Legislator Case Law & Legislation
aae0490f-3a0d-4833-94f0-2ecdeb2b4413 AI generated

aae0490f-3a0d-4833-94f0-2ecdeb2b4413 · Regionų administracinis teismas

Case Number aae0490f-3a0d-4833-94f0-2ecdeb2b4413
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I1-7413-394/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01299-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 16 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

aae0490f-3a0d-4833-94f0-2ecdeb2b4413 · Regionų administracinis teismas: To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-7413-394/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01299-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 16 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. N. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-3 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Å iaulių TI), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2021-06-03 yra laikomas Å iaulių TI kameroje, kurioje neįmanoma gyventi. Neatitinka kvadratÅ«ra, tikrai negali gyventi keturi žmonės. Stalas tarp lovų, neįmanoma praeiti, nėra kopėtėlių, kad galėtum užlipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ , tenka lipti ant stalo.

Antrame lovos aukÅ¡te nėra pertvarėlių, miegant galima iÅ¡kristi. Per vidines kameros grotas neįmanoma pasiekti lango, norint jį atsidaryti ir uždaryti. Nėra spintelių daiktams susidėti, nors priklauso kiekvienam po vienÄ , daiktus tenka laikyti krepÅ¡iuose, nėra radijo taÅ¡ko. Nėra klozeto, tik skylė grindyse, sklinda nemalonus kvapas. Tualete nėra durų, tik užuolaidėlė, ir ta suplyÅ¡usi, naudodamasis tualetu jaučia didelį diskomfortÄ , nes kambariokai gali matyti. PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (35, 38-39 b. l.), prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (32 b. l.).

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (35 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (13-19 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2021-06-03 iki 2021-06-14, kameroje Nr. 27, su dar 3-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,98 iki 5,31 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Atsakovė nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos polietileno plėvelės. Sanitarinio mazgo įėjimas kameroje Nr. 27 atskirtas ilga, tvarkinga užuolaida. PareiÅ¡kėjas dėl netvarkingų užuolaidų ar netinkamo vandens nuleidimo mechanizmo į Å iaulių TI administracijÄ nesikreipė.

Atsakovė pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu laikotarpiu pareiškėjas miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Jokie teisės aktai neįtvirtina ir to, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopėtėlėmis, todėl šiuo atveju joks teisės aktas nepažeidžiamas. Pareiškėjo pretenzijos dėl kopėtėlių nebuvimo abstrakčios, nekonkretizuotos, todėl atmestinos.

Jokie teisės aktai nenumato gultų atitvarų, tačiau lovų galuose atitvarai yra. Stalas pritvirtintas tarp gultų, tačiau atstumai nuo stalo iki lovos pakankami ir laisvai judėti netrukdo. Dėl spintelių nebuvimo kamerose atsakovė nurodo, kad kameroje yra 1,13 x 0,23 lentyna su skyriais, taip pat yra lentynėlė smulkiems daiktams susidėti. Pažymi, kad įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai.

Nuo 2020 m. kovo 1 d. suimtiesiems (nuteistiesiems) neleidžiama su savimi turėti lagaminų bei krepÅ¡ių, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad daiktus tenka laikyti krepÅ¡iuose, neatitinka tikrovės. Dėl radijo taÅ¡ko įrengimo atsakovė nurodo, kad anksčiau radijo taÅ¡ko įrengimÄ reglamentavo Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas, tačiau įsigaliojus Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms, nuostatos apie radijo taÅ¡kÄ neliko, be to, VšĮ „Teleradijo kompanija Hanza“, teikusi radijo transliacijos paslaugas visoje Lietuvoje, veiklos nebevykdo, todėl nebėra galimybės tokias paslaugas gauti.

Atsakovė nurodo, kad kalintys asmenys turi visas galimybes vėdinti patalpas, o grotos to daryti nekliudo. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

IÅ¡ visų kamerų iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020-09-25 Å iaulių TI užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu. Be to, kameros plotas buvo pakankamai didelis, asmenų skaičius joje nevirÅ¡ytas, todėl blogas kvapas vėdinant kameras neturėjo užsistovėti. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjas D. N. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2021-06-03 iki 2021-06-14 Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymÄ Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2020-02-06) iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.).

Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 taip pat numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (2.2. p.). Iš byloje esančios 2021 m. birželio 28 d. pažymos Nr. 60-17196 (22 b. l.) matosi, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2021-06-03 iki 2021-06-14, viso 12 dienų, kameroje Nr. 27 su dar 2-3 asmenimis ir jam teko nuo 3,98 iki 5,31 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. V-31 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs duomenis apie kameros Nr. 27 dydį (15,23 kv. m), sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (1,118 kv. m – 23-24 b. l.) bei kameroje buvusių asmenų skaičių (3-4 asmenys), nustatė, kad net tuo atveju, kai kameroje buvo laikomi 4 asmenys, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kėjui teko 3,70 kv. m, t. y. daugiau kaip 3,6 kv. m. Ä®vertinus pažymos apie baldų užimamÄ plotÄ duomenis (4,08 kv. m – 25-28 b. l.) bei apžiÅ«rėjus į bylÄ pateiktas kameros fotonuotraukas (30-31 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų kameroje buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad lovose nėra kopėtėlių užlipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ , antrame lovos aukÅ¡te nėra pertvarėlių, miegant galima iÅ¡kristi, per vidines kameros grotas neįmanoma pasiekti lango, norint jį atsidaryti ir uždaryti. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės, galioja nuo 2020-12-22) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi bÅ«ti įrengti langai, užtikrinantys natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ Ä¯ patalpas.

Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. IÅ¡ lauko pusės (arba iÅ¡ vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Ä®rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus pavirÅ¡iaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sienÄ Ä¯tvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje.

IÅ¡ lauko pusės ant langų gali bÅ«ti įrengtas metalinis tinklas (12.9.). Taigi grotų įrengimÄ ant langų, tame tarpe ir iÅ¡ kameros vidaus pusės, reglamentuoja teisės aktai, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl grotų nepagrįstos, be to, atsakovė nurodė, kad grotos atidaryti langų nekliudo, o pareiÅ¡kėjas dėl to nesiskundė. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), virÅ¡utinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės lovų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų. Taigi pareiškėjo pretenzijos dėl kopėtėlių bei pertvarų nebuvimo nepagrįstos, nes teisės aktai neįpareigoja Tardymo izoliatorių administracijos įrengti kamerų lovose kopėtėles bei pertvaras.

Be to, pareiÅ¡kėjas dėl kopėtėlių ir pertvarų nebuvimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad bÅ«tent jis miegojo antrame gulto aukÅ¡te ir patyrė tam tikrus nepatogumus, užlipdamas ir nulipdamas į antrÄ gulto aukÅ¡tÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nėra spintelių daiktams susidėti, nors priklauso kiekvienam po vienÄ , daiktus tenka laikyti krepÅ¡iuose. Aukščiau nurodytos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos numato, kad Tardymo izoliatorių kamerose, be kita ko, turi bÅ«ti spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims).

IÅ¡ pažymos apie Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ matosi, kad kameroje Nr. 27 yra stalas, taburetės, du dviaukščiai gultai ir viena pastatoma lentyna (25-29 b. l.). Ä® bylÄ pateiktos ir kameros fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matosi, kad kameroje yra pastatomos lentynos daiktams susidėti ir pakabos virÅ¡utiniams rÅ«bams pasikabinti (31 b. l.). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kamera Nr. 27 nebuvo tinkamai aprÅ«pinta privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, spintelėmis, tačiau pareiÅ¡kėjas nekonkretizuoja, kad bÅ«tent jis dėl spintelės nebuvimo patyrė tam tikrus nepatogumus, t. y. daiktus turėjo laikyti krepÅ¡yje, šį jo teiginį paneigia atsakovė, nurodydama, kad pagal naujas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles nuo 2020 m. kovo 1 d. suimtiesiems ir nuteistiesiems neleidžiama su savimi turėti lagaminų bei krepÅ¡ių, be to, pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 27 nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas tik 12 dienų, todėl jo patirti nepatogumai negalėjo bÅ«ti tokie intensyvÅ«s, kad dėl jų galėtų kilti neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameros tualete nėra klozeto, tik skylė grindyse, sklinda nemalonus kvapas, nėra durų, tik suplyÅ¡usi užuolaidėlė, naudodamasis tualetu jaučia didelį diskomfortÄ , nes gali matyti kiti kameroje laikomi asmenys. Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose nuo 2020 m. gruodžio 22 d. reglamentuoja Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamas kameras, jose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja. Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės. Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje (23-24 b. l.) nurodyta, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 27 mūrinė, sienelės aukštis – 2,32 m.

Ä® bylÄ pateiktos ir kameros fotonuotraukos (30-31 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad įėjimas į sanitarinį mazgÄ kameroje atitvertas užuolaida. Nors sanitarinis mazgas pareiÅ¡kėjo laikymo kameroje nebuvo įrengtas kaip kabina ir atitvertas pertvara iki kameros lubų, kaip reglamentuoja nurodytos Taisyklės, tačiau pareiÅ¡kėjas privatumo pažeidimo nesieja su sanitarinio mazgo atitvėrimu iki lubų, tik nurodo, kad besinaudojant tualetu jį galėjo matyti toje pačioje kameroje laikomi asmenys, nes nėra durų.

Å i aplinkybė paneigta į bylÄ pateiktais dokumentais, iÅ¡ kurių matosi, kad sanitarinio mazgo zona kameroje atitverta aukÅ¡tomis sienelėmis (2,32 m) bei užuolaida, o tai pakankamai užtikrino pareiÅ¡kėjo privatumÄ . Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausiose iÅ¡nagrinėtose bylose (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-164-261/2021, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2202-556/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-238-822/2020).

Tupimo klozeto įrengimÄ reglamentuoja nurodyti teisės aktai, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip turėjo veikti, o pareiÅ¡kėjas dėl to patirti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameroje iÅ¡ tualeto sklinda nemalonus kvapas. Å i pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė susijusi su nustatytu sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto bÅ«du – sanitarinis mazgas pareiÅ¡kėjo laikymo kameroje nebuvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (atitvertas tik lubų nesiekiančiomis sienelėmis bei užuolaida), nagrinėjamu laikotarpiu kameroje Nr. 27 buvo laikomi ir 4 asmenis, todėl galima pripažinti, kad iÅ¡ sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas, o pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas tik 12 dienų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jo patirti nepatogumai buvo tokio intensyvumo, jog pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje nebuvo radijo taÅ¡ko. Nei pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12 - 13 punktai, reglamentuojantys Tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ , nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas nenumato, kad kamerose turi bÅ«ti įrengti radijo taÅ¡kai, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kokius nepatogumus jis patyrė dėl radijo taÅ¡ko neįrengimo, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos nėra vienos iÅ¡ trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. N. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja JarÅ«nė Sedalienė