aaebe16e-1bb8-48d7-bb0a-ef5cc369042f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2A-273-259/2011

(Proceso Nr. 2-05-3-06607-2010-2)

Pirmos instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė

 (S)

Procesinio dokumento kategorija 11.9.3, 11.9.13, 121.15, 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus,

Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovui A. G., atsakovo AB „Autrolis“ atstovui advokatui Žilvinui

Kalinauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11423-638/2010 pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Autrolis“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo datos pakeitimo ir

           n u s t a t ė:

Ieškovas

A. G. ieÅ¡kiniu (b.l.3-4) prašė pakeisti jo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ ir pripažinti, jog jis buvo atleistas iÅ¡ darbo Kauno troleibusų parke 1993 m. gruodžio 27 d., laikant, kad jo darbo stažas Kauno troleibusų parke yra nuo 1992-10-16 iki 1993-12-27, t. y. 1 metai 2 mėnesiai ir 10 dienų. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-09-27 sprendimu (b.l.39-41) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 12,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas Kauno troleibusų parke pradėjo dirbti 1992-10-16 (b.l.10). 1993-11-04 parašė pareiÅ¡kimÄ bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo nuo 1993-11-10 (b.l.30). IeÅ¡kovas 1993-10-09 susirgo ir buvo nedarbingas iki 1993-12-22 (b.l.9), grįžęs po ligos, pateikė darbovietei nedarbingumo lapelį. Atsakovas atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo 1993-11-10 ir tokiÄ atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ pažymėjo ieÅ¡kovo darbo knygelėje (b.l.6, 29). IÅ¡ VSDFV Kauno skyriaus raÅ¡to (b.l.26-27) teismas nustatė, jog į valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomos dalies paskaičiavimÄ Ä¯eina asmens valstybinio socialinio draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994-01-01. Jei bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinys, ieÅ¡kovo socialinio draudimo staÅ¾Ä iki 1994-01-01 sudarytų ne 28,8111 metai, o 28,9417 metai ir atitinkamai prognozuojamos pensijos dydis bÅ«tų ne 852,37 Lt, o 853,46 Lt (b.l.26-27). Teismas nustatė, jog

aktualios Darbo sutarties įstatymo (toliau – DSĮ) redakcijos (galiojusios 1993 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais) 29 str. 4 d. numatė, kad darbdavio iniciatyva neleidžiama

darbuotojų atleisti iÅ¡ darbo jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (iÅ¡skyrus atleidimÄ pagal Å¡io straipsnio 1 ir 4 punktus), taip pat darbuotojų atostogų metu (iÅ¡skyrus atleidimÄ pagal Å¡io straipsnio 1 punktÄ ). Jeigu darbo sutartis nutraukta pažeidžiant Å¡iÄ nuostatÄ , jos nutraukimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po nedarbingumo pasibaigimo darbo diena. IÅ¡ bylos aplinkybių teismas nustatė, jog ieÅ¡kovo darbo sutartis buvo nutraukta 1993-11-10, nes taip prašė pats ieÅ¡kovas. Darbo sutarties nutraukimas tÄ dienÄ , kuriÄ pats ieÅ¡kovas nurodė savo pareiÅ¡kime, nepažeidė DSÄ® 29 str. 4 d., nes atleidimas iÅ¡ darbo nebuvo sÄ lygotas darbdavio iniciatyvos. Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovas žinojo apie ieÅ¡kovo nedarbingumÄ ir mokėjo nedarbingumo iÅ¡mokÄ , todėl privalėjo nutraukti darbo sutartį tik nedarbingumui pasibaigus. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nuomonė, jog jo darbo sutartis pasibaigė 1993-12-22, neturi reikÅ¡mės, nes pats ieÅ¡kovas prašė bÅ«ti atleistas 1993-11-10 ir vėliau savo praÅ¡ymo nekeitė. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinomos tuo metu galiojusio darbo santykius reglamentuojančio DSÄ® nuostatos dėl atleidimo iÅ¡ darbo laikino nedarbingumo atveju. Todėl teismas pripažino, jog ieÅ¡kovas veikė savo paties rizika. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino, jog pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo parašė savo noru, nes jam ten atsibodo dirbti (b.l.35). Teismo vertinimu, tokia ieÅ¡kovo pozicija patvirtina, jog ankstesnė darbo sutarties nutraukimo data (1993-11-10) tenkino ieÅ¡kovÄ ir nepažeidė jo interesų. Todėl teismas konstatavo, jog nesant pažeistos ieÅ¡kovo teisės, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.

Apeliaciniu skundu (b.l.42) ieškovas A. G. su teismo sprendimu nesutiko, prašė

teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, dėl Å¡ių motyvų:

1) teismas konstatavo, jog jei ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ieÅ¡kovo socialinio draudimo staÅ¾Ä iki 1994-01-01 sudarytų ne 28,8111 metai, o 28,9417 metai ir atitinkamai prognozuojamos pensijos dydis bÅ«tų ne 852,37 Lt, o 853,46 Lt. Todėl teismo iÅ¡vada, jog atsakovo teisės, nepakeitus atleidimo iÅ¡ atsakovo bendrovės datos, nėra pažeidžiamos, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Neteisingas valstybinio socialinio draudimo stažo nustatymas lemia reikÅ¡mingas ir ilgalaikes pasekmes ieÅ¡kovui, kadangi ateityje padidėjus kintamiems socialinių iÅ¡mokų dydį lemiantiems rodikliams, ieÅ¡kovas patirtų nepagrįstÄ ir neproporcingÄ Å¾alÄ . Tuo iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeistos jo teisės, interesai bei teisėti lÅ«kesčiai į teisingÄ socialinę apsaugÄ ;

2) teismo iÅ¡vados, kad atsakovas pagrįstai atleido ieÅ¡kovÄ jo laikino nedarbingumo metu, kad tai atitiko ieÅ¡kovo valiÄ ir ieÅ¡kovas neva veikė savo rizika, yra prieÅ¡taringos ir visiÅ¡kai nepagrįstos. Atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo 1993 m., ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas nurodyti, kada pasibaigė jo darbiniai santykiai su atsakovu ir ar laikinas nedarbingumas įtrauktas į jo darbo staÅ¾Ä . Atsakovas, atsakydamas į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , 1993-12-30 pateikė pažymÄ , jog 1993-11-09 iki 1993-12-22 ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas nedarbingumo lapelis (b.l.9). IÅ¡ pažymos turinio ieÅ¡kovui susidarė visiÅ¡kai pagrįstas įspÅ«dis, kad laikotarpis nuo 1993-11-09 iki 1993-12-22 buvo įskaičiuotas į jo socialinio draudimo staÅ¾Ä . Tai, kad atsakovas suklaidino ieÅ¡kovÄ ir ieÅ¡kovo socialinio draudimo stažas yra nepagrįstai sutrumpintas, paaiÅ¡kėjo artėjant senatvės pensijos paskyrimo laikui. Su įsakymu apie atleidimÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas supažindintas nebuvo. Atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ 1993-11-10 be pateisinamos priežasties buvo tinkamai įformintas, tik nėra iÅ¡likę atitinkami įrodymai, vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi jį paneigia aplinkybė, jog pasibaigus laikinam nedarbingumui, atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo priėmė nedarbingumo pažymėjimÄ . Todėl teismo iÅ¡vada, kad visÄ laikÄ iki kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kovas žinojo ar net turėjo žinoti, jog yra atleistas 1993-11-09, o ne 1993-12-30, yra visiÅ¡kai negrįsta.

Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (b.l.45-46) atsakovas AB „Autrolis“ prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl Å¡ių motyvų:  darbuotojo pareiÅ¡kimas nutraukti darbo santykius yra valinis aktas. Kiekvienas asmuo savo subjektinėmis teisėmis disponuoja savarankiÅ¡kai. IÅ¡ DSÄ®

28 str. (DK 127 str.) turinio analizės darytina iÅ¡vada, kad darbuotojas, ketinantis nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį, privalo raÅ¡tu įspėti apie tai darbdavį, savo pareiÅ¡kime nurodydamas pageidaujamÄ atleidimo iÅ¡ darbo datÄ . Darbuotojas turi teisę atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ tik darbdaviui sutikus. Byloje nėra duomenų jog ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl darbo sutarties nutraukimo datos pakeitimo, taip pat nėra duomenų, jog atsakovas bÅ«tų tenkinęs tokį praÅ¡ymÄ ir pakeitęs ieÅ¡kovo atleidimo datÄ , nurodytÄ 1993-10-04 pareiÅ¡kime. IeÅ¡kovas neginčija, jog jis nesikreipė į atsakovÄ dėl darbo sutarties nutraukimo datos pakeitimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovas su ieÅ¡kovu darbo santykius nutraukė nuo 1993-11-10.  DSÄ® 29 str. 4 d. nuostatos negalėjo bÅ«ti taikomos Å¡iuo atveju, kadangi darbo santykiai su ieÅ¡kovu buvo nutraukti ne atsakovo, o ieÅ¡kovo iniciatyva. Be to, LAT taip pat yra suformavęs praktikÄ dėl DK 131 str. taikymo: DK 131 str. 1 d. (draudimas įspėti ir atleisti darbuotojÄ jo laikino nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu) taikoma tada, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, ir netaikoma, kai darbo sutartis pasibaigia kitais pagrindais, kaip ir Å¡iuo atveju - nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiÅ¡kimu (LAT 2004-06-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-391/2004).

Apeliacinis skundas atmestinas.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme yra nustatyta, jog ieÅ¡kovas Kauno troleibusų parke pradėjo dirbti 1992-10-16 (b.l.10). 1993-11-04 parašė pareiÅ¡kimÄ bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo nuo 1993-11-10 (b.l.30). IeÅ¡kovas 1993-10-09 susirgo ir buvo nedarbingas iki 1993-12-22 (b.l.9), grįžęs po ligos, pateikė darbovietei nedarbingumo lapelį. Atsakovas atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo 1993-11-10 ir tokiÄ atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ pažymėjo ieÅ¡kovo darbo knygelėje (b.l.6, 29).

Ieškovas

A. G. ieÅ¡kiniu (b.l.3-4) prašė pakeisti jo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ ir pripažinti, jog jis buvo atleistas iÅ¡ darbo Kauno troleibusų parke 1993 m. gruodžio 27 d., laikant, kad jo darbo stažas Kauno troleibusų parke yra nuo 1992-10-16 iki 1993-12-27, t. y. 1 metai 2 mėnesiai ir 10 dienų. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-09-27 sprendimu (b.l.39-41) ieÅ¡kinį atmetė tuo pagrindu, jog tuo metu galiojusios Darbo sutarties nuostatos nebuvo pažeistos, nes atleidimas iÅ¡ darbo nebuvo sÄ lygotas darbdavio iniciatyvos, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kimu pats prašė jį atleisti nuo 1993-11-10.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka 2010 09 27 teismo sprendime teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentavusias darbuotojų atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus ir procedÅ«ras, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedÅ«ras, dėl ko buvo teisingai iÅ¡spręsta byla, teismo sprendimo iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Â

 Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo metu galiojo Darbo sutarties Ä®statymas. Å io Ä®statymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatose buvo įtvirtinta, jog Darbdavio iniciatyva neleidžiama darbuotojų atleisti iÅ¡ darbo jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (iÅ¡skyrus atleidimÄ pagal minėto straipsnio 1 ir 4 punktus - kai įmonė likviduojama, įsiteisėja teismo nutartis iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ arba kai kreditorių susirinkimas priima nutarimÄ Ä¯monės bankroto procedÅ«ras vykdyti ne teismo tvarka ir kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbÄ daugiau kaip Å¡imtÄ dvideÅ¡imt kalendorinių dienų iÅ¡ eilės arba daugiau kaip Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovas prašė iÅ¡ darbo jį atleisti savo noru nuo 1993-11-10 (b.l.30). Esant Å¡iam atleidimo iÅ¡ darbo pagrindui, negali bÅ«ti taikomos galiojusio Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatos, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas ne Darbdavio iniciatyva. Atsakovas nagrinėjamu atveju nepažeidė ieÅ¡kovo teisių ir įstatymo saugomų interesų, nes jo veiksmai atitiko tuo metu galiojusio Darbo sutarties įstatymo reikalavimus atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo.

Teisėjų kolegija laiko, kad ieÅ¡kovui apie atleidimo iÅ¡ darbo datÄ buvo žinoma jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , kadangi buvo padarytas atitinkamas įraÅ¡as tuomet buvusioje Darbo knygelėje (b.l 6). IeÅ¡kovas atleidimo iÅ¡ darbo datos įstatymo nustatytu terminu ir bÅ«du neginčijo, todėl ieÅ¡kovo pozicija byloje ir apeliacinio skundo motyvai, jog jis iki kreipimosi į teismÄ nežinojo ar net negalėjo žinoti, jog yra atleistas 1993-11-10, o ne 1993-12-30, yra visiÅ¡kai negrįsti.

Esant Å¡ioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

 Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

           n u t a r i a :

            apeliacinį skundÄ atmesti.

            Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-27 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                                                     Arvydas

Žibas

Kolegijos

teisėjai                                                                                                 Â

Leonas Jachimavičius

                                                                                                                               Algimantas

Kukalis