aaec652c-e4d7-409b-9f79-171414bf2a61 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-923-967/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01690-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Raisitra“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui E. Å . dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Raisitra“ (toliau – ieÅ¡kovė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. DGKS-4236 darbo byloje Nr. APS-131-11164 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino atsakovo E. Å . (toliau – darbuotojas, atsakovas) praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡kant darbuotojo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 758,60 Eur darbo užmokestį už 2019 metų vasario mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 433,19 Eur darbo užmokestį už 2019 metų kovo mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 538,16 Eur darbo užmokestį už 2019 metų balandžio mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 76,88 Eur darbo užmokestį už 2019 metų gegužės mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 2 395,00 Eur likusiÄ nesumokėtÄ dienpinigių dalį už komandiruotėje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 16 d. bÅ«tas dienas (suma atskaičius mokesčius), 178,93 Eur delspinigius (suma atskaičius mokesčius), pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovo darbo sutarties 4.1 punkte numatyta darbo užmokesčio sÄ lyga atitinka įprastÄ praktikÄ mokėti tokio dydžio darbo užmokestį už darbÄ komandiruotės sÄ lygomis. Darbo ginčų komisijos sprendimas, kad darbuotojui turi bÅ«ti taikoma 100,00 procentų dydžio dienpinigių norma atsakovui, priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas ir neatsižvelgus į teismų praktikÄ . 2018 m. kovo 29 d. sudarytos laikinojo darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovas dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi.

Atsakovo darbo funkcijų vykdymo vieta nustatyta laikinojo darbo naudotojo adresu. Darbo sutarties 4.1 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį (bruto), lygų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iÅ¡ koeficiento 1,301. Å alys patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dienÄ darbuotojo mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 520,40 Eur (bruto), iÅ¡skyrus mėnesius, jeigu į juos įeina laikotarpiai iki 5 dienų, kai darbuotojas nėra siunčiamas pas laikinojo darbo naudotojÄ , ir / ar laikotarpiai, kai darbuotojas yra siunčiamas, tačiau atsisako vykti pas laikinojo darbo naudotojÄ .

Darbo sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad: tarnybinių komandiruočių atveju darbuotojui bus mokami dienpinigiai, lygūs 50,00 procentų dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atveju nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose; darbdavė turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau toks didesnių dienpinigių mokėjimas nepakeis pagrindinio šalių susitarimo dėl 50,00 procentų dienpinigių normos.

Atsakovas darbo sutartį pasirašė, pretenzijų dėl jos sÄ lygų darbo sutarties sudarymo metu nepateikė. Darbdavės 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. K-2019-02-01/4 atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 16 d. iÅ¡siųstas į komandiruotę pas laikinojo darbo naudotojÄ Å vedijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Maksimalių dienpinigių dydžių sÄ raÅ¡e nurodyta, kad vienos dienos dienpinigių maksimalus dydis Å vedijoje sudaro 65,00 Eur. Už 43 komandiruotės dienas atsakovui priskaičiuota 1 191,79 Eur darbo užmokesčio (bruto) ir 1 397,50 Eur dienpinigių.

Su darbuotoju visiÅ¡kai atsiskaityta. Atsakovas pareiÅ¡kime nurodęs, kad žodiniu susitarimu susitarė su darbdave, jog jam bus mokama 80,00 Eur už kiekvienÄ komandiruotės dienÄ , tačiau susitarti dėl bendro dieninio darbo užmokesčio ir dienpinigių atlygio už darbÄ komandiruotės sÄ lygomis draudžiama, nes remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, už darbÄ komandiruotės sÄ lygomis darbo užmokestis ir dienpinigiai mokami atskirai.

3. Atsakovas su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydamas, kad pas ieÅ¡kovę sudarytos 2018 m. kovo 29 d. laikinojo darbo sutarties pagrindu dirbo nuo 2018 metų balandžio mėnesio. Pagrindinį uždarbį sudarė dienpinigiai. Darbdavės atstovas direktorius R. B. sudarant su atsakovu laikinojo darbo sutartį patikino, kad galios jų žodinis susitarimas, pagal kurį pastarajam bus mokama 80,00 Eur (atskaičius mokesčius) suma už kiekvienÄ komandiruotės dienÄ . Kaip bus apskaičiuojama Å¡i suma, koks procentas taikomas, atsakovui nepaaiÅ¡kinta.

SusitarimÄ dėl 80,00 Eur (atskaičius mokesčius) apmokėjimo už kiekvienÄ komandiruotės dienÄ patvirtina kitų ieÅ¡kovės darbuotojų parodymai 6 bylose, kuriose jie teigė buvus susitarimÄ dėl 80,00-87,00 Eur (atskaičius mokesčius) įkainio už kiekvienÄ komandiruotės dienÄ , taip pat vieÅ¡ai prieinami darbo skelbimai, iÅ¡ kurių matyti, jog darbo užmokestis – 2 200,00 Eur-2 700,00 Eur per mėnesį. IeÅ¡kovei mokant iki 50,00 procentų sumažintus dienpinigius už 30 komandiruotės Å vedijoje dienų darbuotojas gautų 1 390,00 Eur (atskaičius mokesčius).

Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 75 straipsnio 2 dalimi, vairuotojui-ekspeditoriui negali bÅ«ti mokamas darbdavės nurodytas 415,19 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) net ir pridėjus 50,00 procentų dydžio dienpinigius. Darbuotojas nežinojo, kad teisės aktai draudžia susitarti dėl bendro dieninio darbo užmokesčio ir dienpinigių už darbÄ komandiruotės sÄ lygomis. Atsakovui darbo užmokestis už 2019 metų vasario mėnesį turėjo bÅ«ti sumokėtas iki 2019 m. kovo 28 d., o už 2019 metų kovo mėnesį – iki 2019 m. balandžio 28 d.

IeÅ¡kovė atsakovui 2019 m. sausio 28 d. sumokėjo 1 680,00 Eur darbo užmokestį už 2018 metų gruodžio mėnesį, o 2019 m. balandžio 12 d. – 400,00 Eur avansÄ , laikytinÄ dienpinigių dalimi. Kiti mokėjimai 2019 metais neatlikti, todėl ieÅ¡kovė atsakovui iÅ¡ viso yra nesumokėjusi 141,76 Eur darbo užmokesčio už 2019 metų sausio mėnesį, 758,60 Eur – už 2019 metų už vasario mėnesį, 433,19 Eur – už 2019 metų kovo mėnesį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9045-424/2019 ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ , pripažindamas, kad ieÅ¡kovė su atsakovu yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 99,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nurodė, kad atsakovas, kreipdamasis į Darbo ginčų komisijÄ , neginčijo darbo sutarties sÄ lygos dėl dienpinigių dydžio. Å i darbo sutarties sÄ lyga nepanaikinta ir nepakeista. Teiginio, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl 80,00 Eur (neto) darbo užmokesčio už komandiruotės dienÄ , nepagrindė jokiais įrodymais. Darbo skelbimai, kitų darbdavių mokamas darbo užmokestis, darbo užmokesčio lygis laikinojo darbo naudotojo valstybėje, ieÅ¡kovės sudarytos darbo sutartys su kitais darbuotojais patys savaime neįrodo, kad tarp Å¡alių buvo kitoks susitarimas negu numatytasis darbo sutartyje. Nesant kolektyvinės sutarties, galioja darbo sutarties 4.4 punktu nustatytas dienpinigių dydis, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ reikalavimus.

6. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė naudojosi darbo sutarties 4.4 punkte numatyta teise nustatyti dienpinigių dydį kiekvienÄ kartÄ siunčiant darbuotojÄ Ä¯ komandiruotę ir mokėti atsakovui didesnius dienpinigius negu numatyta darbo sutartyje.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas darbdavės 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. K-2019-02-01/4 buvo komandiruotas į Švedijos Karalystę laikotarpiui nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 16 d., mokant 50,00 procentų dydžio dienpinigius. Su minėto įsakymo turiniu atsakovas buvo susipažinęs, prieš išvykdamas į komandiruotę darbdavei pretenzijų dėl dienpinigių dydžio nereiškė. Aplinkybė, kad įsakymas darbuotojo nepasirašytas, nepaneigia fakto, kad jam apie jį buvo žinoma.

8. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ nuostatomis, pagal kurias maksimalus dienpinigių dydis Å vedijos Karalystėje – 65,00 Eur, teigė, kad atsakovui už Å¡iÄ komandiruotę turėjo bÅ«ti sumokėta 1 397,50 Eur dienpinigių suma. Atsakovui už 2019 metų vasario mėnesį iÅ¡mokėta 877,50 Eur dienpinigių suma, o už 2019 metų kovo mėnesį – 520,00 Eur, iÅ¡ viso – 1 397,50 Eur.

Iš 758,60 Eur darbo užmokesčio, gauto už 2019 metų vasario mėnesį, atskaičius 322,41 Eur mokesčių, atsakovui iš viso išmokėta 1 313,69 Eur (436,19 Eur + 877,50 Eur). Už 2019 metų kovo mėnesį atsakovui apskaičiuotas 433,19 Eur darbo užmokestis ir 520,00 Eur kitų išmokų, atitinkančių dienpinigius. Iš 2019 m. sausio 28 d. avansu už 2019 metų kovo mėnesį gauto 433,19 Eur darbo užmokesčio atskaičius 184,11 Eur mokesčių, atsakovui iš viso išmokėta 769,08 Eur (249,08 Eur + 520,00 Eur).

Atsiskaitymo lapelyje už 2019 metų kovo mėnesį fiksuota 444,43 Eur permoka. Teismas, atsižvelgdamas į Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , nurodęs, kad ieÅ¡kovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už 2019 metų balandžio mėnesį deklaravo 538,16 Eur atsakovo darbo užmokestį, o už 2019 metų gegužės mėnesį – 76,88 Eur. IeÅ¡kovė 2019 m. balandžio 12 d. sumokėjo 400,00 Eur avansÄ . Ä®vertinęs 444,43 Eur permokÄ ir 400,00 Eur avansÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su atsakovu, ne tik sumokėdama jam darbo užmokestį už 2019 metų balandžio ir gegužės mėnesius, bet ir 229,39 Eur permokėdama.

9. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė nesilaikė darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio ir su juo susijusių iÅ¡mokų mokėjimo tvarkos, mokėdama atsakovui, jo prieÅ¡taravimų nesant, avansÄ . Kadangi darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos laikymosi vertinimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas, atsakovui neįrodžius, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl kitokio darbo užmokesčio ir dienpinigių dydžio negu nurodyta darbo sutartyje, sprendė, jog ieÅ¡kovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su darbuotoju.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-9045-424/2019 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį, tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 141,76 Eur (suma su privalomais mokesčiais) darbo užmokestį už 2019 metų sausio mėnesį, 758,60 Eur (suma su privalomais mokesčiais) darbo užmokestį už 2019 metų vasario mėnesį, 433,19 Eur (suma su privalomais mokesčiais) darbo užmokestį už 2019 metų kovo mėnesį, 538,16 Eur (suma su privalomais mokesčiais) darbo užmokestį už 2019 metų balandžio mėnesį, 76,88 Eur (suma su privalomais mokesčiais) darbo užmokestį už 2019 metų gegužės mėnesį, 2 395,00 Eur dienpinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Kadangi iÅ¡ darbo sutarties nėra aiÅ¡ku, kokio dydžio dienpinigiai darbuotojui bus mokami, darbdavė jį privalėjo informuoti. Jeigu atsakovas bÅ«tų žinojęs, kad jam bus mokami tik 50,00 procentų dydžio dienpinigiai (32,50 Eur už dienÄ ), į komandiruotę jis bÅ«tų nevykęs, turėdamas lÅ«kestį pagal žodinį susitarimÄ už 30 dienų komandiruotę gauti apie 2 400,00 Eur. Informacija apie komandiruotę atsakovui buvo teikiama telefoninio pokalbio metu arba trumpÄ ja žinute (SMS), praneÅ¡ant, kada, kur ir kuriam laikui jis turės vykti, tačiau nenurodant, kad dienpinigiai bus mažinami.

Darbdavė turėjo įrodyti, kad elektroniniu laiÅ¡ku, trumpÄ ja žinute (SMS) ar pasiraÅ¡ytinai supažindindama su 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. K-2019-02-01/4 pranešė darbuotojui apie mokamus mažesnio dydžio dienpinigius, o darbuotojas tokiomis sÄ lygomis sutiko dirbti. 10.2. Darbdavė niekada neteikė darbuotojui algalapių (darbo užmokesčio žiniaraščių) ir / ar atsiskaitymo lapelių (atsiskaitymo lapeliai buvo pateikti tik Darbo ginčų komisijai), todėl darbuotojas, gavęs pavedimu tam tikrÄ sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodant „atlyginimas komandiruotpinigiai“, turėjo pagrindo manyti, kad yra mokamas darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai už praėjusį mėnesį, kaip sutarta darbo sutartyje.

Mokėjimai buvo atliekami pagal Å¡alių susitarimÄ , t. y. taikant 80,00 Eur įkainį už komandiruotės dienÄ (už 2018 metų lapkričio mėnesį 2018 m. gruodžio 28 d. pervesta 2 400,00 Eur suma (30 d. x 80,00 Eur), nurodant mokėjimo paskirtyje „atlyginimas, komandiruotpinigiai“); už 2018 metų gruodžio mėnesį 2019 m. sausio 28 d. pervesta 1 680,00 Eur suma (21 d. x 80,00 Eur), nurodant mokėjimo paskirtyje „atlyginimas, komandiruotpinigiai“). 10.3. Atsakovas iÅ¡vyko į komandiruotę laikotarpiui nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 16 d. t. y. 43 dienoms.

Darbo užmokestis ir dienpinigiai už 2019 metų vasario mėnesį turėjo bÅ«ti sumokėti iki 2019 m. kovo 28 d., už 2019 metų kovo mėnesį – iki 2019 m. balandžio 28 d. 10.4. Pirmosios instancijos teismas sistemiÅ¡kai nevertino darbo sutarties sÄ lygų, sprendžiant dėl dienpinigių dydžio, neatsižvelgdamas į darbo sutarties 4.5 punktÄ , pagal kurį avansai darbuotojams nėra mokami, iÅ¡skyrus raÅ¡tu Å¡alims dėl to susitarus. Sutarties laikotarpiu Å¡alys raÅ¡tu nebuvo sudariusios susitarimo dėl avanso mokėjimo, todėl atsakovas pagrįstai manė, kad darbdavė už kiekvienÄ praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 28 dienos jam moka darbo užmokestį ir dienpinigius. 10.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagristai neatsižvelgė į byloje pateiktus kitų įmonių vieÅ¡us skelbimus, įrodančius vyraujančiÄ praktikÄ dėl komandiruotės dienos įkainio. 10.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino Darbo ginčų komisijos sprendimo, neatsižvelgdamas į jame nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju su ieÅ¡kove bylinėjasi apie 20 darbuotojų, teigiančių, kad jie buvo sudarę su darbdave susitarimÄ dėl 80,00-87,00 Eur įkainio už komandiruotės dienÄ .

Siekiant neapsunkinti bylos nagrinėjimo, Å¡ias aplinkybes iÅ¡samiai įvertinus Darbo ginčų komisijai, darbuotojai nebuvo kviesti liudyti. 10.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis. Darbo sutartis nėra standartinė, parengta konsultavusis su teisininkais. IeÅ¡kovės direktorius patikino, kad darbuotojui pagal žodinį susitarimÄ bus mokama po 80,00 Eur už komandiruotės dienÄ , jis neturi bijoti darbo sutarties sÄ lygos dėl 50,00 procentų dydžio dienpinigių, darbo sutartyje numačius, kad darbdavė gali mokėti ir didesnius dienpinigius.

11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė jį atmesti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-9045-424/2019 nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Å alių sudaryta darbo sutartis yra standartinė laikinojo darbo sutartis, į kuriÄ perkeltos DK ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios laikinÄ jį įdarbinimÄ , darbo užmokesčio mokėjimÄ , dienpinigių dydžius ir kt.

Darbo sutarties sÄ lygos dėl darbo užmokesčio, dienpinigių mokėjimo, jų minimalaus dydžio atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir negali bÅ«ti vertinamos kaip pažeidžiančios darbuotojo teises ir interesus. 11.2. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žodinio susitarimo egzistavimÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, kitų įmonių skelbimai negali patvirtinti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties sÄ lygų. Byloje pateikti skelbimai yra paskelbti vėliau negu sudaryta ginčo darbo sutartis.

Be to, konkrečios darbo sutarties sÄ lygos yra nustatomos darbo sutartyse, o ne reklaminiuose skelbimuose. Bylos medžiaga patvirtina, kad sudarant darbo sutartį tarp Å¡alių susitarimo mokėti 80,00 Eur už komandiruotės dienÄ nebuvo ir toks susitarimas nebuvo vykdomas. 11.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė naudojosi darbo sutarties 4.4 punkte numatyta savo teise nustatyti dienpinigių dydį kiekvienÄ kartÄ siunčiant darbuotojÄ Ä¯ komandiruotę ir mokėti atsakovui didesnius dienpinigius negu numatyta darbo sutartyje, tame tarpe ir 50,00 procentų. 11.4.

Byloje pateiktas 2018 metų banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis atsakovui atliktus mokėjimus. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui buvo mokamas tik mokėjimo pavedimais. Atsakovas nuo pat darbo sutarties sudarymo momento negavo jo nurodytos sumos, tačiau darbdavei jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Pažymėjo, kad tiek kreipdamasis į Darbo ginčų komisijÄ , tiek bylos procesiniuose dokumentuose, darbuotojas nurodė, kad su juo nėra atsiskaityta tik už 2019 metų vasario-kovo mėnesius. 11.5.

PrieÅ¡ingai nei teigė atsakovas, fiksuotas darbo užmokestis sudarant darbo sutartį negalėjo bÅ«ti nustatytas dėl objektyvių aplinkybių, t. y. tokį susitarimÄ draudžiant teisės aktams. Dirbant komandiruotės sÄ lygomis atskirai turi bÅ«ti iÅ¡skirta darbo užmokestis ir dienpinigiai. Laikinojo darbo sutartis yra specifinė sutartis – laikinojo darbo sutartis, sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Darbuotojas gali bÅ«ti siunčiamas pas įvairius laikinojo darbo naudotojus ir jų sÄ lygos gali keistis; darbuotojas yra siunčiamas į užsienio valstybes, kiekvienai Å¡aliai nustatytas skirtingas dienpinigių dydis.

Fiksuotas 80,00 Eur užmokestis atsakovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis virÅ¡ytų darbuotojui darbo sutartimi nustatytÄ darbo užmokestį (su koeficientu) ir maksimaliÄ dienpinigių sumÄ . Jeigu darbuotojui bÅ«tų mokama virÅ¡ijanti maksimalius dienpinigius suma, tai dienpinigiai, virÅ¡ijantys nustatytas maksimalias normas, bÅ«tų apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, įmokomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, sudarant papildomÄ mokestinę naÅ¡tÄ tiek darbuotojui, tiek darbdavei.

Darbdavė Å¡ios virÅ¡ijančios sumos negali įtraukti į mokestinį pelnÄ mažinančius leidžiamus atskaitymus. 11.6. Darbdavė privalėjo darbuotojui, nepertraukiamai kelis mėnesius iÅ¡vykusiam pas laikinojo darbo naudotojÄ , kas mėnesį iki kito mėnesio 28 dienos mokėti darbo sutarties 4.2 punkte numatytÄ darbo užmokestį. Tuo tarpu dienpinigius turėjo teisę mokėti ne kiekvienÄ mėnesį, o tik darbuotojui grįžus iÅ¡ komandiruotės. Tačiau ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į darbuotojo interesus, kartu su darbo užmokesčiu kas mėnesį sumokėdavo ir dienpinigių dalį už praėjusį ar einamÄ jį mėnesius.

Atsižvelgiant į tarp Å¡alių susiklosčiusių darbo santykių specifikÄ , įmonėje apskaitos vienetas yra ne mėnuo, o vienas siuntimas pas laikinojo darbo naudotojÄ (reisas, kadencija), kuris gali tęstis nepertraukiamai kelis mėnesius. Byloje pateiktoje buhalterinėje pažymoje buvo nurodyta, kokios atsakovui priklausančios sumos dengiamos konkrečiais pavedimais. Darbuotojui faktiÅ¡kai buvo mokami avansai prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ arba buvimo komandiruotėje metu tiek darbdavio valia, tiek darbuotojo praÅ¡ymu. 11.7.

Atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu, nepateikdamas paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ kurių Darbo ginčų komisija galėjo susidaryti objektyviÄ nuomonę. Darbo ginčų komisijos sprendimas, priimtas iÅ¡nagrinėjus darbo ginÄÄ ikiteismine tvarka, nelaikytinas įrodymu nagrinėjant bylÄ teisme. 11.8. Darbo ginčų komisija sprendime konstatavo, kad Å¡alių sudarytos darbo sutarties 4.1 punkte įtvirtinta darbo užmokesčio sÄ lyga atitinka įprastÄ praktikÄ mokėti tokio dydžio darbo užmokestį už darbÄ komandiruotės sÄ lygomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl kitokios darbo užmokesčio sÄ lygos.

Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisija tenkino darbuotojo praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies ir nepriteisė atsakovui po 80,00 Eur už dienÄ . 11.9. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau neprašė jų priimti ir neįrodinėjo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje numatytų iÅ¡imčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pridėjo notaro patvirtintus liudytojų parodymus, tačiau Å¡ie asmenys nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimÄ , atsakovas neprašė jų apklausti byloje, nenurodė, kodėl jų liudijimai turėtų bÅ«ti užfiksuoti iÅ¡imties tvarka.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė ne vienÄ skelbimÄ , tad ir prie apeliacinio skundo pridėtas skelbimas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui. IeÅ¡kovės nuomone, sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir Å¡iuos įrodymus priimti nėra. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

14. Remiantis bylos medžiaga, ieÅ¡kovė ir atsakovas 2018 m. kovo 29 d. sudarė laikinojo darbo sutartį Nr. 157 (toliau – darbo sutartis), pagal kuriÄ atsakovas nuo 2018 m. balandžio 7 d. priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi.

15. Atsakovas 2019 m. birželio 11 d. pateikė Darbo ginčų komisijai praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 200,00 Eur atlyginimÄ už 2019 metų vasario, kovo mėnesius ir delspinigius, kurį Å¡i tenkinusi, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 758,60 Eur darbo užmokestį už 2019 metų vasario mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 433,19 Eur darbo užmokestį už 2019 metų kovo mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 538,16 Eur darbo užmokestį už 2019 metų balandžio mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 76,88 Eur darbo užmokestį už 2019 metų gegužės mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 2 395,00 Eur likusiÄ nesumokėtÄ dienpinigių dalį už komandiruotėje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 16 d. bÅ«tas dienas (suma atskaičius mokesčius), 178,93 Eur delspinigius (suma atskaičius mokesčius).

16. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino, atsakovui neįrodžius, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl kitokio darbo užmokesčio ir dienpinigių dydžio negu nurodyta darbo sutartyje. Dėl naujų įrodymų priėmimo 18. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – momentines ieÅ¡kovės paskelbtų internetiniame tinklalapyje ekrano kopijas, liudytojo I. V. 2019 m. gruodžio 3 d. parodymus, patvirtintus Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro A. R., ir liudytojo A. A. 2019 m. lapkričio 28 d. parodymus, patvirtintus Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės R. V., jo nuomone, pagrindžiančius aplinkybę, jog ieÅ¡kovės direktorius R. B. sudarinėjo žodinius susitarimus su darbuotojais dėl 80,00-87,00 Eur darbo apmokėjimo už komandiruotės dienÄ .

19. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir minėtus įrodymus priimti nėra, nes tretieji asmenys I. V. ir A. A. nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimÄ , atsakovas neprašė jų apklausti byloje, nenurodė, kodėl jų liudijimai turėtų bÅ«ti užfiksuoti iÅ¡imties tvarka, o prie apeliacinio skundo pridėti darbo skelbimai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

20. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, Å¡alys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi bÅ«ti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, bÅ«ti aktyvÅ«s tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui praÅ¡ymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas Å¡alių sÄ Å¾iningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigÄ rÅ«pestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

21. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ ribotÄ apeliacijÄ , kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

22. Teisėjų kolegija, sutikdama su ieÅ¡kovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, pripažįsta, kad Å¡iuo konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių bÅ«tinybę priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta. Teikdamas Å¡iuos įrodymus su apeliaciniu skundu atsakovas neįvardijo, kodėl jie negalėjo ir nebuvo pateikti laiku, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas, siekdamas pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį dėstomus nesutikimo motyvus, neabejotinai galėjo ir turėjo visas galimybes tiek aptartus įrodymus, tiek ir praÅ¡ymus Å¡aukti liudytojus teikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

23. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujų dokumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik po to, kai buvo priimtas atsakovui nepalankus teismo sprendimas ar kad teismas nepagrįstai bÅ«tų svarstęs jų priėmimo klausimÄ ir nepagrįstai atsisakęs juos priimti, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sÄ sajumo reikalavimus, prie apeliacinio skundo pridėtų naujų dokumentų nepriima ir jų nevertina. Dėl darbo apmokėjimo 24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog ieÅ¡kovės direktorius jam buvo pažadėjęs, kad bus mokama po 80,00 Eur už komandiruotės dienÄ , todėl žinodamas, jog mokami dienpinigiai bus tik 50,00 procentų dydžio (32,50 Eur per dienÄ ), jis, turėdamas lÅ«kestį pagal žodinį susitarimÄ už 30 dienų komandiruotę gauti apie 2 400,00 Eur, į jÄ bÅ«tų nevykęs.

25. IeÅ¡kovė su atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija nesutiko, pažymėdama, kad įrodymų, patvirtinančių žodinio susitarimo egzistavimÄ , atsakovas nepateikė.

26. Pagal darbo sutarties 4.1 punktÄ darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį bruto (t. y., prieÅ¡ mokesčių iÅ¡skaitymÄ ), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iÅ¡ koeficiento 1,301; Å¡alys patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dienÄ , darbuotojo mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 520,40 Eur bruto, iÅ¡skyrus mėnesius, jeigu į juos įeina laikotarpiai iki 5 dienų, kai darbuotojas nėra siunčiamas pas laikinojo darbo naudotojÄ , ir / ar laikotarpiai, kai darbuotojas yra siunčiamas, tačiau atsisako vykti pas laikinojo darbo naudotojÄ .

27. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 2, 3 dalimis, 139 straipsnio 2 dalies 1-6 punktais, dienpinigiai nėra laikomi darbo užmokesčio sudedamÄ ja dalimi, todėl Å¡alys, atskirai darbo sutarties 4.4 punktu susitarė, kad tarnybinių komandiruočių atveju darbuotojui bus mokami dienpinigiai, lygÅ«s 50,00 procentų dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės (-ių) atžvilgiu yra nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose, o darbdavė turės teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau toks didesnių dienpinigių mokėjimas nepakeis pagrindinio Å¡alių susitarimo dėl 50,00 procentų dienpinigių normos.

28. Atkreiptinas dėmesys, jog į darbo sutartį įtrauktas 4.4 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ patvirtinto dienpinigių apmokėjimo apraÅ¡o 2 punkte įtvirtintÄ reglamentavimÄ , pagal kurį dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje; kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali bÅ«ti mažesni kaip 50,00 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Tai reiÅ¡kia, jog nesant sudarytos kolektyvinės sutarties, darbo sutarties 4.4 punkte nustatytas 50,00 procentų dienpinigių dydis, ieÅ¡kovei pasilikus teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas, pats savaime nepažeidžia poįstatyminiu teisės aktu nustatyto teisinio reguliavimo, užtikrindamas darbo teisini darbo teisinių santykių Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , darbdavei galint naudotis Å¡alių susitarimu jai suteikta diskrecijos teise mokėti didesnes dienpinigių sumas, o darbuotojui – teise už komandiruotę gauti ne mažesnę kaip 50,00 procentų maksimalaus dydžio dienpinigių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sumÄ .

29. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog darbo sutarties 4.4 punkte įtvirtinta teise mokėti didesnę negu 50,00 procentų dienpinigių sumÄ ieÅ¡kovė atsakovo atžvilgiu naudojosi, pavyzdžiui, pagal 2018 m. balandžio 6 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraÅ¡tį Nr. D-2018-04-06/5 už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. gegužės 26 d. taikydama 100,00 procentų dienpinigių normÄ , priskaičiuojant 2 650,00 Eur iÅ¡mokėtinų dienpinigių; pagal 2018 m. birželio 15 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraÅ¡tį Nr. D-2018-06-15/1 už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 16 d. iki 2018 m. liepos 28 d. taikydama 50,00 procentų dienpinigių normÄ , priskaičiuojant 1 307,50 Eur iÅ¡mokėtinų dienpinigių; pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraÅ¡tį Nr. D-2018-08-10/1 už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. taikydama 80,00 procentų dienpinigių normÄ , priskaičiuojant 2 600,50 Eur iÅ¡mokėtinų dienpinigių; pagal 2018 m. spalio 26 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraÅ¡tį Nr. D-2018-10-26/2 už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 23 d. taikydama 75,00 procentų dienpinigių normÄ , priskaičiuojant 2 827,50 Eur iÅ¡mokėtinų dienpinigių.

IÅ¡ ieÅ¡kovės atsiskaitomosios sÄ skaitos, esančios AB ,,Swedbank“ banke, 2019 m. lapkričio 1 d. iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. liepos 8 d. iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 8 d., matyti, jog mokėjimai atsakovui bÅ«davo atliekami bankiniu pavedimu, mokėjimo paskirtyje atitinkamai nurodant ,,atlyginimas komandiruotpinigiai“ arba ,,avansas“.

30. Ieškovės direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. K-2019-02-01/4 ,,Dėl komandiruotės“ atsakovas išleistas į komandiruotę Švedijos Karalystėje atlikti ekspedijavimo paslaugų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 16 d., trukmė – 43 dienos, dienpinigiai – 50,00 procentų. Ginčo laikotarpiu, pagal 2019 m. vasario 1 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraštį Nr. D-2019-02-01/4 ir atsiskaitymo lapelį už 2019 metų vasario mėnesį, atsakovui priskaičiuota 436,19 Eur darbo užmokesčio ir 877,50 Eur dienpinigių, nurodant, kad 2018 m. gruodžio 28 d. avansu sumokėta 892,72 Eur dienpinigių likusi dalis, 2019 m. sausio 28 d.

– avansu sumokėta 685,27 Eur darbo užmokesčio likusi dalis, 2019 m. sausio 28 d. – avansu sumokėta 549,21 Eur dienpinigių likusi dalis; pagal atsiskaitymo lapelį už 2019 metų kovo mėnesį, atsakovui priskaičiuota 249,08 Eur darbo užmokesčio ir 520,00 Eur dienpinigių, nurodant, kad 2018 m. gruodžio 28 d. avansu sumokėta 15,22 Eur dienpinigių likusi dalis, 2019 m. sausio 28 d. – avansu sumokėta 249,08 Eur darbo užmokesčio likusi dalis, 2019 m. sausio 28 d. – avansu sumokėta 549,21 Eur dienpinigių likusi dalis, 2019 m. balandžio 12 d.

– avansu sumokėti 400,00 Eur dienpinigių.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei teikdamas apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo neneigęs, jog, pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį, su jos nuostatomis, įskaitant ir 4.1 bei 4.4 punktus dėl darbo užmokesčio ir 50,00 procentų dydžio dienpinigių normos mokėjimo, buvo susipažinęs. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nurodydamas, kad ieÅ¡kovės direktorius jį patikinęs, jog darbo sutarties 4.4 punkto Å¡is neturintis bijoti, nes jame numatyta, kad darbdavė gali mokėti ir didesnius dienpinigius, turėjęs įrodyti buvus žodinio susitarimo pagrindÄ nustatyti bendrÄ 80,00 Eur darbo apmokėjimo įkainį už kiekvienÄ komandiruotės dienÄ , arba, kitaip tariant, teisėto lÅ«kesčio buvimo faktÄ , kuriuo bÅ«tų buvusi iÅ¡reikÅ¡ta tokia tikroji Å¡alių valia.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant darbo ginÄÄ dėl teisės, pirmosios instancijos teismas remiasi Darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais tik tuo atveju, jeigu tai laiko esant tikslinga, atsakovas, nors ir bÅ«damas silpnesniÄ ja darbo teisinių santykių Å¡alimi, neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, rinkti įrodymus ir juos pateikti, o jų trÅ«kstant, praÅ¡yti pirmosios instancijos teismo juos iÅ¡reikalauti, kaip tai numatyta CPK 179 straipsnio 1 dalyje (DK 231 straipsnio 5 dalis, CPK 178 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2008; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015). Kadangi atsakovas, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas profesionalios teisininkės – advokatės D. B., prašymo šaukti liudytojus I. V., A. A., kurių rašytiniai parodymai, patvirtinti Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro A. R. ir Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės R.

V., buvo pridėti prie apeliacinio skundo, neteikė, nors, anot jo, Å¡ie galėjo patvirtinti reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes, kad ieÅ¡kovės direktorius R. B. sudarinėjo žodinius susitarimus su darbuotojais dėl 80,00-87,00 Eur darbo apmokėjimo už komandiruotės dienÄ , vietoje to, kartu su procesiniais dokumentais pridėdamas kitų įmonių, pavyzdžiui, UAB ,,Gabentra“, UAB ,,Ardonedas“ į internetinį tinklalapį www.skelbiu.lt keltus darbo skelbimus tolimųjų reisų vairuotojams, kurių ieÅ¡kota, atkreiptinas dėmesys, iÅ¡ esmės vėlesniu laikotarpiu negu buvusi sudaryta darbo sutartis, pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančių duomenų visumÄ pagrįstai sprendęs, kad žodinio susitarimo faktas, keičiantis darbo apmokėjimo tvarkÄ , nustatytÄ darbo sutarties 4.1 ir 4.4 punktuose, buvo neįrodytas.

32. Atsakovo teigimu, darbdavė neįrodė, kad jam buvo žinoma apie 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. K-2019-02-01/4 ,,Dėl komandiruotės“ mokamus mažesnio dydžio dienpinigius. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas 2019 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. K-2019-02-01/4 ,,Dėl komandiruotės“ nepasirašė, jis neginčijo aplinkybės, kad jame nurodyta informacija, reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, apie siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojo naudai pradžiÄ , darbo tvarkÄ , jam buvo žinoma, esant įprastai tarp Å¡alių susiklosčiusiai praktikai apie komandiruotę praneÅ¡ti telefonu arba trumpÄ ja žinute (SMS).

Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas, sužinojęs apie siuntimÄ dirbti laikinojo darbo naudotojo naudai, bÅ«tų ginčijęs ne tik 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. K-2019-02-01/4 ,,Dėl komandiruotės“ nustatytÄ 50,00 procentų dienpinigių dydį, bet ir, pavyzdžiui, ankstesniais laikotarpiais pagal 2018 m. birželio 15 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraÅ¡tį Nr. D-2018-06-15/1 taikytÄ 50,00 procentų dienpinigių normÄ , pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraÅ¡tį Nr. D-2018-08-10/1 taikytÄ 80,00 procentų dienpinigių normÄ , pagal 2018 m. spalio 26 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraÅ¡tį Nr. D-2018-10-26/2 taikytÄ 75,00 procentų dienpinigių normÄ , teisėjų kolegija daro labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog apie mažesnio dydžio dienpinigius atsakovas žinojo.

33. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas sistemiÅ¡kai nevertino darbo sutarties sÄ lygų, sprendžiant dėl dienpinigių dydžio, neatsižvelgdamas į darbo sutarties 4.5 punktÄ , pagal kurį avansai darbuotojams nėra mokami, iÅ¡skyrus raÅ¡tu Å¡alims dėl to susitarus. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigusi, kad kartu su darbo užmokesčiu, dienpinigių dalis už praėjusį ar einamÄ jį mėnesius bÅ«davo mokama kas mėnesį prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ arba buvimo komandiruotėje metu tiek darbdavio valia, tiek darbuotojo praÅ¡ymu, atsižvelgiant į darbuotojo interesus.

34. Darbo sutarties 4.2 punkte numatyta, kad darbo užmokestis yra mokamas iki kiekvieno mėnesio 28 dienos už praėjusį mėnesį, pervedant darbo užmokestį į darbuotojo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . Å alys susitarė, kad avansas darbuotojui prieÅ¡ komandiruotę nėra mokamas, jeigu Å¡alys raÅ¡tu nesusitarė kitaip (darbo sutarties 4.5 punktas).

35. Å ios nutarties 29, 30 punktuose nurodyti duomenys patvirtina atsakovo apeliacinio skundo argumentÄ , jog ieÅ¡kovė, nesilaikydama darbo sutarties 4.2, 4.5 punktuose nustatytos mokėjimo tvarkos, atsakovui mokėjimo pavedimais pervesdavusi avansÄ nesant atskiro raÅ¡ytinio susitarimo, kaip pati teigė, tokiu bÅ«du atsižvelgdama į tarp Å¡alių susiklosčiusių darbo santykių specifikÄ , kad įmonėje apskaitos vienetas yra ne mėnuo, o vienas siuntimas pas laikinojo darbo naudotojÄ (reisas, kadencija), kuris gali tęstis nepertraukiamai kelis mėnesius. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo prieÅ¡taravimų dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių iÅ¡mokų mokėjimo tvarkos nesant, konkliudentiniais veiksmais Å¡alims susitarus dėl tokios darbo apmokėjimo tvarkos, darbuotojo teisės pažeistos nebuvo, su juo už vykdytas darbo funkcijas tokiu bÅ«du, pervedant dalimis darbo užmokestį ir dienpinigius, visiÅ¡kai atsiskaitant.

36. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

37. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, priimdamas iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 38. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, o iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė patyrė 387,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, yra pagrindas jai Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti apeliacinį skundÄ . Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-9045-424/2019 palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei UAB ,,Raisitra“, į. k. 304119617, iÅ¡ atsakovo E. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), 387,20 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus dvideÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų Teisėjai Virginijus Kairevičius Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė Tatjana Žukauskienė