2018-01-24 Nr. AB-1923-3-61-3-00620-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-243-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00620-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. vasario 12 d. teismui pateikė skundą, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) panaikinti pareiškėjo vadovavimo gebėjimų testo vertinimo rezultatus ir priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad, dalyvaudamas konkurse į Kretingos rajono savivaldybės kontrolieriaus (įstaigos vadovas) pareigas, jis 2016 m. sausio 20 d. laikė aukščiausio lygio vadovų vadovavimo gebėjimų vertinimo testą, tačiau jo neišlaikė. Pareiškėjas nesutiko su tokiais rezultatais, nes, jo nuomone, testas buvo atliktas nesilaikant Vadovavimo gebėjimų tikrinimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktorius 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 27V-143 (toliau – ir Organizavimo tvarka), 18 punkto ir Atmintinės pretendentui, dalyvaujančiam vadovavimo gebėjimų tikrinime (toliau – ir Atmintinė), nuostatų. Testo pradžioje pareiškėjas nurodė turintis 5 metų padalinio vadovo ir 18 metų dviejų organizacijų, kuriose darbuotojų skaičius buvo nuo 100 iki 130, vadovo patirtį. Įstaigoje, dėl kurios organizuojamas konkursas, buvo tik vienas tarnautojas, o konkurso laimėtojas būtų antruoju, t. y. įstaigos vadovu. Padalinio vadovo vadovavimo gebėjimų vertinimo testą pareiškėjas buvo išlaikęs anksčiau ir jis buvo galiojantis. Vertinimo metu ekspertės pateikinėjo klausimus, hipotetines situacijas, nors jos, vadovaujantis Atmintinės ir Organizavimo tvarkos 18 punkto nuostatomis, yra pateikiamos, kai pretendentas vadovavimo patirties neturi. Kadangi buvo pareikalauta išjungti mobilųjį telefoną, pareiškėjas nesiorientavo laike. Pateiktos hipotetinės situacijos buvo nekonkrečios, pavyzdžiui, pareiškėjo paklausta, kiek vadovas, skubiai išvykdamas, užduočių atlieka pats, kiek pavaduotojui paveda atlikti. Šis klausimas, nepateikus aplinkybių (užduočių apimties, jų svarbos ir kt.), iš esmės buvo netinkamas. Pareiškėjas negalėjo pateikti detalesnės netinkamo vadovavimo gebėjimų vertinimo analizės, nes atsakovas netenkino jo 2016 m. sausio 22 d. prašymo panaikinti vadovavimo gebėjimų vertinimo rezultatus ir pateikti testo garso įrašą.

3. Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad, vadovaujantis Organizavimo tvarkos 5 punktu, klausimai sudaromi atsižvelgiant į Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (toliau – ir Kriterijai), I skirsniu. Testo metu taikomos užduotys ir procedūra sudaryta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žmogaus studijų centras“, vykdant projektą „Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas“. Šio projekto metu sukurti vadovavimo gebėjimų tikrinimo klausimai, kurie buvo patikrinti klausimų psichometrinės charakteristikos, sudaryti užduočių rinkiniai. Viename rinkinyje buvo 5 užduotys. Pirmose trijose užduotyse pateikiamos hipotetinės situacijos, po to – žinių klausimai ir, galiausiai, klausiama apie pretendento turimą vadovavimo patirtį. Kitose dviejose prašoma pateikti savo turimos vadovavimo darbinės patirties pavyzdį, o, jeigu pretendentas tokios patirties neturi arba nepateikia pavyzdžio, jam pateikiama spręsti hipotetinė situacija, po kurios užduodami žinių klausimai. Tokios tvarkos buvo laikomasi ir atliekant pareiškėjo vadovavimo gebėjimų tikrinimą. Testo metu pareiškėjo pateikti du asmeninės darbinės patirties pavyzdžiai nepagrindė vertinamų vadovavimo gebėjimų, o dviem vertinamais vadovavimo gebėjimais pavyzdžių jis iš viso nepateikė, vienas pateiktas pavyzdys iš dalies pagrindė vertinamą vadovavimo gebėjimą. Be to, testo laikymo patalpoje buvo laikrodis, matomas tiek pretendentui, tiek ekspertams. Vadovaujantis Organizavimo tvarkos 14 punktu, testo laikas yra apytikslis ir jis nutraukiamas pretendentui atsakius į paskutinį klausimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjo B. S. skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016 m. vasario 12 d., o testas įvyko 2016 m. sausio 20 d., todėl vieno mėnesio terminas skundui paduoti nebuvo praleistas.

7. Teismas akcentavo, kad vadovavimo gebėjimų tikrinimo pradžioje pretendentas turi būti supažindintas su tikrinimo procedūra (Organizavimo tvarkos 11 p.). Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas su šia procedūra buvo supažindintas. Tai patvirtino ir faktas, jog pareiškėjui prieš vykdant vadovavimo gebėjimų testą buvo išsiųsta Atmintinė su visa informacija apie šį testą.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pretendentams, siekiantiems eiti įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, ministerijos, teismo ar prokuratūros kanclerio, administracijos ar sekretoriato vadovo ar jo pavaduotojo pareigas, klausimai sudaromi atsižvelgiant į Kriterijų I skirsnyje „Įstaigos vadovo tarnybinės veiklos Vertinimo kriterijai“ nustatytus kvalifikacijos vertinimo kriterijus „Lyderystė“, „Žmogiškųjų išteklių valdymas“, „Finansų valdymas“, „Analizė ir pagrindimas“, „Komunikacija ir viešieji ryšiai“ bei „Strateginis mąstymas“ (Organizavimo tvarkos 5 p.). 2016 m. sausio 20 d. Departamento Atrankų skyriaus Vadovavimo gebėjimų tikrinimo grupės ekspertų atlikto pareiškėjo vadovavimo gebėjimų tikrinimo išvados Nr. 27L-62 protokolo (toliau – ir Protokolas) tituliniame blanke nurodyti vertinami kriterijai / indikatoriai / subindikatoriai: 1) analizuoja ir panaudoja informaciją geresniam sprendimų priėmimui; 2) suvokia padalinio ar valstybės tarnautojo, atsakingo už komunikaciją, vaidmenį ir su juo bendradarbiauja; 3) iškelia sau ir pavaldiems asmenims aiškius tikslus ir siekia juos įgyvendinti; 4) paskirsto užduotis pavaldiniams, atsižvelgdamas į jų sugebėjimus ir turimą darbo krūvį; 5) kuria ir palaiko ryšius su kitais padaliniais, bendradarbiauja su kitomis įstaigomis.

9. Protokole nurodyta, kad pirmojo kriterijaus tikslas – išsiaiškinti, ar pretendentas sieja vertinamą organizacijos valdymo aspektą su organizacijos tikslais, strategija, strateginiais planais. Testo metu pareiškėjas minimaliai išsakė, kokie buvo problemų sprendimo proceso žingsniai, nenusakė problemų sprendimo metodų. Hipotetinėje situacijoje neanalizavo situacijos, negeneravo galimų sprendimo alternatyvų, fragmentiškai nusakė, kaip priims galutinį sprendimą, sprendimo priėmimo nesiejo su įstaigos tikslais ar strategija. Antrojo kriterijaus tikslas – išsiaiškinti, ar pretendentas suvokia padalinio ar valstybės tarnautojo, atsakingo už komunikaciją, vaidmenį ir su juo bendradarbiauja. Pareiškėjas fragmentiškai išsakė, kokios buvo organizacinės komunikacijos funkcijos, abstrakčiai įvardijo komunikacijos strategijos rengimo etapus, fragmentiškai išsakė komunikacijos strategijos plano dalis. Hipotetinėje situacijoje jis fragmentiškai atskleidė, kaip bus rengiama išorinės komunikacijos strategija, kokius darbus atliks jis kaip vadovas, o kokius – viešųjų ryšių skyrius. Komunikacijos strategijos rengimo jis nesiejo su organizacijos tikslais ir strategija. Trečiąja užduotimi buvo siekiama išsiaiškinti, ar pretendentas iškelia sau ir pavaldiems asmenims aiškius tikslus ir siekia juos įgyvendinti. Pareiškėjas abstrakčiai įvardijo tikslų formulavimo principus, siauriai atsakė, kokie buvo tikslų formulavimo kriterijai, tikslų formulavimo nesiejo su organizacijos tikslais ar strategija. Ketvirtuoju kriterijumi buvo siekiama išsiaiškinti, kaip pretendentas paskirsto užduotis pavaldiniams, atsižvelgdamas į jų sugebėjimus ir turimą darbo krūvį. Pareiškėjas siaurai įvardijo, kas buvo svarbu siekiant tinkamai deleguoti užduotis, minimaliai išsakė užduočių delegavimo priežastis, siaurai pagrindė savo kaip vadovo sprendimus dėl deleguojamų užduočių. Penktoji užduotis – kuria ir palaiko ryšius su kitais padaliniais, bendradarbiauja su kitomis įstaigomis. Pareiškėjas siaurai atsakė, kas būdinga efektyviam įstaigos padalinių bendradarbiavimui, neatsakė, kokios buvo efektyvaus bendradarbiavimo tarp padalinių prielaidos, fragmentiškai atsakė, kokiomis priemonėmis galima užtikrinti įstaigos padalinių bendradarbiavimą.

10. Teismas iš vadovavimo gebėjimų testo garso įrašo nustatė, kad pradžioje pareiškėjo buvo klausiama apie jo darbo patirtį, prašoma apibendrinti jo vadovaujamo darbo patirtį, kokias funkcijas jis atliko ir pateikti savo motyvaciją testo laikymui. Vėliau buvo pateiktos hipotetinės situacijos, kurias sprendžiant pareiškėjui buvo užduodami užduotį patikslinantys klausimai. Po to užduodami teoriniai žinių klausimai, po kurių buvo prašoma pateikti pavyzdžius iš savo darbinės patirties. Taigi, klausimai buvo užduodami laikantis Atmintinėje nurodytos tvarkos, klausimai buvo parengti UAB „Žmogaus studijų centro“ bei patikrinti psichonometrinės charakteristikos, testas vyko pagal pareiškėjui išaiškintą tvarką nuo jos nenukrypstant. Nors pareiškėjas teigė, jog testo metu buvo nesilaikyta Organizavimo tvarkos 18 punkto, šioje nuostatoje ne aprašyta testo procedūra, o paaiškinti vadovavimo gebėjimų patikrinimo rezultatai. Pareiškėjo argumentas, kad hipotetinės situacijos pateikiamos, kai pretendentas neturi vadovavimo patirties, buvo nepagrįstas. Garso įrašas taip pat patvirtino, kad į kai kuriuos teorinius klausimus pareiškėjas iš viso neatsakė, tiek į klausimus hipotetinėse situacijose, tiek į teorinius klausimus jis atsakė netiksliai, atsakymai buvo abstraktūs, neįvardinti esminiai principai, paprašius pagrįsti atsakymus, juose trūko loginio pagrindimo bei vientisumo.

11. Teismas pažymėjo, kad pretendento į įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, ministerijos, teismo ar prokuratūros kanclerio, administracijos ar sekretoriato vadovo ar jo pavaduotojo pareigas vadovavimo gebėjimų tikrinimas paprastai trunka 1,5–2 val. (Organizavimo tvarkos 14 p.). Garso įraše užfiksuota, kad pokalbis su pareiškėju truko apie 1.50 val., jam buvo pateikti visi klausimai ir jis į juos pateikė atsakymus. Be to, Departamentas nurodė, jog testo metu patalpoje buvo laikrodis, matomas tiek pretendentui, tiek ir ekspertams, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės stebėti laiką. Be to, net ir konstatavus, kad pareiškėjas laiko stebėti negalėjo, tai nesudarytų pagrindo panaikinti testo rezultatus, nes jam buvo pateikti visi testo klausimai, sudaryta galimybė į juos atsakyti neribojant jo atsakymų laiko.

12. Teismas padarė išvadą, jog vadovavimo gebėjimų testas vyko teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

III. 13. Pareiškėjas B. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikinti ir įpareigoti Departamentą atlikti pareiškėjo vadovavimo gebėjimų vertinimą iš naujo.

14. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino to, jog aukščiausio lygio vadovų vadovavimo gebėjimų tikrinimas buvo atliktas neatsižvelgiant į Atmintinėje pretendentui nustatytą esminį kriterijų dėl tikrinimo procedūros turinio. Atmintinėje akcentuota tai, kad, neturint vadovavimo patirties, pretendentui bus teikiamos hipotetinės, su darbu susijusios situacijos. Testo metu pareiškėjui buvo pateiktos hipotetinės situacijos, nors jis prisistatydamas ekspertes informavo apie turimą 23 metų vadovaujamo darbo patirtį. Ruošdamasis testui, pareiškėjas prisiminė ir apgalvojo konkrečius savo patirties pavyzdžius, atitinkančius vadovavimo kriterijus (lyderystė, analizė ir pagrindimas, strateginis mąstymas), bet jų pateikti nebuvo galimybės, nes jis turėjo tik atsakinėti į pateiktus klausimus ar hipotetines situacijas. Pareiškėjas dar kartą pabrėžia, kad pateiktos hipotetinės situacijos nebuvo konkrečios. Kiekvienas iš pareiškėjui pateiktų klausimų buvo susijęs su hipotetinėmis situacijomis, kas prieštaravo minėtai Atmintinės nuostatai. Dėl šio esminio procedūrinio pažeidimo, t. y. neatsižvelgus į pretendento darbinę patirtį, 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Teismo teiginys, jog garso įrašas patvirtina, kad klausimai buvo užduodami laikantis Atmintinėje nurodytos tvarkos, yra klaidinantis, teismas netinkamai įvertino įrodymus.

15. Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo vadovavimo gebėjimai Departamente buvo tikrinti keturis kartus: 1) 2014 m. spalio 17 d. – padalinio lygio vadovų pareigoms užimti, išlaikyta; 2) 2014 m. gruodžio 15 d. – aukščiausio lygio vadovų pareigoms užimti, neišlaikyta, rezultatas neapskųstas; 3) 2016 m. sausio 20 d. – aukščiausio lygio vadovų pareigoms užimti, neišlaikyta, rezultatas apskųstas nagrinėjamoje byloje; 4) 2016 m. rugpjūčio 9 d. – aukščiausio lygio vadovų pareigoms užimti, neišlaikyta, rezultatas neapskųstas. 2016 m. sausio 20 d. testo metu buvo laikytasi nustatytos pokalbio eigos. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Atmintinėje nurodyta, kad testo metu pretendentui gali būti pateiktos ir hipotetinės, su darbu susijusios situacijos, skirtos įvertinti bendrą supratimą ir žinias vertinamais vadovavimo gebėjimais. Be to, pareiškėjo skunde nurodytas užduoties tekstas („kiek vadovas, skubiai išvykdamas, užduočių atlieka pats, kiek pavaduotojui paveda atlikti?“) neatitinka tikrovės. Nei Atmintinės, nei Aprašo 18 punkto nuostatos neaprašo vadovavimo gebėjimų tikrinimo procedūros, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, vadovaujantis Atmintinės nuostatomis, hipotetinės situacijos yra pateikiamos tik kai pretendentas vadovavimo patirties neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje kilęs ginčas dėl Valstybės tarnybos įstatyme numatyto privalomos procedūros pretendentams į aukščiausio lygio vadovų pareigas - vadovavimo gebėjimų vertinimo testo - teisėtumo ir šio testo rezultatų pagrįstumo.

18. Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 20 d. Valstybės tarnybos departamente pareiškėjas atliko aukščiausio lygio vadovų vadovavimo gebėjimų vertinimo testą, bet jo neišlaikė. Manydamas, kad vadovavimo gebėjimų testas buvo vykdomas ne pagal nustatytas procedūras, pareiškėjas teigė esant pažeistas jo teises ir kreipėsi į teismą

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų menamų vadovavimo gebėjimų testo organizavimo trūkumų nepripažino esminiais ir jo skundą atmetė.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja pirminiame skunde išsakytus argumentus dėl vadovavimo gebėjimų testo turinio ir eigos atitikimo Atmintinėje aprašytai sekai, papildomai nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus.

21. Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi inter alia turėti valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje bendrųjų gebėjimų visumą, o vadovaujantys valstybės tarnautojai – taip pat ir privalomų jų veikloje gebėjimų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai ar jos padaliniui visumą. Šiuos gebėjimus Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina Valstybės tarnybos departamentas.

22. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ( toliau – ir Tvarkos aprašas), vadovavimo gebėjimų patikrinimas yra vienas iš konkurso į valstybės tarnautojo pareigas etapų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje mutantis mutandis remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, susijusi su konstitucinės piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą aiškinimu.

23. Piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgus į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

24. Atsižvelgus į šią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, darytina išvada, kad teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

25. Tvarkos apraše nustatyta, kad pretendento, siekiančio eiti vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas, vadovavimo gebėjimai tikrinami žodžiu Valstybės tarnybos departamente. Pretendentai, siekiantys eiti įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, ministerijos, teismo ar prokuratūros kanclerio, administracijos ar sekretoriato vadovo ar jo pavaduotojo pareigas, turi turėti vadovavimo gebėjimų, reikalingų įstaigos strateginiams sprendimams priimti ir tinkamam jų įgyvendinimui užtikrinti, o pretendentai, siekiantys eiti įstaigos administracijos padalinio vadovo, jo pavaduotojo ar kitas valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas, turi turėti vadovavimo gebėjimų, reikalingų pavaldžių asmenų darbui koordinuoti ir kontroliuoti, skiriant jiems užduotis ir užtikrinant jų įvykdymą. Vadovavimo gebėjimus tikrina Valstybės tarnybos departamento ekspertas (-ai). Vadovavimo gebėjimų tikrinimo organizavimo tvarką nustato Valstybės tarnybos departamento direktorius.

26. Pagal Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 27V-143 patvirtintą Vadovavimo gebėjimų tikrinimo organizavimo tvarkos aprašą, pretendento vadovavimo gebėjimai tikrinami žodžiu, pusiau struktūruoto interviu metodu. Vadovavimo gebėjimų tikrinimo pradžioje pretendentas supažindinamas su tikrinimo procedūra. Tikrinimas paprastai trunka 1,5–2 val. Priimant sprendimą dėl vadovavimo gebėjimų tikrinimo rezultato, vertinama tik pretendento žodžiu pateikta informacija, atsakant į pateiktus klausimus. Pretendento vadovavimo gebėjimai įvertinami rezultatu „Išlaikyta” kai pretendentas pateikia savo patirties pavyzdžius, pagrindžiančius vertinamus vadovavimo gebėjimus, ir savo elgesį pagrindžia žiniomis, arba pretendentas pateikia savo patirties pavyzdžius, pagrindžiančius vertinamus vadovavimo gebėjimus, arba pretendentas pademonstruoja žinias, pagrindžiančias vertinamus vadovavimo gebėjimus.

27. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjui, prieš jam atliekant vadovavimo gebėjimų testą, buvo įteikta Atmintinė, kurioje detaliai aprašyta, kaip vyks vadovavimo gebėjimų tikrinimas, taigi jis buvo supažindintas su tikrinimo procedūra. Iš pateikto testo garso įrašo matyti, kad pareiškėjui buvo teikiami klausimai, tiek susiję su hipotetinėmis situacijomis, tiek ir su jo darbine patirtimi, į kuriuos jis atsakinėjo žodžiu. Pats vadovavimo gebėjimų testas nagrinėjamu atveju truko virš 1,5 valandos. Darytina išvada, kad pareiškėjo vadovavimo gebėjimų patikrinimas vyko teisės aktų nustatyta tvarka, tokiomis pačiomis iš anksto aptartomis sąlygomis, kaip ir visiems kitiems pretendentams į aukščiausio lygio vadovų pareigas valstybės tarnyboje.

28. Apeliantas akcentuoja tai, jog Atmintinėje buvo pateikta informacija, iš kurios jis supratęs, kad hipotetinės situacijos bus pateikiamos tik neturintiems vadovavimo patirties pretendentams, o jis galės pristatyti situacijas iš savo praktinės patirties. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks apelianto požiūris yra subjektyvus ir nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Užtikrinant vienodas sąlygas visiems pretendentams, tikrinimo metu turi būti atsižvelgiama į jų vadovavimo patirties turėjimą, tačiau neturi būti apsiribojama tik praeities situacijų analize tais atvejais, kai pretendentai tokios patirties turi. Testo metu vertinama ne tik pretendentų patirtis, bet ir jų žinios bei gebėjimai organizuoti žmonių veiklą siekiant organizacijos tikslų bei sukurti tos veiklos efektyvumą užtikrinančias sąlygas. Tai vertinantys ekspertai, siekdami objektyvumo, norėdami įsitikinti, ar pretendentas, net ir turintis vadovavimo patirties, turi ir tam reikalingų teorinių žinių, turi teisę interviu metu užduoti patikslinančius klausimus, prašyti išspręsti tiek realias, tiek hipotetines situacijas. Užduodami klausimai neprivalo suponuoti vienareikšmių ir kategoriškų atsakymų, bet turėtų leisti tinkamai atskleisti pretendento vadovavimo sugebėjimus ir turimas žinias.

29. Esant tokioms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vadovavimų gebėjimų testas buvo organizuotas tinkamai, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų..

30. Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis bei byloje nustatytais faktais išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta vadovavimo gebėjimų testo organizavimo tvarkos pažeidimų, galėjusių nulemti pareiškėjo teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, pažeidimą. Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti atliko tinkamai.

31. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl testo organizavimo bei vykdymo teisėtumo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys