aaeca799-23be-48fb-95ab-a6e225f0fc3d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1081-340/10

Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-06691-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.15; 121.18; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų D. Višinskienės, M. Greičiaus, sekretoriaujant

A. Ivanovui,

dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovui advokatui G. Putvinskui, atsakovei S. P., jos atstovei advokatei V. Balčiūnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovei S. P. dėl iÅ¡laikymo sumažinimo, iÅ¡vadÄ teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas sumažinti kas mėnesį P. P. iÅ¡laikymui mokamÄ periodinę iÅ¡mokÄ iki 150 Lt, nuo įregistravimo darbo biržoje iki tol kol gaus darbÄ , neskaičiuoti delspinigių už nemokamÄ iÅ¡laikymÄ nuo jo įraÅ¡ymo į darbo birÅ¾Ä dienos. Su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko prašė jį atmesti; palikti galioti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-07-07 sprendimÄ . Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo darbo užmokestį, todėl negalima vertinti, ar pakito jos turtinė padėtis. Pažymėjo, jog nevertinama aplinkybė, kad jis naujoje santuokoje turi dvi dukras.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas prašė leisti atsiimti ieškinį, ištyrus bylos įrodymus, atsisakė nuo pareikšto ieškinio.

Atsakovė atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti; pateikė į bylÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus; padidinti priteisto iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo dydį iki 500 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-07-07 sprendimu priteistas 250 Lt iÅ¡laikymo dydis neatitinka vaiko poreikių, kadangi dukra auga, bręsta, jos poreikiai maistui, aprangai, mokslui, ugdymui, sveikatai, poilsiui bei laisvalaikiui didėja. P. poreikių tenkinimui reikalinga 1 400 Lt suma, į kuriÄ neįskaičiuoti poreikiai bÅ«stui. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas vaiko auklėjime nedalyvauja, todėl laiko, kad jo teikiamo iÅ¡laikymo pinigais naÅ¡ta turėtų bÅ«ti didesnė. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad jis nedirba, nepagrįsta, kadangi jis visada uždarbiaudavo papildomai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės prieÅ¡ingas nepilnametės interesams, todėl ieÅ¡kinio nepalaikė.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas sprendimu civilinę bylÄ Nr. 2-744-155/10 ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje nutraukė; patenkino prieÅ¡ieÅ¡kinį; padidino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2004-07-07 civilinėje byloje Nr.

2-1624-12/04, priteistÄ iÅ¡laikymÄ iÅ¡ A. P. jo dukrai P. P. iÅ¡laikyti; nustatė ir priteisė iÅ¡ A. P.

iÅ¡laikymÄ dukrai P. P. iÅ¡laikyti periodinėmis

išmokomis kas mėnesį po 500 Lt pradedant nuo 2009-09-15 iki dukters P. P. pilnametystės; priteisto nepilnametei P.

P. iÅ¡laikymo tvarkytoja paskyrė S. P.; nuo 2009-09-15 nutraukė Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1624-12/04 iÅ¡ieÅ¡komÄ iÅ¡ A. P. iÅ¡laikymÄ jo dukrai P. P.; priteisė iÅ¡ A. P. 90 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų valstybės naudai ir 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų S. P. naudai.

Dėl priešieškinio

Teismas nustatė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-07-07 sprendimu yra priteistas iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P. kas mėnesį po 250 Lt iÅ¡laikymas jo nepilnametei dukrai P. P.; iÅ¡laikymas nebeatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, t. y. dėl privalančiojo teikti galimybių ir vaiko poreikių. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtintÄ apžvalgÄ , sprendė, jog kadangi nuo 2008-01-01 minimali mėnesio alga yra 800 Lt, tai taikant analogijÄ nepilnametei P. teikiamas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti nustatytas ne mažesnis kaip 800 Lt per mėnesį, todėl ieÅ¡kovo atsikirtimÄ , kad jo nepilnametei dukrai yra reikalingas mažesnio dydyžio iÅ¡laikymas, atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas nustatė, kad nepilnametė dukra yra vyresnio nepilnametystės amžiaus – jai 13 metų; nuo 2004-07-07, kai buvo priteisto iÅ¡laikymas, iÅ¡ esmės pasikeitė jos iÅ¡laikymÄ sÄ lygojusios aplinkybės; nepilnametės amžius, jos specialÅ«s poreikiai, papildomo kalbinio ugdymo bÅ«tinumas nukreipia į tai, kad mergaitei neužtenka per mėnesį

800 Lt minimalaus iÅ¡laikymo dydžio; nustatytinas 1 000 Lt iÅ¡laikymo dydis. Paskirstydamas iÅ¡laikymo sumÄ tarp abiejų tėvų teismas atsižvelgė į tėvų turtinę padėtį: ieÅ¡kovas turi dar du nepilnamečius iÅ¡laikytinius, atsakovė turi tik vienÄ dukrÄ ; tačiau Å¡iuo atžvilgiu nei vienas iÅ¡ tėvų neturi kito atžvilgiu iÅ¡skirtinių teisių. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo atsikirtimas, kad jo kitiems dviems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas didesnio dydyžio iÅ¡laikymas, atmetamas kaip nepagrįstas, tinkamai neįrodytas ir pagrįstai nemotyvuotas. Atsakovo kiti du vaikai yra mažo amžiaus, jie yra auginami namuose, Å¡alia tėvų, yra ikimokyklinio amžiaus, neturi jokių sveikatos problemų, jiems nereikalingi specialÅ«s poreikiai. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovui yra reikalingos didesnio dydžio pajamos Å¡iems vėliau

gimusiems vaikams išlaikyti, kad dėl šių vaikų jo pareiga nepilnametės P. P. atžvilgiu turi būti sumažinta, todėl dukrai mokėtinos

iÅ¡mokos tarp tėvų paskirstytos vienodai. Teismas sprendė, kad tokio dydžio iÅ¡laikymas ieÅ¡kovui nėra per didelis. Nors į bylÄ pateikti duomenys rodo nedideles ieÅ¡kovo pajamas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas gauna tokias pajamas dėl objektyvių priežasčių. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio seka, kad ieÅ¡kovas turi kreditinių įsipareigojimų, kad kreditinius įsipareigojimus jis paėmė po iÅ¡tuokos. Tokie ieÅ¡kovo valiniai veiksmai rodo jo turtinės padėties stabilumÄ , kad ieÅ¡kovas turi lėšų kreditui dengti. Å ios lėšos negali bÅ«ti naudojamos nepilnametės jo dukters iÅ¡laikymo sÄ skaita. Atsakovės gaunamų pajamų dydis ir turto – buto, turėjimas neparodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už ieÅ¡kovo padėtį.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir palikti galioti 2004-07-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. N2-1624-12/04; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, paskirstyti iÅ¡ naujo bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme. Apelianto nuomone, sprendimas dėl iÅ¡laikymo dydžio padidinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieÅ¡tarauja procesinėms ir materialinėms teisės normoms, teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, nesiekė apsaugoti visų nepilnamečių vaikų, kurių interesus palies Å¡is teismo

sprendimas, neįsigilino į bylos esmę, todėl sprendimas naikintinas. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl

pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 217 str. l d., 185 str. ir

186 str. 4 d. Teismas nurodė motyvus dėl ko yra pagrindas keisti (didinti) iÅ¡laikymo dydį: vaikas dėl kurio iÅ¡laikymo vyko ginčas turi poreikį maistui, aprangai, mokslui, ugdymui, sveikatai, laisvalaikiui ir tam reikalingos iÅ¡laidos; tačiau aplinkybė, kad ieÅ¡kovas naujoje santuokoje dar turi 2 dukras, kurių vienai nėra nei 2 metukų, skundžiamame sprendime vertinama kaip nereikÅ¡minga. Pažymėjo, kad 2004 m. teismui priimant sprendimÄ , tam tikri vaiko poreikiai taip pat buvo, aplinkybė, kad Å¡alių nepilnametė dukra turi sveikatos problemų buvo žinoma, po teismo sprendimo atsakovės turtinė padėtis iÅ¡ esmės liko nepakitusi, apelianto akivaizdžiai pablogėjo, todėl nurodomos aplinkybės nevertintinos kaip iÅ¡ esmės pasikeitusia Å¡alių turtine padėtimi ar pakitusiais vaiko poreikiais, dėl ko turėtų bÅ«ti padidintas iÅ¡laikymo dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti bÅ«tina nustatyti pagrindÄ , kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad atsakovės darbo užmokestis siekia 2-3 tÅ«kstančius litų, atsakovė turi nekilnojamojo turto; atsakovė daugiau iÅ¡laikytinių neturi. Apeliantas buvo praradęs darbÄ (bedarbio statusÄ patvirtinanti pažyma pateikta su ieÅ¡kiniu), todėl neapgalvotai, teismui pateikė ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo sumažinimo. Å ioje byloje teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio atsisakymo ir teismas tokį atsisakymÄ priėmė. Apeliantui pavyko įsidarbinti UAB „DR Servise“ vairuotoju; mėnesio atlyginimas sudaro 678 Lt atskaičius mokesčius. Apelianto sutuoktinė I. P. yra motinystės atostogose; nekilnojamojo ir registruotino turto neturi. Apeliantas taip pat turi iÅ¡laikyti 2 dukras iÅ¡ kitos santuokos. Pažymi, kad į sunkiÄ materialinę padėti pateko ne dėl girtavimo, turto Å¡vaistymo ar kt., bet dėl objektyvių priežasčių. Apelianto turtinė padėtis teismo sprendimo priėmimo metu ir Å¡iuo metu yra bloga, kÄ Ä¯rodo byloje pateikti dokumentai, todėl apeliantas mano, kad teikti didesnio iÅ¡laikymo, nei buvo nustatyta 2004 m. sprendime jis negali.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o palikti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-03-02 sprendimÄ nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas, spręsdamas atsakovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui iÅ¡ ieÅ¡kovo padidinimo, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, padarė teisingas iÅ¡vadas ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas tiksliai taikė įstatymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir nustatė tokį iÅ¡laikymÄ vaikui, kuris atitinka nustatytus vaiko poreikius – 500 Lt kas mėnesį, nes byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad po 2004-07-07 teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo, dukters bÅ«tini poreikiai padidėjo dėl jos amžiaus ir kitų konkrečių faktinių aplinkybių. Atsakovės nuomone, atmestinas apelianto argumentas, kad

jis turi iÅ¡laikyti du vaikus iÅ¡ antrosios santuokos, kadangi negali bÅ«ti P. P. iÅ¡laikymo sÄ skaita, auginami

kiti vaikai. Tėvams į sunkiÄ turtinę padėtį patekus dėl savo nerÅ«pestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi praÅ¡ydami mažesnio iÅ¡laikymo dydžio nustatymo.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė Å¡alių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad Å¡alys įregistravo iÅ¡tuokÄ 2004-10-26, 2004-07-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu Å¡alių dukros P. P., gimusios (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui buvo priteista po 250 Lt kas mėnesį (b.l. 52-55, 56-59).

IÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panaÅ¡iai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausiai reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius.

Įstatymas numato galimybę sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo vaikui dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad išlaikymas P. P. nebuvo keičiamas šešis metus; šalių dukra paauglė, jai sukako 13 metų, todėl jos išlaikymo išlaidos realiai padidėjo nuo 2004 m. tiek dėl natūralaus augimo ir brendimo, tiek atsiradus naujiems poreikiams, susijusiems su asmenybės ugdymu – mergaitė moksleivė, papildomai lanko anglų kalbos mokamus kursus. Teismas nustatė, kad šalių dukra turi sveikatos problemų, reikalaujančių papildomų išlaidų – jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis nuo vaikystės (b.l. 79), jai yra reikalingas klausos aparatas, perkamas kas du metus. Apelianto teikiamas išlaikymas – 250 Lt neužtikrina ir dukros poreikių, susijusių su jos sveikatos būkle; tai reiškia, kad mergaitės padidėjusių poreikių didesnę dalį tenkintų tik ieškovė.

Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nėra sÄ lygų iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti ir sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra visos sÄ lygos svarstyti priteisto 2004 m. iÅ¡laikymo padidinimÄ , atsižvelgiant į mergaitės iÅ¡augusius poreikius bei specialius poreikius, susijusius su sveikatos problemomis (CK 3.201 str.).

Atsakovė S. P. savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad paaugusiai dukrai reikalingas 1 400 Lt per mėnesį teiktinas iÅ¡ abiejų tėvų iÅ¡laikymas; teismas sumažino mergaitei reikalingo iÅ¡laikymo dydį iki 1 000 Lt. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl padidėjusių vaiko poreikių, motyvuoja, kad nutraukiant santuokÄ 2004 m. jau buvo žinoma apie vaiko sveikatos problemas; 250 Lt iÅ¡laikymas buvo nustatytas atsižvelgiant į specialius mergaitės poreikius; po teismo sprendimo atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė, apelianto pablogėjo, o tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymas turi likti be pakeitimų. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas, spręsdamas apie mergaitei reikalingo iÅ¡laikymo dydį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185, 186 str.), t. y. neanalizavo atsakovės pateiktų įrodymų patikimumo, sÄ sajumo ir leistinumo, be pagrindo pripažino nereikÅ¡minga aplinkybę, kad atsakovas turi antroje santuokoje dar dvi dukras.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus iÅ¡laikymo, tenkinančio bÅ«tinus vaiko poreikius – teiktino iÅ¡ abiejų tėvų vieno mėnesio iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti mažesnis už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ ; skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienai tai sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi minimalus protingas bÅ«tino iÅ¡laikymo dydis tokios kategorijos bylose preziumuojamas; tas tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rÅ«pinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ , neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis iÅ¡leidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklÄ , gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti; paprastai įrodymai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui virÅ¡ija teismų praktikoje nustatytÄ orientacinę bÅ«tino iÅ¡laikymo sumÄ .

Pažymėtina, kad 2004 m., kai teismo sprendimu teiktino iÅ¡ tėvo iÅ¡laikymo suma buvo nustatyta 250 Lt, minimali mėnesinė alga buvo 500 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimas Nr. 316). Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad mergaitei periodiÅ¡kai perkamas klausos aparatas. Civilinės bylos Nr. 2-1624-12/2004 duomenimis aparatas pirktas 2003-11-13 už 2 970 Lt; nagrinėjamos bylos duomenimis kitas klausos aparatas buvo nupirktas 2006-12-22 už 1 600 Lt (b.l. 80, 81); pateikti duomenys apie vaiko papildomai lankomų kalbos kursų kainÄ (b.l. 78).

Teisėjų kolegija sutinka su atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, kad iÅ¡laikymas 250 Lt, nustatytas teismo sprendimu, kai mergaitei buvo 7 metukai, ir jį dar nelankė mokyklos, Å¡iuo metu netenkina mergaitės padidėjusių poreikių; taip pat sutinka, kad neįgalus vaikas nėra toks savarankiÅ¡kas kaip visiÅ¡kai sveiki vaikai, todėl tokio vaiko integravimas į visuomenę reikalauja daugiau dėmesio ir pastangų bei papildomų iÅ¡laidų į vaiko ugdymÄ (papildomÄ kalbinį ugdymÄ ); klausos aparato įsigijimas visų vaiko problemų neiÅ¡sprendžia.

Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ nagrinėjamoje byloje, kad 13 metų mergaitės su specialias poreikiais iÅ¡laikymui reikalinga 1 000 Lt per mėnesį, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , bei teisingumo ir protingumo principų.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 1000 Lt iÅ¡laikymÄ mergaitei tėvai turi teikti lygiomis dalimis, po 500 Lt kiekvienas. Apelianto nuomone, teismas neįvertino, jog atsakovės turinė padėtis yra geresnė – ji turi nuosavÄ butÄ , jos darbo užmokestis liko stabilus, ji neturi daugiau iÅ¡laikytinių. Apeliantas turi dvi dukras antroje santuokoje, gyvena su Å¡eima antros sutuoktinės seseriai priklausančiame bute, neturi nekilnojamojo turto, ilgÄ laikÄ buvo bedarbis; jam pavyko įsidarbinti UAB „DR Servise“ vairuotoju, tačiau jo mėnesio atlyginimas sudaro tik 678 Lt; atsakovo dabartinė sutuoktinė vaikų motina I.

P. yra motinystės atostogose. IÅ¡laikymo priteisimo 2004 m. metu ieÅ¡kovo A. P. darbo užmokestis buvo apie 400 Lt (civilinės bylos Nr. 2-1624-12/2004 b.l. 47), t. y. jo darbo užmokestis nežymiai padidėjo. Apeliantas 2008-02-29 (po vaiko antroje santuokoje gimimo) gavo vartojimo kreditÄ (10 000 Lt) baldų ir buitinės technikos pirkimui. Apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis pasunkėjo dėl dviejų dukrų gimimo antroje santuokoje ir bÅ«tinumo jas iÅ¡laikyti; teismas turėjo įvertinti, kad į sunkiÄ materialinę padėtį ieÅ¡kovas pateko ne dėl girtavimo ar turto Å¡vaistymo, bet dėl objektyvių priežasčių, todėl kiekvienas vaikas turi gauti tokį iÅ¡laikymÄ , kuris leistų patenkinti bent minimalius vaiko poreikius.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi bÅ«ti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus; subjektyvÅ«s veiksmai – paties asmens pastangos, asmens požiÅ«ris, noras ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvÅ«s – amžius, sveikata, Å¡alies ekonominė situacija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010) Pagal bylos medžiagÄ ieÅ¡kovo darbingumas nėra apribotas dėl amžiaus ar sveikatos bÅ«klės, jis prisiėmė kreditinius įsipareigojimus po iÅ¡tuokos, kai antroje santuokoje jau buvo gimusi dukra, t. y. turėjo įvertinti savo galimybės teikti iÅ¡laikymÄ vaikams ir dengti kreditÄ vienu metu; esant tokioms bylos aplinkybėms, kredito dengimas neturi įtakos iÅ¡laikymo dydžio nustatymui.

IeÅ¡kovo darbo užmokestis ir 2004 m., ir sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje metu buvo minimalus, tačiau jis neįrodė, kad gauna minimalias pajamas dėl objektyvių priežasčių; potencialiai jis gali teikti visiems savo vaikams didesnį iÅ¡laikymÄ . Dėl iÅ¡dėstyto atmetamas apelianto argumentas, kad priteisus iÅ¡ jo po 500 Lt dukters iÅ¡ pirmos santuokos naudai, kitiems vaikams ieÅ¡kovas nebegalėtų teikti net ir minimalaus iÅ¡laikymo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo iÅ¡vada, kad nuosavo buto turėjimas neįrodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė.

Pagal bylos medžiagÄ , atsakovės butas yra dviejų kambarių patalpos bendrabutyje, 27 kv.m gyvenamojo ploto, be to pagal 2004-07-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimÄ ji sumokėjo už butÄ kompensacijÄ A. P. – 29 567 Lt (b.l. 52-55 ).

Apeliantas savo skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo vadovautis 2004-2006 m. teismų praktika, kai sunkmetis ir didelė bedarbystė nebuvo prognozuojami; apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje taikytina, kaip precedentas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2002, kurioje teismas konstatavo, jog sprendžiant iÅ¡laikymo klausimÄ teismas turi atsižvelgti, kad minimalus jo dydis vienam vaikui turi bÅ«ti 1 MGL (Å¡iuo metu sudaro 130 Lt).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo suformuotos teismų praktikos nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje. Apeliantas be pagrindo pasirėmė iki 2001 m. galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso nuostatomis, kuriomis buvo nustatytas išlaikymas pagal tėvų pajamas – 1/4 vienam vaikui, 1/3 – dviems, trims ir daugiau vaikų – 1/2 dalis pajamų, bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegija pažymi, jog galiojančiame Civiliame kodekse įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str. 1 d.); kiekvienam vaikui tėvų skiriamas protingo dydžio išlaikymas negali būti mažinamas vien dėl to, kad vaikas nėra vienturtis.

Teismo priteisto iš atsakovo išlaikymo dydis neprieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui, o apelianto nuoroda į Santuokos ir šeimos kodekso normas, pagrįstas išlaikymo pagal tėvų pajamas principu, nėra teisiškai pagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2002 nėra precedentas nagrinėjamoje byloje, Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.

IÅ¡nagrinėtoje byloje buvo pasisakyta dėl CK 3.196 str. normų aiÅ¡kinimo ir taikymo konkrečioje situacijoje, kai civilinė byla dėl iÅ¡laikymo buvo iÅ¡kelta galiojant Santuokos ir Å¡eimos kodeksui, o teismo sprendimas priimamas įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui; teismas pažymėjo, kad iÅ¡laikymo santykiai yra tęstinio pobÅ«džio, iÅ¡laikymas priteisiamas vaiko poreikiams, kurie kinta, tenkinti, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. 2 d. teismas, spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo už praėjusį laikÄ turi taikyti tik CK nuostatas, o ne iÅ¡skaidyti iÅ¡laikymo iki 2001-07-01 ir po 2001-07-01 priteisimÄ ; teismams buvo nurodyta vadovautis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu, o sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti, kad minimalus jo dydis vienam vaikui turi bÅ«ti 1 MGL.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis; apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.). Teisėjų kolegija, nepatenkinusi apeliacinio skundo, priteisia atsakovės naudai jos advokatės atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Iš apelianto valstybės biudžetui priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš A. P. S. P. 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ apelianto A. P. 11,30 Lt (vienuolika litų, 30 centų) paÅ¡to iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                          T.

Žukauskienė

Teisėjai                                                                                               D.

Višinskienė

                                                                                                           M.

Greičius