2013-09-11 Nr. AB-4766-3-62-3-00366-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-510/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00366-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1007-644/2013 pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus pareiškimą atsakovui R. A., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Raseinių rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentui, uždarajai akcinei bendrovei „Agrorema“, Lietuvos ir Vengrijos uždarajai akcinei bendrovei „Vianrė“, dėl dalinio deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Kauno skyrius) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su pareiškimu, kuris teisme gautas 2013 m. balandžio 11 d. (b. l. 2–7), prašydamas: 1) atnaujinti terminą pareiškimui dėl dalies deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo paduoti; 2) panaikinti 2011 m. gegužės 24 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (reg. Nr. 1D-9641) (toliau – ir Deklaracija) dalį dėl Klėties 9K1p, suformuotos sujungiant ūkinį pastatą 2I1g, garažą 3G1p ir sandėlį 8I1p, paskirties pakeitimo iš pagalbinio ūkio į poilsio.

Prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindė tuo, kad dėl minėtos deklaracijos panaikinimo į teismą jis kreipėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 6 dalies ir Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr. 116-5947) (toliau – ir Reglamentas) 49 punkto pagrindu, t. y. kaip viešojo administravimo subjektas, ginantis viešąjį interesą, todėl termino paduoti pareiškimą teismui pradžia yra skaičiuotina nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešas interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos (toliau – ir STT Šiaulių valdyba) 2012 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 4-10-1339 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) buvo pateikta užduotis atlikti objektų tyrimą, t. y. atsakyti į klausimą, ar 2011 metais, ginčo sklype esančio poilsio paskirties pastato 9K1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Klėtis) paskirties keitimas iš pagalbinio ūkio paskirties į poilsio paskirtį buvo atliekamas laikantis tuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Pakartotinis STT Šiaulių valdybos 2013 m. sausio 8 d. raštas Nr. 4-10-25 buvo gautas faksu, juo buvo prašoma informuoti, ar paskirtas atsakingas asmuo už prašomo objekto tyrimo atlikimą. Inspekcija į šį raštą atsakė 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. 2D-496, kuriame nurodė, kad iš gautų dokumentų negalima teigti, jog buvo vykdomi tam tikri statybos darbai bei įvardinti jų rūšį. 2013 m. sausio 15 d. Inspekcijoje gautas dar vienas STT Šiaulių valdybos raštas Nr. 4-10-64, kuriame dėl trūkstamos informacijos gavimo siūloma kreiptis į kompetentingas institucijas.

Inspekcijos Kauno skyrius 2013 m. sausio 31 d. raštu Nr. (15.18)-2D-1713 kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas informuoti, ar buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ginčo sklype, sujungiant ūkinį pastatą 2I1g, garažą 3G1p ir sandėlį 8I1p ir pakeičiant jų paskirtį iš pagalbinio ūkio į poilsio. Atsakymą į paklausimą pareiškėjas gavo tik 2013 m. vasario 8 d. Šiame rašte buvo nurodyta, kad statybą leidžiančio dokumento Klėties suformavimui nėra išduota. Teisės aktų pažeidimus, padarytus registruojant Deklaraciją, Inspekcija konstatavo 2013 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2D-4018, tos pačios dienos raštu Nr. (15.18)-2D-4001 statytojas, Raseinių rajono savivaldybės administracija ir Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūra informuoti apie vyksiantį Deklaracijos patikrinimą. 2013 m. kovo 20 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas ginčo sklype ir surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-302.

Nedelsiant po to pradėtas rengti pareiškimas teismui dėl Deklaracijos dalies panaikinimo. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad Inspekcija nedelsė atlikti teisės aktuose jai nustatytų pareigų, kai buvo nustatytas Deklaracijos užregistravimo neteisėtumas, todėl vieno tarnautojo netinkamo pareigų vykdymo pripažinimas esmine aplinkybe neatnaujinant termino paneigtų kitų Inspekcijos tarnautojų pastangas tinkamai atlikti savo pareigas, o tai prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, statybos valstybinės priežiūros esmei.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi (b. l. 80–82) atsisakė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti bei atsisakė priimti Inspekcijos Kauno skyriaus pareiškimą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju termino pareiškimui dėl Deklaracijos dalinio panaikinimo paduoti pradžios eiga sietina su dokumentų, konstatuojančių padarytą teisės pažeidimą (Deklaracijos įregistravimo neteisėtumą) bei kurių pagrindu būtų galima paduoti prašymą teismui, gavimo Inspekcijoje diena. Iš pareiškimo turinio bei prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad Inspekcijoje buvo gautas STT Šiaulių valdybos 2012 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. 4-10-1339, prie kurio pateikta užduotis atlikti objektų tyrimą, t. y. atsakyti į klausimą, ar 2011 metais, ginčo sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio statinio – Klėties paskirties keitimas iš pagalbinio ūkio paskirties į poilsio paskirtį buvo atliekamas laikantis tuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Prie šios užduoties pateikti jai atlikti būtini dokumentai. 2013 m. vasario 8 d. Inspekcijoje buvo gautas Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 7 d. raštas Nr. (5.51)R5-320, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo prašyme minimai statybai (žemės sklype (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sujungiant ūkinį pastatą 2I1g, garažą 3G1p ir sandėlį 8I1p ir pakeičiant jų paskirtį iš pagalbinio ūkio į poilsio), statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas.

Teismo nuomone, iš STT Šiaulių valdybos gauti dokumentai bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 7 d. rašte Nr. (5.51)R5-320 pateikta informacija buvo pakankami pareiškėjui konstatuoti, kad 2011 metais žemės sklype (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sujungiant ūkinį pastatą 2I1g, garažą 3G1p ir sandėlį 8I1p ir pakeičiant jų paskirtį iš pagalbinio ūkio į poilsio, buvo atliktas pažeidžiant tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos teisės aktus (neparengus paskirties keitimo projekto ir negavus įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo). Taigi nuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 7 d. rašto Nr. (5.51)R5-320 gavimo dienos (2013 m. vasario 8 d.) pareiškėjas turėjo teisę paduoti pareiškimą teismui siekdamas apginti viešąjį interesą, todėl nuo šios dienos skaičiuotina pareiškimo padavimo teismui termino pradžia. Pareiškėjas turėjo teisę paduoti pareiškimą iki 2013 m. kovo 8 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2013 m. balandžio 11 d., t. y. praleidęs nustatytą terminą pareiškimui paduoti.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai patvirtina, kad nuo informacijos apie pažeidimo fakto nustatymą gavimo dienos (2013 m. vasario 8 d.) pareiškėjas atliko tam tikrus veiksmus – 2013 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2D-4018 STT Šiaulių valdybai pateikė duomenis apie atlikto tyrimo rezultatus, 2013 m. kovo 13 d. raštu Nr. (15.18)-2D-4001 informavo statytoją, Raseinių rajono savivaldybės administraciją ir Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūrą apie vyksiantį Deklaracijos patikrinimą ir 2013 m. kovo 20 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimą ginčo sklype bei surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-302. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytus veiksmus Inspekcija atliko neoperatyviai, t. y. jau 2013 m. vasario 8 d., turėdama pakankamą informaciją apie padarytą pažeidimą, į STT Šiaulių valdybos prašymą atlikti nurodyto objekto tyrimą Inspekcija atsakė tik daugiau nei po mėnesio 2013 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2D-4018, po pakartotino šios institucijos 2013 m. vasario 22 d. rašto Nr. 4-10-221, kuriame dar kartą paprašyta pateikti duomenis apie atliktą tyrimą, gavimo. Be to, Inspekcijos atlikti aukščiau išvardinti veiksmai objektyviai netrukdė bei negalėjo sutrukdyti pareiškėjui kreiptis į teismą nepraleidžiant įstatyme nustatyto termino, nes pareiškėjas jau 2013 m. vasario 8 d. turėjo pakankamai duomenų, konstatuojančių padarytą teisės pažeidimą, kurių pagrindu būtų galima paduoti pareiškimą teismui.

Aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visuma duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjo prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys (t. y. neoperatyvus susirašinėjimas, faktinių duomenų patikrinimo vietoje organizavimas, turint pakankamą informaciją apie padarytą teisės pažeidimą) yra subjektyvaus pobūdžio, todėl nepripažintinos svarbiomis pareiškimo padavimo teismui termino praleidimo priežastimis. Esant šioms aplinkybėms pareiškimo padavimo teismui terminas neatnaujinamas (ABTĮ 34 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo padavimo teismui terminas neatnaujinamas, pareiškimą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Pareiškėjas Inspekcijos Kauno skyrius pateikė atskirąjį skundą (b. l. 84–88), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui dėl dalies Deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta pažeidžiant procesines teisės normas, nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjas palaiko pareiškime išdėstytus motyvus, remiasi jais ir teikdamas atskirąjį skundą. Papildomai nurodo, jog svarbiomis priežastimis, objektyviai sukliudžiusiomis per įstatyme numatytą terminą kreiptis į teismą, buvo būtinumas surinkti papildomus įrodymus. Teismas turėtų atsižvelgti ir į ginčo esmę, t. y. į tai, kad pareiškimu siekiama apginti viešąjį interesą. Be to, tai, kad atskiri Inspekcijos tarnautojai netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, negali turėti įtakos Statybos įstatyme įtvirtintai Inspekcijos funkcijai atlikti statybos valstybinę priežiūrą, kuri, remiantis gero administravimo principu, turi būti atlikta tinkamai. Inspekcijos Kauno skyriaus pareigūnui, atlikusiam ginčijamos Deklaracijos registraciją, pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Pastarąjį argumentą teismas turėjo pripažinti svarbia priežastimi ir terminą pareiškimui paduoti atnaujinti, tačiau skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje šie pareiškėjo argumentai nevertinti, tuo pažeistos ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, ir tai yra teisinis pagrindas panaikinti nutartį. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visas skunde (prašyme) nurodytas aplinkybes, įvertinti ir laiko tarpsnį nuo sužinojimo apie akto priėmimą iki teisės kreiptis į teismą realizacijos, jo adekvatumą informacijos apimčiai ir sudėtingumui, teisiškai įvertinti esamą situaciją, taip pat vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo Inspekcijos Kauno skyriaus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, atsižvelgiant į tai, kuris momentas atsiranda anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, šia taisykle privaloma vadovautis ir sprendžiant skundo padavimo teismui termino pradžią nagrinėjamu atveju.

Nagrinėjamu atveju į Kauno apygardos administracinį teismą dėl 2011 m. gegužės 24 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą dalies panaikinimo kreipėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog Inspekcija, sistemiškai įvertinus ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalį, 27 straipsnio 1 dalį bei 3 dalies 1 ir 6 punktus, atlieka statybą leidžiančių dokumentų kontrolės funkciją ir nustačiusi pažeidimus turi inicijuoti šių neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių aktų panaikinimą institucijoje arba teisme. Todėl neginčytina, jog Inspekcija pati materialiniame teisiniame santykyje nedalyvauja, kas, vadovaujantis procesine logika, sąlygoja jai poreikį papildomo laiko pakankamiems duomenims dėl padaryto pažeidimo surinkti.

Bylos duomenys patvirtina, jog Inspekcijoje buvo gautas STT Šiaulių valdybos 2012 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. 4-10-1339, prie kurio buvo pateikta užduotis atlikti objektų tyrimą, t. y. atsakyti į klausimą, ar 2011 metais, ginčo sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio statinio – Klėties, paskirties keitimas iš pagalbinio ūkio paskirties į poilsio paskirtį buvo atliekamas laikantis tuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Prie šios užduoties STT Šiaulių valdyba pateikė šiai užduočiai atlikti reikalingus dokumentus. Inspekcija 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. 2D-496 (b. l. 55–56) STT Šiaulių valdybą informavo apie tai, kad jos pateiktų duomenų nepakanka tam, kad Inspekcija atsakytų į užduotyje suformuluotą klausimą. STT Šiaulių valdybai 2013 m. sausio 15 d. raštu Nr. 4-10-64 (b. l. 57) paprašius Inspekcijos surinkti papildomą informaciją, reikalingą atsakyti į tyrimo užduotyje pateiktą klausimą, ir į šį klausimą atsakyti, Inspekcijos Kauno skyrius 2013 m. sausio 31 d. raštu Nr. (15.18)-2D-1713 (b. l. 58) kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją. 2013 m. vasario 8 d. Inspekcijoje buvo gautas Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 7 d. raštas Nr. (5.51)R5-320 (b. l. 59), kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo prašyme minimai statybai (žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sujungiant ūkinį pastatą 2I1g, garažą 3G1p ir sandėlį 8I1p ir pakeičiant jų paskirtį iš pagalbinio ūkio į poilsio), statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo Inspekcijos Kauno skyriaus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, ginčijamoje 2013 m. balandžio 19 d. nutartyje termino pareiškimui dėl Deklaracijos dalinio panaikinimo paduoti pradžios eigą siejo būtent su šio Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 7 d. rašto Nr. (5.51)R5-320 gavimo Inspekcijoje diena, t. y. 2013 m. vasario 8 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jau nuo minėto rašto gavimo Inspekcijoje dienos, t. y. 2013 m. vasario 8 d., buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl teisės pažeidimo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, bei iš naujo įvertinusi byloje surinktus įrodymus, su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, neatsižvelgė į teisinių santykių, iš kurių nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, pobūdį (sudėtingumą) bei į tai, kad tam, kad pareiškėjas galėtų padaryti išvadą apie viešojo intereso pažeidimą, Inspekcijos Kauno skyrius turėjo ne tik išnagrinėti visus surinktus dokumentus (t. y. tiek kartu su STT Šiaulių valdybos 2012 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 4-10-1339 pateiktus dokumentus, tiek iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 8 d. gautą 2013 d. vasario 7 d. raštą Nr. (5.51)R5-320), bet ir įvertinti šiuose dokumentuose pateiktą informaciją bei nagrinėjamam klausimui aktualių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų reikalavimus. Tik atlikęs išsamų minėtuose dokumentuose pateiktų duomenų atitikimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams tyrimą pareiškėjas galėjo padaryti išvadą, jog buvo pažeistas viešasis interesas. Tokią išvadą Inspekcijos Kauno skyrius padarė STT Šiaulių valdybai adresuotame 2013 m. kovo 13 d. rašte Nr. 2D-4018 (b. l. 61–62).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent 2013 m. kovo 13 d. pareiškėjas surinko pakankamai duomenų išvadai, jog pažeistas viešasis interesas, padaryti, todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundas pirmosios instancijos teismui turėjo būti pateiktas iki 2013 m. balandžio 13 d. Kadangi Inspekcijos Kauno skyrius į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2013 m. balandžio 11 d., konstatuotina, jog terminas pareiškimui dėl 2011 m. gegužės 24 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (reg. Nr. 1D-9641) dalies panaikinimo nepraleistas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri šioje nutartyje išdėstytais pagrindais naikinama. Kadangi skundo priėmimo stadijoje turi būti vertinama, ar skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, skundo priėmimo klausimas grąžinamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius Virginija Volskienė