aae1fc94-35d6-41e8-8afe-e74fd8f54e4d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                    NuorašasPranešėjas E. Mockevičius                                           Civilinė byla Nr. 2A-683-368 /2010Teisėja L. Užubalienė                                              (Proceso Nr. 2-36-3-01306-2009-5)          Procesinio sprendimo kategorija                   (S)                                                                                           11.9.12., 11.9.13.                                                                                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS        N U T A R T I S                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           2010 m. lapkričio 24 d.        Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant ieškovei A.

M. – P., jos atstovui advokatui Z. J. JanuÅ¡kai,atsakovo UAB „Jurgio baldai“ atstovui advokatui Laimonui Straukai,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Jurgio baldai“ apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-551-2010 pagal ieÅ¡kovės A. M. – P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Jurgio baldai“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, atlyginimo už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė A. M. – P. ieÅ¡kiniu (I tomas, b. l. 2-7) ir patikslintu ieÅ¡kiniu (II tomas, b. l. 82-86) kreipėsi Raseinių rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti neteisėtu atsakovo 2009-11-24 įsakymÄ , kuriuo ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ vadybininkės pareigų nuo 2009-11-23 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. bei 235 str. 2 d. 7 p. ir 9 p., priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-11-23 (atleidimo iÅ¡ darbo dienos) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti 5000 Lt neturtinės žalos, bei 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad darbo sutartis su atsakovu sudaryta 2008-09-26, ji buvo priimta vadybininkės pareigoms, dirbti pradėjo nuo 2008-09-29. Sudarant neterminuotÄ darbo sutartį, nustatant vieno mėnesio iÅ¡bandymo laikotarpį, darbdavys įsipareigojo mokėti 900 Lt mėnesinį atlyginimÄ . Po iÅ¡bandymo laikotarpio ji liko dirbti vadybininke, su ja buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. IeÅ¡kovė ir vadybininkas D. P. dirbdavo ir Å¡eÅ¡tadieniais, nors buvo informuoti, kad į parduotuvės darbuotojams vedamus darbo laiko apskaitos žiniaraščius darbas poilsio dienomis nebus žymimas.

Už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais ji ir D. P. jų pačių pasirinktomis dienomis gaudavo laisvas nuo darbo dienas. 2009 m. rugsėjo 11 d. ji parašė ir įteikė J. M., tvarkančiai bendrovės personalo reikalus, praÅ¡ymÄ dėl laisvos dienos, praÅ¡ydama jÄ suteikti rugsėjo 14 d., o nuo rugsėjo 15 d. jai turėjo prasidėti kasmetinės atostogos. Pažymėjo, kad 2009-09-14 iki 11 val. su dukterimi lankėsi gydymo įstaigoje, į parduotuvę atėjo apie 11 val. Parduotuvėje ieÅ¡kovė M. įteikė pareiÅ¡kimÄ dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2009 m. rugsėjo 15 d.

Nurodė, kad parduotuvėje ji buvo apie pusantros valandos, direktorės A. N. parduotuvėje nesutiko. Niekas neįspėjo, jog ji tÄ dienÄ privalo dirbti. Su bendradarbiu D. P. dėl to, kad ji nedirbs 14 dienÄ , ji tarėsi 2009 m. rugsėjo 10 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas tik 2009-09-15, kai ieÅ¡kovė manė esanti kasmetinėse atostogose, parašė įsakymÄ Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė papildomÄ poilsio dienÄ jai suteikti ne jos praÅ¡omÄ 2009-09-14, o 2009-09-15, o kasmetines atostogas suteikė nuo 2009-09-16.

Apie tai jai atsakovas pranešė 2009-09-15 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovė gavo 2009-09-28. Nurodė, kad nežinojo, jog 2009-09-14 privalo dirbti, kad papildoma poilsio diena jai suteikiama 2009-09-15, o kasmetinės atostogos suteikiamos nuo 2009-09-16. Kadangi kasmetinių atostogų metu ieÅ¡kovė ir vienas iÅ¡ jos vaikų sirgo, jos kasmetinės atostogos prasitęsė, į darbÄ ji sugrįžo 2009-11-23. Per tÄ laikotarpį ieÅ¡kovės su atsakovu santykiuose atsirado įtampa. IeÅ¡kovė 2009-11-13 iÅ¡siuntė atsakovui praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo savo noru, bei iÅ¡duoti reikalingas užsiregistruoti darbo biržoje pažymas.

PrieÅ¡ tai buvo iÅ¡siuntusi praÅ¡ymÄ sudaryti darbo ginčų komisijÄ , kilusiam tarp jos ir atsakovo ginčui iÅ¡nagrinėti, į Å¡iuos jos praÅ¡ymus atsakovas atsakymÄ paruošė 2009-11-17, tačiau ji paÅ¡tu dokumentus gavo tik 2009-11-23, grįžimo į darbÄ po atostogų dienÄ . IeÅ¡kovė pažymi, kad įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo vienu iÅ¡ pagrindų nurodomas DK 235 str. 2 d. 7 p. Jokių priekaiÅ¡tų iki jai iÅ¡einant į kasmetines atostogas darbdavys jai nepareiÅ¡kė, tokio pažeidimo ji nepadarė, ieÅ¡kovei pasiaiÅ¡kinti dėl tokio pažeidimo nebuvo reikalaujama.

Atsakovo nurodytos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ji neiÅ¡rašė, o iÅ¡rašė tokiÄ sÄ skaitÄ kaip ir visiems gyventojams, kurie perka baldus. Nurodė, kad 2009-04-30 už savikainÄ nusipirko baldų komplektÄ , už jį sumokėjo 2200 Lt. Atkreipia dėmesį į tai, kad praleistas 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti, kadangi nuobauda paskirta 2009-11-23. Nutraukus darbo sutartį atsakovas ieÅ¡kovei neiÅ¡davė praÅ¡omų pažymų, ji negalėjo užsiregistruoti darbo biržoje, dėl to negauna bedarbio paÅ¡alpos, jos Å¡eimai netaikomos kompensacijos už buto Å¡ildymÄ .

Å iais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė jai turtinę žalÄ . Atsakovas UAB „Jurgio baldai“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (I tomas, b. l. 37-40) bei patikslintÄ ieÅ¡kinį (II tomas, b. l. 90-92), su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl papildomos laisvos dienos suteikimo 2009-09-14 gautas tik 2009-09-15, t.y. kitÄ dienÄ po Å¡iame praÅ¡yme nurodyto laisvadienio datos. Dėl pravaikÅ¡tos ar laisvadienio vertinimo ieÅ¡kovė buvo pateikusi skundÄ Valstybinei darbo inspekcijai ir atsakovo darbo ginčų komisijai.

Atsakovo žiniomis, nei viena iÅ¡ aukščiau paminėtų institucijų atsakovo veiksmuose darbo įstatymų pažeidimų nenustatė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, jog ji buvo atvykusi į darbÄ 2009-09-14 ir buvusi savo darbo vietoje pusantros valandos. IeÅ¡kovė savo praÅ¡ymo nesuderino su bendrovės vadove, o sprendė savavaliÅ¡kai. Pažymėjo, kad nėra jokių objektyvių priežasčių ieÅ¡kovės neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2009-09-14 vertinti kaip nors kitaip, negu pravaikÅ¡tÄ , kas pagal darbo kodeksÄ pripažįstama Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, suteikiančiu teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra pasiraÅ¡ytinai supažindinta su jos pareigine instrukcija ir įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. IeÅ¡kovei bÅ«nant kasmetinėse atostogose 2009 m. rugsėjo mėnesį, atliekant patikrinimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad 2009-04-30 ieÅ¡kovė pardavė baldų komplektÄ (duomenys neskelbtini) be prekybinio antkainio, už tÄ pačia kainÄ , už kuriÄ Ä¯monė jį įsigijo iÅ¡ gamintojo. Pirkimas pardavimas įformintas ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad prekes pirko adresu (duomenys neskelbtini), esantis pirkėjas, kurio kodas (duomenys neskelbtini).

PaaiÅ¡kėjo, kad sÄ skaitoje nurodyti (duomenys neskelbtini), o Å¡i įstaiga pagal aukščiau nurodytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡ atsakovo nieko nėra pirkusi. IeÅ¡kovė Å¡iuos baldus įsigijo sau, nenurodžiusi sÄ skaitoje savo duomenų, negavusi įmonės vadovės sutikimo. Atsakovas ieÅ¡kovės veiksmuose įžvelgia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 str. 7 p. nurodytų nusikalstamų veikų požymius, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ darbo sutarties nutraukimui. Atsakovo manymu, griežčiausia nuobauda ieÅ¡kovei paskirta pagrįstai, kadangi ji padarė net du Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimu (III tomas, b. l. 45-51) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Pripažino UAB „Jurgio baldai“ 2009-11-24 įsakymÄ , kuriuo A. M. – P. iÅ¡ vadybininkės pareigų atleista nuo 2009-11-23 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. bei 235 str. 2 d. 7 p. ir 9 p. neteisėtu. Nurodė, jog darbo sutartis tarp UAB „Jurgio baldai“ ir A. M. – P. nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iÅ¡ UAB „Jurgio baldai“ A.

M. – P. naudai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 1800 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Priteisė iÅ¡ UAB „Jurgio baldai“ A. M. – P. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-11-23 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos – 2010-07-23 - 7200 Lt. Priteisė vidutinį darbo užmokestį nuo 2010-07-23 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį po 900 Lt mėnesiui. Priteisė iÅ¡ UAB „Jurgio baldai“ A.

M. – P. naudai 1000Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas nebuvo nustatęs tvarkos, kaip ir kam turi bÅ«ti pateikiami darbuotojų praÅ¡ymai, nebuvo vedamas gaunamų raÅ¡tų registracijos žurnalas ar kitas dokumentas. Atsakovas nesudarė tinkamų sÄ lygų tam, kad darbuotojas bet kuriÄ darbo dienÄ galėtų pateikti darbdaviui pareiÅ¡kimÄ ir jis bÅ«tų užregistruotas. Pažymėjo, kad negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė apgaule įsigijo baldus, kad veikė tyčia siekdama sau naudos ir kad susitarimo dėl baldų pirkimo be antkainio apskritai nebuvo.

IeÅ¡kovė tÄ pačiÄ dienÄ sumokėjo grynus pinigus už baldų komplektÄ , tai rodo, kad baldų pirkimo fakto ji neslėpė. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nepakanka įrodymų nustatyti, kad ieÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimÄ , atitinkantį DK 235 str. 2 d. 7 p. Baldai buvo nupirkti 2009-04-30, tÄ pačiÄ dienÄ sumokėti pinigai, atsakovas turėjo galimybę iÅ¡ karto, vėliausiai pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, pastebėti tokį pardavimÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas 2009-11-23 jau neturėjo pagrindo skirti drausminę nuobaudÄ už pažeidimÄ , padaryta 2009-04-30.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu.Apeliaciniu skundu (III tomas, b. l. 54-57) apeliantas UAB „Jurgio baldai“ praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 07 23 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės A. M. – P. ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, nevertino prieÅ¡taringų ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų dėl jos neatvykimo į darbÄ bei kitų ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų dėl baldų nupirkimo, todėl nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovės neatvykimÄ Ä¯ darbÄ priežastis svarbiomis.2.

Nurodo, kad teismo taikyta teisminė praktika įtvirtina darbuotojų savivalę ir piktnaudžiavimo galimybę, o darbdavys Å¡iuo atveju lieka visiÅ¡kai beteisis.3. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad ieÅ¡kovė buvo pagrįstai atleista iÅ¡ darbo, kadangi panaudodama apgaulę sukčiavimo bÅ«du nusipirko baldus už savikainÄ , tuo padarydama bendrovei žalÄ , susijusiÄ su negautu pelnu. Pažymi, kad nesutinka su teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neslėpė baldų pirkimo fakto.4. Mano, kad terminas drausminei nuobaudai skirti yra nepraleistas, nes Å¡iuo atveju atsakovei nebuvo žinoma, kad 2009 04 30 ieÅ¡kovė įsigijo sau baldų komplektÄ ir apie ieÅ¡kovės padarytÄ drausminį pažeidimÄ ji sužinojo tik 2009 metų rudenį.5.

Teismas nepilnai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, todėl juos vertindamas padarė klaidingas iÅ¡vadas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (III tomas, b. l. 65-71) ieÅ¡kovė A. M. – P. praÅ¡o Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimÄ civ. byloje Nr. 2-1-551/2010 palikti galioti, o apeliacinį skundÄ atmesti, bei priteisti bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidas. Nurodomi Å¡ie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:1. Nurodo, kad atsakovas, darbo organizavimo bendrovėje trÅ«kumus Å¡ioje byloje pateikia kaip savo pranaÅ¡umus.

Jokiu vidaus dokumentu nebuvo nurodyta, kam tiesiogiai pavaldus vadybininkas, nes parduotuvės direktoriaus (vadovo) ar vyresniojo (vyriausiojo) vadybininko parduotuvėje nebuvo paskirta.2. Mano, kad Å¡ioje byloje nėra esminė aplinkybė kam ji padavė pareiÅ¡kimÄ dėl laisvos 2009 m. rugsėjo 14 d. suteikimo. Pažymi, kad pas atsakovÄ dirbo daugiau kaip metus, per tÄ laikÄ jokių priekaiÅ¡tų ar pastabų dėl darbo drausmės ar vadybininkės pareigų atlikimo jai pareikÅ¡ta nebuvo.3. Pažymi, kad teismas pagrįstai pripažino pateisinančiÄ neatvykimo į darbÄ nurodytÄ dienÄ tÄ aplinkybę, kad ji 2009-09-14 lankėsi su dukra pas gydytojÄ .

Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, bylos nagrinėjimo metu Å¡ios aplinkybės neginčijo.4. Nurodo, kad tuo metu, kai ji 2009-10-28 rašė praÅ¡ymÄ dėl Darbo ginčų komisijos suÅ¡aukimo, nebuvo ginčo spręstino Å¡ioje komisijoje, nes jai dar nebuvo paskirta drausminė nuobauda už tariamÄ 2009-09-14 pravaikÅ¡tÄ , o tik reikalaujama pasiaiÅ¡kinti.

5. Pažymi, kad baldus įsigijo atvirai, nesislapstė ir kad atsakovas žinojo, jog ji netaikė antkainio.Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neiÅ¡plečiant skundo argumentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).DK 228 straipsnyje įtvirtintos bendrosios pagrindinės visų darbuotojų pareigos. Å iame straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas privalo dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, tausoti darbdavio turtÄ .

Pagrindines darbuotojų pareigas gali sukonkretinti, detalizuoti kiti teisės aktai, tarp jų įmonės, įstaigos darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos, pareiginiai nuostatai, pareigybių aprašymai ir kiti teisės aktai, nustatantys specialias darbuotojų pareigas. Nevykdant darbo pareigų, nustatytų įstatymu bei kitais teisės aktais, ar netinkamai jas vykdant daromas darbo drausmės pažeidimas (DK 234 straipsnis), kuris sukelia drausminę atsakomybę. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas.

Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai) arba atitinkama kita pražanga, jeigu įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose yra nustatyta, kad drausminė atsakomybė taikoma ir už kitas atitinkamas pražangas (DK 227 straipsnio 2 dalis, 236 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai.

Ä®gyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35 straipsnis). Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Å iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ reglamentuoja DK 235 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje pateikta Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ voka, o 2 dalyje nurodytas galimų Å¡iurkščių pažeidimų sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis. Kai konkretaus darbuotojo padarytas pažeidimas atitinka įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nustatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sudėtį, toks konkretus pažeidimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas.Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytas detalus Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as, kurio 9 punkte yra numatyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikoma neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 9 p. nurodytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas tik esant Å¡ių sÄ lygų visetui:

1) darbuotojas neatvyksta į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ );

2) darbuotojas neatvyksta į darbÄ be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertinama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ , tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ , tenka darbuotojui (ieÅ¡kovui) (CPK 178 str.).Teisėjų kolegija pažymi, kad DK teisiniu reglamentavimu siekiama drausminti darbuotojÄ , užtikrinti, kad Å¡i darbo sutarties Å¡alis tinkamai ir laiku vykdytų sutartyje numatytas darbines funkcijas, kartu, esant svarbioms priežastims, garantuotų darbuotojui teisę tęsti darbo sutartį, jeigu jis kurį laikÄ negalėjo atlikti sulygto darbo.

Todėl sprendžiant klausimÄ , ar neatvykimas į darbÄ kvalifikuotinas kaip pravaikÅ¡ta, darbdavys privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti priežastis, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe, nes drausminė atsakomybė, atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo (DK 237 str. 1 d. 3 p.), galima tik esant darbuotojo kaltei (tyčiai ar neatsargumui), o nustatyti darbuotojo kaltumÄ dėl neatvykimo į darbÄ galima tik iÅ¡analizavus neatvykimo priežastis. Pirmos instancijos teismas 2010 m. liepos 23 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovas nebuvo nustatęs tvarkos, kaip ir kam turi bÅ«ti pateikiami darbuotojų praÅ¡ymai, nebuvo vedamas gaunamų raÅ¡tų registracijos žurnalas ar kitas dokumentas.

Pažymėjo, kad atsakovas nesudarė tinkamų sÄ lygų tam, kad darbuotojas bet kuriÄ darbo dienÄ galėtų pateikti darbdaviui pareiÅ¡kimÄ ir jis bÅ«tų užregistruotas. Todėl laikė, kad ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ manyti, kad jai bus suteikta laisva diena, nes ji tai suderino su kitu vadybininku. Be to, pažymėjo, kad negalima laikyti, kad ieÅ¡kovė 2009-09-14 darbe nebuvo dėl nesvarbių priežasčių, kadangi 2009-09-14 lankėsi su dukra gydymo įstaigoje. Tai patvirtina byloje esantis iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, todėl teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis ir atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovės neatvykimÄ Ä¯ darbÄ priežastis svarbiomis, kaip nepagrįstus.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismo taikyta teisminė praktika įtvirtina darbuotojų savivalę ir piktnaudžiavimo galimybę, o darbdavys Å¡iuo atveju lieka visiÅ¡kai beteisis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , CPK, DK ir kitų teisės aktų normomis. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 str. 2 d. įtvirtinta, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, minėto straipsnio 3 d. nurodyta, kad Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos SÄ jungos teisminių institucijų iÅ¡aiÅ¡kinimais, analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ taikant Europos SÄ jungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų ir Europos SÄ jungos teisminių institucijų bendradarbiavimo užtikrinant vienodÄ Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ Lietuvos Respublikoje.

LR DK 35 str. 1 d. numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Å io straipsnio 2 d. nurodyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad ieÅ¡kovė buvo pagrįstai atleista iÅ¡ darbo, kadangi panaudodama apgaulę sukčiavimo bÅ«du nusipirko baldus už savikainÄ , tuo padarydama bendrovei žalÄ , susijusiÄ su negautu pelnu.

Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2010 m. liepos 23 d. sprendimÄ , vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ pažymėjo, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo veika, turinti vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡vaistymo požymių. Å i norma reiÅ¡kia, kad darbuotojas yra atleidžiamas iÅ¡ darbo už veiksmus, kurie turi nusikaltimo požymių.

Atleidimas Å¡iuo pagrindu reiÅ¡kia ne tik darbo santykių pasibaigimÄ , tačiau gali turėti įtakos darbuotojo bÅ«simai darbinei veiklai, apskritai visam jo gyvenimui ateityje. Darbuotojas, kuris atleidžiamas iÅ¡ darbo dėl to, kad atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, gali turėti problemų susirandat naujÄ darbÄ , taip pat gali nukentėti jo reputacija artimųjų, visuomenės akyse. Atleidimas tokiu pagrindu gali turėti neigiamos įtakos ir darbuotojo artimiesiems, pavyzdžiui, jo vaikams.

Be to, teismo sprendimas tokiose bylose gali turėti teisinės reikšmės ir taikant asmeniui viešojoje teisėje numatytas sankcijas (teismo sprendimo privalomumas ir prejudicialumas). Dėl šių priežasčių faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Be to, turėtina omenyje, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodomi veiksmai, kurie turi nusikaltimo požymių.

Taigi asmuo yra kaltinamas padaręs veiksmus, kurie vertintini ne tik privatinės, bet ir vieÅ¡osios teisės požiÅ«riu. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ . Nors DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir nereikalauja, kad darbuotojo neteisėti veiksmai bÅ«tų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko.

Taigi įrodymų pakankamumo klausimas tokiose bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylas, susijusias su viešo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė (duomenys neskelbtini) v.

Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-943/1999, kat. 32).Pirmos instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovė neigė, kad iÅ¡rašė tokiÄ sÄ skaitÄ , kuriÄ atsakovas pateikė teismui. Ji paaiÅ¡kino, kad prieiti prie jos kompiuterio galėjo bet kas, kadangi daug kam priėjimo kodai buvo žinomi. IeÅ¡kovės teigimu įsigyti darbuotojams baldus už pigesnę kainÄ buvo leidžiama. Be to, tiek įmonės direktorė, tiek buvęs direktorius A. J. žinojo, kad ji perka sau baldų komplektÄ .

Nors teismui atsakovas pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ kompiuterinės programos apie baldų komplekto pardavimÄ , teismas laikė, kad programos nesimato, kad buvo iÅ¡raÅ¡yta bÅ«tent tokio turinio sÄ skaita-faktÅ«ra, kokiÄ teismui pateikė atsakovas. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta teismui sÄ skaita-faktÅ«ra ieÅ¡kovės nepasiraÅ¡yta, ji tokios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymÄ neigė, o atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtino, kad bÅ«tent tokiÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ iÅ¡rašė ieÅ¡kovė, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nepakanka įrodymų nustatyti, kad ieÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimÄ , atitinkantį DK 235 str. 2 d. 7 p. Teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, bei nurodo, kad faktÄ , kad buvo padaryta veika, turinti vagystės, sukčiavimo požymių turi įrodyti darbdavys – atsakovas.

DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įvardytas vienas iÅ¡ Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų – veika, turinti turto pasisavinimo požymių. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimÄ pagal Å¡iÄ teisės normÄ , reikia nustatyti darbuotojo valiÄ be teisėto pagrindo užvaldyti svetimÄ turtÄ . Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, bÅ«tina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarkÄ reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbÄ â€“ visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ â€“ supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės apraÅ¡ymuose ir nuostatuose (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229–232 straipsniai).Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstÄ apelianto apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ , kad terminas drausminei nuobaudai skirti yra nepraleistas, nes Å¡iuo atveju atsakovei nebuvo žinoma, kad 2009 04 30 ieÅ¡kovė įsigijo sau baldų komplektÄ ir apie ieÅ¡kovės padarytÄ drausminį pažeidimÄ ji sužinojo tik 2009 metų rudenį.

DK 241 straipsnyje, kuris reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ , yra nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuojau pat, paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ , – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (DK 241 straipsnio 1 dalis). Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas.

Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Kadangi atsakovas teismui nepateikė nei vadovo įsakymo dėl inventorizacijos skyrimo, nei inventorizacijos apraÅ¡o-žiniaraščio, be to ieÅ¡kovė bÅ«dama materialai atsakingas asmuo, nedalyvavo inventorizacijoje, teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, kad 2009-09-30 UAB „Jurgio baldai“ buvo atlikta inventorizacija.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija Å¡iuo klausimu, bei pažymi, kad atsakovas 2009-11-23 neturėjo pagrindo skirti drausminę nuobaudÄ už pažeidimÄ , padaryta 2009-04-30. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepilnai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, todėl juos vertindamas padarė klaidingas iÅ¡vadas.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iÅ¡ apelianto UAB „Jurgio baldai“, priteistinos 4,25 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei.Atmetus apeliacinį skundÄ , vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368, iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovei 1600 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Apibendrinant pirmiau nurodytÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija    n u t a r i a : Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto UAB „Jurgio baldai“ (įmonės kodas 301790785, adresas Paparčių g., Norgėlų km., Raseinių rajonas) 1600,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės A.

M. – P. (a.k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) naudai, bei 4,25 Lt (keturis litus 25 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei. Kolegijos pirmininkas                                                                    Egidijus Mockevičius Teisėjai                                                                                             Regina Agota Gutauskienė                                                                                        Rasa Bartašienė                                                                                                                                               Nuorašas tikras:

Teisėjas Egidijus Mockevičius