aaea8dd1-a129-4c0f-bc4e-6ffc22d55e25 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-5675-414/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00971-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; (S) 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 5 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Rasai Ganienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokato padėjėjai L. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. P. (P. P.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, taip pat pareiÅ¡kėjo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. ir nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo 8 d. atliko bausmę Marijampolė pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) drausmės grupėje.

PareiÅ¡kėjui nebuvo taikoma jokia resocializacijos programa, socialinė reabilitacija. Atlikdamas bausmę drausmės grupėje pareiÅ¡kėjas 22 val. per parÄ buvau laikoma užrakintas kameroje su asmenimis, kurie nuolat vartojo narkotikus. Tokia pareiÅ¡kėjo padėtis Marijampolės PN prilygo kankinimui. PareiÅ¡kėjui atliekant bausmę drausmės grupėje buvo pažeistas teisės aktuose nustatytas reikalavimas dėl minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti gyvenamojo ploto. Be to, kameroje buvo labai blogas apÅ¡vietimas, lempos buvo be gaubtų, nebuvo galimybės, nei skaityti knygų, nei raÅ¡yti laiÅ¡kų, nes labai pavargdavo akys.

Kameroje neveikė ventiliacinė sistema, buvo pelėsis, didelė drėgmė, kamera nebuvo dezinfekuojama, langai sulūžę, neatsidarė, per langus patekdavo mažai oro. Pažymėjo, kad karÅ¡tu duÅ¡u turėjo galimybę pasinaudoti, tik vienÄ kartÄ per savaitę. Be to, duÅ¡o patalpoje susikaupdavo daug garų, nes visiÅ¡kai neveikė ventiliacinė sistema, todėl ant sienų, lubų akivaizdžiai matėsi pelėsis, byrėjo tinkas. Dėl tokių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , negali ramiai miegoti, sutriko visavertis gyvenimas.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. atliko bausmę 20 bÅ«rio (drausmės grupė) 2 kameroje, nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. – 12 bÅ«rio 26 kameroje ir nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. 20 bÅ«rio 7 kameroje. VisÄ vertinamÄ jį laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Marijampolės PN gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, o nuo 2020 m. gruodžio 21 d. pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389. Įstaigos aprūpintos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr.V-245. Nurodė, kad socialinė nuteisto asmens reabilitacija yra vykdoma pagal kiekvienam nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Toks planas 2016 m. lapkričio 3 d. yra parengtas ir pareiÅ¡kėjui. Su socialinės reabilitacijos planu pareiÅ¡kėjas supažindintas. PareiÅ¡kėjas turėjo teisę ir galimybę su Resocializacijos skyriaus specialistu aptarti suplanuotas pataisos priemones, įtraukti naujas, tačiau tam reikalinga pareiÅ¡kėjo motyvacija ir iniciatyva.

Dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriÅ¡kumo principu, taigi socialinės reabilitacijos procesas yra ne poveikio, bet sÄ veikos reikalas ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. PareiÅ¡kėjas buvo užsirašęs dalyvauti programoje „Relaksacija“, kuri vyko nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., tačiau užsiėmimus lankė nesistemingai. Pažymėjo, kad Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka nuteistieji gali lankyti pataisos namuose veikiančiÄ bibliotekÄ , knygos į drausmės grupę atneÅ¡amos.

PareiÅ¡kėjo teiginys, jog jis buvo laikomas kameroje kartu su asmenimis, kurie vartoja narkotikus, niekuo pagrįstas ir deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi pareiÅ¡kėjas jo skunde nedetalizuoja nurodydamas konkrečius asmenis ar kamerÄ kurioje bÅ«tent tariamai jautėsi kankinamas. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su laikomam kameroje su asmenimis, kurie nuolat vartoja narkotikus. Nurodė, kad Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos yra vėdinamos per langus.

Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiÅ«rimos specialisto, kuris paskirtas prižiÅ«rėti tam tikrÄ bÅ«rį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų Å¡alinimo darbus, remonto darbus. Å varÄ ir tvarkÄ bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuje, tualete, prausykloje ir t.t.) palaiko dirbantis nuteistasis – tvarkinys.

Gyvenamosios patalpos yra valomos pačių gyventojų. Valymo priemonės nuteistiesiems iÅ¡duodamos kiekvienÄ mėnesį. Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Dirbtinis apÅ¡vietimas visose patalpose yra ne mažesnis, nei 200 lx. Pažymėjo, jog Marijampolės PN kamerų bÅ«klė yra puiki. PareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN administracijÄ dėl neva netinkamų sienų, langų bÅ«klės, apÅ¡vietimo, byrančio tinko, kad kamera nedezinfekuojama nėra kreipęsis.

Teigė, jog Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN drausmės grupėje netinkamomis sÄ lygomis nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti netikslÅ«s buvimo drausmės grupėje laikotarpiai bei į atsakovės atstovo pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo priskyrimÄ drausmės grupei, Å¡ioje byloje bus vertinami laikotarpiai nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto trÅ«kumo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. pareiškėjas atliko bausmę 20 būrio 2 kameroje, kuri yra 30,76 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,84 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas atliko bausmę 12 būrio 26 kameroje, kuri yra 14,96 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,98 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas atliko bausmę 20 būrio 7 kameroje, kuri yra 17,21 kv. m ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,30 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiÅ¡kėjas gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ jų neginčijo, todėl teismais jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, nėra pagrindo atsižvelgti į baldų ir kito inventoriaus užimamÄ plotÄ kamerose. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo apgyvendintas buvo blogas apÅ¡vietimas, neveikė ventiliacinė sistema, buvo didelė drėgmė, pelėsis, kameros nebuvo dezinfekuojamos, langai sulūžę, pro langus patekdavo mažai oro, duÅ¡o patalpoje taip pat neveikė ventiliacinė sistema, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, byrėjo tinkas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punktÄ laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas).

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vadovo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Higienos normoje HN 134:2015 natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas nereglamentuojamas. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Marijampolės PN kamerų bÅ«klė yra puiki, patalpos yra vėdinamos per langus, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas bei pateikė kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas ir duÅ¡o patalpų, nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad kamerų ir duÅ¡o patalpų sienos, lubos, langai, sanitariniai mazgai tvarkingi, kameros vėdinamos atidarius langus, kameros Å¡viesa sklinda iÅ¡ įrengtų Å¡viestuvų ir per langus.

Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kitÄ valstybės institucijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų buvo kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ ar atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. PareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovės atstovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog karÅ¡tu duÅ¡u turėjo galimybę pasinaudoti, tik vienÄ kartÄ per savaitę. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu  Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015)  44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) buvo numatyta, kad iÅ¡ užrakintų gyvenamųjų aukÅ¡tų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) iÅ¡leidžiami į valgyklÄ , duÅ¡Ä (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kÅ«rybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę) <...>.

PareiÅ¡kėjas neneigia, jog jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, todėl konstatuotina, kad teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u periodiÅ¡kumÄ , atsakovės atstovas nepažeidė. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat sieja su tuo, jog jam nebuvo taikoma jokia resocializacijos programa, socialinė reabilitacija. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, su kuriuo pareiÅ¡kėjas yra supažindintas.

Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su pataisos įstaigoje vykdomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis, jam iÅ¡aiÅ¡kinta dalyvavimo tvarka, patvirtina į bylÄ pateiktos Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenys. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2016 m. lapkričio 3 d. buvo sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos pataisos planas. IÅ¡ Marijampolės PN 2020 m. sausio 2 d. pažymos Nr. 55/04-75 matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo užsirašęs dalyvauti programoje „Relaksacija“, kuri vyko nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., tačiau užsiėmimus lankė nesistemingai.

Be to, pareiÅ¡kėjas bÅ«damas priskirtas drausmės grupei galėjo naudotis bibliotekos paslaugomis (vadovaujantis Marijampolės PN bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikais, nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpose, bibliotekos darbuotojai lankosi kamerose, keičia bei iÅ¡duoda knygas). Pažymėtina, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose yra nuteistojo teisė, bet ne pareiga, todėl norėdamas dalyvauti Å¡iose programose nuteistasis turi parodyti iniciatyvÄ , teikdamas atitinkamus praÅ¡ymus Marijampolės PN administracijai.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas teikė tokius praÅ¡ymus, o Marijampolės PN administracija atsisakė juos tenkinti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybės, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl socialinės reabilitacijos programų netaikymo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu jis patyrė neturtinę žalÄ dėl to, jog buvo laikomas kartu su narkotikus vartojančiais asmenimis. Tačiau pareiÅ¡kėjas konkrečių aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada ir kokioje kameroje buvo laikomas su narkotikus vartojančiais asmenimis, nenurodė kokie konkretÅ«s asmenys vartojo narkotikus, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl laikymo kartu su narkotikus vartojančiais asmenimis yra kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ .

Taigi, bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini deklaratyviais, todėl atmestini. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012). PareiÅ¡kėjas teigia, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , negali ramiai miegoti, sutriko visavertis gyvenimas.

Jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Marijampolės PN II Resocializacijos skyriaus 2022 m. birželio 10 d. pažyma Nr. 55/04-414 patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl gyvenimo sÄ lygų drausmės grupėje į psichologÄ nesikreipė. IÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. birželio 8 d. raÅ¡to Nr. S-2135 matyti, kad 2021 m. liepos 21 d. pareiÅ¡kėjas yra konsultuotas gydytojo psichiatro dėl miego sutrikimų, tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog minėtÄ miego sutrikimÄ tiesiogiai įtakojo kalinimo sÄ lygos Marijampolės PN.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti abstraktÅ«s teiginiai, jų nepagrindžiant, negali bÅ«ti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, nenustačius bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo P. P. (P. P.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Giedraitis