aae73dcd-5a8d-4161-970f-ef63a60d921f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUOSPRENDIS   Baudžiamoji byla Nr.PK-427-870/2017 Teisminio proceso Nr.1-68-3-00281-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 2 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai, civilinei ieškovei G. P.-V., įgaliotai atstovei, advokatei Zitai Vizbarienei,kaltinamojo V.

V. gynėjui, advokatui Romualdui MikliuÅ¡ui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. V., gimęs 1974-06-16, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 str. 1 d. padarymu n u s t a t ė : G. P. – V. kaltina V. V., jog jis 2014-10-28, apie 16:30 val., automobilyje „Opel Corsa“, stovinčiame automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Pylimo g.

– Vingrių g., girdint tretiesiems asmenims – vairavimo mokyklos „Autologija“ vairavimo instruktoriui E. V. ir sÅ«nui M. V., G. P.-V. atžvilgiu pasakė, kad G. P.-V. yra „venerikė“, gali užkrėsti liga, yra neprognozuojamo, nestabilaus charakterio, gali vairuodama užmuÅ¡ti vaikÄ . G. P. – V. vertinimu, pateikta informacija neatitinka tikrovės bei yra Å¡meižianti G. P.-V. kaip fizinį asmenį, todėl privačios kaltintojos vertinimu, užtraukia atsakomybę pagal BK 154 str. 1 d.Teisiamajame posėdyje V.

V. kaltu neprisipažino. Jis paaiÅ¡kino, kad spalio 28 dienÄ buvo sutarę, kad reikės sÅ«nų paimti iÅ¡ darželio. Darželyje sÅ«naus nerado. Grytė pranešė žinute, kad ji buvo pažadėjusi sÅ«nui paimti jį prieÅ¡ gimnastikos užsiėmimÄ . Po to Grytė paskambino, kad ji turi reikalų ir paprašė atvažiuoti į vairavimo aikÅ¡telę paimti sÅ«naus. Jis atvyko, jie privažiavo su mokomuoju vairavimo automobiliu ir sustojo. Jis priėjo prie vairuotojo ir su priekaiÅ¡tu paklausė, kodėl jis vežioja vaikÄ be specialios kėdutės. Jis buvo susijaudinęs. Ä®statyme nurodyta, kad negalima mokomajame automobilyje vežioti vaikų.

Ponui (instruktoriui) pasakė, kad jis liautųsi ir įspėjo, kad ši moteris yra labai impulsyvi. Ji yra laisvo elgesio. Pasakė, kad vyksta skyrybų procesas. Jis jį pabarė, kad jei tas tęsis, jis kreipsis į vadovybę. Taip ir gavosi šis konfliktas. Jis pripažįsta, kad buvo tikrai supykęs. O visa kita, kas čia prirašyta, yra netiesa. Kaltinamasis paaiškino, kad jo žmona (G. P. – V.) buvo neištikima. Ji labai efektingai ten atrodė. Jis suprato, kad jai imponavo tas vyras. E. V. galėjo girdėti žodžius, kuriuos išsakė.G.

P. –V. teisiamajame posėdyje palaikė pateiktÄ skundÄ . Ji paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ įvykį ji vaikui pažadėjo parodyti pirmÄ jÄ vairavimo pamokÄ . Ji sakė, kad niekur nevažiuos, o tiesiog paspaudys mygtukus automobilyje. Netoli aikÅ¡telės juos pasitiko instruktorius ir įspėjo, kad negalima vaikams iki 14 metų amžiaus dalyvauti mokomajame procese. Žinute teko praneÅ¡ti V. V., kad privažiuotų ir pasiimtų vaikÄ . Kol jis atvažiavo, jie laukė automobilyje, niekur nevažiavo. Atvyko V.

V., puolė atidaryti jos pusės duris, Å¡Å«kavo, iÅ¡tarė tuos visus žodžius. Vairuotojas taip pat pasimetė. Jis pasakė, kad Å¡i moteris (P.) yra venerikė, nestabilios psichikos, neprognozuojama, galinti užmuÅ¡ti vaikÄ , jÄ pažemino. Pasakė instruktoriui, kad jeigu leis jai iÅ¡laikyti egzaminÄ , jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas gražiai paprašė pasiimti vaikÄ , uždaryti duris. Vaikas iÅ¡lipo, išėjo atsisėsti į automobilį. Tačiau V. V. vėl pradėjo gÄ sdinti instruktorių baudžiamÄ ja atsakomybe, reikalauti jo kontaktų ir panaÅ¡iai.

Tačiau galų gale jie iÅ¡važiavo. Atsakydama nukentėjusioji į proceso dalyvių klausimus, paaiÅ¡kino, kad dabar jie kartu negyvena, susituokę yra deÅ¡imt metų. Ä®vykio metu nebegyveno kartu. Bet jis vis dar siekia jÄ kontroliuoti. Eina pas jos kaimynus, rodo bylas. Jis jÄ persekioja su policijos pagalba. Vairavimo instruktoriui galėjo susidaryti neigiama nuomonė apie jÄ , galėjo kilti nepasitikėjimas ja. PraÅ¡ao jį teisiÅ¡kai nubausti, kad jis jos daugiau nekankintų. Jis tikrai vadino „venerike“ ir nestabilios psichikos.

Ji žodį „venerikė“ supranta kaip moters pažeminimÄ , kaip moterį, viskÄ sau leidžiančiÄ , sergančiÄ , pavojingÄ . Ji niekada nesirgo venerinėmis ligomis. Su siaubu tokį žodį priėmė. Ji visada buvo po jo Å¡ešėliu, jis nebestebina. Jie negyvena kartu nuo 2013 metų. Vaikas galėjo girdėti visus tuos žeminančius žodžius. Vaikas ir jÄ taip apvadina, kai grįžta iÅ¡ tėvo ar senelių, dabar liovėsi.Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. V. paaiÅ¡kino, kad jis yra vairavimo instruktorius. PirmÄ jÄ vairavimo pamokÄ , Grytė atėjo su vaiku.

Jis pasakė, kad su vaiku mokytis vairuoti negalima. Grytė pasakė, kad vyras pasiims vaikÄ už 15 minučių. Jie nuėjo į automobilį. Jis aiÅ¡kino teorinę dalį ir atvažiavo vyras. Liudytojas, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiÅ¡kino, kad viskas vyko aikÅ¡telėje, adresu Pylimo 36, Vilnius, netoli mokyklos „Autologija“. Kai atvažiavo vyras, automobilis stovėjo. Vaikas sėdėjo galinėje sėdynėje. MaÅ¡ina buvo dviejų durų. Vyras (V. V.) pakeltu balsu, rėkdamas pradėjo kaltinti Grytę, kad ji yra neadekvati, nori vaikÄ užmuÅ¡ti.

Ä®vyko konfliktas. Po to jis kreipėsi į jį. Vyras pasakė, kad Grytė yra sirgusi venerinėmis ligomis. Jis paprašė netrukdyti pamokos. Jis kaip ir išėjo, bet vėl priėjo prie jo ir pasakė, kad Grytė negali vairuoti, kad ji visus užmuÅ¡, jis viskÄ kontroliuos, seks juos ir jei Grytė iÅ¡laikys egzaminÄ , jis viskÄ apskųs. Tada pakeltu balsu jis paprašė jo pasiÅ¡alinti. Tai buvo pirmoji pažintis su V. V.. MaÅ¡ina tikrai stovėjo, ten nėra kur važiuoti. Vyras pasakė, kad žmona sirgo venerinėmis ligomis.

Jis tÄ girdėjo, nes tai buvo sakoma jam. Negalėtų pasakyti, ar vaikas galėjo girdėti tuos žodžius. Nežino, kuriuo metu vaikas išėjo iÅ¡ maÅ¡inos. GalbÅ«t ir buvo kaltinimai dėl tos kėdutės, bet koks skirtumas, jie nevažiavo. Jis nežino, kÄ reiÅ¡kia nepadoriai apsirengusi. Grytė buvo su sijonu, skrybėle, ji visada savotiÅ¡kai rengiasi. Nėra specialios aprangos mokymuisi vairuoti. Konkrečiai negali pasakyti ar sakė „venerikė“, ar „sirgusi venerinėmis ligomis“.

Jis nesakė, kad gali užkrėsti liga. Jis sakė, kad yra ji neprognozuojamo charakterio, sakė, kad ji gali vairuodama užmuÅ¡ti vaikÄ ir kitus žmones.IÅ¡ pateiktos VÄ® Å eÅ¡kinės poliklinikos informacijos nuoraÅ¡o matyti, kad mažametis G. P. V. sÅ«nus M. V. lanko psichologines konsultacijas (b. l. 67).IÅ¡ pateiktos VÄ® Å eÅ¡kinės poliklinikos Asmens sveikatos istorijos kopijos nenustatyta, kad G. P.- V. sirgo venerinėmis ligomis (b. l. 68-72). Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados V. V. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Å meižimo – nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobÅ«džio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Pagal subjektyviuosius požymius Å¡meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi bÅ«ti paskleista jÄ paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį, pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir to siekiant.

Teismui abejonių nekyla, kad V. V. 2014-10-28, apie 16:30 val., prie automobilio „Opel Corsa“, stovinčio automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Pylimo g. – Vingrių g., girdint tretiesiems asmenims – vairavimo mokyklos „Autologija“ vairavimo instruktoriui E. V. ir sÅ«nui M. V., G. P.-V. atžvilgiu pasakė, kad G. P.-V. yra „venerikė“, yra neprognozuojamo, nestabilaus charakterio, gali vairuodama užmuÅ¡ti vaikÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis įtikinamais nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais teisiamajame posėdyje ir liudytojo E. V. paaiÅ¡kinimais.

Liudytojas, bÅ«damas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, detaliai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Jis konkrečiai negalėjo pasakyti ar sakė „venerikė“, ar „sirgusi venerinėmis ligomis“. Taip pat patvirtino, kad kaltinamasis sakė, jog ji yra neprognozuojamo charakterio, kad ji gali vairuodama užmuÅ¡ti vaikÄ ir kitus žmones. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje itin akcentavo įvykusį konfliktÄ tarp jo ir vairavimo instruktoriaus, ko pasekoje turėjo tikslÄ sukelti abejones vertinant liudytojo parodymus.

Nors kaltinamasis neigė teisiamajame posėdyje kaltę, tačiau pripažino, kad jis vairavimo instruktoriui pasakė, kad Å¡i moteris (G. P. – V.) yra labai impulsyvi, ji yra laisvo elgesio. Taip pat kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jo žmona buvo neiÅ¡tikima. Ji labai efektingai ten atrodė, neneigė, kad E. V. galėjo girdėti žodžius, kuriuos iÅ¡sakė. Teismas tiki nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais, jog jÄ iÅ¡vadino „venerike“, neprognozuojamo, nestabilaus charakterio, gali vairuodama užmuÅ¡ti vaikÄ , nes jos paaiÅ¡kinimus patvirtino liudytojas, be to nors ir Å¡velnindamas savo pasakytus žodžius neneigė ir kaltinamasis, jog vadino nukentėjusiÄ jÄ laisvo elgesio moterimi ir impulsyvia, nurodė, kad ji buvo neiÅ¡tikima jam.

Teismas neturi duomenų, kad kaltinamoji sirgtų kokia nors venerine liga, tokių duomenų nepateikė ir kaltinamasis, prieÅ¡ingai pateiktos med. dokumentų kopijos patvirtina, kad G. P. – V. neserga ir nesirgo venerinėmis ligomis. Teismo vertinimu, nežiÅ«rint aplinkybės, kad Å¡iuo metu tarp sutuoktinių yra įtempti santykiai, netoleruotinas V. V. elgesys, žodžių vartojimas, konflikto kėlimas. Tai tik parodo nesugebėjimÄ kontroliuoti savo elgesio ir vartojamų žodžių vieÅ¡umoję, girdint paÅ¡aliniams asmenims.

Be to itin neigiamai vertinamas toks kaltinamojo nederamas elgesys savo mažamečio sÅ«naus akivaizdoje.Kita vertus, nagrinėjama byla yra pakankamai jautri. Joje sprendžiama dviejų asmenų – vyro ir moters, deÅ¡imt metų pragyvenusių santuokoje (santuoka sudaryta 2003 m.), kuri ilgÄ laikÄ tenkino abu sutuoktinius, tarpusavio santykių problema. Pažymėtina ir tai, kad Å¡is ginčas yra tarp sutuoktinių, auginančių mažametį vaikÄ . Be to, paraleliai vyksta sutuoktinių santuokos nutraukimo procesas, ginčas dėl turto padalijimo bei vaiko priežiÅ«ros (tai nustatyta remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimu, kuris yra neįsiteisėjęs).

Pagal teismų suformuotÄ praktikÄ bylose kai ginčas kyla tarp sutuoktinių, kurių santykiai paÅ¡liję, ruoÅ¡iamasi iÅ¡tuokai arba ji jau vyksta, kai tokia pora augina bendrÄ vaikÄ , jų santykiai įtempti, prieÅ¡iÅ¡ki vienas kito atžvilgiu, teismas privalo labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, kadangi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji turi ne visai teisėtų motyvų. Baudžiamoji atsakomybė yra kraÅ¡tutinė priemonė sprendžiant tarp Å¡alių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai Å¡ie kyla tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procese ir pasireiÅ¡kia žodine forma iÅ¡reikÅ¡tais veiksmais.

Konfliktai Å¡eimose neretas reiÅ¡kinys mÅ«sų visuomenėje. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaiÅ¡tams iÅ¡reikÅ¡ti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad baudžiamoji teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kilusius iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių. Teismas atkreipia dėmesį, kad baudžiamajame procese, tai, kad kaltinamasis paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ turi įrodyti kaltinimo Å¡alis.

Tuo tarpu civilinėje teisėje ir civiliniame procese galioja kita taisyklė – preziumuojama, jog paskleisti asmens garbę ir orumÄ Å¾eminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, iÅ¡naudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones, kai visi kiti bÅ«dai yra nepakankami teisingumui atstatyti.

Ypač svarbu į tai atsižvelgti, kai tariamai nusikalstami vieno iš sutuoktinių veiksmai išoriškai pasireiškia žodine forma. Teismo nuomone, kaltinamojo V. V. veiksmai gali būti civilinių, bet ne baudžiamųjų teisinių santykių objektas.Teismas laiko, kad kaltinamojo V. V. veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių visumos (pavojingumo), todėl V. V. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302, str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas n u s p r e n d ė: V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. G. P. –V. ieÅ¡kinį dėl 1500 Eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

          Teisėja                                                                             Virginija Liudvinavičienė