aaedfef3-109d-476d-914f-8ef739b6ca49 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-34-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03003-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės DNB banko ieÅ¡kinį atsakovams V.

G. ir U. S. (U. S.) dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Investnuoma“ (Å¡iuo metu iÅ¡registruota). Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB DNB banko (toliau – ir ieÅ¡kovė, ir Bankas) ieÅ¡kinį atsakovams V. G. ir U. S. dėl skolos priteisimo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų turto areÅ¡tÄ .Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

Šį sprendimÄ Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi paliko nepakeistÄ . Teismo sprendimas Å¡ioje byloje yra įsiteisėjęs.Atsakovas V. G. 2016 m. kovo 3 d. pateikė pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ panaikinti jo turtui pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės Redingo (Reading) apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. paskelbė V. G. bankrutavusiu. 2015 m. gruodžio 9 d. teismas patvirtino, kad bankroto procesas dėl V.

G. bankroto baigtas 2015 m. gruodžio 1 d., visi likę kreditorių reikalavimai panaikinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi atmetė atsakovo V. G. praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones.Teismas nurodė, kad atsakovas nėra pateikęs į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių, jog praneÅ¡imas pateiktas kreditoriui (Bankui) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas) 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Remiantis Reglamento 4 straipsniu, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis (kurios Å¡ioje byloje yra neaktualios), bankroto byloms ir jų padariniams, taigi ir atleidimui nuo įsipareigojimų vykdymo, taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iÅ¡kelta bankroto byla, teisė, Å¡iuo atveju – Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės 1986 m. Nemokumo aktas. Pagal Nemokumo akto 272 straipsnio (kuriame nustatyta skolininko pareiga pateikti teismui informacijÄ apie jo kreditorius) bei 281 straipsnio nuostatas bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali atleisti (ir atleidžia) skolininkÄ tik nuo tų įsipareigojimų vykdymo, apie kuriuos jam buvo praneÅ¡ta.

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog bankroto byloje Bankas buvo įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä .Nors bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bankroto bylos pabaigos teisiniai padariniai taikomi savaime, t. y. nereikalaujant papildomo teismo sprendimo pripažinimo, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė minėtų raÅ¡ytinių įrodymų, teismas sprendė, kad atsakovas nėra atleistas nuo įsipareigojimų Bankui vykdymo, todėl naikinti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas V. G. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – jo praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus:IeÅ¡kovė AB DNB bankas apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ buvo informuota paties apelianto trimis elektroniniais laiÅ¡kais, teismo paskirto Valstybinio bankroto administratoriaus standartiniu laiÅ¡ku kreditoriui, vieÅ¡u skelbimu laikraÅ¡tyje „Valstybės žinios“ ir buvo įtraukta į apelianto bankroto peticijos, kuri buvo pateikta Jungtinės Karalystės Redingo apygardos teismui, kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

Byloje pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė apelianto siųstus elektroninius laiÅ¡kus gavo. Jungtinės Karalystės Valstybinio bankroto administratorius patvirtino, kad ieÅ¡kovė buvo tinkamai informuota apie apelianto bankroto procesÄ .IeÅ¡kovė buvo pasyvi apelianto bankroto procese ir pati negynė savo teisių, o tai negali apsunkinti apelianto teisinės padėties siekiant įgyvendinti Jungtinės Karalystės Redingo apygardos teismo iÅ¡duotÄ dokumentÄ apie apelianto atleidimÄ nuo įsipareigojimų (asmeninį bankrotÄ ).Aplinkybes, kad ieÅ¡kovei buvo užkirstas kelias pasinaudoti teise pateikti savo reikalavimus apelianto bankroto procese, privalo įrodyti pati ieÅ¡kovė, o ne apeliantas.Teisės aktuose nenustatyta, kad Jungtinės Karalystės teismo iÅ¡duodamoje pažymoje apie asmens bankroto proceso pabaigÄ turi bÅ«ti įvardyti konkretÅ«s kreditoriai ir nurodyti jų reikalavimai (sumos), nuo kurių bankrutavęs asmuo atleidžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, skundžiama nutartimi revizuodamas Jungtinės Karalystės Redingo apygardos teismo iÅ¡duotÄ dokumentÄ apie apelianto atleidimÄ nuo įsipareigojimų, pažeidė valstybių narių priimtų sprendimų tarpusavio pasitikėjimo principÄ .Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apelianto turtui po bankroto bylos iÅ¡kėlimo praranda reikalavimÄ užtikrinančiÄ paskirtį, todėl nėra tikslingas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turto areÅ¡tas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo paskirtimi bankrutuojančio subjekto atžvilgiu gali bÅ«ti taikoma tik iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004).Atsisakydamas panaikinti apelianto turtui pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas pažeidė Reglamento nuostatas.

Pagal Reglamento 16 straipsnio 1 dalį Jungtinės Karalystės teismo sprendimas dėl apelianto bankroto Lietuvoje pripažįstamas savaime, t. y. nereikalaujant papildomos teismo sprendimo pripažinimo procedÅ«ros, o pagal 4 straipsnio 1 dalį bankroto bylai ir jos padariniams taikoma valstybės narės, kurioje iÅ¡kelta bankroto byla (Å¡iuo atveju – Jungtinės Karalystės), teisė.Nenustačius, kad priimtas teismo sprendimas, pagal kurį apelianto skola ieÅ¡kovei yra pasibaigusi, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai (Reglamento 26 straipsnis), bei atskirai neginčijant Å¡io teismo sprendimo teisėtumo, atsisakyti tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra teisinio pagrindo.IeÅ¡kovė AB DNB bankas atsiliepime praÅ¡o apeliacinį procesÄ nutraukti, o teismui apeliacinio proceso nenutraukus ir nutarus civilinę bylÄ nagrinėti – atmesti atsakovo atskirÄ jį skundÄ .

Nurodo Å¡iuos argumentus:Teismas neturėjo priimti apelianto atskirojo skundo, nes praleistas terminas atskirajam skundui paduoti. Teismas nepagrįstai tenkino apelianto praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ atskirajam skundui paduoti. Praleistas įstatyme nustatytas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnis), tačiau Å¡iuo atveju toks praÅ¡ymas nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atskirÄ jį skundÄ priėmė, apeliacinis procesas turi bÅ«ti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Apeliantas nepateikė įrodymų apie praneÅ¡imo kreditoriui pateikimÄ Reglamento 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Informavimas el. paÅ¡tu ar praneÅ¡imo paskelbimas laikraÅ¡tyje nėra tinkamas praneÅ¡imas pagal ReglamentÄ . Apeliantas neįrodė, kad bankroto administratoriaus 2015 m. sausio 20 d. raÅ¡tas (kuris nėra pasiraÅ¡ytas jį suraÅ¡iusio asmens) iÅ¡ tikro buvo iÅ¡siųstas Bankui ir Bankas šį raÅ¡tÄ yra gavęs.Kitų atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Teisėjų kolegija, prieÅ¡ aptardama atsakovo V. G. atskirojo skundo argumentų pagrįstumÄ , pirmiausia pasisako dėl prieÅ¡ingos Å¡alies, t. y. ieÅ¡kovės, atsiliepime pateiktų argumentų, kuriais ginčijamas paties apeliacinio proceso teisėtumas, pagrįstumo.Dėl terminio atskirajam skundui paduoti praleidimoIeÅ¡kovė atsiliepime teigia, kad apeliantas praleido įstatyme nustatytÄ terminÄ atskirajam skundui paduoti, o praÅ¡ymo atnaujinti šį terminÄ nepateikė, todėl apeliacinis procesas turi bÅ«ti nutrauktas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad skundžiama teismo nutartis buvo iÅ¡siųsta paties apelianto praÅ¡yme panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones nurodytu adresu Lietuvoje (t. 2, b. l. 129). Ä®teikimo pažymoje nurodyta, kad procesiniai dokumentai adresatui įteikti 2016 m. liepos 7 d. (t. 2, b. l. 131). Apeliantas 2016 m. liepos 13 d. el. paÅ¡tu atsiuntė teismui praÅ¡ymÄ (2016 m. liepos 21 d. teisme gautas originalus praÅ¡ymas), kuriame nurodė, kad teismo procesinius dokumentus gavo jo tėvai, pas kuriuos jis buvo trumpam apsistojęs, tačiau jis pats tuo metu jau buvo iÅ¡vykęs į Jungtinę Karalystę ir Å¡ių dokumentų asmeniÅ¡kai negavo.

Apeliantas prašė teismo atsiųsti jam nutartį ir suteikti atskirajam skundui parengti bei iÅ¡siųsti 30 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos pateikimo apelianto nurodytu adresu Jungtinėje Karalystėje dienos (t. 2, b. l. 134–136). TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2016 m. liepos 13 d., teismas el. paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovui V. G. skundžiamÄ nutartį ir informavo, kad teisėjos rezoliucija terminas atskirajam skundui paduoti pratęstas 30 dienų, skaičiuojant nuo nutarties gavimo dienos (t. 2, b. l. 143).

Apeliantas, atsakydamas tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2016 m. liepos 13 d., patvirtino, kad el. laiÅ¡kÄ gavo (t. 2, b. l. 144). Atskirasis skundas teisme gautas 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir kitÄ dienÄ teisėjos rezoliucija priimtas.Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti pratęsiami tik teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai, todėl ieÅ¡kovė teisi, kad CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti, kuris Å¡iuo atveju skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nes skundžiama nutartis priimta raÅ¡ytinio proceso tvarka, teisėjos rezoliucija negalėjo bÅ«ti pratęstas.

Ä®teikimas kartu su adresatu gyvenančiam Å¡eimos nariui, iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, yra laikomas tinkamu įteikimu (CPK 123 straipsnio 3, 5 dalys). Taigi, sprendžiant iÅ¡ prieÅ¡ tai nurodytų aplinkybių, apeliantas praleido terminÄ atskirajam skundui paduoti.Tačiau toks procesinės teisės normų pažeidimas Å¡iuo atveju nėra pagrindas nutraukti pradėtÄ apeliacinį procesÄ , nes apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog atskirojo skundo padavimo terminas yra praleistas, gali savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti šį terminÄ , jeigu iÅ¡ turimos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).Apeliantas savo praÅ¡yme nurodė, kad atskirojo skundo negalėjo laiku paduoti, nes buvo iÅ¡vykęs į Jungtinę Karalystę.

Tai, kad registruotu paÅ¡tu iÅ¡siųsti teismo procesiniai dokumentai faktiÅ¡kai buvo įteikti ne pačiam atsakovui V. G., galima spręsti iÅ¡ to, kad aiÅ¡kiai skiriasi jo paraÅ¡ai paties pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei minėtoje įteikimo pažymoje. PaÅ¡to antspaudas ant voko patvirtina, kad minėtas atsakovo praÅ¡ymo originalas atsiųstas iÅ¡ Jungtinės Karalystės (t. 2, b. l. 149). Apeliantas, sužinojęs apie teismo priimtÄ nutartį, nedelsdamas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atsiųsti jam Å¡iÄ nutartį ir iÅ¡ karto informavo, kad jam reikia daugiau laiko atskirajam skundui parengti bei iÅ¡siųsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos pakankamai svarbios termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys, kurias patvirtina bylos duomenys, sudaro pagrindÄ atnaujinti šį terminÄ , juolab kad atskirasis skundas paduotas nepraleidus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių naikinamojo termino.Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai priėmė atsakovo V. G. atskirÄ jį skundÄ , todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nutraukti apeliacinį procesÄ atmestinas.Dėl naujų įrodymų priėmimoCPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais įrodinėja, kad ieÅ¡kovė buvo įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä jo bankroto byloje ir kad ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie Jungtinėje Karalystėje inicijuotÄ apelianto bankroto bylÄ . Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, kurie paneigtų ieÅ¡kovės atsiliepime į jo praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas jam nepalankus teismo procesinis sprendimas.Å ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantui tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po skundžiamos nutarties priėmimo.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad, apeliantui pateikus praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas įpareigojo jį paÅ¡alinti trÅ«kumus, t. y. pateikti praÅ¡yme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (t. 2, b. l. 102–103). Tačiau Å¡ioje nutartyje nėra nurodyta, kokius konkrečius įrodymus apeliantas privalo pateikti. MinėtÄ praÅ¡ymÄ apeliantas grindė tuo, kad Jungtinės Karalystės Redingo apygardos teisme 2015 m. gruodžio 1 d. buvo baigtas jo bankroto procesas ir visi likę kreditorių reikalavimai jam panaikinti.

Å iai aplinkybei pagrįsti apeliantas, vykdydamas teismo įpareigojimÄ pateikti įrodymus, pateikė Redingo apygardos teismo iÅ¡duotÄ patvirtinimÄ (t. 2, b. l. 107–111). Teismas apelianto praÅ¡ymÄ priėmė ir paskyrė jį nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apelianto praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurio kopija apeliantui buvo iÅ¡siųsta jau kartu su priimta nutartimi, kuriÄ apeliantas skundžia (t. 2, b. l. 129). Teismas, gavęs ieÅ¡kovės atsiliepimÄ , jokių papildomų įrodymų apeliantui pateikti nepasiÅ«lė, nors, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, galėjo tai padaryti, ypač atsižvelgdamas į tai, kad apeliantui Å¡ioje bylos stadijoje advokatas neatstovauja.

Apelianto pateikti nauji raÅ¡ytiniai įrodymai turi esminę reikÅ¡mę ginčo klausimui teisingai iÅ¡spręsti. Å ių įrodymų vėlesnis pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieÅ¡kovė su jais yra susipažinusi ir dėl jų vertinimo pasisakė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ . Dėl Å¡ių priežasčių apelianto pateikti nauji raÅ¡ytiniai įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindoPagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo <…>.

Antstolis, įvykdęs teismo sprendimÄ , praneÅ¡a atitinkamo vieÅ¡o registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje byloje pabaigÄ .Nagrinėjamu atveju teismas visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Ä®siteisėjus Å¡iam teismo sprendimui, ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai (t. 2, b. l. 80–81). Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad Å¡ioje byloje priimtas teismo sprendimas nėra įvykdytas. Taigi, atsakovų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas prieÅ¡ tai minėtu pagrindu nėra pasibaigęs.Apeliantas praÅ¡o panaikinti jo turtui pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones tuo pagrindu, kad jis, kaip fizinis asmuo, kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje – Jungtinėje Karalystėje – priimtu teismo sprendimu pripažintas bankrutavusiu ir atleistas nuo visų likusių prievolių savo kreditoriams.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė ginčo klausimui iÅ¡spręsti aktualias Reglamento nuostatas, visų pirma 4 straipsnį, kurio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kuriÄ bankroto byloms ir jų padariniams taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iÅ¡kelta tokia byla, teisė.

Kita svarbi taisyklė, kad vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ nuo jo įsiteisėjimo momento pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse. Toks teismo sprendimas be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokius pat padarinius kaip ir bylÄ iÅ¡kėlusioje Å¡alyje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiÅ¡keliama Å¡alutinė nemokumo byla. Atitinkamai be tolesnių formalumų pripažįstami ir teismo sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu (žr.

Reglamento 16, 17 ir 25 straipsnius). Išsamiau šių normų reikšmė atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. 2012 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).Nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nėra duomenų, kad apeliantui Lietuvos Respublikos teisme būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla (kuri pagal Reglamento 3 straipsnio 3 dalį būtų laikoma šalutine nemokumo byla), todėl šiuo atveju taikytini pagrindinės Jungtinėje Karalystėje iškeltos bankroto bylos teisiniai padariniai, nustatytini pagal tos valstybės teisę.

Jungtinėje Karalystėje fizinių ir juridinių asmenų nemokumo klausimai reglamentuojami 1986 m. Nemokumo akte (angl. Insolvency Act 1986). Pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal Nemokumo akto 272 straipsnio (kuriame nustatyta skolininko pareiga pateikti teismui informacijÄ apie jo kreditorius) bei 281 straipsnio nuostatas bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas atleidžia skolininkÄ tik nuo tų įsipareigojimų vykdymo, apie kuriuos teismui buvo praneÅ¡ta.Apelianto pateikti papildomi įrodymai (t. 2, b. l. 162–228) patvirtina, kad jo pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (angl.

Debtor‘s Bankruptcy Petition) ieÅ¡kovė buvo įtraukta į kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti, sÄ raÅ¡Ä , ir Å¡io pareiÅ¡kimo pagrindu Jungtinės Karalystės Redingo apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. priėmė procesinį sprendimÄ pradėti bankroto bylÄ (angl. Bankruptcy Order on Debtor‘s Petition). Byloje pateiktas minėto teismo iÅ¡duotas patvirtinimas (Å¡is dokumentas patvirtintas dokumentų tvirtinimo pažyma (Apostille)), kad 2015 m. gruodžio 1 d. apeliantas buvo atleistas nuo bankroto įsipareigojimų (t. 2, b. l. 108–111).

IeÅ¡kovė Å¡ių įrodymų neginčija, todėl konstatuotina, kad apeliantas įrodė, jog Jungtinės Karalystės Redingo apygardos teisme iÅ¡nagrinėtoje bankroto byloje apeliantas buvo atleistas bÅ«tent nuo tų ieÅ¡kovės reikalavimų vykdymo, kurie buvo priteisti įsiteisėjusiais teismų sprendimais Å¡ioje byloje ir kuriems užtikrinti buvo pritaikytos apelianto dabar praÅ¡omos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės (CPK 185 straipsnis).Esminis argumentas, kuriuo remdamasi ieÅ¡kovė nesutinka, kad bÅ«tų panaikintos apelianto turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra tas, kad ieÅ¡kovei, kaip ji pati teigia, nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie apelianto bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ Jungtinėje Karalystėje.

Teisėjų kolegija pritaria, kad vienoje valstybėje narėje esančio kreditoriaus tinkamas informavimas apie skolininko bankrotÄ kitoje valstybėje narėje yra bÅ«tina sÄ lyga, kad Å¡iam kreditoriui galėtų bÅ«ti taikomi bankroto bylos teisiniai padariniai. Tokia iÅ¡vada darytina pirmiausia atsižvelgiant į paties bankroto esmę bei tikslus – sudaryti sÄ lygas skolininkui atsiskaityti su savo kreditoriais ir atkurti savo mokumÄ . Antra, Reglamento 39 straipsnyje nustatyta kreditoriaus, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruotoji buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iÅ¡kelta byla, teisė raÅ¡tu pateikti reikalavimus bankroto byloje.

Kad kreditorius galėtų įgyvendinti Å¡iÄ teisę, reikia jį informuoti. Tokia pareiga nustatyta valstybės narės, kurioje iÅ¡kelta bankroto byla, jurisdikcijÄ turinčiam teismui arba jo paskirtam likvidatoriui (Reglamento 40 straipsnio 1 dalis). Trečia, pagal Reglamento 26 straipsnį bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ arba vykdyti tokioje byloje priimtÄ teismo sprendimÄ , jei tokio pripažinimo ar vykdymo padariniai akivaizdžiai prieÅ¡tarautų tos valstybės vieÅ¡ajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.

Kasacinis teismas, vadovaudamasis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, yra pažymėjęs, kad dideli esminių procesinių garantijų, pavyzdžiui, teisės dalyvauti procese ir bÅ«ti jame iÅ¡klausytam, pažeidimai leidžia teismui atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti teismo sprendimus dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo arba su nemokumo procesu susijusius teismo procesinius sprendimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).Reikalavimai, susiję su kreditorių kitose valstybėse narėse informavimu, nustatyti Reglamento 40 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Reglamento 40 straipsnio 2 dalį atskiru pranešimu pateiktoje informacijoje nurodoma termino pabaiga, nuobaudos dėl minėto termino nepaisymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones. Tokiame pranešime taip pat nurodoma, ar kreditoriai, kurie turi pirmumo teisę arba kurių reikalavimai užtikrinti užstatu, turi pateikti reikalavimus. Reglamento 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 40 straipsnyje nurodyta informacija pateikiama valstybės, kurioje iškeliama byla, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

Tam naudojama forma, kurios antraÅ¡tė visomis oficialiosiomis Europos SÄ jungos institucijų kalbomis yra „Kvietimas pateikti reikalavimÄ . Privalomieji terminai“. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minėti Reglamento straipsniai yra materialiojo pobÅ«džio teisės normos – Å¡iose teisės normose nėra remiamasi bankroto bylÄ iÅ¡kėlusios valstybės teisinėje sistemoje įprastais informavimo bÅ«dais ir tvarka ar į juos nukreipiama – Reglamente nustatyta autonominė pareiga informuoti kitose Europos SÄ jungos valstybėse esančius kreditorius apie bankroto bylÄ , nurodyti minimalÅ«s informavimo rekvizitai.

Å i teisės norma nedraudžia valstybės, kurioje iÅ¡kelta bankroto byla, teisės aktuose įprasta tvarka nustatyti papildomus informavimo reikalavimus arba nustatyti kreditoriams palankesnį teisinį režimÄ , tačiau Reglamento nurodymai turi bÅ«ti vykdomi visais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).Nagrinėjamu atveju apeliantas byloje pateikė Jungtinės Karalystės Bankroto tarnybos (angl. The Insolvency Service; tikslesnis vertimas bÅ«tų „Nemokumo tarnyba“) 2015 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovei adresuotÄ praneÅ¡imÄ apie Redingo apygardos teisme apeliantui iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , kuriame informuojama, kad administratorius nusprendė neÅ¡aukti kreditorių susirinkimo, tačiau pateikiama tinklalapio nuoroda ir biuro adresas, kur galima gauti informacijÄ apie teisės suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ Ä¯gyvendinimÄ , taip pat formÄ , kuriÄ reikia užpildyti, jei ketinama pateikti reikalavimÄ (t. 2, b. l. 229–232).

IeÅ¡kovė apskritai neigia, kad šį praneÅ¡imÄ yra gavusi, ir atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas praneÅ¡imas nėra pasiraÅ¡ytas jį suraÅ¡iusio asmens. Apelianto teigimu, bankroto administratorius susitikimo metu jam paaiÅ¡kino, jog įvedus duomenis į sistemÄ , laiÅ¡kai kreditoriams sugeneruojami automatiÅ¡kai, ir pagal susitarimÄ su valstybiniu paÅ¡tu jie yra iÅ¡siunčiami. Kaip papildomÄ Ä¯rodymÄ apeliantas pateikė minėtame praneÅ¡ime nurodytos Nemokumo tarnybos darbuotojos el. paÅ¡tu jam atsiųstÄ patvirtinimÄ , kad visi apelianto pareiÅ¡kime nurodyti kreditoriai buvo informuoti apie jo bankrotÄ (t. 2, b. l. 242–245).Minėtas Nemokumo tarnybos praneÅ¡imas, viena vertus, neatitinka Å¡ios nutarties 28 punkte nurodytų Reglamento reikalavimų, nes jame nenurodytas joks terminas, per kurį turi bÅ«ti pateikiamas kreditoriaus reikalavimas, ir nenurodytos jokios nuobaudos dėl tokio termino nepaisymo, kaip reikalaujama pagal Reglamento 40 straipsnio 2 dalį; be to, praneÅ¡ime nėra antraÅ¡tės visomis oficialiosiomis Europos SÄ jungos institucijų kalbomis „Kvietimas pateikti reikalavimÄ .

Privalomieji terminai“, kaip reikalaujama pagal Reglamento 42 straipsnio 1 dalį.Kita vertus, apeliantas savo pareigÄ pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodyti visus savo kreditorius įvykdė tinkamai, o pareiga informuoti kreditorius laikantis Reglamento ir Jungtinės Karalystės įstatymų reikalavimų Å¡iuo atveju tenka Nemokumo tarnybos paskirtam bankroto administratoriui. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas pateikė įrodymus, jog 2014 m. gruodžio 24 d. el. laiÅ¡ku jis pats informavo ieÅ¡kovę apie jam iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ Jungtinės Karalystės Redingo apygardos teisme ir nurodė visus reikalingus duomenis kreditorių reikalavimams pateikti, o ieÅ¡kovė atsakydama patvirtino, kad apelianto praneÅ¡imÄ gavo (t. 2, b. l. 233–235).

Be to, apeliantas apie savo asmens bankrotÄ 2015 m. sausio 7 d. vieÅ¡ai paskelbė oficialiajame leidinyje „Valstybės žinios“ (t. 2, b. l. 236).Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovė paties apelianto papildomomis pastangomis buvo nedelsiant informuota apie pastarajam inicijuotÄ bankroto procesÄ Jungtinėje Karalystėje, todėl ieÅ¡kovė toje byloje turėjo galimybę pasinaudoti savo, kaip kreditorės, teisėmis bei ginti savo interesus. Nors ieÅ¡kovė akcentuoja Å¡ios nutarties 28 punkte nurodytų Reglamento reikalavimų pažeidimÄ , vien tam tikrų formalumų griežtas nesilaikymas negali bÅ«ti pagrindas atsisakyti taikyti teisinius padarinius, kuriuos kreditoriams sukelia kitos valstybės narės teismo priimtas procesinis sprendimas dėl skolininko bankroto.

Pažymėtina, kad Reglamente nėra numatyta, koks terminas turi bÅ«ti nustatomas praneÅ¡ime kreditoriams, per kurį jie gali pateikti savo reikalavimus. Jungtinė Karalystė, įgyvendindama Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (angl. United Nations Commission on International Trade Law, UNCITRAL) 1997 m. priimtÄ Tarpvalstybinių (tarptautinių) bankroto (nemokumo) procedÅ«rų pavyzdinį įstatymÄ (angl. Model Law on Cross-Border Insolvency), 2006 m. priėmė Tarpvalstybinio nemokumo taisykles (angl.

The Cross-Border Insolvency Regulations 2006), pagal kurias pranešime užsienio kreditoriams turi būti nurodomas protingas terminas (angl. a reasonable time period) reikalavimams pareikšti (14 straipsnio 3 dalies a punktas). Ieškovė neargumentuoja, koks terminas jai turėjo būti nustatytas ir kaip šio termino nenustatymas pažeidė jos, kaip apelianto kreditorės, teises. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra tarptautinis bankas, pagrįsta manyti, kad jai turėtų būti žinoma, jog fizinių asmenų bankroto procesas Jungtinėje Karalystėje paprastai trunka vienerius metus.

Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė apie apelianto bankrotÄ buvo informuota keliais praneÅ¡imais anglų ir lietuvių kalbomis, praneÅ¡imo daugiakalbės antraÅ¡tės trÅ«kumas Å¡iuo atveju taip pat nelaikytinas esminiu.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad apeliantas įrodė, jog Jungtinės Karalystės Redingo apygardos teisme užbaigus jo, kaip fizinio asmens, bankroto procesÄ , apeliantas Å¡io teismo procesiniu sprendimu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. buvo atleistas nuo visų likusių savo įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, įskaitant ir skolÄ ieÅ¡kovei, kuri buvo priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais Å¡ioje byloje.

Tai sudaro pagrindÄ panaikinti Å¡ioje byloje apelianto turtui pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, nepasiÅ«lęs apeliantui pateikti papildomų įrodymų, neteisingai iÅ¡sprendė ginčo klausimÄ , todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama teismo nutartis panaikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – atsakovo V. G. praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųBylÄ apeliacine tvarka iÅ¡sprendus apelianto naudai, jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas už atskirÄ jį skundÄ sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 241), taip pat pateikė 321 Eur sÄ skaitÄ už dokumentų vertimÄ (t. 2, b. l. 246), tačiau Å¡i sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta vertėjo Nizami Kenstavičiaus, dirbančio pagal verslo liudijimÄ , vardu, o visus apelianto pateiktų dokumentų vertimus atliko UAB „Skubus vertimas“. Dėl to sutiktina su ieÅ¡kove, kad Å¡ių iÅ¡laidų priteisti iÅ¡ jos nėra pagrindo, juolab kad nėra duomenų, jog minėta sÄ skaita yra apmokėta.

Todėl apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina tik 28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutaria: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovo V. G. praÅ¡ymÄ patenkinti.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo V.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto areÅ¡tÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės DNB banko (j. a. k. 112029270) atsakovui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                                     Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                      Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                      Egidijus Žironas