aae87c68-1885-4ad2-a306-9e82be49178a · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1517-460/2012Teisėja Giedrė Seselskytė                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-16033-2011-8)Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8; 121.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, dalyvaujant ieškovui A.

S., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Jovitai Usonytei, atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovei Astai Monstavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-164-613/2012 pagal ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir iÅ¡mokų priteisimo bei ieÅ¡kovo (apelianto) A. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , priteisti neturtinę žalÄ â€“ 15 000 Lt, parengiamojo posėdžio metu patikslino reikalavimÄ atsisakydamas nuo reikalavimo priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Nurodė procesiniame dokumente bei bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad nuo 1987 m. sausio 4 d. dirbo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre orkestro artistu. 2011 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo 2011 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. P1-339 buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (235 str. 2 d. 8 p.). IeÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas bei atlyginimas. IeÅ¡kovo atleidimas yra neteisėtas. Atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. – pati griežčiausia drausminė nuobauda, taikoma už darbo drausmės pažeidimÄ , kai yra Å¡ių juridinių faktų sudėtis, tai yra faktas, kad darbuotojas yra Å¡iurkščiai pažeidęs darbo pareigas ir darbdavio iniciatyva nutraukti darbo sutartį.

Tačiau ieÅ¡kovo veiksmuose nebuvo vieno iÅ¡ esminių elementų, kad tai yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. IeÅ¡kovas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbo nuo 1987 sausio 1 d., pavestÄ darbÄ atlikdavo sÄ Å¾iningai, drausminių nuobaudų neturėjo. Darbdavys R. K. 2011-09-09 raÅ¡tu Nr. R3-545 pareikalavo pasiaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovas spektaklio metu neva buvo pastebėtas neblaivus, atsisakė vykti į sveikatos priežiÅ«ros centrÄ dėl blaivumo nustatymo bei pasiraÅ¡yti nuÅ¡alinimo nuo darbo aktÄ .

IeÅ¡kovas A. S. 2011 m. spalio 20 d. raÅ¡tu darbdaviui paaiÅ¡kino, kad dėl pastaruoju metu jį apnikusių sveikatos problemų (nervinio Å¡oko, depresijos, pervargimo), jo elgesys darbo metu darbdaviui galėjo pasirodyti keistas. Dėl darbdavio įvardyto konkretaus atvejo, ieÅ¡kovo neblaivumo darbo vietoje, kai ieÅ¡kovas buvo trumpam praradęs sÄ monę, bÅ«damas ne medikas, to paaiÅ¡kinti negalėjo. IeÅ¡kovas buvo blaivus. IeÅ¡kovas net nežinojo apie jam suraÅ¡ytÄ aktÄ ar darbdavio reikalavimÄ pasitikrinti blaivumÄ .

Atsakovas surašė aktÄ bei pasitelkė pagalbon jam pavaldžius ir lojalius asmenis, kurie turėjo raÅ¡tu liudyti darbdavio naudai, kad ieÅ¡kovas darbo vietoje yra neblaivus. Labai keista ir įtartina pasirodė ieÅ¡kovo įstaigos vadovybės reakcija tuo metu, kai ieÅ¡kovas blogai pasijautė darbe. Darbdavys kitos priežasties nei girtumas net nebandė teoriÅ¡kai įžvelgti ar ieÅ¡koti. Niekas iÅ¡ tuo metu buvusių administracijos atstovų net nebandė ieÅ¡kovui iÅ¡kviesti greitosios medicininės pagalbos ar nugabenti į ligoninę.

Darbdavio R. K. žinia iÅ¡kviesti policijos darbuotojai pasirodė žmoniÅ¡kesni ir paleido ieÅ¡kovÄ nenustatę jokio administracinės teisės pažeidimo ar chuliganizmo atvejo. IeÅ¡kovas yra Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungos narys. Atsakovas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo ar kitos drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovui į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinę sÄ jungÄ nesikreipė ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su ieÅ¡kovu darbo santykius. IeÅ¡kovo manymu, toks atsakovo elgesys yra tiesiogiai susijęs su nepalankiu požiÅ«riu į ieÅ¡kovÄ .

IeÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo metu ir po Å¡io įvykio jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pateikė atsiliepimÄ , nurodė bei bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. 2011 m. rugpjūčio 28 d. teatre nevyko jokie gamybiniai procesai, galintys sukelti darbuotojų apsvaigimÄ . TÄ dienÄ teatre vyko spektaklio „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ premjera, kurioje dalyvavo ir ieÅ¡kovas. Po pirmojo spektaklio veiksmo pertraukos metu vyr. dirigentas D.

P. informavo teatro vadovo pavaduotojÄ R. V., kad orkestro muzikantas A. S. neatlieka savo funkcijų, miega darbo vietoje. IeÅ¡kovas buvo iÅ¡kviestas į dirigentų kambarį pasiaiÅ¡kinti. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo ir ramstė sienas, buvo aktyvus ir piktas. Paklaustas, kodėl miega savo darbo vietoje, jis tik mosikavo rankomis ir garsiai, neriÅ¡lia kalba aiÅ¡kino, kad viskas yra gerai. ParaÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu atsisakė. IÅ¡ ieÅ¡kovo elgesio ir nuo jo sklindančio alkoholio kvapo buvo nustatyta, kad jis yra neblaivus, todėl jam buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti neblaivumÄ teatre esančiu alkoholio matuokliu, tačiau jis tai atsisakė daryti.

Tada pasiÅ«lyta nuvežti ieÅ¡kovÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , tačiau ir tai daryti ieÅ¡kovas atsisakė. A. S. buvo paaiÅ¡kinta, kad jis pats gali nuvykti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ pasitikrinti neblaivumÄ , ir jam buvo įteiktas siuntimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. IeÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo darbo, bet jis nepaliko teatro patalpų ir vis veržėsi į orkestro duobę motyvuodamas, kad jis gali groti. IeÅ¡kovui nerimstant buvo iÅ¡kviesta policija ir pareigÅ«nų pagalba A.

S. buvo iÅ¡vesdintas iÅ¡ teatro patalpų. Pažymėtina, kad aiÅ¡kiai buvo matyti, kad ieÅ¡kovas buvo neblaivus, todėl darbdavys neturėjo jokio pagrindo ieÅ¡koti kitos priežasties, kaip teigia ieÅ¡kovas, nes kitokių nusiskundimų sveikata ieÅ¡kovas nenurodė tuo metu. Toks ieÅ¡kovo elgesys laikytinas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. 2011-08-28 ieÅ¡kovas dėl neblaivumo buvo nuÅ¡alintas nuo darbo. Buvo suraÅ¡ytas nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktas Nr. R5-1078, kuriame nurodomi darbuotojo požymiai bei užfiksuota, kad darbuotojas atsisako pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , atsisako medicininės priežiÅ«ros atlikimo, atsisako vykti į asmeninės sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ darbdavio transportu bei tai, kad jam buvo įteiktas siuntimas dėl neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , suraÅ¡ytas aktas Nr. R5-1077, kuriame iÅ¡dėstyta susidariusi situacija bei 2011-08-29 pateiktas tarnybinis praneÅ¡imas teatro vadovui Nr. R5-1079.

Aktai suraÅ¡yti dalyvaujant trims teatro darbuotojams: teatro pavaduotojai menui R. V., teatro vadovo padėjėjui R. B., orkestro inspektoriui I. P., kurie yra tiesiogiai atsakingi už spektaklio kokybę. Todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad atsakovas pasitelkė pagalbon jam pavaldžius ir lojalius asmenis, kurie turėjo liudyti darbdavio naudai, yra nesÄ Å¾iningas, neteisingas, bet ir žeminantis teatro darbuotojus. IeÅ¡kovas, pasiÅ«lius jį nuvežti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , Å¡io pasiÅ«lymo atsisakė ir sveikatos problemomis nesiskundė.

Atsakovo nuomone, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui skirta pagrįstai, laikantis įstatyme numatytų reikalavimų ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, todėl yra teisėta, o ieškovo reikalavimas nepagrįstas, neteisėtas ir atmestinas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-02 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog surinkta ir ištirta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas A. S. 2011 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre spektaklio „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ premjeros metu savo darbo vietoje orkestro ložėje buvo neblaivus ir todėl negalėjo atlikti savo darbo funkcijų, dėl to buvo nušalintas nuo darbo.

IeÅ¡kovo buvimÄ neblaiviam darbo metu laikė Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Manė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui skirta pagrįstai.Apeliaciniu skundu apeliantas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo praÅ¡o jo ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog neva visi liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovas minėtÄ dienÄ buvo neblaivus.

MinėtÄ faktÄ teismui nurodė tik tie atsakovo darbuotojai, kurie yra lojalÅ«s darbdaviui ir dirba vadovaujamÄ darbÄ , kurį dėl savo nelojalumo darbdaviui teisme gali darbÄ prarasti, todėl jų parodymai laikytini subjektyviais. Liudytojas V. L. nurodė prieÅ¡ingai, bÅ«tent, kad minėtÄ dienÄ , t. y. 2011 m. rugpjūčio 28 d., apeliantui buvo blogai su sveikata, kad jis blogai pasijuto po pirmos koncerto dalies, o ir apskritai grojant su pučiamuoju instrumentu nuo pÅ«timo gali atsirasti galvos svaigimas, kurį dar padidinti galėjo hipertenzinė liga, nes kiekvienam įpÅ«timui yra reikalinga nemažai jėgos.

Liudytojas D. Z., dirbantis dirigentu, nurodė, jog žino, kad apeliantas turi sveikatos problemų, dėl kurių kartais praÅ¡ydavo atidėti repeticijas, tačiau niekada per 30 darbo metų teatre nebuvo apelianto pastebėjęs neblaivaus darbe. Atitinkamai vertina liudytojo A. K. parodymus, kuris nurodė, jog apeliantui atvykus į teatrÄ , teatro vadovas iÅ¡kart jam nurodė, jog neva apeliantas yra neblaivus, tokiu bÅ«du suformuodamas iÅ¡ankstinę Å¡io liudytojo nuomonę. Todėl vėliau apelianto nekoordinuotus veiksmus ir svyravimÄ jau palaikė kaip neblaivumo požymį.

Atitinkamai kritiÅ¡kai vertina liudytojų R. V. – teatro vadovo pavaduotojos menui, R. B. – teatro vadovo padėjėjo pastatymams ir eksploatacijai, I. P. – orkestro inspektoriaus parodymus, jie užima vadovaujamas pareigas, yra labai lojalÅ«s dabartiniam meno vadovui ir yra labai suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi apelianto nenaudai. Pažymėjo, jog 2011-08-28 jam buvo sveikatos pablogėjimas, dar prieÅ¡ spektaklį pasijuto blogiau, tačiau galvojo, jog pavyks groti visÄ koncertÄ , tačiau koncerto metu pajuto, kaip kyla kraujospÅ«dis, bÅ«nant ložėje (orkestro duobėje) jam pradėjo trÅ«kti deguonies.

Po pirmos dalies koncerto dėl silpnumo iÅ¡ orkestro duobės neišėjo, o sėdėjo atsilošęs ir užmerkęs akis, tikėdamasis, jog ramiai pabuvus sveikata pagerės, tačiau bÅ«tent dėl tokios jo bÅ«senos suklaidintas dirigentas D. P. ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog apeliantas neva yra apsvaigęs nuo alkoholio. Tuomet ir buvo iÅ¡kviestas į dirigento kabinetÄ , kur teatro direktorius ir pavaduotojas jam liepė pÅ«sti į alkotesterį, visiÅ¡kai nesigilindami į apelianto bÅ«senos priežastis.

Tokius jų veiksmus, bÅ«damas sunkios sveikatos bÅ«senos apeliantas tik palaikė kaip įžeidimÄ ir atsisakė pÅ«sti į alkotesterį, tuo labiau, kad dėl silpnumo jis tam visiÅ¡kai neturėjo jėgų, o ir buvo priblokÅ¡tas tokio vadovybės Å¡iurkÅ¡taus požiÅ«rio. Vietoj to, kad pasidomėtų, kas atsitiko jų darbuotojo sveikatai, ir reikalui esant iÅ¡kviestų medikus, vadovai jam esant beveik bejėgiÅ¡kos bÅ«senos, kai neturėjo jėgų logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti savo sveikatos bÅ«klės, puolė daryti jam spaudimÄ dėl neva neblaivumo.

Vėliau liepė pasiraÅ¡yti aktÄ , jog yra darbe neblaivus, dėl to jis kategoriÅ¡kai nesutiko ir nedelsiant buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Atkreipia dėmesį, kad pagal jo pateiktÄ teismui iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų yra matyti, jog jis ligoninės stacionare kas kelerius metus gydėsi nuo simptominės hipertenzijos ir kraujavimo iÅ¡ nosies jau nuo 1991 m., tai patvirtina jo ligos pavojingumÄ , dėl Å¡ios ligos yra dispancerizuotas gydymo įstaigoje. Be to, jeigu policijos pareigÅ«nams bÅ«tų kilę abejonių dėl apelianto neblaivumo, jie bÅ«tų patikrinę jo neblaivumÄ alkotesteriu, surašę siuntimÄ arba nuvežę į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros bei surašę administracinio teisės pažeidimo protokolÄ bei bÅ«tų buvęs atitinkamai nubaustas administracine tvarka.

Tačiau, kadangi pareigÅ«nams nekilo įtarimo dėl jo neblaivumo, kadangi jis ir nebuvo neblaivus, todėl pareigÅ«nai ir nesiėmė anksčiau nurodytų veiksmų, remdamiesi vien tik žodiniu teatro vadovo paaiÅ¡kinimu, jog neva jis yra neblaivus. Atsakovas nėra numatęs alkotesteriu neblaivumo nustatymo tvarkos jokiame lokaliniame teisės akte, minėta tvarka nėra nustatyta ir kolektyvinėje sutartyje, nes Å¡ios sutarties ir taip niekaip nepavyksta sudaryti. Konstatuoti neblaivumo faktÄ galima tik tada, kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka turimų įrodymų.

Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad jie vieni kitiems neprieÅ¡tarauja ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl įrodinėjamo fakto buvimo. Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 177 straipsnyje. Kadangi dėl jau susiformavusio atsakovo neigiamo požiÅ«rio į apeliantÄ jam bus sudarytos labai nepalankios sÄ lygos dirbti atsakovo darbovietėje ir toliau bus daromas psichologinis spaudimas, todėl tokiu atveju apeliantui netaikytinas grÄ Å¾inimas į ankstesnę darbovietę, o priteistinas kompensacijos iÅ¡mokėjimas.Atsakovas teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apelianto apeliacinį skundÄ .

Juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, nes bylos nagrinėjimo metu teismas atidžiai, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kino visas faktines bylos aplinkybes, susijusias su apelianto darbo sutarties nutraukimu. Priimdamas sprendimÄ teismas vadovavosi byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, paties apelianto parodymais, atsakovo paaiÅ¡kinimais bei liudininkų parodymais ir pagrįstai atmetė apelianto reikalavimus.Teismo posėdžio metu apeliantas bei jo atstovė reikalavimus palaikė.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Bylos duomenimis nustatyta, jog yra pateiktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojos menui R.

V. 2011-08-28 tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad į R. V. po premjerinio spektaklio „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ pirmojo veiksmo kreipėsi dirigentas D. P. dėl orkestro muzikanto A. S. keisto elgesio orkestro ložėje, anot dirigento, minėtas atlikėjas buvo neblaivus ir dėl to negalėjo atlikti savo funkcijų (miegojo darbo vietoje spektaklio metu). Per pertraukÄ A. S. buvo iÅ¡kviestas į patikrinimÄ dirigentų kambaryje. Jame dalyvavo teatro vadovo padėjėjas pastatymams R.

B. bei orkestro inspektorius I. P.. Atlikėjas atsisakė bÅ«ti tikrinamas alkotesteriu, taip pat atsisakė vykti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ bei pasiraÅ¡yti nuÅ¡alinimo nuo darbo aktÄ (b. l. 27). Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 2011-08-28 priėmė nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar pasvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktÄ Nr. R3-1078, kuriuo A. S. nuÅ¡alintas nuo darbo, akte nurodyti požymiai, dėl kurių A. S. įtartas esantis neblaivus, o bÅ«tent iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai, bei nurodyta, kad A.

S. atsisakė bÅ«ti patikrintas alkotesteriu, atsisakė pateikti paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu (b. l. 28–29). Å ias aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai R. B., I. P. bei A. K.. DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas darbo drausmės pažeidimas – kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – įstatyme priskiriamas prie Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų, suteikiančių darbdaviui teisę skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo iÅ¡ anksto apie tai neįspėjus.

Neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. DK nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo neblaivumo fakto teismas nurodytų klausimų sprendimui gali automatiškai taikyti kitų sričių teisės aktus. Pagal DK įtvirtintas principines darbo santykių reglamentavimo nuostatas, darbo santykiams prioritetiškai turi būti taikomos DK normos, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai darbo santykiams gali būti taikomi tik pagal DK nustatytas ribas ir nepažeidžiant darbo teisės principų (DK 1, 3, 4 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu NR. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, skirtos įgyvendinti nutarime nurodytiems vieÅ¡osios teisės aktams (Alkoholio kontrolės įstatymui, ATPK, ir kt.), bet nereglamentuoja darbo santykių, todėl Å¡iame teisės akte įtvirtinta neblaivumo sÄ voka ir nustatymo tvarka tiesiogiai netaikytina nustatinėjant DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui reikÅ¡mingÄ darbuotojo neblaivumo bÅ«senÄ .

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktÄ darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis prieinamomis priemonėmis ir tvarka. Ä®rodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali bÅ«ti tiek medicinos iÅ¡vados, tiek tam tikri tÄ dienÄ darbe suraÅ¡yti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo bÅ«klę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje G.

K. R. v. 641-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-93/2011). Teisme sprendžiant darbo ginčus taikomos bendrosios civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ (CPK 176–224 straipsniai), darbuotojo neblaivumo faktÄ pagrindžiantys įrodymai turi bÅ«ti vertinami laikantis įrodymų leistinumo, visapusiÅ¡kumo, pakankamumo ir kt. principų. Aktuali ir darbo bylose įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, suformuota kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje R.

G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. UAB „ Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl jo neblaivumo fakto, tačiau jo pateikti argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad, nustatydamas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas.

Apeliantas teigia, kad tÄ dienÄ jo sveikatos bÅ«klė buvo itin sunki dėl simptominės hipertenzijos. Apeliantas teigia ir tai, kad vietoj to, kad pasidomėtų, kas atsitiko jo sveikatai, ir reikalui esant iÅ¡kviestų medikus, vadovai jam esant beveik bejėgiÅ¡kos bÅ«senos puolė daryti jam spaudimÄ dėl neva neblaivumo. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, jog apelianto 2011-09-09 reikalavime buvo praÅ¡oma paaiÅ¡kinti, kodėl atsisakė bÅ«ti patikrintas alkotesteriu bei atsisakė vykti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (b. l. 9).

PaaiÅ¡kinime apeliantas visa tai neigia ir priekaiÅ¡tauja, kad į darbovietę nebuvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba (b. l. 10). Tačiau apeliantas ne tik tÄ dienÄ , bet ir artimiausiÄ savaitę į medikus dėl ligos nesikreipė (b. l. 98) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Apeliantas apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria savo sveikatos bÅ«klės apraÅ¡ymui, tačiau iÅ¡ gydytojų nepateikė jokių duomenų apie jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ bei to priežastis, jis nepateikė jokių įrodymų apie bÅ«dingus jo ligos požymius, kurių pagrindu bÅ«tų galima manyti, kad ligos simptomai yra labai panaÅ¡Å«s į neblaivaus žmogaus požymius (CPK 178 straipsnis).

PrieÅ¡ingai, vietoje to, kad apeliantas iÅ¡sklaidytų visas abejones, atsisakė bÅ«ti patikrintas alkotesteriu, nepateikė paaiÅ¡kinimo raÅ¡tu (b. l. 28), pats nenuvyko į gydymo įstaigÄ pasitikrinti sveikatos ir blaivumo. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo D. Z. parodymai negali bÅ«ti vertinami ir nagrinėjamam ginčui reikÅ¡mės neturi, nes jis tÄ dienÄ teatre nebuvo ir pakomentuoti susidariusios situacijos negalėjo. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad apeliantas buvo akivaizdžiai neblaivus. jis svirduliavo ir nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Å io liudytojo parodymais nėra pagrindo abejoti, nes jis yra VPK pareigÅ«nas ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jo parodymai turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (b. l. 118). Teisėjų kolegija ypatingai atkreipia dėmesį, kad pats apeliantas pirmosios instancijos teisme vis dėlto paaiÅ¡kino, kodėl nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis teigė, „kadangi iÅ¡vakarėse 2011-08-27 vartojau alkoholį, tai galėjo alkoholio kvapas bÅ«ti ir 2011-08-28, bet girtas nebuvau“ (b. l. 121).

Taigi apeliantas ir pats nurodo, jog nuo jo galėjo sklisti alkoholio kvapas. Liudytojai R. V., R. B. ir 1. P. taip pat patvirtino aplinkybes, kad tÄ dienÄ darbe apeliantas buvo neblaivus. Apelianto teiginiai, kad Å¡ie darbuotojai yra labai lojalÅ«s dabartiniam meno vadovui ir yra labai suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi jo nenaudai, yra deklaratyvÅ«s, neparemti jokiais įrodymais, todėl visiÅ¡kai nepagrįsti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Minėti liudytojai surašė NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktÄ ir kitus dokumentus vykdydami savo darbo funkcijas, nes pagal užimamas pareigas jie atsakingi už spektaklių pastatymus, jų priežiÅ«rÄ bei darbo drausmę renginių metu, be to, R.

B. ir 1. P. yra nuolatines neblaivumo darbe prevencijos komisijos nariai (b. l. 157–158) (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog apeliantas darbo metu buvo neblaivus, tÄ rodo visos Å¡ios aplinkybės ir įrodymai:

1) nuo apelianto sklido alkoholio kvapas, kad taip galėjo būti, jis pripažino pats;

2) pasitikrinti alkotesteriu atsisakė;

3) raštu pasiaiškinti atsisakė;

4) vykti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ darbdavio transportu pasitikrinti dėl neblaivumo atsisakė;

5) pats vykti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ pasitikrinti dėl neblaivumo atsisakė;

6) policijos pareigūnai apeliantui pasiūlė palikti teatro patalpas (b. l. 30);

7) duomenų iÅ¡ gydymo įstaigos, kad 2012-08-28 ar tuoj po to apeliantas turėjo sveikatos problemų, nepateikė. Todėl apelianto argumentai, kad dėl sveikatos bÅ«klės galėjo atrodyti neblaivus, visiÅ¡kai nepagristi, be to, iÅ¡dėstytų aplinkybių apeliantas nepaneigė nei teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ar teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad apelianto argumentas, kad jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 4112 straipsnį ir pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį nebuvo nubaustas administracine tvarka, negali bÅ«ti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, kad jis darbe buvo blaivus.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog 2011-09-09 Reikalavimas pasiaiÅ¡kinti apeliantui buvo įteiktas tik 2011-10-18, nes jis nuo 2011-08-30 iki 2011-09-12 atostogavo, nuo 2011-09-12 iki 2011-10-14 turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ (b. l. 97–99), todėl anksčiau įteikti reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti darbdavys neturėjo galimybės, o kaip jau buvo minėta anksčiau, pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ 2011-08-28 apeliantas atsisakė.

Vadovaujantis DK 241 straipsnio 1 dalimi, laikas, kai darbuotojas atostogavo arba nebuvo darbe dėl ligos, į drausmines nuobaudos skyrimo terminÄ neįskaitomas (CPK 178 straipsnis). Apeliantas ieÅ¡kinyje nurodė, jog atsakovo įstaigoje per 30 metų nebuvo skirta nė viena drausminė nuobauda. Å is argumentas taip pat yra nepagrįstas. Byloje yra pateikti duomenys, jog atleidimo iÅ¡ darbo metu galiojančių nuobaudų ieÅ¡kovas neturėjo, tačiau per iÅ¡dirbtÄ laikÄ nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus buvo taikyta: ieÅ¡kovui 1998-01-13 įsakymu Nr. 12 K pareikÅ¡ta pastaba už neatvykimÄ Ä¯ repeticijÄ be pateisinamos priežasties; 2002-06-08 įsakymu Nr. 68 K pareikÅ¡ta pastaba už nuolatinį darbo drausmės pažeidimÄ , vėlavimÄ Ä¯ darbÄ (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kadangi atleidimas iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, tai, jÄ skirdamas, darbdavys privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų yra darbdavio įpareigojimas raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis), garantuojantis darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti ir kartu gintis nuo jam pareikÅ¡tų įtarimų padarius darbo drausmės pažeidimÄ , taip pat užtikrinantis, jog dėl drausminės atsakomybės taikymo bei drausminės nuobaudos parinkimo bus sprendžiama darbdaviui žinant visus Å¡iems klausimams iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus faktus.

DK 123 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, darbdavys tÄ dienÄ neleidžia jam dirbti. Viena vertus, Å¡i norma iÅ¡ esmės suformuluota ne kaip darbdavio teisė, bet kaip pareiga, kuriÄ privalu vykdyti, o darbdavio teise Å¡iuo atveju pripažintina DK jam suteikta galimybė darbuotojo pasirodymÄ darbe neblaiviam vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir nutraukti su tokiu darbuotoju darbo sutartį (DK 136 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Remiantis bylos duomenimis atsakovas, nustatęs, kad apeliantas darbo metu yra neblaivus, atliko visus bÅ«tinus veiksmus, reglamentuotus DK, t. y. vadovaujantis 2008 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. V-132 „Dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ surašė NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktÄ Nr. R5-1078, kuriame nurodomi darbuotojo požymiai bei užfiksuota, kad darbuotojas atsisako pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , atsisako medicininės priežiÅ«ros atlikimo, atsisako vykti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ darbdavio transportu bei tai, kad jam įteiktas siuntimas dėl neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ; suraÅ¡ytas aktas Nr. R5-1077, kuriame iÅ¡dėstyta susidariusi situacija, bei 2011-08-29 pateiktas tarnybinis praneÅ¡imas teatro vadovui.

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ jų visumos padarė iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ , nurodė, kuriais įrodymais jis vadovavosi, o kuriuos atmetė kaip nepagrįstus, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso normų, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl tenkinti apelianto skundo ir panaikinti teismo sprendimÄ nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apelianto skundo, procesinis sprendimas priimtas jo nenaudai, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                               AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjos                                                                                                                         Erika MisiÅ«nienė Alona Romanovienė