aae3f458-085e-4818-84cc-649bb2f3900d · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-5307-794/2012(Proceso Nr.2-06-3-03072-2012-8)     Procesinio sprendimo kategorija 20.3.9; 20.3.10; 27.3.1.7.; 99.5.; 116.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 9 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Dovilei Basytei, Vitai Diekontienei, Danguolei Gedvilaitei, Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovams advokatei Indrei Butvilei ir įgaliotam asmeniui R. K., atsakovo atstovams advokatui R.

K., advokato padėjėjui R. S., partijos primininkui E. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. K. ieÅ¡kinį atsakovui Žemaičiui partijai dėl Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė: 2012-03-12 teisme priimtas ieÅ¡kovės R. K. ieÅ¡kinys atsakovui Žemaičių partijai dėl Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog 2011-12-09 Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus taryba priėmė sprendimÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kovę R. K. iÅ¡ Žemaičių partijos dėl Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus statuto 22.1 punkto pažeidimo, t.y. už tai, kad R. K., bÅ«dama Žemaičių partijos narė, nevykdė Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos 2011-11-10 sprendimo jungtis į nepriklausomÄ Å½emaičių partijos frakcijÄ . IeÅ¡kovės manymu toks sprendimas yra neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas, nes ji buvo įvykdžiusi nurodytÄ sprendimÄ jungtis į Žemaičių frakcijÄ , nuo 2011-04-29 buvo sustabdžiusi savo narystę partijoje, be to, sprendžiant jos paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos klausimÄ jai nebuvo suteikta galimybė apsiginti, skundžiamas sprendimas buvo priimtas jai nedalyvaujant, taip pat ginčijamÄ sprendimÄ priėmė net 3 žemaičių partijos nariai, kurie neteisėtai buvo iÅ¡rinkti į Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybÄ .Atsakovas Žemaičių partija atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė buvo paÅ¡alinta iÅ¡ žemaičių partijos už žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus statuto 22.1 punkto pažeidimus, t.y. už elgesį ar agitacijÄ nesuderinamÄ su partijos tikslias, partijos organų sprendimais. Sprendimas paÅ¡alinti ieÅ¡kovę priimtas vadovaujantis žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus statuto 8.2 p., kuriame numatyta, kad skyriaus taryba priima ir Å¡alina narius. 2011-12-09 Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos susirinkime iÅ¡ devynių Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus tarybÄ sudarančių asmenų, dalyvavo devyni nariai, kurie 7 balsų dauguma priėmė sprendimÄ dėl R.

K. pašalinimo iš partijos. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus bei argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė neketina ateityje likti žemaičių partijos nare dėl nesutarimų su partijos pirmininku, ji tik nori pasišalinti iš partijos savo noru ir toliau dirbti Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje kaip savivaldybės tarybos narė. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį ieškinyje išdėstytus motyvus bei argumentus, prašė ieškinį atmesti.Ieškinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-11-10 Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus išplėstiniame tarybos narių susirinkime nutarta Klaipėdos rajono savavaldybės tarybos nariams priklausantiems žemaičių partijai E. S., R.

K. ir R. S. pasiskelbti nepriklausoma Žemaičių partijos frakcija (b.l. 29-31). R. K. nevykdant 2011-11-10 sprendimo, jungtis į žemaičių frakcijÄ , 2011-12-09 Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos susirinkime, vadovaujantis žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus statuto 8.2 p., 22.1. p. priimtas sprendimas iÅ¡ Žemaičių partijos narių paÅ¡alinti R. K. (b.l. 35-38).Byloje kilo ginčas dėl 2011-12-09 žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos sprendimo paÅ¡alinti ieÅ¡kovę R.

K. iÅ¡ žemaičių partijos narių teisėtumo.IeÅ¡kovė nurodo, jog sprendimas paÅ¡alinti jÄ iÅ¡ partijos narių yra neteisėtas, nes ji tuo metu buvo sustabdžiusi narystę partijoje ir jai nebuvo privalomi partijos sprendimai. Žemaičių partijos kaip politinės partijos veiklÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas ir jo pagrindu priimti partijos įstatai bei kiti teisės aktai.Politinių partijų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad partija yra savo pavadinimÄ turintis vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti iÅ¡reikÅ¡ti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valiÄ , siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžiÄ ir savivaldos teisę.

Pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnį partijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo partija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi bÅ«ti, be kita ko, nurodyta: partijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių iÅ¡stojimo ir paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos tvarka bei sÄ lygos. Nei minėtu įstatymu, nei kitais teisės aktais nėra numatyta politinės partijos narių teisė ginčyti politinės partijos organų priimtus sprendimus. Todėl politinės partijos organų sprendimai gali bÅ«ti ginčijami tik bendrais juridinio asmens sprendimų negaliojimo pagrindais.

Tokius pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 str., kurio 4 d. numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams.IÅ¡tyrus visus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ jog byloje nėra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti, jog ieÅ¡kovė R. K. tuo metu, kai 2011-11-10 buvo priimtas sprendimo jungtis į nepriklausomÄ Å¾emaičių partijos frakcijÄ ir 2011-12-09 priimtas sprendimas jÄ paÅ¡alinti iÅ¡ partijos narių, ji buvo sustabdžiusi narystę partijoje.

Nors ieÅ¡kovė Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus primininkui R. M. pateikė 2011-04-29 praÅ¡ymÄ dėl narystės partijoje sustabdymo (b.l. 28), tačiau skyriaus tarybos sprendimas dėl to priimtas nebuvo, kaip tai numato Žemaičių partijos įstatų 3.5 p. (Politinių partijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje esantys kiti įrodymai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad ji nepaisant pateikto praÅ¡ymo ir toliau aktyviai dalyvavo partijos veikloje. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė po pateikto praÅ¡ymo dėl narystės partijos sustabdymo ir toliau dalyvavo Klaipėdos rajono savavaldybės tarybos posėdžiuose kaip žemaičių partijos narė, 2011-11-24 net pateikė praÅ¡ymÄ dėl susijungimo į žemaičių frakcijÄ (b.l. 32, 170).

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir nurodytus įrodymus, ieÅ¡kovė R. K. neįrodė aplinkybės dėl narystės sustabdymo (CPK 12 str., 178 str.). Ä®rodinėjimo pareiga reiÅ¡kia ne tik nurodymo ar teigimo pareigÄ , bet reiÅ¡kia ir Å¡alies pareigÄ pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. IeÅ¡kovė ginčijamÄ sprendimÄ laiko neteisėtu, nes jį neva priėmė net 3 žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos nariai – L. K., R. M. ir R. S., balsavę už jos paÅ¡alinimÄ , buvo neteisėtai iÅ¡rinkti į Klaipėdos rajono skyriaus tarybÄ .Byloje nustatyta, kad remiantis Žemaičių partijos skyriaus statuto 7 p. skyriaus tarybÄ sudaro skyriaus primininkas, pavaduotojai, iždininkas bei kiti susirinkimo iÅ¡rinkti nariai (b.l. 20). 2011-04-20 įvykęs Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus visuotinis susirinkimas nusprendė į Klaipėdos rajono skyriaus tarybÄ iÅ¡rinkti devynis narius, tarp jų ir R.

S., L. K. ir R. M. (b.l. 79). IeÅ¡kovė nurodydama, kad Å¡is įrodymas yra suklastotas, suklastojimo faktÄ patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 184 str.). IeÅ¡kovės praÅ¡ymu iÅ¡reikalavus duomenis apie partijos narius iÅ¡ Teisingumo ministerijos, taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovės nurodyti asmenys ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo Žemaičių partijos nariais (b.l. 150, 121-123). IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog sprendžiant jos paÅ¡alinimo klausimÄ jai nebuvo sudaryta galimybė apsiginti, nes ginčijamas sprendimas priimtas jai nedalyvaujant.Jau buvo minėta, kad politinės partijos įstatuose turi bÅ«ti nurodyta partijos narių paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos tvarka bei sÄ lygos, susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.

Å ie klausimai Žemaičių partijos įstatų reglamentuojami taip: nustatyta, kad už elgesį ar agitacijÄ nesuderinamÄ su partijos tikslias, partijos organų sprendimais, programa, įstatais, Å¡iurkščius įstatų pažeidimus, už įstatymų ar drausmės pažeidimus, kuriais kenkiama ar gali bÅ«ti pakenkta partijai arba už vienerius metus nesumokėjus nario mokesčio nariai gali bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ partijos (įstatų 3.6.1., 3.6.2, 3.6.3 p.); sprendimÄ dėl narių paÅ¡alinimo priima skyriaus taryba arba, etikos komisijos tikimu, partijos valdyba (įstatų 3.6 p.).

Ä®statuose nenurodyta, kaip konkrečiai turi bÅ«ti sprendžiami narių paÅ¡alinimo klausimai, t.y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant Å¡ių klausimų nagrinėjimÄ ir balsavimÄ dėl jų susirinkime.Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimus dėl narių paÅ¡alinimo, turi bÅ«ti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sÄ lygos visiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui (LAT 2009-12-15 nutartis Nr. 3K-7-470/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-12-09 vykusio žemaičių partijos tarybos susirinkimo metu į darbotvarkę buvo įtraukti klausimai ir dėl naujų narių priėmimo ir paÅ¡alinimo.

Minėto susirinkimo darbotvarkėje ieÅ¡kovės R. K. paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos narių klausimas nėra iÅ¡skirtas atskirai ir tai sudaro prielaidas galimai iÅ¡vadai, jog partijos atsakingi asmenys nesudarė tinkamiausių sÄ lygų visiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui (b.l. 36). Tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjant bylas teismas visada privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Todėl, teismo manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju svarbu atsižvelgti į suformuotÄ Å¾emaičių partijos skyriaus praktikÄ , sprendžiant narių priėmimo ir paÅ¡alinimo klausimus, taip pat atsižvelgti į ieÅ¡kovės elgesį.

Nustatyta, kad ir 2011-04-20, ir 2011-11-10 ir kituose susirinkimų darbotvarkėse dėl naujų narių priėmimo ar paÅ¡alinimo klausimų, taip pat nebuvo įraÅ¡omos konkrečios partijos narių pavardės (b.l. 23, 66), todėl teigti, kad ieÅ¡kovės paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos narių klausimas nebuvo iÅ¡ anksto numatytas, nėra pakankamai pagrindo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimÄ ar ieÅ¡kovei kaip partijos narei buvo tinkamai praneÅ¡ta apie vyksiantį posėdį, kurio metu bus sprendžiamas jos paÅ¡alinimo klausimas, teismo manymu taip pat labai svarbi aplinkybė kokia buvo nusistovėjusi ankstesnė praktika partijos viduje.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovei apie jos paÅ¡alinimÄ iÅ¡ partijos narių klausimo svarstymÄ buvo praneÅ¡ta elektroniniu paÅ¡tu, skambučiu (b.l. 174), tokiu bÅ«du apie visus vyksiančius susirinkimus visada buvo praneÅ¡ama ir kitiems partijos nariams (b.l. 65, 130-133), be to, ieÅ¡kovę apie tai informavo ir jos sutuoktinis R. K., kuris taip pat yra partijos narys, apie planuojamÄ R. K. paÅ¡alinimÄ buvo raÅ¡oma ir vietinėje spaudoje, kurios turinio neginčijo ir pati ieÅ¡kovė (b.l. 34, 171-172).

Kaip minėta, nustatyta, kad 2011-11-10 Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus iÅ¡plėstiniame tarybos narių susirinkime nutarta Klaipėdos rajono savavaldybės tarybos nariams priklausantiems žemaičių partijai E. S., R. K. ir R. S. pasiskelbti nepriklausoma Žemaičių partijos frakcija. Å is sprendimas yra privalomas visiems žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus nariams (Žemaičių partijos skyriaus statuto 20.1 p.). Pati ieÅ¡kovė R. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nesutiko su partijos 2011-11-10 priimtu sprendimu jungtis nepriklausomÄ frakcijÄ , nes ji norėjo jungtis į kitokiu vardu pavadintÄ frakcijÄ , dėl ko buvo pateiktas praÅ¡ymas 2011-11-24 (b.l. 169).

R. K. pareigos nevykdymÄ patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2011-12-07 laikraÅ¡tyje „Banga“ iÅ¡spausdintas R. K. interviu, kuriame ji pati patvirtino žurnalistui nesutinkanti su partijos priimtu sprendimu jungtis į nepriklausomÄ frakcijÄ , taip pat atsakovės atstovų paaiÅ¡kinimai, liudytojų E. S., R. M., P. C., R. M., S. K. parodymai, 2011-11-24 ieÅ¡kovės pateiktas praÅ¡ymas jungtis į kitokiÄ frakcijÄ (b.l. 32, 34, 170-175). Pažymėtina ir tai, kad pati ieÅ¡kovė pripažino esanti nelojali partijai ir neplanuoja likti Žemaičių partijos nare.

Todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovei R. K. nevykdant partijos valdymo organų sprendimų, partijos skyriaus taryba teisėtai priėmė sprendimÄ paÅ¡alinti R. K. iÅ¡ partijos narių. Å is sprendimas yra teisėtas ir atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus (Politinių partijų įstatymo 6 straipsnis, Žemaičių partijos įstatų 3.6.1., 3.6.2, 3.6.3 p., Žemaičių partijos skyriaus statuto 8.2 p., 20.1 p., 22.1.p).Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A.

R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Å ie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovės nurodytas sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktų, ar juridinio asmens steigimo dokumentų, ar protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimus, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas panaikinti 2011-12-09 Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus tarybos sprendimÄ paÅ¡alinti R.

K. iÅ¡ žemaičių partijos narių yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių argumentÄ . Todėl, Å¡iuo atveju, teismas neaptarinėja kitų aplinkybių, kurios, Å¡ioje byloje neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).IeÅ¡kinio netenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina atsakovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LR CPK 93 str.). Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 1.000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 162), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina atsakovui 1.000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Pažymėtina, kad iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nustatyto ( paslaugas) maksimalaus dydžio.

Valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes nevirÅ¡ija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos“).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. K. atsakovui Žemaičių partijai 1.000,00 Lt (vienas tÅ«kstantis litų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas