2024-08-27 Nr. BB-4125-1-01-1-22294-2023-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3227/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22294-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistosios S. K. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorė S. Kolganova kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pritaikyti jai BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus, sumažinti paskirtą bausmę. Nurodo, kad iš pradžių jai buvo inkriminuotas lengvas kūno sužalojimas ir tik tolimesnio tyrimo metu -sunkus. Tvirtina, kad nukentėjusiojo A. S. parodymai skiriasi, nes jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dūris peiliu jam buvo padarytas į dešiniąją pilvo pusę. Anot kasatorės, liudytojos J. Ž. parodymai negali būti laikomi esminiais, kuriais remiantis, ją galima nuteisti, kadangi ši liudytoja tiesiogiai įvykio nematė ir tik po pokalbio su A. S., davė parodymus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Kasatorė, kaip spręstina iš kasacinio skundo turinio, nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, prašo veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus ir sutrumpinti paskirtos bausmės atlikimo laiką. Tačiau šią savo poziciją grindžia ne teisiniais argumentais, o nukentėjusiojo, liudytojos parodymų vertinimo kritika, o tai nėra, kaip nurodyta aukščiau, apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių kasacijos pagrindų buvimą, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios S. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Danutė Jočienė

Sigita Jokimaitė