aae96f9c-bf81-488e-87ff-5a3bfec0ddeb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-12720-1089/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07408-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nutrilita“, D.

M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kustodija“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nutrilita“, D. M. 2016 m. spalio 26 d. sudarytÄ SusitarimÄ dėl atsiskaitymų Nr. S16/05 (toliau – ir Susitarimas), taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti bylos Å¡alis į padėtį, buvusiÄ iki Susitarimo sudarymo momento, priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Nutrilita“ 10 629,27 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir iÅ¡ atsakovų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. PareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kovė grindžia tokiais esminiais argumentais: 2.1. Pagal SusitarimÄ ieÅ¡kovė perleido atsakovui D. M. 10 629,27 Eur kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ savo debitorių – atsakovę UAB „Nutrilita“, o D. M. įgyto reikalavimo verte įskaitė ir sumažino savo kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovei. Toks sandoris pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teises. Susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimų įvykdymo terminai buvo pasibaigę.

Susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balanso įraÅ¡yto turto (7 885 486,71 Eur / 10 152 197 Eur). Taigi ieÅ¡kovė buvo nemoki. 2.2. Sudarius SusitarimÄ , sumažėjo kitų ieÅ¡kovės kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, o kartu suteikta pirmenybė atsakovui D. M.. Nebuvo jokio poreikio pasiraÅ¡yti SusitarimÄ . IeÅ¡kovė, sudaryma SusitarimÄ , turėjo žinoti, kad yra faktiÅ¡kai nemoki. IeÅ¡kovės 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo vieÅ¡ai prieinami, įmonės turtui taikytas ne vienas areÅ¡tas, taip pat įmonė turėjo skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo ir valstybės biudžetams.

Atsakovai turėjo suprasti, kad Susitarimas sukels ar sustiprins ieÅ¡kovės nemokumÄ . Tačiau atsakovai, nepasidomėję vieÅ¡ai prieinamais duomenimis apie ieÅ¡kovės turtinę padėtį, nepaisė kvalifikuotam Å«kio subjektui keliamų atidumo ir rÅ«pestingumo standartų. Taigi yra visos sÄ lygos SusitarimÄ pripažinti negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalį. 2.3. Susitarimas pažeidžia ir CK 6.9301 straipsnio nuostatas. BÅ«dama faktiÅ¡kai nemoki, ieÅ¡kovė pirmenybės tvarka atsiskaitė su penktos eilės kreditoriumi.

Tokiu būdu ieškovė nukrypo nuo atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

3. Atsakovai UAB „Nutrilita“ ir D. M. su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutinka, praÅ¡o jų netenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Savo pozicijÄ atsakovai grindžia tokiais esminiais atsikirtimais: 3.1. IeÅ¡kovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad, sudarant SusitarimÄ , įmonė buvo nemoki. Kartu su ieÅ¡kiniu pateikta ieÅ¡kovės pradelstų skolų kreditoriams ataskaita, sudaryta 2016 m. spalio 26 d. datai, yra antrinis dokumentas, atspindinis tik pirminius įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.

Be to, ataskaitÄ parengė ieÅ¡kovės bankroto administratorius, kuris turi prieÅ¡ingÄ nei atsakovai interesÄ . Nurodyta kelia abejonių ataskaitos patikimumu. Juolab, kad pagal Å¡iÄ ataskaitÄ 97 procentai ieÅ¡kovės trumpalaikių įsipareigojimų yra pradelsti, tačiau, viena vertus, bankroto bylos iÅ¡kėlimas įmonei inicijuotas praėjus daugiau kaip penkiem mėnesiams nuo Susitarimo sudarymo kreditoriaus, kuris neminimas ataskaitoje. 3.2. Vienintelis argumentas, kurie įrodinėjamas atsakovų nesÄ Å¾iningumas – tai jų pasyvumas nepasidomint ieÅ¡kovės veikla.

Ä®rodymų, kurie iÅ¡ties rodytų atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ (sÄ moningÄ siekį pakenkti ieÅ¡kovės kreditoriams), ieÅ¡kovė nepateikė. PasiÅ«lymas padengti skolÄ Ä¯skaitymo bÅ«du atsakovams nekėlė jokios nuostabos, nes tai yra įprasta praktika žemės Å«kio versle. AnalogiÅ¡kÄ užskaitÄ atsakovė UAB „Nutrilita“ su ieÅ¡kove buvo sudariusi ir anksčiau. Be to, ieÅ¡kovės bankroto administratorius galimai ginčija apie vienuolika kitų įskaitymo sandorių. Tokiais sandoriais ieÅ¡kovė siekė ne privilegijuoti kreditorius, bet padengti skolas.

Kita vertus, atsakovai neturėjo pareigos kreiptis į ieÅ¡kovę, kad pastaroji pateiktų visus duomenis apie savo įsipareigojimus. 3.3. Apie SusitarimÄ ieÅ¡kovės bankroto administratoriui turėjo tapti žinoma 2017 m. liepos mėn. Ä® teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi 2019 m. kovo 6 d., t. y. praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). 3.4. IeÅ¡kovės bankroto administratorius nepagrįstai teigia, kad įmonė turėjo laikytis CK 6.9301 straipsnio nuostatų.

Byloje nepateikta įrodymų apie ieÅ¡kovės 2016 m. spalio 26 d. turėtÄ grynųjų ir negrynųjų pinigų kiekį, taip pat įmonei pareikÅ¡tų reikalavimų apimtį. Antra vertus, Susitarimas nepatenka į CK 6.9301 straipsnio taikymo sritį. Nurodyto straipsnio nuostatos taikytinos tik grynaisiais ir (ar) negrynaisiais pinigais atliekamiems mokėjimams (atsiskaitymams). Ä®skaitymas prie tokių mokėjimų nepriskirtinas.

4. Dublike ieškovo nurodo, kad palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir atsikirsdama į atsakovų atsiliepime išdėstytus teiginius papildomai nurodo: 4.1. Pagal ieškovės 2015 metų balanso duomenis įmonė turėjo turto už 11 668 724 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 9 820 203 Eur, iš kurių trumpalaikiai – 8 795 619 Eur. O pagal 2016 m. spalio 1 d. balanso duomenis ieškovės turto vertė buvo 10 152 197 Eur, kai trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 077 128 Eur.

DidžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovės turto sudarė trumpalaikis turtas – 7 936 831 Eur. IeÅ¡kovės veikla buvo nuostolinga, taip pat įmonė buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo ir valstybės biudžetams. Be to, Susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovės turtui buvo taikyti areÅ¡tai, vykdomas skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas priverstine tvarka. Taigi ieÅ¡kovė, kai sudarė SusitarimÄ , buvo nemoki. 2016 m. spalio 26 d. ieÅ¡kovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ataskaita yra pagrįsta konkrečiais duomenimis.

Tai, kad ieškovė buvo nemoki jau 2016 m. pradžioje, patvirtina Šiaulių apygardos teismo išvados 2019 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-157-210/2019. 4.2. Atsakovai nepagrįstai nepasinaudojo viešai prieinama informacija apie ieškovės finansinę būklę. Atsakovai turėjo žinoti, kad Susitarimas pažeis kitų ieškovės kreditorių interesus ir teises. Juolab, kad ieškovė buvo skolinga aukštesnės eilės kreditoriams, įmonės turtui buvo taikyti areštai. 4.3.

Susitarimo kopijÄ ieÅ¡kovės bankroto administratorius gavo tik 2018 m. kovo mėn. Vadinasi, ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. 4.4. PasiraÅ¡ydama SusitarimÄ , ieÅ¡kovė buvo faktiÅ¡kai nemoki ir neturėjo pakankamai lėšų patenkinti visus kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus. Dėl to ieÅ¡kovė privalėjo atsiskaitymus vykdyti pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ tvarkÄ . Sudariusi SusitarimÄ , įmonė nurodytų reikalavimų nesilaikė. Atsakovų aiÅ¡kinimas, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos taikytinos iÅ¡imtinai tik mokėjimo, o ne piniginių prievolių įskaitymo sandoriams, prieÅ¡tarauja teismų formuojamai praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-183-790/2019).

5. Triplike nurodo, kad palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus atsikirtimus ir atsikirsdami į ieÅ¡kovės dublike iÅ¡dėstytus teiginius papildomai nurodo: 5.1. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovės per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų dydis 2016 m. spalio mėn. buvo artimas turto dydžiui, yra nereikÅ¡minga. IeÅ¡kovės atveju tai buvo įprasta situacija, kuri nerodė įmonės nemokumo. PanaÅ¡us ieÅ¡kovės trumpalaikių įsipareigojimų ir turto santykis buvo ir ankstesniais metais, tačiau tai netrukdė įmonei sėkmingai vystyti verslÄ .

Susitarimo sudarymo metu ieškovė nebuvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o skola valstybės biudžetui buvo tik 11 255,56 Eur. Vienas iš ieškovės minimų turto areštų buvo išregistruotas 2016 m. spalio 7 d., o didžiosios dalies kreditorių, kurių reikalavimų užtikrinimui taikyti areštai, reikalavimai nėra patvirtinti ieškovės bankroto byloje, t. y. jų reikalavimai buvo patenkinti. Ieškovės minima Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartyje padarytos išvados neturi prejudicinės galios.

Kartu su ieÅ¡kiniu taip pat nepateikti patikimi duomenys apie ieÅ¡kovės įsipareigojimus, kurie 2016 m. spalio mėn. buvo pradelsti. 5.2. Atsakovai, kai nutarė pasiraÅ¡yti SusitarimÄ , objektyviai negalėjo žinoti, kad ieÅ¡kovė gali bÅ«ti nemoki. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų nebuvo galima daryti tokios iÅ¡vados. 5.3. Vertinant, ar nėra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, neteisinga bÅ«tų remtis tik ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus tvirtinimu. Bankroto administratorius nesudarė dokumentų priėmimo-perdavimo akto.

Dėl to neigiamos įrodinėjimo pasekmės turi tekti ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos mėn. 5.4. Sprendžiant, ar Susitarimas prieštarauja CK 6.9301 straipsnio nuostatoms, svarbu tai, kad sudarant šį sandorį ieškovė nebuvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Kiti ieškovės minimi kreditoriai (UAB „Coface Credit Management Services“, UAB „Skolų valdymo partneris“, ITICON NV) nėra pareiškę reikalavimų ieškovės bankroto byloje.

Nors Susitarimo sudarymo metu buvo įregistruotas ieÅ¡kovei taikytas turto areÅ¡tas, kuriuo užtikrintas „ARKOP“ Sp. Z. o. o. reikalavimas, tačiau pastarasis kreditorius, kaip ir atsakovai, yra penktos eilės kreditorius. Ä®rodymų, kad nurodyto kreditoriaus reikalavimas bÅ«tų ankstesnis nei atsakovo D. M., byloje nėra. Kai pasirašė SusitarimÄ , ieÅ¡kovė buvo skolinga valstybės biudžetui 11 106,97 Eur, tačiau Å¡i skola atsirado tik aÅ¡tuonias dienas anksčiau nei sudarytas Susitarimas.

Be to, Susitarimo sudarymas leido ieÅ¡kovei tęsti veiklÄ . PrieÅ¡ingu atveju, atsakovas D. M. bÅ«tų kreipęsis į teismÄ . Taigi Susitarimo pripažinimas niekiniu dėl prieÅ¡taravimo CK 6.9301 straipsnio nuostatoms yra perteklinis ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovės minimi Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai nėra patikrinti kasacine tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a: II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir iÅ¡vados dėl jų teisinio vertinimo 6. Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų 2016 m. spalio 26 d. pasiraÅ¡ytÄ SusitarimÄ dėl atsiskaitymų Nr. S16/05 (I t., b. l. 14).

Nurodytu sandoriu įformintas triÅ¡alis tarpusavio įsipareigojimų padengimas, turintis įskaitymo ir reikalavimo teisių perleidimo požymių. PasiraÅ¡ydama SusitarimÄ , ieÅ¡kovė 10 629,27 Eur dydžio atsakovo D. M. reikalavimÄ patenkino faktiÅ¡kai perleidusi pastarajam savo reikalavimÄ Ä¯ tokio paties dydžio atsakovės UAB „Nutrilita“ įsiskolinimÄ . Kartu Susitarimu atliktas atsakovų tarpusavio reikalavimų įskaitymas 10 629,27 Eur sumai.

7. Susitarimu sukurta faktinė situacija, kai ieÅ¡kovė atsiskaitė su atsakovu D. M. perleidusi jam reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Nutrilita“, o atsakovai tarpusavyje atsiskaitė įskaitymo bÅ«du (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.130 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės bankroto administratoriaus vertinimu, toks sandoris yra negaliojantis remiantis dviem teisiniais pagrindais: CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip pažeidžiantis įmonės kreditorių teises ir CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip sudarytas nesilaikant imperatyvių CK 6.9301 straipsnio nuostatų. Anot ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus, Susitarimas pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus, nes ginčo sandoriu atsakovui D. M. suteikta nepagrįsta privilegija patenkinti savo reikalavimÄ anksčiau nei kitiems kreditoriams.

8. IeÅ¡kovės bankroto administratorius ir atsakovai laikosi skirtingos nuomonės dėl to, ar visos bÅ«tinosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos, taip pat dėl to, ar ginčo santykiai patenka į CK 6.9301 straipsnio taikymo sritį. Pagrindiniai byloje Å¡alių iÅ¡kelti teisės ir fakto klausimai yra glaudžiai susiję su tuo, ar ieÅ¡kovė, kai buvo pasiraÅ¡ytas Susitarimas, buvo faktiÅ¡kai nemoki, ar ne, taip pat su tuo, ar Susitarimo sudarymÄ gali pateisinti įprasta verslo logika, ir ar ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino.

9. Nagrinėjamoje ginčo situacijoje aktualu tai, kad skolininko faktinio nemokumo atveju, skolininko reikalavimo teisės įskaitymas ar kitokios formos skolininko turto perėmimas iÅ¡ esmės yra vieninteliai bÅ«dai kreditoriui patenkinti savo reikalavimÄ . Sudaręs tokį sandorį, kreditorius iÅ¡vengia įprastos skolininko bankroto atveju taikomos kreditorių reikalavimų tenkinimo procedÅ«ros, kai skolininko turtas tarp kreditorių dalinamas konkrečia įstatyme nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jų reikalavimų eiliÅ¡kumÄ , reikalavimų dydį bendroje skolininko įsipareigojimų sumoje. Taigi nurodyto pobÅ«džio sandorių sudarymas, jeigu skolininkas iÅ¡ tiesų yra nemokus, iÅ¡ dalies kertasi su vienu iÅ¡ esminių bankroto teisės principų: sÄ Å¾iningu ir proporcingu kreditorių reikalavimų patenkinimu pagal įstatyme nustatytas taisykles.

10. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatyme nenustatyta bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Taigi skolininkui iš esmės nėra draudžiama tenkinti konkrečių kreditorių reikalavimų. Tačiau tokiais atvejais svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015). Dėl to skolininkui, susidūrus su realiomis mokumo problemomis, kyla papildomų prievolių, susijusių su kreditorių interesų teisingos pusiausvyros užtikrinimu. O su nemokiu skolininku atsiskaitymo sandorį sudarantys kreditoriai atitinkamai turi būti ypatingai atsargūs ir rūpestingi, kad išvengtų kitų skolininko kreditorių interesų pažeidimo ir galimo vėlesnio atsiskaitymo sandorio ginčijimo.

11. Viena iÅ¡ priežasčių, kuriai esant, nemokaus skolininko atsiskaitymo su savo kreditoriumi sandoris gali bÅ«ti panaikintas actio Pauliana pagrindu, – tai nepagrįstas pirmenybės suteikimas vienam iÅ¡ kreditorių (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose actio Pauliana taikymo sÄ lygas, nėra apibrėžti kriterijai, remiantis kuriais turėtų bÅ«ti vertinama, ar atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi skolininkas nesuteikė jam nepagrįstos pirmenybės prieÅ¡ kitus kreditorius.

Tokie kriterijai yra suformuoti kasacinio teismo praktikoje. Kadangi skolininkas su kreditoriais gali atsiskaityti įvairia forma, t. y. tiek atlikdamas mokėjimus, tiek perleisdamas turimÄ turtÄ ar turtines teises, visais atvejais taikytini iÅ¡ esmės tie patys kriterijai. Pagrindinis iÅ¡ jų – skolininkas su kreditoriais atsiskaitymus turi vykdyti laikydamasi sutartyse su jais nustatytų prievolių įvykdymo terminų ir atlikti atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi atsiskaitymo eiliÅ¡kumo pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas.

12. Plėtodamas savo praktikÄ kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡skyręs, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. įmonės atsiskaitymus su kreditoriais turi vykdyti nepažeisdamos ir CK 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018, 43 punktas). Pritartina atsakovų atsikirtimams, kad CK 6.9301 straipsnis, atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir tikslus, tiesiogiai taikytinas tik mokėjimo sandoriams. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atsiskaitymų eilės negali bÅ«ti taikomos pagal analogijÄ kaip kriterijus vertinant, ar nėra vieno iÅ¡ actio Pauliana taikymo pagrindu, ir tais atvejais, kai skolininkas su kreditoriumi atsiskaitė ne mokėjimo, bet turto perleidimo sandoriu.

Dėl to Susitarimo galiojimo klausimas Å¡ioje byloje analizuotinas tik CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu. Actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos yra suformuluotos gausioje kasacinio teismo praktikoje. Ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų yra kilęs tik dėl kelių sÄ lygų buvimo. Atsižvelgiant į tai, pasisakytina iÅ¡skirtinai tik dėl ginčytinų bylos aspektų. Ar ieÅ¡kovė Susitarimo sudarymo dienÄ buvo faktiÅ¡kai nemoki? 13. CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos.

Nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad jai bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį.

Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018, 39 punktas).

14. Išanalizavus ieškovės pateiktus dokumentus, nustatyta, kad bankroto byla ieškovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi. Pagal 2015 m. gruodžio 31 d. sudaryto įmonės balanso – paskutinio pateikto Juridinių asmenų registrui, duomenis ieškovės turėto turto vertė 2015 metų pabaigoje buvo 11 668 724 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 9 820 203 Eur (I t., b. l. 23–25). Didžioji dalis įmonės turto buvo trumpalaikis – 7 936 831 Eur (3 046 922 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys). Atitinkamai didžioji dalis įsipareigojimų taip pat buvo trumpalaikiai ir mokėtini per vienerius metus – 8 795 619 Eur. Nurodyta leidžia teigti, kad jau 2015 metų pabaigoje įmonės įsipareigojimai viršijo daugiau nei pusę įmonės turto, apskaityto balanso, vertės (11 668 724 Eur / 9 820 203 Eur).

15. Tikslių duomenų, kaip toliau kito ieÅ¡kovės finansinė padėtis, byloje nepateikta. TÄ lėmė aplinkybė, kad buvęs ieÅ¡kovės vadovas, kaip galima spręsti iÅ¡ ieÅ¡kovės procesinių dokumentų turinio ir ieÅ¡kovės bankroto byloje buvusiam įmonės vadovui taikytų sankcijų, bankroto administratoriui iki Å¡iol nėra perdavęs visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Esant tokiai situacijai iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės faktinio nemokumo momento gali bÅ«ti padarytos tik remiantis iÅ¡vestiniais dokumentais – finansinėmis ataskaitomis, netiesioginiais įrodymais apie ieÅ¡kovės turto, kreditorių reikalavimų pokyčius, ir ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus, iÅ¡analizavus gautus dokumentus, parengtomis ataskaitomis.

Tokia situacija, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas nesiremti ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus parengtais dokumentais – visų pirma, 2016 m. spalio 26 d. klientų pradelstų skolų ataskaita. Ataskaitų parengimo aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti jų patikimumu, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad jos neturi jokios įrodomosios galios. Juolab, kad atsakovai neginčijo to, jog klientų pradelstų skolų ataskaitoje nurodyti ir kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti ieÅ¡kovės bankroto byloje.

Teisės aktuose nėra nustatyto draudimo juridinio asmens nemokumo faktÄ nustatinėti, be kita ko, remiantis netiesioginiais įrodymais. Antra vertus, byloje nėra objektyvaus pagrindo rinkti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos tirti. Tokio praÅ¡ymo atsakovai neteikė.

16. Pagal ieÅ¡kovės 2016 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ 2016 m. sausio 1 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. ieÅ¡kovė patyrė 268 913,23 Eur dydžio nuostolį (I t., b. l. 26). Remiantis 2016 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovės balanso duomenimis įmonės turėto turto vertė buvo 10 152 197 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 8 573 522 Eur, iÅ¡ jų iki metų pabaigos grÄ Å¾intinos skolos – 8 077 128 Eur (I t., b. l. 51–52). Remiantis 2016 m. spalio 26 d. Klientų pradelstų skolų ataskaita ieÅ¡kovės pradelsti įsipareigojimai, pasiraÅ¡ant SusitarimÄ , turėjo bÅ«ti 7 885 486,71 Eur. Pagal tokius duomenis įmonės pradelsti įsipareigojimai galėjo virÅ¡yti pusę įmonės turėto turto vertės, t. y. įmonė buvo faktinės nemokumo bÅ«klės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). TÄ patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai.

17. Kaip galima spręsti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. raÅ¡to Nr. (7.2)3-22999, ieÅ¡kovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo 2016 m. spalio mėn. iki įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla sistemingai augo (nuo 13 110,16 Eur iki 70 669,64 Eur (I t., b. l. 136–138). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ieÅ¡kovė jokių mokėjimų (įskaitant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ priverstine tvarka) nebevykdė nuo 2016 m. gruodžio 12 d. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 29 d. raÅ¡te Nr. (20.21-06)RMA-7577 nurodytus duomenis ieÅ¡kovės įsiskolinimas valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams faktiÅ¡kai pradėjo formuotis nuo 2016 m. spalio 18 d. (I t., b. l. 15-16).

18. Šio sprendimo 14 ir 16 punktuose jau buvo nurodyta, kad absoliuti dauguma ieškovės prievolių kreditoriams buvo trumpalaikio pobūdžio. Bendra įmonės skolų suma viršijo pusę įmonės turto vertės, apskaitytos balanse. Nuo 2016 m. spalio mėn. ieškovė faktiškai nebevykdė trečios eilės, kaip ji apibrėžta CK 6.9301 straipsnyje, prievolių. Ieškovės bankroto bylos iškėlimas inicijuotas 2017 m. balandžio 19 d., o jau 2017 m. gegužės 17 d. ieškovė pripažinta teisiškai nemokia.

Sprendžiant, ar yra pagrindas iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , ieÅ¡kovės vadovas įrodymų apie aktualiÄ Ä¯monės turimo turto vertę, jo sudėtį, įsipareigojimų apimtį bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ nagrinėjusiam teismui nepateikė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad, jeigu ieÅ¡kovės bÅ«tų buvusi moki, tokie duomenys teismui bÅ«tų buvę pateikti. Tokia įvykių eiga suponuoja, kad ieÅ¡kovė 2016 m. spalio mėn. turėjo susidurti su finansiniais sunkumais, dėl kurių masto nebepajėgė toliau sklandžiai vykdyti savo prievolių kreditoriams (CPK 185 straipsnis).

Finansinių sunkumų pobÅ«dis, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės turto ir įsipareigojimų struktÅ«rÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju traktuotinas kaip atitinkantis nemokumo požymius, t. y. labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė Susitarimo sudarymo metu buvo faktiÅ¡kai nemoki. Tai, kad atsakovė iÅ¡ dalies vykdė dalinius atsiskaitymus su atskirais kreditoriais (pvz., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) ir po 2016 m. spalio 26 d., nereiÅ¡kia, jog įmonė finansinė padėtis neatitiko nemokumo bÅ«klės požymių.

Nemokumas savaime nereiškia, kad įmonė apskritai nebevykdo veiklos ir negauna pajamų.

19. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovės bankroto byloje savo reikalavimus pareiÅ¡kė ženkliai mažesnis kreditorių skaičius, nei įmonė turėjo kreditorių 2016 metais, neturi jokio ryÅ¡io su ieÅ¡kovės nemokumo nustatymo momentu. Juridinio asmens kreditoriai savo nuožiÅ«ra priima sprendimÄ , ar reikÅ¡ti reikalavimus skolininko bankroto byloje, ar ne. Be to, atsakovai neįrodinėja, kad ieÅ¡kovė 2016 m. spalio mėn. ar vėliau turėjo pakankamai turto atsiskaityti su savo kreditoriais. PrieÅ¡ingai, kad atsiskaitytų su atsakovu D. M., ieÅ¡kovė pasirinko tokį teisinį institutÄ kaip reikalavimo perleidimas.

20. Atsikirsdami į ieÅ¡kovės argumentus, atsakovai taip pat akcentuoja aplinkybę, kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei į teismÄ vienas iÅ¡ įmonės kreditorių kreipėsi tik 2019 m. balandžio 17 d., t. y. praėjus beveik pusei metų nuo Susitarimo sudarymo. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimas inicijuotas praėjus pakankamai nedideliam laiko tarpui nuo Susitarimo pasiraÅ¡ymo. Tai, kad dauguma ieÅ¡kovės kreditorių nesiėmė aktyvių veiksmų anksčiau kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei, neturi jokios įrodomos reikÅ¡mės. Kreditoriai savo nuožiÅ«ra renkasi, kokiais bÅ«dais ir priemonėmis ginti savo teises, o atsiskaitymų vėlavimo toleravimas savaime nelemia iÅ¡vados, kad skolininkas (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė) buvo mokus CK 6.66 straipsnio taikymo prasme.

Ar Susitarimu buvo pažeistos kitų ieÅ¡kovės kreditorių teisės, o atsakovai, sudarydami SusitarimÄ , veikė sÄ Å¾iningai? 21. IeÅ¡kovės kreditorių teisių pažeidimas, kaip jau pasisakyta, Å¡ioje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje siejamas tik su viena aplinkybe – atsiskaitymo eiliÅ¡kumo nesilaikymu, t. y. nepagrįsto prioriteto suteikimu atsakovui D. M.. Ginčo dėl to, kad atsakovui D. M. perleista ekvivalentė reikalavimo teisė jo reikalavimo sumai, tarp bylos Å¡alių nėra. Taip pat ieÅ¡kovė byloje neįrodinėjo, kad tuo metu, kai buvo pasiraÅ¡ytas Susitarimas, ieÅ¡kovės prievolės įvykdymo atsakovui D.

M. terminas nebuvo pasibaigęs. Byloje taip pat nebuvo įrodinėjama, kad atsakovas D. M. reiÅ¡kė ieÅ¡kovei pretenzijas dėl vėlavimo atsiskaityti, o prievolių neįvykdymas jam galėjo sukelti realiÄ ir objektyviÄ grėsmę tolesnei ieÅ¡kovės veiklai, t. y. tokio Susitarimo sudarymÄ lėmė objektyvi verslo bÅ«tinybė (pvz., bÅ«tų buvęs nutrauktas įmonei „gyvybiÅ¡kai“ svarbių prekių tiekimas ar paslaugų teikimas ir pan.). Taigi praktiÅ¡kai byloje yra ginčijamas reikalavimo teisių perleidimo sandoris, kuris sudarytas su vienu iÅ¡ daugelio ieÅ¡kovės kreditorių.

Kita vertus, byloje ir nebuvo kvestionuojamas ieškovės reikalavimo pagrįstumas tuo aspektu, kad Susitarimas privalėjo būti sudarytas.

22. Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumÄ Ä¯monei, pagrįstÄ skolininko siekį iÅ¡vengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumÄ , atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).

23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai akcentuojama, kad jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu.

Kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktÅ«ra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

24. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, jeigu nebūtų buvęs sudarytas Susitarimas, ieškovė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nutrilita“ gautas pinigines lėšas, į kurias reikalavimo teisę perleido atsakovui D. M., būtų galėjusi panaudoti patenkinti pirmesnės eilės kreditorių ar proporcingai tos pačios eilės kreditorių reikalavimus. Vadinasi, Susitarimu sumažintos kitų ieškovės kreditorių galimybės bent dalimi patenkinti savo reikalavimus. Neabejotina, kad Susitarimo sudarymo metu ieškovė turėjo kitų kreditorių, kuriems prievolių įvykdymo terminai buvo pasibaigę (pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimas buvo didesnis nei Susitarimu perleisto reikalavimo suma (11 255,56 Eur / 10 629,27 Eur).

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad Susitarimas atitinka vienÄ iÅ¡ CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų požymių – bÅ«dama nemoki ieÅ¡kovė suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ įmonės kreditorių (atsakovui D. M.).

25. Nurodytai iÅ¡vadai aplinkybė, kad ieÅ¡kovės bankroto administratorius ginčija ir kitus įmonės sudarytus įskaitymo, reikalavimo teisių perleidimo sandorius, teisinės reikÅ¡mės neturi (tripliko 20 punktas). Sandorio negaliojimo pagal actio Pauliana klausimas analizuojamas tik pagal sandorio sudarymo metu buvusiÄ faktinę padėtį, o ne pagal hipotetinę padėtį, kuri galėtų bÅ«ti, jeigu bÅ«tų panaikinti kiti ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus ginčijami sandoriai.

26. Atsakovų teiginys, kad panašaus teisinio pobūdžio sandorių sudarymas buvo įprasta ieškovės praktika, neturi teisinės reikšmės sprendžiant, ar ieškovės reikalavimas pagrįstas. Visų pirma, atsakovų minimus su kitais kreditoriais sudarytus įskaitymo, reikalavimo teisių perleidimo sandorius ieškovė ginčija teismine tvarka. Antra, visi šie sandoriai, kaip galima spręsti Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, sudaryti 2016 metais, t. y. ieškovei tikėtinai esant nemokiai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Taigi jų sudarymo, kiek tai susiję su šia byla, negalima paaiškinti įprasta ieškovės verslo praktika. Juolab, kad vienintelis byloje pateiktas įrodymas, kad ieškovė ir anksčiau sudarinėjo panašius sandorius su atsakovais, tai 2011 m. gruodžio 30 d. tarp ieškovės, UAB „Danrava“ ir atsakovės UAB „Nutrilita“ pasirašytas Susitarimas dėl atsiskaitymų Nr. 11/005 (I t., b. l. 77). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad reikalavimo teisių perleidimo, įskaitymo sandoriai tarp ieškovės ir atsakovų ar kitų įmonės kreditorių iš tiesų buvo įprasta praktika.

Netgi jeigu būtų laikoma pagrįsta atsakovų versija, tai neturėtų teisinės reikšmės, nes nagrinėjamu atveju klausimas yra susijęs su tuo, ar tokio pobūdžio sandoriai galėjo būti toliau sudaromi ir vykdomi, kai ieškovei jau buvo faktiškai nemoki. Akivaizdu, kad ne, nes tokiu būdu apeinama bendra kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė.

27. Apibendrinant nurodytÄ , konstatuotina, kad Susitarimu buvo pažeistos kitų ieÅ¡kovės kreditorių teisės. Pažeidimas pasireiÅ¡kė – atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo nesilaikymu ir prioriteto suteikimu atsakovo D. M. interesams.

28. Atsakymas į klausimÄ , ar atsakovai, sudarydami SusitarimÄ , buvo sÄ Å¾iningi, yra neigiamas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai yra susiję asmenys: atsakovas D. M. yra (ir Susitarimo sudarymo metu buvo) atsakovės UAB „Nutrilita“ vadovas ir vienintelis akcininkas (I t., b. l. 128-133). Kaip galima spręsti iÅ¡ atsakovų atsikirtimų (pvz., atsiliepimo į ieÅ¡kinį 25 punktas), ieÅ¡kovę ir atsakovę UAB „Nutrilita“ siejo ilgamečiai tarpusavio bendradarbiavimo verslo srityje ryÅ¡iai.

Taigi atsakovams turėjo bÅ«ti žinoma apie ieÅ¡kovės mokumo situacijÄ . Byloje nepateikta jokių duomenų, kad, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant SusitarimÄ , atsakovai bÅ«tų teiravęsi ieÅ¡kovės, ar reikalavimo teisių perleidimas iÅ¡ tiesų yra vienintelis bÅ«das įmonei atsiskaityti su atsakovu D. M.. PrieÅ¡ingai, atsakovai pripažino, kad tokios informacijos nerinko (pvz., atsiliepimo į ieÅ¡kinį 26 punktas). Byloje nėra ginčo, kad Susitarimo sudarymo metu vieÅ¡ai buvo prieinamos tik 2015 metų ieÅ¡kovės finansinės ataskaitos.

Vis dėlto atsakovams, kaip rÅ«pestingiems ir apdairiems asmenims, turėjo kilti abejonių dėl to, kokia buvo ieÅ¡kovės finansinė padėtis 2016 m. IV ketv. pradžioje. Abejonę turėjo sukelti ieÅ¡kovės delsimas atsiskaityti su atsakovu D. M., taip pat reguliarÅ«s ir sistemingi įmonės įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo ir valstybės biudžetams (I t., b. l. 15-16, 136-138), pasirinktas jų tarpusavio praktikoje neįprastas atsiskaitymo bÅ«das. Pritartina atsakovų teiginiui, kad negalima jiems perkelti pareigos, prieÅ¡ priimant sprendimÄ pasiraÅ¡yti SusitarimÄ , visapusiÅ¡kai analizuoti ieÅ¡kovės finansinę padėtį.

Tačiau ilgamečiai bylos Å¡alių tarpusavio verslo ryÅ¡iai yra papildoma aplinkybė, kuri sudaro pagrindÄ pripažinti, kad atsakovams neturėjo bÅ«ti staigmena faktas, jog ieÅ¡kovei gana per trumpÄ laikÄ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Dėl to Susitarimo sudarymas tikėtina, kad buvo vienintelis bÅ«das atsakovui D. M. gauti viso savo reikalavimo patenkinimÄ (CPK 185 straipsnis). Ar ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti? 29. Gindamiesi nuo ieÅ¡kovės reikalavimo, atsakovai teigia, kad įmonė yra praleidusi sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Bankroto administratorius turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius, pareikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį, per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris skaičiuojamas nuo dienos, kai administratorius sužinojo apie ginčijamÄ sandorį, t. y. nuo dokumentų apie sandorio sudarymÄ gavimo dienos.

30. IeÅ¡kinio senaties skaičiavimo pradžios momento nustatymui esminę reikÅ¡mę turi faktiniai duomenys apie tai, kada ieÅ¡kovės bankroto administratoriui buvęs įmonės vadovas galėjo perduoti SusitarimÄ . Bylos Å¡alys iÅ¡kėlė dvi versijas, kada galėjo įvykti nurodytas faktas: 2017 m. liepos mėn. arba 2018 m. liepos mėn. IeÅ¡kovės bankroto administratoriaus 2019 m. vasario 28 d. praneÅ¡ime „Dėl BUAB „Kustodija“ dokumentų perdavimo“ nurodyta, kad ieÅ¡kovės vadovas bankroto administratoriui 2017 m. liepos-rugsėjo mėn. atvežė dokumentus, parengtus 2012-2015 metais (I t., b. l. 134-135).

Šiame rašte taip pat nurodyta, kad kitus dokumentus, įmonės vadovas ieškovės bankroto administratoriui perdavė 2018 m. kovo mėn. Remiantis tokia informacija, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog ieškovės bankroto administratoriui Susitarimas buvo perduotas 2018 m. kovo mėn. Dėl to negalima pritarti atsakovų pozicijai, kad ieškinio senaties termino pradžia reikėtų laikyti 2017 m. liepos mėn.

31. IeÅ¡kovės bankroto administratorius ir buvęs įmonės vadovas nepasirašė perduodamų dokumentų priėmimo-perdavimo aktų (bent tokių dokumentų nepateikta į bylÄ ). Tačiau Å¡is faktas negali bÅ«ti prielaida ieÅ¡kovei taikyti atsakovų minimas neigiamas teisines pasekmes (pvz., tripliko 28 punktas). Siekdami pagrįsti savo atsikirtimÄ , atsakovai turėjo teisę praÅ¡yti kaip liudytojÄ byloje apklausti buvusį ieÅ¡kovės vadovÄ V. R.. Dėl to laikytina, kad atsakovai dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo iÅ¡kėlė tik konkrečiais faktais nepagrįstas prielaidas.

32. Apibendrinant nurodytÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino ginčyti SusitarimÄ actio Pauliana pagrindu. Dėl kitų argumentų ir bylos procesinės baigties.

33. Pripažinus, kad egzistuoja atsakovų ginčytos CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos, tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas ir Susitarimas pripažįstamas negaliojančiu nuo sudarymo momentu. Kaip sandorio negaliojimo pasekmė, taikoma restitucija – sandorio Å¡alys grÄ Å¾inamos į padėtį, buvusiÄ iki Susitarimo sudarymo, t. y. ieÅ¡kovei grįžta 10 629,27 Eur dydžio reikalavimo teisė į atsakovę UAB „Nutrilita“, atsakovui D. M. reikalavimo teisė tokiai pačiai sumai į ieÅ¡kovę (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

34. Atsakovės UAB „Nutrilita“ prievolės ieÅ¡kovei įvykdymo terminas yra suėjęs, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Nutrilita“ priteisiamas 10 629,27 Eur įsiskolinimas (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės reikalavimas kyla iÅ¡ dviejų verslininkų sudaryto sandorio, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Nutrilita“ už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo (2019 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

35. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteisiamas 319 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

36. IeÅ¡kovė pateikė dokumentus, kurie patvirtinta, kad įmonė advokatui už pastarojo suteiktÄ teisinę pagalbÄ (parengtas ieÅ¡kinys ir dublikas) sumokėjo 2 299 Eur (II t., b. l. 98–99). Ä®vertinus ieÅ¡kovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, ginčo pobÅ«dį, faktÄ , kad byloje nebuvo keliami iÅ¡skirtiniai fakto ir (ar) teisės aiÅ¡kinimo klausimai, taip pat aplinkybę, kad advokatas ieÅ¡kovei teisinę pagalbÄ teikia ne vienoje iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje byloje, kurioje ginčijami kiti ieÅ¡kovės sudaryti sandoriai, nurodyta iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma pagrįsta laikytina 2 000 Eur sumos dalyje (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Dėl to ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 2 000 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento tarp ieÅ¡kovės BUAB „Kustodija“, atsakovų UAB „Nutrilita“ ir D. M. 2016 m. spalio 26 d. pasiraÅ¡ytÄ SusitarimÄ dėl atsiskaitymų Nr. S16/05 ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti bylos Å¡alis į padėtį, buvusiÄ iki 2016 m. spalio 26 d.

Susitarimo dėl atsiskaitymų Nr. S16/05 sudarymo. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Nutrilita“ ieÅ¡kovei BUAB „Kustodija“ 10 629,27 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dvideÅ¡imt devynių eurų ir 27 ct) skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo (2019 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 000 Eur (tÅ«kstančio eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti ieÅ¡kovei BUAB „Kustodija“ iÅ¡ atsakovo D.

M. 1 000 Eur (tÅ«kstančio eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų D. M. ir UAB „Nutrilita“ 319 Eur (trijų Å¡imtų devyniolikos eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Linas Virkutis