ¡ijo Å¡altuoju metų laiku leidžiamÄ nuo 35 iki 60 % - pažeidžiami HN 76:2010 VI sk. 26 p. reikalavimai, dirbtinė apÅ¡vieta kameroje 4 lx (HN 76:2010 22 p. pažeidimas), kameroje įžiÅ«rėti pelėsio nebuvo galimybės, nes nebuvo apÅ¡vietimo, Å¡lampa grindys nuo iÅ¡orinės sienos pusės bei prie sanitarinio mazgo, labai neÅ¡varÅ«s suolų pavirÅ¡iai (pažeidžiamas HN 76:2010 54 p. reikalavimas), kameroje tualetas neizoliuotas, neatitvertas nuo likusios kameros dalies – atviras (pažeidžiamas HN 76:2010 21 p.), sienų danga nelygi, netinkama dezinfekcijai (HN 76:2010 28 p. pažeidimas). 2015 m. vasario 9 d. patikrinimo metu užfiksuota, kad kameroje Nr. PK-5 nepaÅ¡alinti HN 76:2010 22 p. reikalavimų pažeidimai – nepagerinta dirbtinė apÅ¡vieta (68-69 b.l.).

Kamera Nr. PK-5 patikrinta ir 2015-03-04 patikrinimo metu, patikrinimo akte Nr. EP-84 (82-86 b.l.) nurodyta, kad kameroje oro temperatÅ«ra tik 11,9°C (HN 76:2010 26 p. pažeidimas), santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, dirbtinė apÅ¡vieta 3 lx (HN 76:2010 22 p. pažeidimas), tualetas neatitvertas nuo likusios kameros dalies. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių TI pareigÅ«nai patalpindavo pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ paskirstymo kamerÄ Nr. PK-5, neatitinkančiÄ higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 str. prasme yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Å iaulių TI veiksmus.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl asmens apžiÅ«ros atvykstant ir iÅ¡vykstant į / iÅ¡ Å iaulių TI, rÅ«kančiųjų asmenų laikymo su nerÅ«kančiais, valymo inventoriaus nebuvimo, netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, netinkamos patalynės.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių, Å¡ie daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami.

Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2014-09-25 patikrinimo metu (2014-10-03 patikrinimo aktas Nr. EP-406 - 105-108 b. l.) nustatyta, jog išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos. 2015-03-04 patikrinimo metu (2015-03-13 patikrinimo aktas Nr. EP-84 – 82-86 b. l.) užfiksuota, jog kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (tiek vidus, tiek išorė) – pažeidžiamas higienos normos HN 76:2010 X skyriaus 54 p. reikalavimas.

IÅ¡ 2015-07-30 patikrinimo akto Nr. EP-328 (87-89 b. l.) matosi, kad 2015-07-24 patikrinimo metu kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės buvo vizualiai Å¡varios, sÄ lygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-354 (97-100 b. l.) nurodyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti iÅ¡plautos. Taigi 2015-03-04 patikrinimo metu nustatytas higienos normos HN 76:2010 54 p. pažeidimas kratų atlikimo patalpoje, iÅ¡ byloje esančios 2015-12-17 pažymos Nr. 60/09-42106 (48-59 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Å iaulių TI iÅ¡vyko 2015-02-24 ir grįžo 2015-04-23, taigi 2015 m. kovo mėn. kratų atlikimo patalpoje nebuvo, todėl naudotis neÅ¡variomis vonelėmis jam neteko ir jis negalėjo patirti su tuo susijusių nepatogumų, o jo teiginiai, kad kratų atlikimo patalpose Å¡alta ir drėgna paneigti į bylÄ pateiktais patikrinimo aktuose užfiksuotais patikrinimų rezultatais.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«kantieji ir nerÅ«kantieji asmenys laikomi kartu, tai žemina asmens orumÄ . Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nenumato, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų, taigi toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 14 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Lietuvos higienos normos HN76-2010 nuostatas, asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu administracijai perkeliamas į rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo metu nustatė, kad Å iaulių TI rÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerÅ«kančiųjų (suimtieji pildo praÅ¡ymus) (105-108 b. l.), analogiÅ¡ka iÅ¡vada užfiksuota ir 2015-10-07 patikrinimo akte Nr. EP-447 (75-81 b. l.). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jis pats yra nerÅ«kantis, iÅ¡ byloje esančios Asmenų, atvykusių pirmÄ kartÄ Ä¯ Å iaulių TI, apklausos anketos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas užpildė 2014-11-27, matosi, kad pareiÅ¡kėjas sutiko bÅ«ti laikomas gyvenamojoje kameroje su rÅ«kančiais asmenimis (62 b. l.), iÅ¡ įrašų asmens sveikatos istorijoje taip pat matosi, kad pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu 2014-11-27 prie pareiÅ¡kėjo žalingų įpročių buvo nurodytas ir rÅ«kymas (22 b. l.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad jo kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dėl rÅ«kančių ir nerÅ«kančių asmenų laikymo kamerose galėjo patirti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas valymo inventoriumi. Vadovaujantis LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 59 punktu, gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.) bÅ«tina atlikti ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

IÅ¡ Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-1168 (55-58 b. l.) matyti, kad Å iaulių TI administracijos paskyrimu tvarkyti gyvenamÄ sias patalpas skiriami Å¡iose patalpose laikomi suimtieji ir nuteistieji, kurie turi nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose patys gyvena; kadangi kiekvienos kameros atskirai neįmanoma aprÅ«pinti valymo inventoriumi dėl jo gadinimo ir lėšų stokos, valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų praÅ¡ymus, o po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ ; kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra skirta spintelė valymo inventoriui (skudurai, Å¡epečiai, WC Å¡epetys, dubenys, soda bei tarkuotas Å«kinis muilas) laikyti.

Å iaulių visuomenės sveikatos centras, 2014-09-25 atlikęs Å iaulių TI patalpų patikrinimÄ (105-108 b. l.) nustatė, kad apgyvendinimo kameras valosi patys suimtieji, valymo inventorius ir kalcinuota soda iÅ¡duodami asmenims papraÅ¡ius, tikrinimo metu iÅ¡duodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (Å¡epečiai, skudurai, dubenys). 2015-04-22 visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-153 (90-93 b. l.) taip pat nurodyta, kad valymo inventorius Å¡varus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras iÅ¡duodamas nustatyta tvarka. 2015-10-06 patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose laikomi asmenys Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi aprÅ«pinami (75-81 b. l.).

Taigi visuomenės sveikatos centras dėl valymo inventoriaus pažeidimų nenustatė, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas – yra tik skylė, kuriÄ reikia uždengti, kad nesklistų nemalonÅ«s kvapai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . 2009 m. liepos 10 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. pažymoje Nr. 62/08-1168 nurodoma, jog sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose kamerose atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, šilto vandens tiekimo sistemos įrengimo jokie teisė aktai nenumato (55-58 b. l.).

Taigi atsakovas pats pripažįsta, jog Šiaulių TI kamerų sanitariniuose mazguose unitazai nėra įrengti, taip pat nenurodo ir nepateikia jokių duomenų, kad sanitarinis mazgas izoliuotas nuo likusio kameros ploto durimis ar užuolaida, todėl darytina išvada, kad sanitariniai mazgai Šiaulių TI kamerose neatitiko higienos normos HN76:2010 reikalavimų.Pareiškėjas skunde nurodo, kad išduodama patalynė yra nešvari, nuo jos sklinda nemalonus kvapas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Normos 4 pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius. Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-1168 (55-58 b. l.) nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje patalynė perkama periodiÅ¡kai atsižvelgiant į įstaigos poreikį; naudojamas minkÅ¡tas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamas, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį; daiktų sandėlyje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai nesusikerta; lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi įvertinami ir, jei reikia, nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį; patalynė ir rankÅ¡luosčiai keičiami ir apie keitimÄ yra pažymima; pagal atžymas ji iÅ¡duodama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , pasinaudojus duÅ¡u, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, atžymint tai AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant iÅ¡duotų vienetų skaičių, po kiekvienu įraÅ¡u suimtieji ar nuteistieji pasiraÅ¡o; iÅ¡duodant patalynę ir rankÅ¡luosčius kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti iÅ¡duodamÄ patalynę bei inventorių; sanitarinėje Å¡varykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros; kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkÅ¡to inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių); dezinfekuojama po 50 min. 110°C. 2014 m. rugsėjo 25 d.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu (patikrinimo aktas EP-406) nustatyta, kad minkÅ¡to inventoriaus nukenksminimui sÄ lygos yra, veikia dvi dezinfekavimo kameros, dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡to inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius tikrinimo metu buvo Å¡varus, nesuplyšęs, kas mėnesį nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus kokybė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas; dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, lovos skalbiniai iÅ¡duodami atvykus, keičiami pagal poreikį, kartÄ per savaitę sudaroma galimybė keisti lovos skalbinius arba atiduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rÅ«bus (105-108 b. l.). 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (90-93 b. l.) taip pat nurodyta, kad minkÅ¡tasis inventorius, kurio negalima skalbti (čiužiniai), nukenksminami dezinfekavimo kameroje, iÅ¡duodami čiužiniai Å¡varÅ«s, nesuplyšę. 2015-10-06 patikrinimo metu (75-81 b. l.) nustatyta, kad daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius Å¡varus, nesuplyšęs, kas mėnesį vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klė, netinkamas inventorius nuraÅ¡omas, dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, Å¡varÅ«s lovos skalbiniai iÅ¡duodami atvykus.

Byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės dezinfekavimo, jos bÅ«klės pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ , skundęsis dėl to, ar kad bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ naudotis savo patalyne, todėl Å¡i skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, tam tikru laikotarpiu pažeista minimalus kameros ploto norma, kiti aukščiau paminėti pažeidimai sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 15 000 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pabÅ«ti gryname ore (55-58 b. l.), bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų bÅ«klės ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų, nesiskundė (50 b. l.), iÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje (16-36 b. l.) nenustatyta, kad dėl laikymo sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kuomet Å iaulių TI kalinamiems asmenims už vienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ , kai ženkliai pažeidžiami reikalavimai nustatytam minimaliam kameros plotui, yra priteisiamas vidutiniÅ¡kai apie 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. J. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 300,00 Eur (tris Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė