aaed555c-d188-4bbf-8108-28dcbbb5a759 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovui A. J. dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ A. K. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. J., kuriuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 30 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad 2022 m. balandžio 12 d. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovas A. J. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad atsakovas vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo taisykles, dÄl ko įvyko eismo įvykis, dÄl kurio ieÅ¡kovei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Legislator headnote
AI generatedaaed555c-d188-4bbf-8108-28dcbbb5a759 · Vilniaus apygardos teismas: Pakartotinai reiÅ¡kiamÄ tapatų ieÅ¡kinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o Å¡iai aplinkybei paaiÅ¡kÄjus jau po ieÅ¡kinio priÄmimo â civilinÄ bylÄ pagal tapatų ieÅ¡kinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 30 punktas).
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2S-1356-340/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00978-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Tatjana ŽukauskienÄ apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs A. K. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2-4347-892/2022 pagal ieÅ¡kovÄs A.
K. ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ A. K. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. J., kuriuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 30 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad 2022 m. balandžio 12 d. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovas A. J. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad atsakovas vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo taisykles, dÄl ko įvyko eismo įvykis, dÄl kurio ieÅ¡kovei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
IeÅ¡kovÄ padarytÄ Å¾alÄ vertina 30 000 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakÄ priimti ieÅ¡kovÄs A. K. ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
3. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas nustatÄ, kad Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2022 m. balandžio 12 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 priÄmÄ nuosprendį, kuriuo A. J. pripažino kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, teismas nukentÄjusiosios A. K. įgalioto atstovo advokato A. T. civilinį ieÅ¡kinį atmetÄ. Taip pat nustatÄ, kad baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡tas nukentÄjusios A. K. civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriuo buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ civilinių atsakovų akcinÄs draudimo bendrovÄs (toliau â ADB) Compensa Vienna Insurance Group ir kaltinamojo A. J. nukentÄjusiosios A. K. naudai 30 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dÄl sužalojimo eismo įvykio metu, atlyginti, nuosprendis dar nÄra įsiteisÄjÄs. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ A. J. dÄl neturtinÄs žalos, patirtos 2021 m. birželio 16 d. eismo įvykyje.
4. Teismas nurodÄ, kad Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«muose nagrinÄjamas civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 dÄl ginÄo tarp tų paÄių Å¡alių, dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu nÄra užbaigtas, todÄl ieÅ¡kinį nagrinÄjamoje civilinÄje byloje dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atsisakÄ priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). III. Atskirojo skundo argumentai 5. IeÅ¡kovÄ A. K. atskiruoju skundo praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
AtskirÄ jį skundÄ grindÄ Å¾emiau nurodytais argumentais: 5.1. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 Å¡alys yra tik figÅ«rantai, byloje nÄra nei to paties dalyko, nei pagrindo, apylinkÄs teisme nÄra nagrinÄjamas analogiÅ¡kas civilinis ginÄas civilinÄje byloje, o nagrinÄjama baudžiamoji byla ir civilinis ieÅ¡kinys ne pagal CPK, o BPK taisykles baudžiamojoje byloje. 5.2. Pirmosios instancijos teismas grubiai sumaiÅ¡Ä skirtingas teismo Å¡akas, apylinkÄs teismui nagrinÄti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginÄai, kylantys iÅ¡ civilinių ir kitų privatinių teisinių santykių, o ne prieÅ¡ingai, kaip nustatÄ apylinkÄs teismas.
ApeliacinÄs instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. AbsoliuÄių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Å iuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi pagrįstai atsisakÄ priimti ieÅ¡kovÄs A. K. ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, pareikÅ¡to atsakovui A. J.. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimÄ atsisakÄ priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kai teismo žinioje yra nagrinÄjamas civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje dÄl ginÄo tarp tų paÄių Å¡alių, dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys negali praÅ¡yti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos ar specializuoto, iÅ¡kelti dÄl to paties ginÄo dviejų ar daugiau bylų.
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisÄ Ä¯statyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos â tai fundamentali ir pamatinÄ teisÄ, vis dÄlto tai nereiÅ¡kia, kad Å¡i teisÄ yra absoliuti ir įstatymų leidÄjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisÄ gali bÅ«ti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisÄs kreiptis į teismÄ prielaidos ir asmuo savo teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ realizuoja nepažeisdamas Å¡ios teisÄs tinkamo realizavimo sÄ lygų.
10. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teisÄs kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieÅ¡kinio priÄmimo metu, kai sprendžiamas bylos iÅ¡kÄlimo klausimas. Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, yra teisÄs kreiptis į teismÄ prielaidos ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kÄjas tinkamai įgyvendina savo teisÄ kreiptis į teismÄ . Tuo atveju, kai nÄra teisÄs kreiptis į teismÄ prielaidų, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
11. Pakartotinai reiÅ¡kiamÄ tapatų ieÅ¡kinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o Å¡iai aplinkybei paaiÅ¡kÄjus jau po ieÅ¡kinio priÄmimo â civilinÄ bylÄ pagal tapatų ieÅ¡kinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 30 punktas).
12. IeÅ¡kiniai pripažįstami tapaÄiais, kai sutampa Å¡ie jų elementai: Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas, ieÅ¡kinio faktinis pagrindas. Å alių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklÄ, kad, sprendžiant dÄl Å¡alių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinÄioje byloje; vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinÄs formuluotÄs, kiek ginÄo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinÄjimo objektas ir gynybos bÅ«das.
TreÄiasis tapataus ieÅ¡kinio požymis siejamas su ieÅ¡kinio pagrindu. Kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinÄs aplinkybÄs, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , tai naujas ieÅ¡kinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybÄs, kurios nÄra teisminio nagrinÄjimo dalykas jau nagrinÄjamoje byloje. IeÅ¡kinio pagrindas pripažįstamas tapaÄiu, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tais paÄiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmÄs tais paÄiais, taÄiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkriÄio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsÄjo 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkriÄio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-240/2011 ir kt.).
13. NagrinÄjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovÄ A. K. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinÄ 30 000 Eur žalÄ dÄl kaltų pastarojo veiksmų, kuriais ieÅ¡kovei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pirmosios instancijos teismas atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį pripažinÄs jį tapaÄiu ieÅ¡kovÄs pareikÅ¡tam civiliniam ieÅ¡kiniui Vilniaus regiono apylinkÄs teismo nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022. Teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 nagrinÄjamas civilinis ieÅ¡kinys dÄl ginÄo tarp tų paÄių Å¡alių, dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu nÄra užbaigtas.
IeÅ¡kovÄ su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, įrodinÄdama, jog pirmosios instancijos teismas sumaiÅ¡Ä teisÄs Å¡akas, baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 Å¡alys yra tik figÅ«rantai, byloje nÄra nei to paties dalyko, nei pagrindo, o baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys nagrinÄjamas ne pagal CPK, o BPK taisykles.
14. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įvertinti, koks yra ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustaÄius, kÄ iÅ¡ tikrųjų ginÄija ieÅ¡kovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinÄjimo objektas ir gynybos bÅ«das (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33 punktas).
15. Draudimas antrÄ kartÄ priimti ir nagrinÄti tÄ patį civilinį ieÅ¡kinį nustatytas Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. IÅ¡ BPK 112 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo taip pat matyti, kad civilinis ieÅ¡kinys negali bÅ«ti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieÅ¡kinys buvo iÅ¡sprÄstas civilinÄje byloje, ir atvirkÅ¡Äiai. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmÄ tapaÄiais ieÅ¡kiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai â Å¡alys (ieÅ¡kovas ir atsakovas), ieÅ¡kinio dalykas ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-105-495/2021 ir kt.).
16. Teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 atsakovas A. J. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bauda, taip pat atmestas nukentÄjusiosios A. K. atstovo advokato civilinis ieÅ¡kinys. PažymÄtina, jog baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡tas nukentÄjusiosios A. K. civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, nukentÄjusioji praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ civilinių atsakovų ADB Compensa Vienna Insurance Group ir kaltinamojo A.
J. jos naudai 30 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dÄl sužalojimo 2021 m. birželio 16 d. eismo įvykio metu, atlyginti. Nuosprendis nÄra įsiteisÄjÄs, buvo paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui. NagrinÄjamoje byloje, ieÅ¡kovÄ taip pat reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dÄl neturtinÄs žalos, patirtos 2021 m. birželio 16 d. eismo įvykyje, atlyginimo, t. y. tuo paÄiu pagrindu, kuriuo jos civilinis ieÅ¡kinys jau buvo atmestas Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 â ieÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 30 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
17. Ä®vertinus Vilniaus regiono apylinkÄs teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-105-269/2022 nuosprendį ir byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, sprÄstina kad pastarojoje byloje buvo nustatinÄjama, ar asmuo, Å¡iuo atveju nukentÄjusioji A. K., dÄl nusikalstamos veikos patyrusi neturtinÄ Å¾alÄ , turi teisÄ gauti žalos atlyginimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentÄjusioji patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ grindÄ savo paaiÅ¡kinimais ir nepateikÄ jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų likusias neigiamas pasekmes nukentÄjusiosios sveikatai ir psichologinei bÅ«klei, nÄra duomenų, kad ieÅ¡kovÄs sveikata bÅ«tų pablogÄjusi.
Be kita ko, kadangi atsakovo vairuoto automobilio civilinÄ atsakomybÄ eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko ADB Compensa Vienna Insurance Group, pastarasis atlygino nukentÄjusiajai padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokÄdamas 4 500 Eur dydžio sumÄ . Tuo tarpu nagrinÄjamu atveju yra keliamas lygiai toks pat ginÄas dÄl neturtinÄs žalos nukentÄjusiajai atlyginimo iÅ¡ to paties asmens, atsakovo A. J., dÄl 2021 m. birželio 16 d. eismo įvykio, ieÅ¡kovÄ pateikia tokius paÄius paaiÅ¡kinimus dÄl patirtos žalos, nÄra objektyvių duomenų, kuriais Å¡i grindžia savo sveikatos ir psichologinÄ bÅ«klÄ, pateikti deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai.
18. ApeliacinÄs instancijos teismas, teisÄs taikymo aspektu patikrinÄs byloje esanÄius duomenis, susijusius su baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu ir nagrinÄjamu civiliniu ieÅ¡kiniu dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiosios nagrinÄjamu atveju pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys laikytinas tapaÄiu ieÅ¡kiniu, kuris buvo pareikÅ¡tas ir iÅ¡sprÄstas Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022, nes Å¡alys (ieÅ¡kovÄ ir atsakovas), ieÅ¡kinio dalykas ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas sutampa (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Remiantis tuo, atmetami kaip nepagrįsti ieÅ¡kovÄs argumentai, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 Å¡alys yra tik figÅ«rantai, byloje nÄra nei to paties dalyko, nei pagrindo, o nagrinÄjamas civilinis ieÅ¡kinys ne pagal CPK, o BPK taisykles. Jokiais argumentais neparemti ir ieÅ¡kovÄs teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas grubiai sumaiÅ¡Ä skirtingas teismo Å¡akas.
19. PažymÄtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieÅ¡kinį teisinis pagrindas apima bÅ«tent tuos atvejus, kai teismas nustato, jog pateiktas ieÅ¡kinys yra tapatus tame paÄiame ar kitame teisme pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui/skundui/pareiÅ¡kimui jau iÅ¡keltoje byloje, nepriklausomai nuo to, kokia byla, civilinÄ ar baudžiamoji, yra nagrinÄjama. PrieÅ¡ingos situacijos toleravimas reikÅ¡tų proceso ekonomiÅ¡kumo principo pažeidimÄ (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nes tuo paÄiu metu teismuose bÅ«tų leidžiama vykti dviem ar daugiau tapaÄių procesų.
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinÄjimui, todÄl dÄl jų apeliacinÄs instancijos teismas nepasisako. PažymÄtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , apeliacinÄs instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gegužÄs 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
21. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, aiÅ¡kino bei taikÄ teisÄs normas, reglamentuojanÄias ieÅ¡kinio priÄmimÄ , atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl ieÅ¡kinių tapatumo, kas reiÅ¡kia, jog nÄra pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį atskirÄ jame skunde nurodytais motyvais, todÄl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : ieÅ¡kovÄs A. K. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄja Tatjana ŽukauskienÄ